Šią savaitę devynios Vakarų šalys uždarė savo konsulatus Stambule arba, motyvuodamos grėsmėmis saugumui, perspėjo Turkijoje viešinčius piliečius dėl kelionių. Šios priemonės papiktino Turkiją, kuri ketvirtadienį protestuodama iškvietė šių šalių ambasadorius. Turkijos vidaus reikalų ministras apkaltino šalis, kad jos vykdo „psichologinį karą“ ir bando sužlugdyti Turkijos turizmo pramonę.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlus) tvirtino, kad devynios šalys nepasidalijo su Turkijos pareigūnais informacija apie įtariamą grėsmę saugumui. Jo ministerija nurodė, kad tos devynios šalys yra Jungtinės Valstijos, Nyderlandai, Šveicarija, Švedija, Britanija, Vokietija, Belgija, Prancūzija ir Italija.

„Jie mums sako, kad turi konkrečios informacijos apie grėsmę. (...) Bet iš kur ji atsirado, kur yra grėsmė, kas ją įvykdys? Apie tai nėra jokios informacijos“, – sakė M. Cavusoglu per bendrą spaudos konferenciją su savo kolega iš Argentinos.

„Paklausėme mūsų Vidaus reikalų ministerijos. Jie sako, kad konkrečia informacija nesidalijama. (...) Paklausėme mūsų žvalgybos agentūros. Konkretaus keitimosi informacija nėra“, – skundėsi jis.

Ministras taip pat teigė, kad Turkija įtaria, jog dėl uždarymo yra „paslėptų motyvų“, įskaitant tariamą ketinimą pakenkti prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) valdančiajai partijai prieš prezidento ir parlamento rinkimus, kurie planuojami gegužės 14 dieną.

„Jei jie bando sukurti įvaizdį, kad Turkija yra nestabili ir kad kyla terorizmo grėsmė, tai neatitinka nei draugystės, nei Aljanso dvasios, – sakė jis. – Tai ypač aktualu prieš rinkimus. Jei jie bando pastatyti [valdančiosios partijos] vyriausybę, prezidento vyriausybę, į sunkią padėtį, mūsų žmonės puikiai žino, kas už to slypi. (...) Tai nepasitarnaus jų tikslams.“

Šią savaitę Vokietijos ambasada, pranešdama apie savo konsulato uždarymą, nurodė galimų atsakomųjų išpuolių riziką po Korano deginimo incidentų kai kuriose Europos šalyse. JAV ambasada perspėjo savo piliečius dėl galimų išpuolių prieš bažnyčias, sinagogas ir diplomatines atstovybes bei kitas vietas, kuriose dažnai lankosi vakariečiai.

Lapkričio mėnesį per sprogimą populiariame Stambulo pėsčiųjų Istiklalo prospekte, esančiame pačioje miesto širdyje ir netoli kelių užsienio konsulatų, žuvo šeši žmonės, dar keli buvo sužeisti. Turkijos pareigūnai dėl išpuolio kaltino kurdų kovotojus.

Radikalios islamo grupuotės ir kairieji kovotojai taip pat yra surengę kruvinų išpuolių Turkijoje.

Vidaus reikalų ministras Suleymanas Soylu (Siuleimanas Soilu) ketvirtadienį sakė, kad Turkija šiemet jau surengė 60 operacijų prieš „Islamo valstybės“ grupuotę ir sulaikė 95 žmones. Praėjusiais metais per daugiau kaip 1 000 operacijų prieš šią grupuotę buvo sulaikyta beveik 2 000 IS įtariamųjų, sakė jis.

Turkijos užsienio reikalų ministerija praėjusį savaitgalį paskelbė perspėjimą Europos šalims dėl antiturkiškų demonstracijų ir to, ką ji pavadino islamofobija. Įspėjimas buvo paskelbtas po prieš savaitę vykusių demonstracijų prie Turkijos ambasados Švedijoje, kur prieš islamą nusiteikęs aktyvistas sudegino Koraną, o prokurdiškos grupės protestavo prieš Turkiją.

