Nemari tradicija

Už 2019-ųjų Metų knygas balsavo beveik 5 000 daugiau skaitytojų nei pernai – iš viso 25 882. Akcijos "Metų knygos rinkimai 2019" laureatai paskelbti ir apdovanoti vakar pasibaigusioje Vilniaus knygų mugėje.

Nugalėtojams Kultūros ministerija įteikė piniginius prizus, o visuomeninis transliuotojas – galimybę eteryje pristatyti knygas.

Metų knygos rinkimai vyksta kasmet nuo 2005-ųjų. Šiemet skaitytojai labiausiai patikusias knygas rinko jau penkioliktą kartą. Akciją rengia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija bei Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija.

Skaitytojai mėgstamiausias knygas rinko ekspertų atrinktus kūrinių penketukus vaikų knygų, paauglių knygų, knygų suaugusiesiems ir suaugusiųjų poezijos kategorijose. Atrinktos tik knygos, išleistos nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.

Klimato kaitos aktualijos

Suaugusiųjų prozos kategorijoje daugiausia balsų atiduota už išrinkto Marijaus Gailiaus romaną "Oro". Nuo žurnalistikos grožinės literatūros kūrybos ir kritikos link pasukęs M.Gailius romane paliečiamos klimato kaitos problemos.

Neaiškiomis aplinkybėmis žuvęs garsus klimatologas Vincentas Šemeta į kapus nusineša baugią paslaptį. Profesoriaus artimuosius ir draugus vėl bendrauti priverčia vis daugiau klausimų keliantis ciniškas jo testamentas. XXI a. pabaigoje senyva moteris Kotryna mėgina susidoroti su praeities šmėklomis. Kodėl net tobulos atminties jos virtualioji antrininkė nepadeda nieko suprasti? Tuo metu jaunieji lietuvių kilmės nacionalistai, išvaryti iš potvynių sunaikinto Londono, ieško savo vietos istorinėje tėvynėje Lietuvoje ir kyla į kovą su klimato pabėgėliais. Populiarus savimyla Hiacintas skelbia priešingai: bežemių žmonių importas – paskutinė galimybė Lietuvai išlikti. Sunykus pažįstamam pasauliui, lieka saldūs tinklaodžių sapnai ir atšiaurus kraštovaizdis už betono jūrsienių.

Ramios poezijos trauka

Poezijos kategorijoje daugiausia skaitytojų balsų sulaukė Vytauto Kazielos eilėraščių knygą "Alyvmedžiai". Tai vienuoliktoji žinomo vyresniosios kartos poeto knyga. Autorius tęsia mirties ir meilės, atsisveikinimo, tuštėjimo, vienišėjimo temas.

Nugalėtojams Kultūros ministerija įteikė piniginius prizus, o visuomeninis transliuotojas – galimybę eteryje pristatyti knygas.

Literatūros kritikai šį rinkinį vadina trapios, subtilios poezijos namais, o eilėraščius – išgrynintais. Tai meditacijos, vienišavimo poezija, reikalaujanti tylos. Poetas tebetiki, kad minimalizmas – formos ir įvaizdžių – turi žavėti savo grakštumu, tad viską, kad yra esminga, galima išreikšti taupiu žodžiu.

Išgyvenimų žemėlapis

Knygų vaikams kategorijoje nugalėjo Ignės Zarambaitės "Stebuklingi senelio batai".

Pagrindinis veikėjas Enrikas, anot pačios rašytojos, neturi realaus prototipo. Jis yra kaip visi kiti pasaulio vaikai – nenoriai dalijasi kambariu su seserimi, per pertraukas pasiutusiai mėgsta lakstyti mokyklos koridoriais, dievina ledus ir liūdi susidūręs su neteisybe. Kai netenka senelio, Enrikui atrodo, kad jau niekada nebeturės tokio gero draugo, nebeišgirs tokių įdomių istorijų ir fotelis svetainėje amžinai liks riogsoti tuščias. Bet tuomet jis atranda stebuklingus senelio batus. Knyga suskirstyta į dešimt skyrelių, kuriuose vis kita nuotaikinga, ko nors pamokanti istorija.

