Vasario mėnesį Rusijos teismas nuteisė 70-ies metų žmogaus teisių gynėją veteraną O. Orlovą dvejiems su puse metų kalėjimo už Rusijos kariuomenės „diskreditavimą“ po to, kai jis pasisakė prieš karinę kampaniją ir Kremlių.

„Jo sveikatai gresia negrįžtami padariniai“, – teigiama pirmadienio „Memorial“ pareiškime. Jame pažymima, kad jis praranda klausą ir kad jo savijauta pablogėjo dėl Rusijos valdžios institucijų „nežmoniško elgesio“.

„Jau daugiau kaip dvi savaites jo advokatas negali su juo konfidencialiai pasikalbėti“, – pridūrė grupė. Anot grupės atstovų, tai trukdo O. Orlovui rengtis apskųsti nuosprendį.

Jo sveikatai gresia negrįžtami padariniai.

O. Orlovas yra viena iš pagrindinių Nobelio premiją pelniusios grupės „Memorial“, svarbiausios Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacijos ir šalies nepriklausomos pilietinės visuomenės ramsčių, figūrų.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje įkurta organizacija „Memorial“ įsitvirtino saugodama komunistinių represijų aukų atminimą ir vykdydama kampanijas prieš žmogaus teisių pažeidimus.

Rusijos valdžios institucijos oficialiai išformavo organizaciją 2021 m. pabaigoje, jau griežtėjant represijoms.

O. Orlovas nusprendė likti Rusijoje net ir tada, kai Kremlius, pradėjęs invaziją prieš Ukrainą, paspartino susidorojimą su kritikais.

Kratų banga, kurios metu policija apklausė „Memorial“ aktyvistus, yra pastaraisiais metais Kremliaus vykdomų represijų ir plataus masto agresijos prieš opoziciją dalis. Jos suintensyvėjo po to, kai Maskva praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Grupė teigia, kad reidai ir apklausos yra susijusios su baudžiamąja byla, kurią šio mėnesio pradžioje Rusijos tyrimų komitetas inicijavo prieš aktyvistus.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl kaltinimų nacizmo reabilitavimu, už kurį gresia laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų.

„Memorial“ tvarko politinių represijų aukų duomenų bazę, kur yra trys asmenys, sovietmečiu nuteisti už kolaboravimą su nacistine Vokietija. Pasak grupės, Rusijos valdžios institucijos šiuos sąraše esančius vardus ir pavardes naudoja byloje prieš „Memorial“.

„Memorial“ atstovas Olegas Orlovas, kurio bute buvo atlikta krata, žurnalistams antradienį išsakytuose komentaruose šiuos kaltinimus pavadino idiotiškais, o tuomet jį į policijos nuovadą išsivedė neperšaunamą liemenę vilkintis ir veidą kauke užsidengęs policijos pareigūnas.

Netrukus po to „Memorial“ pranešė, kad valdžia pradėjo atskirą baudžiamąją bylą prieš O. Orlovą dėl kaltinimų diskreditavus Rusijos kariuomenę. Pagal naują įstatymą, kuris buvo priimtas po to, kai Rusija 2022-ųjų vasario 24-ąją pasiuntė karius į Ukrainą, tai yra baudžiamasis nusikaltimas, nuolat taikomas prieš Kremliaus kritikus. Jei O. Orlovas bus pripažintas kaltu, jam gresia iki trejų metų kalėjimo.

„Memorial“, viena iš seniausių ir žymiausių Rusijos žmogaus teisių grupių, kartu su šiuo metu įkalintu Baltarusijos teisių gynimo grupės „Viasna“ įkūrėju Alesiu Beliackiu ir Ukrainos organizacija „Pilietinių laisvių centras“ 2022 metais buvo paskelbti Nobelio taikos premijos laureatais.

1989 metais įkurta „Memorial“ jau ne vieną dešimtmetį stengiasi atskleisti sovietų diktatoriaus Josifo Stalino totalitarinio režimo įvykdytus nusikaltimus ir išsaugoti jų aukų atminimą. Organizacija taip pat dokumentuoja žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje.