„Nepriimtina ir visuotinai smerktina, kai sąjungininkė, NATO narė, grasina Graikijai raketų ataka“, – sakė N. Dendijas, atvykęs į Briuselį dalyvauti Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikime.

„Šiaurės Korėjos nuostatos negali ir neturi patekti į Šiaurės Atlanto aljansą“, – sakė jis.

Sekmadienį vakare kalbėdamas per susitikimą su jaunimu Turkijos šiaurėje esančiame Samsūno mieste, R. T. Erdoganas pareiškė, kad Turkija pradėjo gaminti savas trumpojo nuotolio balistines raketas „Tayfun“ ir kad jos „gąsdina graikus“.

„[Graikai] sako, [kad] jos gali smogti Atėnams. Žinoma, gali. Jei nebūsite ramūs, jei bandysite pirkti iš Jungtinių Valstijų ir kitų vietų saloms [apginkluoti], tokia šalis kaip Turkija... turės kažką daryti“, – sakė R. T. Erdoganas.

Šių dviejų NATO sąjungininkių ir kaimynių santykiai jau seniai yra įtempti. Atėnai ir Ankara nesutaria dėl virtinės klausimų, įskaitant teritorines pretenzijas Egėjo jūroje ir angliavandenilių žvalgymo teises rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Per pastaruosius penkis dešimtmečius šalys tris kartus buvo priartėjusios prie karo slenksčio.

Pastaraisiais mėnesiais Turkija dar labiau sugriežtino retoriką. Turkų vyriausybės pareigūnai atvirai ginčijo kai kurių apgyvendintų Graikijos salų priklausomybę, o R. T. Erdoganas sakė, kad turkų kariai „vieną naktį staiga“ galėtų išsilaipinti Graikijoje. Vis dėlto raketų smūgio tikimybė yra itin maža.

Praėjusią savaitę Turkija apkaltino Graikiją pažeidus tarptautinius susitarimus karinėmis pratybomis Egėjo jūroje. Ankara tvirtina, kad karių ar ginklų dislokavimu Egėjo jūros rytuose esančiose Graikijos salose netoli Turkijos krantų pažeidžiamas nekarinis šių salų statusas pagal tarptautinę teisę. Graikija teigia, kad jai reikia ginti jas nuo galimos turkų atakos, ir pažymi, kad Turkija savo vakarinėse pakrantėse, prieš minimas graikų salas, laiko nemažas karines pajėgas.

Antradienį komentuodamas graikų karines pratybas, turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlus) sakė, kad „Graikijai reikia atsisakyti pažeidimo“.

„Arba ji atsitraukia šiuo klausimu ir laikosi susitarimo, arba mes darysime visa, kas būtina, – sakė jis. – Tie, kas sėja vėją, pjaus audrą. Jei nenorite taikos, mes darysime, kas būtina. Vieną naktį, staiga.“

Tokie užsienio reikalų ministro Mevluto Cavusoglu (Mevliuto Čavušohlu) komentarai paskelbti, prieš kelias dienas tūkstančiams sirų išėjus į gatves sukilėlių kontroliuojamose šiaurinėse teritorijose protestuoti prieš Turkijos raginimą derėtis su B. al Assadu.

Ankara per visą 11 metų trunkantį konfliktą įnirtingai priešinosi Damasko režimui ir kare rėmė kai kurias sukilėlių grupuotes.

Tačiau praėjusią savaitę M. Cavusoglu atskleidė, kad 2021 metų spalį jis trumpam buvo susitikęs su savo kolega iš Sirijos Faisalu al Meqdadu (Faisalu Mekdadu) Belgrade – tai buvo pirmas toks susitikimas nuo 2011-ųjų.

„Režimas ir opozicija turi susitaikyti“, – antradienį žurnalistams sakė M. Cavusoglu.

„Opozicija pasitiki Turkija, mes niekada jos nenuvylėme. Tačiau visuomet sakėme, kad susitaikymas yra būtinas siekiant nuolatinio stabilumo ir taikos Sirijoje“, – pridūrė jis.

Ministras pabrėžė, kad jo raginimai surengti derybas atspindi 2015 metų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos vienbalsiai priimtą „taikos veiksmų planą“.