Muzika ir istorija

Knygų paaugliams kategorijoje nugalėjusi Ilonos Ežerinytės apysaka su papildytos realybės elementais "Skiriama Rivai". Ši knyga radosi iš autorės draugystės su kompozitoriumi Gediminu Kalinu.

Knyga kupina autentikos: rengdamasi ją rašyti I.Ežerinytė kruopščiai tyrinėjo miestiečių (ypač žydų) gyvenimą XIX a. pabaigoje, studijavo XIX a. fotografo Juozapo Čechavičiaus nuotraukas. Knygoje susipina dabartis ir praeitis, fantazija ir realybė, lyrinės istorijos ir detektyvo elementai. Įvykių centre – tėvas ir sūnus, ieškantys paslaptingo kūrinio, o randantys kur kas daugiau. Pasakojimą praturtina muzikinės iliustracijos, pasiekiamos mobiliaisiais įrenginiais. Knygos siužeto pagrindas – keturiolikmečio Dovo istorija. berniuką kamuoja nuobodulys, pamokos neįkvepia, muzikos mokykla nebaigta – dėl to ypač nusivylęs tėvas, svajojęs, kad gabus sūnus pasieks tai, ko nepavyko jam pačiam. Netikėtai Vyriausiasis Dirigentas pasiūlo tėvui keistą kūrinį – per šimtą metų niekam nepavykę jo sugroti. Bandydamas įminti natų paslaptį tėvas leidžiasi į kelionę laiku. Kartu tenka pasiimti sūnų – tą beviltišką išlepusį paauglį.

„Metų knygos rinkimus“ organizuojanti nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka antradienį pranešė, jog dalyvaujant Kultūros ministerijos, nacionalinio transliuotojo bei Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos atstovams susitikime dar kartą išklausyti komisijos argumentai.

„Paaiškėjo, kad komisijos posėdyje priimtas sprendimas toliau nesvarstyti minėtosios knygos buvo klaidinga interpretacija, atsiradusi dėl to, kad romano pirmoji dalis buvo traktuota kaip nebaigtas kūrinys ir dėl to nepagrįstai atmesta“, – teigiama pranešime.

Kartu pažymima, kad komisijai leista pačiai nustatyti vertinimo kriterijus, tačiau konkurse nėra numatytos galimybės nevertinti knygos dėl to, kad tai yra tik viena ciklo dalis.

„Todėl pirmadienį ekspertų komisija susirinko į papildomą posėdį, kad dar kartą apsvarstytų romaną ir, prireikus, papildomai įtrauktų jį į suaugusiųjų prozos sąrašą. Posėdžio metu ekspertai, pateikę savo argumentus, paprastąja balsų dauguma nusprendė šio kūrinio vis dėlto neįtraukti tarp 2019 metų suaugusiųjų prozos nominantų“, – teigiama pranešime.

Akcijos organizatoriai pažymi, jog reaguodami į „aktyvų visuomenės įsitraukimą“ priėmė sprendimą kitais metais peržiūrėti konkurso nuostatus, kad ateityje būtų galimybė įtraukti naujų knygų kategorijų ir „sumažinti klaidingų interpretacijų tikimybę“.

Anot pranešimo, komisijos nariai, pirmąkart nusprendę neįtraukti romano, nes norėjo vertinti jo visumą, ir dar kartą jį atmetę, įvardijo net kelias skirtingas sprendimo priežastis: nepateisintus aukštus lūkesčius po ankstesnės autorės kūrinių „Silva rerum“ serijos, kai „sunkiasvorė idėja realizuojama monotonišku pasakojimu, istorinės figūros biografija tampa tik pretekstu istoriniam fonui ir autentiška medžiaga nustelbiama bendrybių“. Kiti minėjo „perteklinį teksto vulgarumą“, pastebėjo „netolygų santykį tarp istorinio ir šiuolaikinio kalbos stilių“.

„Dėl minėtų trūkumų komisija būtų norėjusi vertinti abi dalis, manydama, kad tai, kas neišpildyta pirmojoje dalyje, būtų atsverta antrojoje, įgyvendinus visą kūrinio sumanymą“, – teigia akcijos organizatoriai.