Šią savaitę Raseinių savivaldybė paskelbė viešąjį pirkimą pagaminti ir sumontuoti skulptūrinius memorialo elementus: kalavijo formos obeliską, Vyčio formos stelas su žuvusių partizanų pavardėmis, Nežinomo partizano kapą.

Konkurso laimėtojai taip pat turės įrengti apšvietimą.

Planuojama darbų vertė – per 206 tūkst. eurų.

Pasak Raseinių mero Andriaus Bautronio, pernai už Vyriausybės skirtus 250 tūkst. atlikti bendrastatybiniai darbai, šiemet už tokią pat sumą memorialas turi būti baigtas.

„Darbų pabaiga numatoma rugpjūčio 10 dieną, nes atidengimą norėtume spėti padaryti Juodojo kaspino dienai, rugpjūčio 23 dienai“, – BNS sakė meras.

A. Bautronis teigė, kad pastačius memorialą visiems Lietuvos partizanams, planuose dar liktų Turizmo informacijos centro įrengimas.

„Dar turime idėją, kad Kryžkalnyje būtų įkurtas Turizmo informacijos centras, jog atvykus būtų galima susipažinti su visa laisvės kovų istorija“, – sakė jis.

Mero teigimu, centras galėtų būti kuriamas kitąmet, jeigu dėl jo pavyktų sutarti su Kultūros ministerija.

Pagal architekto Sauliaus Pamerneckio ir skulptoriaus Tado Gutausko projektą, Kryžkalnyje bus pastatytas kalavijo formos 25 metrų aukščio obeliskas ir siena, kur bus iškalti žuvusių partizanų vardai ir pavardės, išpjautos Vyčio kryžiaus formos stelos, įrengtas nežinomo partizano kapas.

Šis monumentas skirtas visiems žuvusiems Lietuvos partizanams.

Jis statomas šalia 2018 metais atidengto memorialo-koplyčios Kęstučio apygardos partizanams.

Partizaninis karas Baltijos šalyse prasidėjo, kai 1944 metų vasarą sovietų kariuomenė, išstūmusi nacių okupantus, antrą kartą okupavo Baltijos šalis. Tuomet iškart prasidėjo sovietų represijos, teroras, mobilizacija į sovietų kariuomenę.

Ginkluota kova tęsėsi iki 1953 metų. Lietuva partizanų tikslą pasiekė ir nepriklausomą valstybę atkūrė 1990 metais.

Dešimt metų vykusiame pasipriešinime dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.

„Reikia projektą baigti, kad turi būti vienas nacionalinis memorialas visiems žuvusiems Lietuvos partizanams. Yra 17 laisvės kovotojų, tremtinių, politinių kalinių organizacijų laiškas Vyriausybei, mes manome, kad tai svarbus projektas ir kad reikia padėti“, – BNS sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.

Jo teigimu, Vyriausybė ketina prisidėti prie naujo memorialo finansavimo, jo statyba rūpinsis laisvės kovų organizacijos.

„Kitais metais biudžete planuojama skirti 250 tūkst. eurų. Per dvejus metus tą projektą turėtų baigti. Mes tik paremsime projektą, patys jie įgyvendins. Mes liūto dalį skirsime, bet tikimės, kad ir jie patys papildomai surinks lėšų“, – paaiškino D. Matulionis.

Bendra projekto kaina – apie 700 tūkst. eurų. Vyriausybė per dvejus metus tam žada skirti pusę milijono eurų. 2019 metų valstybės biudžeto projekte memorialui jau numatyta 250 tūkst. eurų.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdis renka aukas partizanų memorialui. Organizacijos interneto svetainėje skelbiama, kad surinkta apie 24,6 tūkst. eurų.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas taip pat pabrėžė, kad reikia sutvarkyti visą teritoriją Kryžkalnyje. Vyriausybei ir Raseinių rajono savivaldybei skyrus lėšų, šiemet baigtas statyti memorialas Kęstučio apygardos partizanams, sutvarkyta aplinka prie jo.

„Tačiau greta matome didžiulę netvarką, buvusio sovietinio paminklo liekanas. Žmonės daug kartų kreipėsi į mūsų komisiją, kad reikia padaryti tvarką. Organizacijos, kurioms priklauso sklypas tarpusavyje nesutarė, labai konfliktavo tarpusavyje, dėl to reikalai nejudėjo iš vietos“, – tvirtino A. Gumuliauskas.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdis su kitomis organizacijomis siekia Kryžkalnyje, Raseinių rajone, pastatyti memorialą visiems žuvusiems ir nukankintiems partizanams.

