Pasitelkti šaunamuosius ginklus numušant orlaivius galės visų institucijų pareigūnai, tarnyboje naudojantys tokius ginklus.

Pareigūnai turės teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš orlaivį, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomą objektą, judantį oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu.

Kaip yra sakęs vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, pakeitimuose numatytomis priemonėmis siekiama suvaldyti kontrabandos gabenimą orlaiviais, dronais, meteorologiniais balionais.

Taip pat išplėstos neskraidymo zonas virš strategiškai svarbių objektų.

Pataisoms leista bepiločių orlaivių neskraidymo zonas nustatyti vieno kilometro atstumu iki kritinės infrastruktūros objekto, esančio mieste, ir trijų kilometrų atstumu aplink objektus, esančius kaimo vietovėse.

Iniciatyvos keisti teisės aktus Vidaus reikalų ministerija ėmėsi po iškilusios meteorologinių balionų problemos, jiems su kontrabanda nusileidus Vilniaus oro uoste, karinėse teritorijose.

Dalis politikų teigia, kad tokie dideliame aukštyje skrendantys balionai kelia rizikų civilinei aviacijai ir gali būti panaudoti kitiems tikslams, ne tik kontrabandai gabenti.

Nuo rugpjūčio Lietuvoje padaugėjo atvejų, kada į Lietuvą iš Baltarusijos nelegalios cigaretės gabenamos prie meteorologinio baliono prikabinus krovinį ir GPS. Vėjo nešamas balionas kerta sieną ir po kurio laiko nusileidžia, o Lietuvoje esantys kontrabandininkai pagal GPS signalą randa nukritusį krovinį.

Anksčiau teigusi apie pastaruoju metu sumažėjusius kontrabandos srautus meteorologiniais balionais, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pranešė antradienio naktį nustačiusi 14 tokiu būdu iš Baltarusijos gabentų rūkalų atvejų ir sulaikiusi daugiau kaip 25 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių.

Iš viso šiemet fiksuota pusketvirto šimto į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusių meteorologinių balionų, iš jų maždaug pusantro šimto pavyko rasti ir perimti.

„Mes siūlėme numatyti galimybę (ginklą – BNS) prieš objektus panaudoti esant potencialiai grėsmei, kadangi mūsų specialistai paaiškino, jog, tarkim, išsiaiškinti, ar dronas kelia grėsmę, galime tik tada, kai mes jį išnagrinėjame, kada jis – nutupdytas ir įvertintinas. Kuomet jis skrenda, mes negalime (įvertinti –  BNS)“, – trečiadienį vykusiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje kalbėjo VAT Teisės ir vidaus tyrimų skyriaus viršininkas Vytis Belkevičius.

Įstatymo projekte numatyta, jog šaunamieji ginklai ir sprogmenys gali būti panaudoti tik, kai tai yra „neišvengiamai būtina“, „kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai“.

Pasak VAT atstovo, tai gali būti teisinė problema, nes pareigūnui bus sunku įvertinti grėsmės akivaizdumą. Ji, anot V. Belkevičiaus, gali būti išsiaiškinta tik techniškai įvertinus numuštą objektą.

Tarnybos atstovo teigimu, itin griežta neišvengiamumo teisinė sąlyga galėtų būti keičiama sąvoka – „potenciali grėsmė“.

„Žodis – „potencialią grėsmę“ –  sudarys sąlygas efektyviai panaudoti ginklą, specialiąsias priemones“, – sakė skyriaus viršininkas.

„Mes jau matome, kad pareigūnai vengia naudoti ginklus dėl tam tikrų vykstančių teisinių procesų. Galime sukurti dar vieną situaciją, kada pareigūnai teoriškai turės galimybę, bet praktiškai susidurs su didelėmis rizikomis ir vengs panaudoti“, – pažymėjo jis.

Pataisos numato, kad pasitelkti šaunamuosius ginklus numušant orlaivius galės visų institucijų pareigūnai, tarnyboje naudojantys tokius ginklus.

Iniciatyvos keisti teisės aktus Vidaus reikalų ministerija ėmėsi po iškilusios meteorologinių balionų problemos, jiems su kontrabanda nusileidus Vilniaus oro uoste, karinėse teritorijose.

„Kai mes kalbame apie meteorologinius balionus, pagal šitą formuluotę pareigūnas negalės priimti sprendimo panaudoti specialiąsias priemones arba ginklą tol, kol balionas nekelia neišvengiamo pavojaus, o jis kils tik tada, kai balionas bus įskridęs į lėktuvų skraidymo zoną, skraidymo koridorių, oro uostą, tik tada jis bus neišvengiamas. Kol jis yra prieigose, neišvengiamumo sąlyga nėra išpildyta“, – pabrėžė V. Belkevičius.

Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas pažymėjo, jog šiuo metu teisė naudoti šaunamąjį ginklą numatoma tik tada, kai tai kelia pavojų sveikatai ir gyvybei.

„Tai analogiškai turėtų būti vertinama kartu ir su kritiniais objektais, jeigu, pavyzdžiui, kelia pavojų civilinei aviacijai, bet pareigūno veiksmas neturi sukelti dar didesnio pavojaus. Ir tas vertinimas pareigūno bus reikalingas“, – pažymėjo jis.

Pataisomis taip pat siūloma išplėsti neskraidymo zonas virš strategiškai svarbių objektų.

Dalis politikų teigia, kad tokie dideliame aukštyje skrendantys balionai kelia rizikų civilinei aviacijai ir gali būti panaudoti kitiems tikslams, ne tik kontrabandai gabenti.

Seimas pataisas svarstys ketvirtadienį.

Tą numatančioms pataisoms parlamentarai pritarė bendru sutarimu.

Įstatymo projekte numatyta, kad pasitelkti šaunamuosius ginklus numušant orlaivius galės visų institucijų pareigūnai, tarnyboje naudojantys tokius ginklus, taip pat nutarta išplėsti neskraidymo zonas virš strategiškai svarbių objektų.

„Noriu pristatyti įstatymų paketą, susijusį su tam tikromis priemonėmis, kurios būtų taikomos siekiant suvaldyti kontrabandos atvejus, kontrabandos gabenimą taikiomis priemonėmis, kaip orlaiviais, dronais, meteorologiniais balionais“, – pristatydamas pakeitimus kalbėjo vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

„Būtų leista bepiločių orlaivių neskraidymo zonas nustatyti vieno kilometro atstumu iki kritinės infrastruktūros objekto, kuris yra mieste, ir trijų kilometrų atstumu aplink objektus, esančius kaimo vietovėse“, – sakė jis.

Iniciatyvos keisti teisės aktus Vidaus reikalų ministerija ėmėsi po iškilusios meteorologinių balionų problemos, jiems su kontrabanda nusileidus Vilniaus oro uoste, karinėse teritorijose.

Dalis politikų teigia, kad tokie dideliame aukštyje skrendantys balionai kelia rizikų civilinei aviacijai ir gali būti panaudoti kitiems tikslams, ne tik kontrabandai gabenti.

„Nėra nustatyta teisė pareigūnams naudoti specialias priemones arba šaunamosios ginklus tais atvejais, kai pavojus yra keliamas kritinei infrastruktūrai, aviacijos saugumui“, – sakė V. Dmitrijevas.

Seimui kartu pateiktas buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko siūlymas Baudžiamąjį kodeksą papildyti nuostatomis, kurios numatytų atsakomybę už pažeidimus, susijusius su orlaiviais, bepiločiais orlaiviais ir bepilotėmis orlaivių sistemomis.

Jei dėl pažeidimo įvyktų pavojingas incidentas, pavyzdžiui, nesunkus sužalojimas arba padaroma žala turtui, pažeidėjui būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Už sunkesnius atvejus, susijusius su sunkiais sužalojimais, mirtimi arba orlaivio sunaikinimu, būtų baudžiama iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme.

Tokiam siūlymui taip pat pritarta bendru sutarimu.

Seimas pataisas svarstys ketvirtadienį.

„Situacija nuteikia optimistiškai. Reikšmingas mažėjimas fiksuojamas (oro balionų naudojimo gabenant kontrabandą per Lietuvos sieną – BNS)“, – po trečiadienį vykusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio žurnalistams sakė generolas.

Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado, tai gali būti susiję su šalies teisėsaugos institucijų pastaruoju metu vykdytomis operacijomis, oro sąlygomis bei naujų kontrabandos gabenimo būdų paieškomis.

Jo teigimu, spalio mėnesį fiksuota iki 50 atvejų, dauguma balionų buvo perimta.

Seimo NSGK pirmininkas Arvydas Pocius kalbėjo, jog į posėdį buvo sukviestos visos suinteresuotos institucijos.

„Nei vienas balionas nebuvo įskridęs į Lietuvos teritoriją, kuris vykdytų kažkokias žvalgybines užduotis. Tokioms užduotims vykdyti naudojami dronai, o ne meteorologiniai balionai. Bet kad bus tam tikrų įsigijimų, naujų technologinių, kurie leis matyti, kontroliuoti ir neutralizuoti tuos balionus, tokių priemonių įsigijimas – numatytas, ta linkme judėsim“, – kalbėjo jis.