Ši grupė buvo pripažinta „užsienio agentu“, o tai reiškia, kad vyriausybė ją atidžiai stebi. Ši etiketė turi neigiamą atspalvį, be to, bėgant metams organizacijai buvo liepta sumokėti didžiules baudas už tariamus „užsienio agento“ įstatymo pažeidimus. Rusijos Aukščiausiasis Teismas 2021-ųjų gruodį nurodė organizaciją uždaryti – šis žingsnis sukėlė pasipiktinimą tiek Rusijoje, tiek užsienyje.

Antradienio reidai buvo surengti po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino policiją „griežtai malšinti bet kokius priešininkų ir jų agentų bandymus šalies teritorijoje kiršinti visuomenę“.

Prieš „Memorial“ nukreipti veiksmai sukėlė Rusijos opozicijos atstovų pasipiktinimą. Užsienyje gyvenantis Kremliaus kritikas ir buvęs įstatymų leidėjas Dmitrijus Gudkovas šią situaciją pavadino „bauginimo aktu“.

„Jūs jiems duodate Nobelio taikos premiją, o mes jiems iškeliame baudžiamąją bylą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė D. Gudkovas.

„Siaubas. Tas pats teroras, kurio aukų atminimą saugo „Memorial“, – pridūrė jis.

Sprendimą teismas priėmė praėjus kelioms valandoms po to, kai gerbiamiausiai Rusijos teisių gynimo grupei buvo skirta šių metų Nobelio taikos premija.

Tverės rajono teismas nurodė „valstybės naudai“ konfiskuoti grupės centrinę būstinę Maskvoje, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

Memorial“, gerbiamiausia Rusijos teisių gynimo grupė, kuriai valdžia pernai liepė užsidaryti, Nobelio taikos premiją gavo kartu su Baltarusijos įkalintu aktyvistu Alesiumi Bialiackiu ir Kyjive įsikūrusiu „Pilietinių laisvių centru“.

Generalinės prokuratūros atstovas teisme apkaltino „Memorial“ „reabilituojant nacių nusikaltėlius, diskredituojant valdžią ir kuriant melagingą SSRS įvaizdį“

Rusijos valdžia yra vaizdavusi „Memorial“ kaip grupę, juodinančią šalies praeitį.

Po teismo posėdžio su žurnalistais kalbėję „Memorial“ vadovas Janas Račinskis ir atstovas Olegas Orlovas sakė, kad nors Nobelio taikos premija yra svarbus pripažinimas, ji „neapgins“ jų nuo valdžios.

„Ar tai padės sumažinti mums daromą spaudimą? Bijau, kad ne“, – pažymėjo O. Orlovas.

Anot jo, „tai nepadėjo“ kitiems Nobelio premijos laureatams Rusijoje: nei Andrejui Sacharovui, disidentui mokslininkui, kuris padėjo įkurti „Memorial“ ir kuris buvo suimtas, kai jam jau buvo paskirta Nobelio premija, nei Dmitrijui Muratovui, kurio nepriklausomas laikraštis „Novaja Gazeta“ buvo priverstas sustabdyti savo veiklą Rusijoje, kai jis jau buvo pelnęs premiją.

„Premija suteikia mums galimybę dirbti, bet ji mūsų negina.“

„Memorial“ nuo pat įkūrimo 1989 metais nenuilstamai dokumentavo sovietų valdžios nusikaltimus prieš savo žmones ir sukaupė didžiulį istorinį archyvą.

Grupė, kuri XX amžiaus 10-o dešimtmečio pradžioje per chaotišką Rusijos perėjimą prie demokratijos tapo vilties simboliu, praėjusių metų pabaigoje buvo išformuota – tai buvo ženklas, kad valdant prezidentui Vladimirui Putinui stiprėja autoritarinės tendencijos.

„Memorial“ įsitvirtino kaip vienas svarbiausių pilietinės visuomenės ramsčių, kovodama už komunistinių represijų aukų atminimo išsaugojimą ir vykdydama kampanijas prieš teisių pažeidimus, susijusius su žiauriais Rusijos karais Čečėnijoje ir kitur.

