Grynasis šių įmonių pelnas 2022-aisiais pasiekė 11 mln. eurų – beveik triskart daugiau negu užpernai (4 mln. eurų). Pandeminiais 2020-aisiais jų bendras nuostolis buvo 12 mln. eurų, o pajamos – 85,8 mln. eurų. 

Pasak VVTAT, augimą pernai lėmė išaugusios kainos, nes grynasis kelionių organizatorių pelningumas paaugo nedaug – nuo 1,7 proc. 2021 metais iki 2,4 proc. pernai.  

„Nepaisant to, jog viso kelionių organizatorių sektoriaus veiklos rezultatai 2022 metais žymiai pagerėjo ir viršijo net priešpandeminį lygį, tačiau atvykstamojo turizmo sektoriaus įmonės vis dar patiria sunkumų“, – teigiama tarnybos pranešime.

Išvykstamojo turizmo įmonių pajamos, sudariusios 79 proc. viso šio sektoriaus pajamų, pernai, palyginti su 2021 metais,  išaugo dukart iki 398 mln. eurų (197 mln. eurų) ir 5,5 karto, palyginti su 2020 metais (72 mln. eurų). 

Atvykstamojo turizmo pajamos pernai siekė 25 mln. eurų ir buvo 1,6 karto didesnės nei užpernai (15 mln. eurų) ir tris kartus didesnės negu 2020 metais (8,3 mln. eurų).

Vietos turizmo organizatorių pajamos pernai padidėjo iki 32 mln. eurų ir buvo daugiau negu dukart didesnės nei užpernai (15 mln. eurų),  šešis kartus didesnės nei 2020 metais (5,3 mln. eurų). 

Praėjusių metų pabaigoje išvykstamojo turizmo kelionių organizatorių įsipareigojimai turistams siekė 17 mln. eurų. 

2022 metų ketvirto ketvirčio pabaigoje Lietuvoje veikė 213 kelionių organizatorių, iš kurių 80 užsiėmė išvykstamojo turizmo veikla.

Septynių kelionių organizatorių (3 proc.) nuosavas kapitalas buvo nepakankamas – nesiekė pusės įstatinio kapitalo. 2021 metais buvo aštuonios tokios įmonės, o 2020 metais jų buvo net 20 iš 235 (8,5 proc.).   

Mūsų sostinė džiūgauja: įkrėtėme ir Talinui, ir Rygai – net ir Baltijos sesių centrams vilnietiško gyvenimo stebuklai tapo egzotika. Taline tokių chronišką godulį besikasančių šeimų gausėjo tik 36 proc., o Rygoje – 33 proc.

Sotų ir laimės pritvinkusį Vilnių gali sveikinti visa Vidurio bei Rytų Europa, mat šiame regione mūsų sostinė pagal pinigais prisirpusių šeimų skaičių yra 19 vietoje.

O kaip kiti LT miestai?

Na, jau čia lietuviškai kukliau. Kaunas šiame piniguočių sprinte atsidūrė 53 vietoje, o Klaipėda – išvis 83-ia.

Apie miestelius, kaimus ir klonius žinių visai nepateikiama. Matyt, likusioje Lietuvoje tokių vietovių apskritai nėra.

Ar galima įsivaizduoti, pavyzdžiui, šeimą iš Kaltinėnų, gaunančią 135 tūkstančius per metus, tai yra 11 tūkst. eurų per mėnesį? Ir dar po to, kai sumokėjo pajamų ir "Sodros" mokesčius.

Net apklausą apie tokias sumas ten atlikti būtų sudėtinga, nes už nekuklius klausimus Žemaitijoje gali greitai gauti į lempą.

Na, bet labai stebėtis gal ir nėra ko, nes situacija realiai atspindi sostinės biurokratijos išvystytą atskirties doktriną: kuo labiau Vilnius atsiribos nuo likusios Lietuvos, tuo bus geriau: mums – viską, jiems – vaflį.

Čia tokia centralizuotos kleptokratijos koncepcija – likusi teritorija darbuojasi Olimpo gerovei. Visai, kaip Pchenjane: jūs dirbkite, mes padalinsime "visiems po lygiai".

Ir dar iš tribūnų šitie veidmainiai vapa apie rūpinimąsi regionais. Tokio pederastinio apsimetinėjimo, kai mažuma žagina daugumą ir visa tai vadina meile tėvynei, tauta dar nematė.