„Eina kalba apie tam tikras sistemas, naujų radarų, stebėjimui reikalingų, nenoriu giliau komentuoti“, – akcentavo pirmininkas.

Dalis politikų teigia, kad tokie dideliame aukštyje skrendantys balionai kelia rizikų civilinei aviacijai ir gali būti panaudoti kitiems tikslams, ne tik kontrabandai gabenti. Šie balionai yra nusileidę Vilniaus oro uosto teritorijoje, kariuomenės bataliono mokymo lauke Alytuje.

A. Pocius pažymėjo, kad už skrydžių saugą atsakingų atstovai patikino, jog lėktuvo ir baliono susidūrimo tikimybė – itin maža.

„Labai maža tikimybė, bet yra irgi priimti tam tikri sprendimai. Kada, na, sakykime, pilotai, skrendantys į Lietuvos oro erdvę, bus iš anksto informuoti, kada gali būti tokių atvejų“, – pažymėjo jis.

Nuo rugpjūčio Lietuvoje padaugėjo atvejų, kada į Lietuvą iš Baltarusijos nelegalios cigaretės gabenamos prie meteorologinio baliono prikabinus krovinį ir GPS. Vėjo nešamas balionas kerta sieną ir po kurio laiko nusileidžia, o Lietuvoje esantys kontrabandininkai pagal GPS signalą randa nukritusį krovinį.

Kaip anksčiau skelbė pasieniečiai, iš daugiau nei 600 šiemet fiksuotų meteorologinių balionų jie perėmė per 70.

Spalio pradžioje pasieniečiai, Šaulių sąjunga, karo policija rengė bendras pratybas, kuriuose išbandyti meteorologinių balionų neutralizavimo būdai.

Tuomet krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas BNS sakė, kad į kovą gali būti pasitelkti pirmojo asmens vaizdo principu veikiantys dronai.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė, kad reaguodama į balionų keliamą grėsmę, ministerija parengė ir Vyriausybei pateikė įstatymų pakeitimus, kuriais Lietuvos sieną oru neteisėtai kertančius oro balionus su kontrabanda numušti galėtų pasieniečiai bei su strateginių objektų apsauga susiję pareigūnai.

Pasak vidaus reikalų ministrės, meteorologinių balionų savikaina siekia apie 100 eurų, jų skriejimo kryptis priklauso nuo vėjo, todėl esą pasitaiko daug atvejų, kuomet jie grįžta į Baltarusijos teritoriją.

R. Liubajevo teigimu, šiemet pradėta per 200 ikiteisminių tyrimų, susijusių su kontrabanda.

Anot VSAT, ketvirtadienį ir penktadienį pasieniečiai surengė seriją sėkmingų operacijų, per kurias sulaikė asmenis, galimai susijusius su  cigarečių skraidinimu iš Baltarusijos į Lietuvą meteorologiniais oro balionais.

„Alytaus, Lazdijų, Vilniaus rajonuose bei Druskininkų savivaldybėje buvo sulaikyti septyni, įtariama, su tokiu cigarečių gabenimu iš Baltarusijos meteorologiniais balionais susiję asmenys, vienas iš kurių – užsienietis, likusieji – Lietuvos piliečiai. Sulaikytųjų skaičiai penktadienį gali didėti“, – nurodoma VSAT pranešime spaudai.

Pranešama, kad į pasieniečių rankas pateko daugiau kaip 20 tūkst. pakelių įvairių rūšių cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis, įtariama, į Lietuvą atskraidintų oro keliu, taip pat keli automobiliai bei kiti tyrimams svarbūs daiktiniai įrodymai.

Vykdant šias didelės apimties priemones, tarp jų ir organizuojant kratas bei pasalas, dalyvavo VSAT kriminalinės žvalgybos padaliniai, VSAT Specialiosios paskirties skyriaus pajėgos, įvairių VSAT užkardų pareigūnai, buvo naudojami pasieniečių sraigtasparniai su specialia įranga.

Taip pat pasieniečiams talkino kitos bendradarbiaujančios institucijos.

VSAT pareigūnai dėl tokios neteisėtos veiklos taip pat praėjo tris ikiteisminius tyrimus ir kelias administracines teisenas.

Panašūs veiksmai, nukreipti užkardant kontrabandos gabenimą meteorologiniais balionais, tęsiami bei planuoji vykdyti ir artimiausiu metu.

ELTA primena, kad Alytuje, karinio bataliono teritorijoje, prieš daugiau nei savaitę naktį buvo rastas nusileidęs meteorologinis balionas su prikabinta juoda dėže, kurioje, kaip įtariama gali būti kontrabandinės prekės. Įvykio aplinkybes toliau aiškinasi Karo policija.