Grupė kaupė didžiulį sovietmečio nusikaltimų archyvą ir kvestionavo oficialius naratyvus, kuriuose nutylimi Josifo Stalino laikais įvykdyti siaubingi nusikaltimai, tačiau parodė susirūpinimą ir dėl šiuolaikinių teisių pažeidimų, iškeldama bylas prieš Rusijos samdinius Sirijoje.

Praėjusių metų gruodį teisių gynėjai paprašė V. Putino įsikišti į teisinius veiksmus, kuriais siekta grupę uždaryti.

Tačiau Rusijos vadovas savo Žmogaus teisių tarybai pareiškė, kad „Memorial“ atstovavo „teroristinėms ir ekstremistinėms organizacijoms“, taip aiškiai parodydamas, kad remia jos uždarymą.

„Memorial“ sudarinėjo politinių kalinių sąrašą, į kurį įtraukti uždraustų religinių grupių, tokių kaip Jehovos liudytojai, nariai ir žymiausias V. Putino kritikas Aleksejus Navalnas, pasodintas į kalėjimą po to, kai išgyveno pasikėsinimą jį nužudyti apnuodijant.

„Memorial“ buvo uždaryta, Rusijoje vykstant precedento neturinčiam susidorojimui su „priešiškomis“ organizacijomis, kuris suintensyvėjo po to, kai V. Putinas vasario 24 dieną pasiuntė karius į Ukrainą.

Tačiau svarbiausios šalies teisių gynimo grupės uždraudimo mastas išryškėjo net ir vykstant intensyviems suvaržymams.

„Memorial“ išnykimas Rusijoje taps gilaus moralinio nuopuolio simboliu ir galutiniu simboliniu rusų žmogaus atitolimu nuo XXI amžiaus civilizacijos“, – tuomet atvirame laiške teigė kelios dešimtys žymių Rusijos veikėjų.

„Per 30 posovietinių metų neužgijusios žaizdos vėl kraujuoja“, – rašyta jame.

„Memorial“ buvo įkurta 1989-aisiais, paskutiniaisiais komunistų valdymo metais, valdant velioniui Michailui Gorbačiovui.

Pirmasis grupės pirmininkas buvo Nobelio premijos laureatas sovietų disidentas Andrejus Sacharovas.

Grupė, nuolat minėta kaip potenciali Nobelio taikos premijos laureatė, daugelį metų buvo Rusijos valdžios akiratyje.

2015 metais žmogaus teisių centras „Memorial“ buvo įtrauktas į vyriausybės „užsienio agentų“ registrą. Po metų į jį įtraukta ir „Memorial International“.

„Užsienio agento“ etiketė, kuri turi tamsų sovietinių laikų atspalvį, reikalauja, kad asmenys ar grupės atskleistų finansavimo šaltinius ir žymėtų visas publikacijas, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose.

„Memorial“ kaltinimus, kad ji pažeidė įstatymus arba rėmė teroristų ir ekstremistų grupuotes, pavadino „absurdiškais“.

„Diktatūra tampa vis represyvesnė“

„Memorial“ išgarsėjo tuo, kad rašė apie komunistinių represijų aukas – skaudžią temą, apie kurią šiuolaikinė Rusija kalba nenoriai, – ir tyrė egzekucijas bei pagrobimus, įvykdytus prieš civilius gyventojus per du Maskvos karus, kuriais buvo siekiama sutramdyti čečėnų separatistus.

Praėjusiais metais „Memorial“ bei kelios kitos grupės paskelbė ataskaitą apie Maskvos vaidmenį Sirijoje ir paragino rusus prisiimti atsakomybę už jų veiksmus karo draskomoje šalyje.

Tačiau „Memorial“ kryžiaus žygiai jos nariams turėjo didžiulę asmeninę kainą.

Viena iš pagrindinių grupės darbuotojų Čečėnijoje Natalija Estemirova, išgarsėjusi visame pasaulyje, 2009 metais buvo rasta negyva su šautinėmis žaizdomis praėjus kelioms valandoms po to, kai buvo pastebėta įsodinama į kažkokį automobilį prie savo namų.