Sąjūdžio tarybos narė Angelė Jakavonytė teigė, kad pasirinktas architekto Sauliaus Pamerneckio ir skulptoriaus Tado Gutausko projektas.

Planuojama pastatyti kalavijo formos 25 metrų aukščio obeliską ir sieną su žuvusių partizanų vardais bei pavardėmis, išpjautomis Vyčio kryžiaus formos stelose, įrengti nežinomo partizano kapą.

„Kalavijas, įsmeigtas piliakalnio viršūnėje – tai pergalės ir išsilaisvinimo, gimtosios žemės apsaugos simbolis. Ne veltui jį pasirinkome iš šlovingiausios Lietuvos istorijos – LDK laikų, taip siekdami prilyginti partizanų pasipriešinimo kovas skambiausioms lietuvių istorijos pergalėms. Obeliskas-kalavijas bus puikiai matomas vykstantiems svarbiausia Lietuvos magistrale Vilnius-Klaipėda iš dešimčių kilometrų“, – tvirtino A. Jakavonytė.

Pasak jos, antru etapu numatoma pastatyti ir partizanų istorijos paviljoną-muziejų.

„Žemės sklypą, kur bus statomas paminklas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdis įsigijo už žmonių šiam tikslui paaukotas lėšas. Labai džiaugiamės, jog jau gavome paminklui statyti leidimą, taip pat pasirašėme su Raseinių rajono savivaldybe bendradarbiavimo sutartį“, – teigė A. Jakavonytė.

Kitąmet bus minimos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos 70-osios metinės.

„Būtų labai prasminga, jog kitais metais Kryžkalnyje iškiltų didingas paminklas visiems žuvusiems partizanams“, – BNS sakė A. Jakavonytė.

Partizaninis karas Baltijos šalyse prasidėjo, kai 1944 metų vasarą sovietų kariuomenė, išstūmusi nacių okupantus, antrą kartą okupavo Baltijos šalis. Tuomet iškart prasidėjo sovietų represijos, teroras, mobilizacija į sovietų kariuomenę.

Ginkluota kova tęsėsi iki 1953 metų. Lietuva partizanų tikslą pasiekė ir nepriklausomą valstybę atkūrė 1990 metais.

Dešimt metų vykusiame pasipriešinime dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.

„Trys vyskupai aukojo Šv. Mišias, memorialas buvo pašventintas. Susirinko žmonės iš visos Lietuvos: Alytaus, Kaišiadorių, Druskininkų, Pakruojis, Joniškis, kiti miestai ir rajonai, dalyvavo Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai, jaunieji šauliai, įvairių miestų merai. Jie džiaugėsi, kad pagerbti žmonės, kurie kovojo už laisvę“, – BNS sakė Raseinių meras Algirdas Gricius.

Šiuo memorialu Kryžkalnyje įgyvendinta monsinjoro Alfonso Svarinsko idėja įamžinti Kęstučio apygardos partizanų atminimą. 1946 metų vasarą A. Svarinskas buvo Ukmergės apylinkėse veikusios pogrindinės Vyčio apygardos Šarūno partizanų grupės ryšininkas, pasirinkęs Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanus medikamentais, spauda, dokumentais.

Partizanų auką žymi lauko koplyčia su kryžiumi, simbolizuojanti amžiną veržimąsi, tikėjimą ir rimtį bei pagarbą žuvusiesiems. Koplyčios viduje ant santvarų pakabinta keletas varpų, jais skambinti galės atvykę lankytojai.

Šalia koplyčios išdėstytos plokštės, ant kurių prikaltos lentelės su žuvusių partizanų vardais.

Memorialo įrengimo darbus atliko bendrovė „Projektas Karma“. Jie kainavo per 383 tūkst. eurų. Valstybė skyrė 300 tūkst. eurų, likusi suma – Raseinių rajono savivaldybės lėšos.

Visuomeninė organizacija Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjunga metų pradžioje pranešė renkanti pinigus, kad šalia minėto memorialo būtų pastatytas ir paminklas visiems Lietuvos partizanams. Tam tikslui Kryžkalnyje jie įsigijo didelį sklypą.

1944 metais Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, kilo partizaninis pasipriešinimas. Dešimt metų vykusiame pasipriešinime dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.