Praėjusį trečiadienį kariuomenė pranešė, kad toks pats incidentas ryte pastebėtas ir Vilniaus rajono karinėje teritorijoje. Dar vienas meteorologinis balionas pasieniečių buvo perimtas Šalčininkų rajone.

VSAT vado R. Liubajevo teigimu, tokių sienos pažeidimų pastebima jau nuo balandžio mėnesio. Vien rugsėjį fiksuota 250 atvejų, kai kontrabanda buvo gabenama minėtais balionais. Visgi, pabrėžia jis, pasieniečiai neturi įgaliojimų ir reikiamos ginkluotės tokių objektų naikinimui.

„Taip, tai yra naujas galvos skausmas, nes kontrabandininkai visada prisitaiko prie pasikeitusių aplinkybių, nes vis nori tą savo pelną uždirbti, na, o valstybės institucijoms tiesiog tenka ieškoti technologinių sprendimų su tais procesais kovoti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Vyriausybės vadovė.

Anot jos, viešoje erdvėje girdimi siūlymai kovai su 100 eurų vertės balionais pasitelkti kariuomenės turimas oro gynybos priemones nėra racionalūs.

„Kai ichtiandrai vandeniu plukdė cigarečių dėžes, Karinių jūrų pajėgų turbūt niekas neprašė su kontrabandininkais kovoti. Čia tokią paralelę galėčiau panaudoti“, – sakė I. Šimonytė.

„Taip, tai gana sudėtingas darbas, nes tai ne dronai, prieš kuriuos būtų galima naudoti antidroninę įrangą, bet nesakau, kad nėra techninių priemonių. Tas technines priemones ir bandome įgyvendinti, matysime, koks bus rezultatyvumas“, – teigė ji.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, pastaraisiais mėnesiais padaugėjo bandymų kontrabanda cigaretes iš Baltarusijos į Lietuvą gabenti pasitelkiant meteorologinius balionus.

Prie tokių balionų prikabinamos cigarečių dėžės ir GPS. Vėjo nešamas balionas kerta sieną ir po kurio laiko nusileidžia, o Lietuvoje esantys kontrabandininkai pagal GPS signalą randa nukritusį krovinį.

Dalis politikų teigia, kad tokie dideliame aukštyje skrendantys balionai kelia rizikų civilinei aviacijai ir gali būti panaudoti kitiems tikslams, ne tik kontrabandai gabenti. Šie balionai yra nusileidę Vilniaus oro uosto teritorijoje, kariuomenės bataliono mokymo lauke Alytuje.

Pasieniečiai anksčiau skelbė, jog iš daugiau kaip 600 šiemet fiksuotų meteorologinių balionų jie perėmė per 70.

Praėjusią savaitę pasieniečiai, Šaulių sąjunga, karo policija rengė bendras pratybas, kuriuose išbandyti meteorologinių balionų neutralizavimo būdai.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė, kad reaguodama į balionų keliamą grėsmę, ministerija parengė ir Vyriausybei pateikė įstatymų pakeitimus, kuriais Lietuvos sieną oru neteisėtai kertančius oro balionus su kontrabanda numušti galėtų Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei su strateginių objektų apsauga susiję pareigūnai.

„Milžiniška grėsmė, kuri nėra neutralizuota, yra civilinei aviacijai, nes (kontrabandos – BNS) kiekiai eina milžiniški“, – trečiadienį po uždaro komiteto posėdžio BNS sakė jo vicepirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

Anot jo, už civilinės aviacijos saugą atsakingi pareigūnai nebuvo informuoti apie padidėjusį iš Baltarusijos siunčiamų balionų su kontrabanda skaičių, o apie jų keliamą riziką sužinojo tik tuomet, kai vienas toks balionas nusileido Vilniaus oro uosto teritorijoje.

„Kai tas balionas atskrido į oro uostą, tiek kilometrų jis atskrido, ir oro uosto atsakingos tarnybos tai pamatė tik tuomet, kai jis kirto rubežių. Jie pamatė vizualiai ir greitai ėmėsi veiksmų, kad jeigu lėktuvas koks ateitų, kad jį pristabdytų, kad jis nesileistų. Tai buvo milžiniška grėsmė, kuri galėjo baigtis katastrofa“, – tvirtino parlamentaras.

„Visiems buvo kaip žaibas iš giedro dangaus“, – teigė jis.