Kitas „Memorial“ darbuotojas Jurijus Dmitrijevas, dešimtmečius ieškojęs masinių kapaviečių šiaurės vakarų Karelijos regione, 2020 metais buvo įkalintas dėl prieštaringai vertinamo kaltinimo lytiniu išnaudojimu prieš nepilnametę įdukrą.

Šalininkai tvirtina, kad į 66 metų istoriką buvo pasikėsinta dėl jo veiklos.

Aukšto rango „Memorial“ narė Irina Ščerbakova teigė, kad uždrausdamas šią grupę Kremlius siunčia aiškų signalą Vakarams.

„Su pilietine visuomene darome viską, kas mums patinka. Pasodinsime už grotų, ką tik norėsime. Uždarysime, ką tik norėsime, – sakė ji. – Diktatūra tampa vis represyvesnė.“

„Memorial“: Nobelio premija suteikia stiprybės sunkiais laikais

Rusijos teisių gynimo grupė „Memorial“ penktadienį pareiškė, kad organizacijai skirta Nobelio taikos premija suteikia „moralinės stiprybės niūriais laikais“ ir kad jai yra „didžiulė garbė“ dalytis šiuo apdovanojimu su ukrainiečių teisių gynėjais.

„Ši premija suteikia moralinės stiprybės“, – pareiškė „Memorial“ vadovas Janas Račinskis ir pridūrė, kad šiais „niūriais laikais“ tai yra „labai svarbu“.

„Memorial“ atstovas Olegas Orlovas pareiškė, jog dalytis šiuo prestižiniu apdovanojimu su Ukrainos žmogaus teisių organizacija „Pilietinių laisvių centras“ yra „didžiulė garbė“.

„Memorial“ vadovas ir atstovas kalbėjo stovėdami prie vieno Maskvos teismo, kur jiedu dalyvavo posėdyje dėl vieno iš organizacijos biurų konfiskavimo.

J. Račinskis sakė, kad premijos jie nesitikėjo, ir tvirtino, kad šis apdovanojimas visiems Rusijos teisių gynėjams suteiks „naujų jėgų ir įkvėpimo“.

Jis gyrė Rusijos režimo kalinius, įskaitant opozicijos lyderį Aleksejų Navalną ir Kremliaus kritiką Ilją Jašiną bei „daugelį kitų“.

„Visi tie žmonės [šios premijos] nusipelnė labiau negu mes“, – pareiškė jis.

Ir J. Račinskis, ir O. Orlovas sakė, kad nors Nobelio taikos premija yra svarbus pripažinimas, ji „neapgins“ jų nuo valdžios.

„Ar tai padės sumažinti mums daromą spaudimą? Bijau, kad ne“, – pažymėjo O. Orlovas.

Anot jo, „tai nepadėjo“ kitiems Nobelio premijos laureatams Rusijoje: nei Andrejui Sacharovui, disidentui mokslininkui, kuris padėjo įkurti „Memorial“ ir kuris buvo suimtas, kai jam jau buvo paskirta Nobelio premija, nei Dmitrijui Muratovui, kurio nepriklausomas laikraštis „Novaja Gazeta“ buvo priverstas sustabdyti savo veiklą Rusijoje, kai jis jau buvo pelnęs premiją.

„Premija suteikia mums galimybę dirbti, bet ji mūsų negina.“

„Teismas mano, kad atidėjimo priežastys turi būti tikrai išskirtinės ir proporcingos“, – parašė „Memorial“ platformoje „Telegram“.

Teismo teigimu, niekam nėra iškilusio „pavojaus gyvybei ir sveikatai“, dėl kurio būtų įmanomas toks atidėjimas.

Ši grupė fiksuoja Stalino laikų nusikaltimus ir turi sukaupusi didžiulį archyvą Maskvoje.

Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Rusijos Aukščiausiasis Teismas uždraudė pagrindinę grupės struktūrą „Memorial International“. Anot jo, „Memorial“ nevykdė įpareigojimų, numatytų pagal grupei anksčiau suteiktą „užsienio agento“ statusą.

EŽTT nedelsiant paragino Rusiją sustabdyti nutarties vykdymą, kol jis išnagrinės „Memorial“ uždarymo bylą.