Trečiadienį Seimo NSGK domėjosi kontrabandines cigaretes gabenančių meteorologinių balionų keliama grėsme, mat nuo rugpjūčio Lietuvoje smarkiai padaugėjo atvejų, kada į Lietuvą iš Baltarusijos nelegalios cigaretės gabenamos prie meteorologinio baliono prikabinus krovinį ir GPS. Vėjo nešamas balionas kerta sieną ir po kurio laiko nusileidžia, o Lietuvoje esantys kontrabandininkai pagal GPS signalą randa nukritusį krovinį.

„Visi civilinės saugos specialistai sakė, kad tokiam aukštyje, ypač kada lėktuvai leidžiasi, toks oro balionas būtų katastrofa. Vienas lėktuvas – 200 gyvybių“, – teigė D. Gaižauskas.

Kad balionai kelia rizikų civilinei aviacijai, teigė ir NSGK narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

„Civilinei aviacijai šitie dideliame aukštyje skraidantys objektai kelia problemų. Čia irgi nebuvo išnaudoti per pastaruosius porą mėnesių reagavimo būdai, pavyzdžiui, notifikuojant tarptautinės civilinės aviacijos saugą užtikrinančias organizacijas apie dideliame aukštyje esančių nesankcionuotų objektų nuolatinį judėjimą. Net ir Lukašenkos režimui turi tam tikrą poveikį tokių tarptautinių organizacijų, susijusių su civiline aviacija, reagavimas“, – BNS sakė Seimo narė.

Anot jos, civilinės aviacijos specialistai patikino, kad jie turi galimybę suvaldyti situaciją, jeigu toks balionas patektų į lėktuvo skrydžio trajektoriją.

„Jie turi galimybę situaciją suvaldyti, bet tai turi ir papildomą nemažą kainą“, – teigė D. Šakalienė.

Ji pabrėžė, kad nors šiuo metu tie balionai skirti tik kontrabandai gabenti, būtina imtis priemonių, jog rūkalų kontrabandininkams neapsimokėtų hų naudoti.

Pasak NSGK narės, Vidaus reikalų ministerija informavo rengianti teisės aktų pakeitimus, kurie kriminalizuotų mažos vertės kontrabandos gabenimą, jeigu tai kelia pavojų oro navigacijai.  Vis tik, jos teigimu, reikėtų kalbėti ir apie neskraidymo zonų išplėtimą.

Seimo NSGK pirmininkas konservatorius Arvydas Pocius tvirtino, kad visos institucijos, mokslininkai, ryšių ir informatikos specialistai dirba, ieškodami būdų, kaip efektyviausiai ir saugiausiai būtų galima nukenksminti meteorologinius balionus.

„Negalima objekto naikinti neįsitikinus, kas ten yra. Tikrai turi būti rastos priemonės visų pirma identifikuoti, koks tai objektas, ir jeigu yra galimybė arba jį perimti, arba nusodinti kaip droną“, – BNS sakė jis.

D. Gaižauskas ragino pasinaudoti JAV patirtimi, kai tokie balionai nukenksminami ant jų užmetant tinklus.

Kaip anksčiau skelbė pasieniečiai, iš daugiau nei 600 šiemet fiksuotų meteorologinių balionų jie perėmė per 70.

Praėjusią savaitę pasieniečiai, Šaulių sąjunga, karo policija rengė bendras pratybas, kuriuose išbandyti meteorologinių balionų neutralizavimo būdai.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė, kad reaguodama į balionų keliamą grėsmę, ministerija parengė ir Vyriausybei pateikė įstatymų pakeitimus, kuriais Lietuvos sieną oru neteisėtai kertančius oro balionus su kontrabanda numušti galėtų Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei su strateginių objektų apsauga susiję pareigūnai.

„Tai trikdo kitų institucijų ir veiklų tęstinumą, dėl to turi būti sprendžiama. Pačios sprendimo priemonės: nėra vienos elementarios kulkos ar to šovinio, kur būtų galima numušti“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

„Kai kas tiktų galbūt karo metui, bet netinka taikos metui ir valstybei, kuri sprendžia tvariai tuos klausimus“, – pridūrė jis.

K. Budrio teigimu, reikia imtis priemonių prieš tuos, kurie tokią veiklą padeda vykdyti Lietuvoje.

„Taip pat dirbti reikia ir su ta puse, kuri sudaro sąlygas – Baltarusijos puse ir jos institucijomis. Aštrinti įrankius stebėti ir kontroliuoti, kas vyksta“, – kalbėjo jis.

Čia mes neturime užsispekuliuoti, kad kiekvieną balioną pripučia Baltarusijos KGB.

Kaip anksčiau skelbė pasieniečiai, iš daugiau nei 600 šiemet fiksuotų meteorologinių balionų pasieniečiai perėmė per 70. Pareigūnai pabrėžia tokius objektus teoriškai galintys numušti jiems priartėjus arčiau žemės, tačiau tam neturi įgaliojimų.

Reaguodami į balionų keliamą grėsmę, politikai ketina keisti įstatymus ir Lietuvos sieną oru neteisėtai kertančius oro balionus su kontrabanda leisti numušti Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.

„Ar tai negali būti išnaudojama trikdyti tarnybų darbą? Tą turi atsakyti tarnybos. Čia mes neturime užsispekuliuoti, kad kiekvieną balioną pripučia Baltarusijos KGB“, – sakė K. Budrys.

„Kaip su nelegaliais migrantais buvo? Pradžioje jie ignoravo tą problemą, po to asistavo, kad galėtų migrantai kirsti mūsų sieną, žiūrėdami, kaip užlūžinėja mūsų kasdienės funkcijos: tiek sienos kontrolės, tiek prieglobsčio, tiek kitos“, – pridūrė jis.

Planuojamos priemonės kovojant su meteorologiniais balionais gabenama kontrabanda antradienį bus pristatytos Druskininkų pasienio užkardoje.

K. Budrys ragina neturėti iliuzijų dėl oro gynybos

Prezidento patarėjas K. Budrys antradienį paragino neturėti iliuzijų dėl oro gynybos, nes ilgojo nuotolio sistemų trūksta visame pasaulyje ir jos turbūt negalės būti dislokuotos Lietuvoje nuolat, o vidutinio nuotolio ginklų šiuo metu pakaktų norint apsaugoti tik karius ir kritinę infrastruktūrą.

„Jų yra didelis trūkumas, kaip ir kitų oro gynybos sistemų, ir čia yra dar viena priežastis sakyti, kad nekurkime iliuzijų apie oro gynybą kaip tokią. Dėl to čia ir dedama tiek daug pastangų, dėl to yra tiek daug kalbama apie tai“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

NATO jau prieš kelerius metus yra sutarusi dėl rotacinio oro gynybos modelio Baltijos jūros regione, turinčio reikšti, kad Vakarų sąjungininkės įvairios trukmės rotacijoms atsiųs į Lietuvą ir kitas šalis įvairios oro gynybos ginkluotės.

Tačiau tai kol kas padarė tik Nyderlandai, kelioms savaitėms į Lietuvą šių metų vasarą atsiuntę ilgojo nuotolio sistemas „Patriot“.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas praėjusią savaitę sakė, jog artimiausiu metu turėtų paaiškėti daugiau informacijos dėl to, kokios šalys pajėgumus atsiųs kitais metais.

K. Budrys nesiėmė vertinti, ar kada nors sąjungininkai dislokuos Lietuvoje ilgojo nuotolio sistemas nuolat.

„Ar mes turėsime kada nors nepertraukiamą buvimą sąjungininkų sistemų visame regione, aš tokiomis tolimomis perspektyvomis negaliu planuoti, nes jų tiesiog nėra, jų trūks. Čia yra elementari matematika, o ten, kur yra pramonė, fizika, kiek mes galime pagaminti“, – sakė K. Budrys.

„Jeigu kalbame apie „Patriot“, jos nėra vienintelės, mes jas galime suskaičiuoti, kiek jų yra pasaulyje, kur jos yra šiuo metu ir kas gali čia atsirotuoti“, – pridūrė jis.

Vis dėlto, anot patarėjo, trumpalaikio dislokavimo nauda taip pat yra milžiniška, taip pat ir Lietuvos kariams, kurie mokosi dirbti sąveikaujant su tokiomis sistemomis.

„Tai nėra taip paprasta, kad atvažiavau čia, pasistačiau ir jau veikia. Reikia įsijungti sistemas, reikia žinoti, kaip jos funkcionuoja, komunikuoja tarpusavyje, kokios situacijos gali būti ir kiekvieną kartą su nauju atvažiavimu tas laikas, per kurį jau gali pradėti veikti, jis trumpėja. Tai čia nauda yra neabejotina“, – sakė K. Budrys.

Krašto apsaugos ministerija praėjusią savaitę pranešė pasirašiusi sutartis dėl oro gynybos sistemų įsigijimo, įskaitant vidutinio nuotolio sistemas NASAMS.

Kartu su anksčiau įsigytomis NASAMS, Lietuva 2028 metais turės tris tokių sistemų baterijas.

Paklaustas, kiek tokių sistemų reikėtų norint užtikrinti didžiųjų miestų, Suvalkų koridoriaus gynybą, K. Budrys sakė: „To nepakaks, tai iš karto galima pasakyti“.