Sprendimą taip pat pasmerkė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) ir Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Gruodį Maskvos žemesnės instancijos teismas taip pat nurodė likviduoti „Memorial“ žmogaus teisių centrą, kovojantį su dabartiniais teisių pažeidimais Rusijoje.

Organizaciją buvo nurodyta uždaryti praėjusių metų pabaigoje, tai sukėlė tarptautinį pasipiktinimą.

„Kratos „Memorial“ tęsiamos dviejose vietose“, – apie naujausią žingsnį prieš Kremlių kritikuojančius balsus pranešė grupė platformoje „Telegram“.

„Memorial International“, taip pat teisių gynimo centras „Memorial“ buvo likviduoti Aukščiausiajam Teismui ir Maskvos miesto teismui gruodžio 28 ir 29 dienomis patenkinus atitinkamus Generalinės prokuratūros ir Maskvos prokuratūros prašymus.

Aukščiausiasis Teismas nusprendė, jog turi būti likviduota tarptautinė visuomeninė organizacija „Tarptautinė švietėjiška istorijos, labdaros ir teisių gynimo draugija „Memorial“ ir jos regioniniai skyriai bei kitos struktūrinės organizacijos.

Generalinė prokuratūra savo prašyme likviduoti organizaciją kaltino ją daugkartiniais šiurkščiais Rusijos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimais.

Anot Generalinės prokuratūros, „Memorial“ slepia „faktą, kad vykdo užsienio agento funkcijas“ – dėl to draugija ir jos atstovai nuo 2019 metų buvo nekart traukti administracinėn atsakomybėn už užsienio agento veiklą reglamentuojančių taisyklių pažeidimą.

Prokuratūra taip pat nustatė, kad „Memorial“, gaudama finansavimą iš užsienio, užsiima politine veikla, siekdama daryti įtaką valstybės sprendimams ir formuoti visuomenės nuomonę.

Prokuratūra tvirtino, kad draugijos likvidavimas yra proporcinga priemonė jos padarytiems pažeidimams.

„Memorial“ Generalinės prokuratūros pretenzijų nepripažino ir laikėsi pozicijos, kad teisėtų pagrindų likviduoti draugiją nėra.

Penktadienio kratos yra naujausi iš virtinės žingsnių, kuriais po įsiveržimo į Ukrainą Maskva griežtina nevalstybinių institucijų kontrolę.

Liberalus Rusijos televizijos kanalas „Dožd“ ketvirtadienį pranešė, kad laikinai stabdo darbą, gavęs valdžios nurodymą nutraukti savo veiklą dėl transliacijų apie Maskvos invaziją į Ukrainą.

Liberalus radijas „Echo Moskvy“ ketvirtadienį irgi pranešė, kad yra šalinamas iš eterio dėl karo Ukrainoje nušvietimo.

„Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas ketvirtadienį paskelbė, kad radijas toliau skelbs turinį „YouTube“ ir socialiniuose tinkluose, „nepaisydamas direktorių valdybos sprendimo“ likviduoti stotį ir jos svetainę.

Tuo metu Rusijos įstatymų leidėjai penktadienį priėmė įstatymą, numatantį iki 15 metų įkalinimo bausmę už „melagingos informacijos“ apie kariuomenę skelbimą.

Rusijos nepriklausoma naujienų svetainė „Znak“ penktadienį paskelbė, kad ji taip pat uždaroma.

„Stabdome savo darbą, nes pastaruoju metu Rusijos žiniasklaidos darbui vis daugėja apribojimų“, – sakoma jos redaktorių pranešime.

„Visais įmanomais būdais ginčysime Rusijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą. Mes surasime teisinių būdų savo darbui tęsti“, – sakoma „Memorial International“ pareiškime.

Rusijos Aukščiausiasis Teismas antradienį nutarė, kad „Memorial“ turi būti uždaryta.

Teisėja Ala Nazarova nurodė uždaryti šios organizacijos centrinį padalinį „Memorial International“ dėl anksčiau grupei suteikto „užsienio agento“ statuso pažeidimų, konkrečiai – kad ne visos jos publikacijos buvo žymimos atitinkama etikete, kaip reikalauja įstatymas.