„Šios vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos komplekse su kitomis priemonėmis pirmiausia yra skirtos apsaugoti ginkluotąsias pajėgas Lietuvoje (...) ir kitus kritinės infrastruktūros objektus, ypač susijusius su priimančiosios šalies parama“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Pasak jo, norint užtikrinti visa apimančią oro gynybą, Lietuvai reikėtų pačiai turėti ilgojo nuotolio oro gynybos sistemų, kurios gebėtų numušti balistines raketas.

Pirmoji NASAMS baterija jau yra Lietuvoje, antroji bus pradėta pristatyti 2026 metų pirmąjį ketvirtį ir galutinai atvyks iki 2027-ųjų.

Pagal praėjusią savaitę pasirašytą sutartį, trečioji baterija į Lietuvą bus pradėta vežti 2028 metų antrąjį ketvirtį.

Šalis praėjusią savaitę taip pat įsigijo papildomos trumpojo nuotolio oro gynybos ginkluotės.

„Numušimas arba jo fizinis sunaikinimas yra tik vienas, bet ne pats efektyviausias jo neutralizavimo būdas. Techniškai atlikti naikinimo procedūrą įmanoma, bet turime įvertinti ir kokias rizikas sunaikintas oro balionas gali turėti žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui“, – antradienį Druskininkų pasienio užkardoje žurnalistams kalbėjo jis.

„Toks naikinimo būdas būtų įmanomas tais atvejais, kai balionai artėja prie žemės virš strateginių objektų, virš karinių objektų, karinių teritorijų“, – akcentavo vadas.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pažymėjo, jog reaguodama į balionų keliamą grėsmę, ministerija parengė ir Vyriausybei pateikė įstatymų pakeitimus, kuriais Lietuvos sieną oru neteisėtai kertančius oro balionus su kontrabanda numušti galėtų VSAT bei su strateginių objektų apsauga susiję pareigūnai.

Ji teigė iš šalies žvalgybos institucijų, kariuomenės negavusi informacijos, kad meteorologiniai balionai būtų naudojami kitais nei kontrabandos gabenimo tikslais.

Praėjusią savaitę pasieniečiai, Šaulių sąjunga, karo policija rengė bendras pratybas, kuriuose išbandyti meteorologinių balionų neutralizavimo būdai.

Tuomet krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas BNS sakė, kad į kovą gali būti pasitelkti pirmojo asmens vaizdo principu veikiantys dronai.

Numušimas arba jo fizinis sunaikinimas yra tik vienas, bet ne pats efektyviausias jo neutralizavimo būdas.

R. Liubajevo teigimu, su kariuomene bei kitais partneriais aktyviai dirbama siekiant nustatyti galimybę pasieniečiams vykdyti meteorologinių balionų stebėjimą ir fiksavimą.

„Visą savaitę kartu su Lietuvos kariuomenės atstovais ir su kariais vykdysime stebėjimą oro erdvės įvairiomis priemonėmis ir galėsime jau konkrečiai suformuluoti, kokios būtų mūsų galimybės laiku nustatyti ir fiksuoti baliono pažeidimo faktą bei toliau vykdyti jo stebėjimą“, – kalbėjo VSAT vadas.

Savo ruožtu A. Bilotaitė pabrėžė, jog bendradarbiaujant su Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) priimti sprendimai, kuriais einama link to, jog kontrabandos balionais gabenti nebeapsimokėtų.

„Pati efektyviausia priemonė, dėl kurios mes esame sutarę, yra mūsų sutarimas su RRT, operatoriais padarant šią veiklą (meteorologinių balionų naudojimą kontrabandai gabenti – BNS) neefektyvia ir nepelninga“, – sakė ministrė.

Pasak tarnybos pirmininko pavaduotojo Dariaus Kuliešiaus, RRT pateikė savo siūlymus, rekomendacijas, kaip elektroninių ryšių įvykiai gali padėti atpažinti ir prisidėti prie tyrimo, neteisėtos kontrabandos atveju.

„Viena kryptis – būtent apie istorinius atvejus tam, kad galima būtų atlikti tyrimus ir identifikuoti, kiek čia tos kontrabandos buvo, kokie asmenys yra susiję su šita kontrabanda“, – pažymėjo jis.

„Ir antroji kryptis jau yra apie duomenis, kurie leistų matyti pačios kontrabandos atvejus tuo metu, kada ta kontrabanda vyksta, kad galima būtų ją identifikuoti ir pritaikyti priemones tam, kad šiuos nusikaltimus darantys asmenys tiesiog negalėtų labai lengvai tų priemonių valdyti“, – kalbėjo tarnybos atstovas.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra paraginusi nepervertinti iš Baltarusijos atskrendančių balionų keliamos grėsmės. Jos teigimu, sustiprinus sienos apsaugą kontrabandininkai paprasčiausiai ieško būdų toliau tęsti verslą. Tuo metu prezidento patarėjas Kęstutis Budrys tvirtino, jog vienos priemonės išspręsti kontrabandos gabenimo meteorologiniais balionais nėra, tam reikia kompleksinių priemonių.

Kaip anksčiau skelbė pasieniečiai, iš daugiau nei 600 šiemet fiksuotų meteorologinių balionų jie perėmė per 70.

Pasak vidaus reikalų ministrės, meteorologinių balionų savikaina siekia apie 100 eurų, jų skriejimo kryptis priklauso nuo vėjo, todėl esą pasitaiko daug atvejų, kuomet jie grįžta į Baltarusijos teritoriją.

R. Liubajevo teigimu, šiemet pradėta per 200 ikiteisminių tyrimų, susijusių su kontrabanda.

„Jungtinės pajėgos, turint omenyje Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT), buvo Šaulių sąjunga, karo policija, pasidarė pratybas tokias. (...) Buvo skirtas dėmesys detekcijai, tai pastebėjimui jų ir galimam jų neutralizavimui. Buvo dvi kryptys, kurias bandėm“, – BNS sekmadienį teigė ministras.

„Dabar galim pasakyti trumpai ir aiškiai tai, kad matom sprendinius, kurie leis mums tiek geriau juos pastebėti, tiek ir esant reikalui juos ir neutralizuoti“, – pridūrė jis.

Anot L. Kasčiūno, į kovą bus pasitelkti ir pirmojo asmens vaizdo principu (angl. first person view, FPV) veikiantys dronai.

„Pirmiausia pokytis bus susijęs su tuo, kad mes geriau juos matysime, o kitas dalykas, naudosim tokias priemones, kurios, jeigu reikės neutralizuoti, jeigu matysime rizikas, kad jie turėtų būti neutralizuoti ore, tokiu atveju, matyt, radom geriausią priemonę tai padaryti, kad tai nesukeltų kokių papildomų rizikų ir viena iš tų priemonių yra FPV dronai. (...) Nedetalizuosiu, bet mes pratybose pamatėm, kad FPV dronas turėdamas visą informaciją, jis gali neutralizuoti droną“, – aiškino L. Kasčiūnas.

Ministras pabrėžė, kad kova su meteorologiniais balionais – ne vienos institucijos darbas.

„Vis tiek, pabrėžkime, kad tai yra pirmiausia kontrabandos problema ir čia susiję su kriminaline žvalgyba, su žmonių tinklais, kurie tuo užsiima. (...) Sprendiniai yra įvairūs: ir tie koviniai, kaip mes įsivaizduojam, ir tiesiog užkirsti kelią šaltiniui, kontrabandiniams tinklams, kurie tuo užsiima“, – aiškino jis.

L. Kasčiūno teigimu, nauji metodai bus išbandyti vėjams pasukus į Lietuvos pusę.

„Dabar stebim visus orus, hidrometeorologines prognozes. Skamba taip, kaip skamba, bet čia yra realybė ir pagal tai matysim, kada gi tas vėjas suksis į Lietuvos pusę ir tada bandysim jau realiomis sąlygomis“, – sakė ministras.

Dabar stebim visus orus, hidrometeorologines prognozes. Skamba taip, kaip skamba, bet čia yra realybė.

Pastaruoju metu Lietuvoje fiksuoti keli incidentai, kuomet kritinės infrastruktūros objektuose nusileido balionai su kontrabandinėmis cigaretėmis.

Pasieniečiai sako tokius objektus teoriškai galintys numušti šiems priartėjus arčiau žemės, tačiau tam neturi įgaliojimų. Aukščiau skrendantys balionai pareigūnams nepasiekiami, mat jie neturi reikalingos technikos nei tokiems objektams stebėti, nei juos numušti.

Tuo metu kariuomenė pabrėžia, kad taikos metų tokių balionų numušimas karinėmis priemonėmis būtų kraštutinis žingsnis.

Dalis politikų sako, kad šių objektų įskridimas į Lietuvą atskleidžia šalies oro saugumo spragas, be to, balionai gali būti panaudoti ne tik kontrabandai, bet ir provokacijoms.

Reaguodami į balionų keliamą grėsmę, politikai ketina keisti įstatymus ir Lietuvos sieną oru neteisėtai kertančius oro balionus su kontrabanda leisti numušti Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.

Pasieniečiai teigia per pastarąjį mėnesį fiksavę apie 250 incidentų su tokio pobūdžio balionais.