Turkijos diplomatijos vadovo komentarai buvo palaikyti ženklu, kad švelnėja Ankaros priešiškumas Damasko režimui, todėl jie išprovokavo Sirijos opozicijos ir sukilėlių grupuočių pasipiktinimą.

Po penktadienio maldų sirai išėjo į gatves didžiuosiuose šiauriniuose miestuose, kuriuos prie Turkijos sienos tebekontroliuoja Ankaros pajėgos ir jas remiantys Sirijos sukilėliai.

Šeštadienį turkų vidaus reikalų ministras pranešė, kad saugumo tarnybos sulaikė du asmenis, kaltinamus Turkijos vėliavos sudeginimu.

Tai ketvirtadienį pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Çavuşoğlu, praneša laikraštis „Daily Sabah“.

Pasak ministro, Švedija ir Suomija kol kas neįvykdė susitarimų dėl „kurdų teroristų“ ekstradicijos į Turkiją.

Jis taip pat informavo, kad Stokholmas ir Helsinkis pasiūlė Ankarai rugpjūčio mėnesį surengti susitikimą šiuo klausimu.

„Mes tikimės, kad mūsų pirmasis susitikimas įvyks rugpjūčio 26-ąją“, - pareiškė M. Çavuşoğlu.

Anksčiau ketvirtadienį pasirodė pranešimų, kad Švedijos vyriausybė nusprendė išduoti Turkijai vyrą, kurio ten ieškoma dėl sukčiavimo. Kaip pažymi „Reuters“, tai pirmas ekstradicijos atvejis nuo to laiko, kai Ankara pareikalavo, kad Stokholmas išduotų jai kai kuriuos žmones mainais už tai, kad Švedijai buvo leista oficialiai pateikti paraišką dėl narystės NATO.

Gegužės mėnesį Suomija ir Švedija pateikė paraiškas dėl stojimo į NATO. Birželį per Aljanso viršūnių susitikimą Madride abiejų šalių priėmimą iki paskutinės minutės blokavo Turkija. Ji tebekelia savo reikalavimus, grasindama, kad dar gali užblokuoti Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO ratifikavimo etape.

„Uždarėme oro erdvę Rusijos kariniams – ir net civiliniams – lėktuvams, skrendantiems į Siriją. Jie turėjo tam pasiruošti iki balandžio, mes to paprašėme kovą“, – ministrą citavo turkų žiniasklaida.

„NATO esama šalių, kurios nori, kad karas tęstųsi“, – duodamas interviu televizijai „CNN Turk“ sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu).

„Jos nori, kad Rusija susilpnėtų“, – pridūrė jis.

Šie komentarai buvo išsakyti Ukrainos ir Rusijos taikos deryboms akivaizdžiai patekus į aklavietę po vėliausio abiejų šalių delegacijų tiesioginio susitikimo Stambule praeitą mėnesį. Vėliau diskusijos vyko tik virtualiai.

M. Cavusoglu jokios konkrečios šalies nepaminėjo.

Jos nori, kad Rusija susilpnėtų.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį sakė, kad ukrainiečiai „atsitraukė nuo to, dėl ko jau buvo sudaryti susitarimai“.

NATO narė Turkija tiekia Ukrainai atakos dronus, bet vengė griežtinti sankcijas Rusijai, kitaip negu Ankaros sąjungininkės Vakaruose.

Kadangi Ankara palaiko gerus ryšius tiek su Kyjivu, tiek su Maskva, Turkija stengėsi tarpininkauti, kad konfliktas būtų užbaigtas ir siūlėsi organizuoti Rusijos ir Ukrainos lyderių susitikimą.

Turkijoje dukart vyko abiejų šalių tiesioginės derybos. Kovo 10-ąją pietiniame Antalijos kurorte buvo susitikę rusų ir ukrainiečių užsienio reikalų ministrai, o kovo 29-ąją Stambule posėdžiavo derybininkų delegacijos.

„Šiandien siunčiame mūsų užsienio reikalų ministrą į Rusiją. Rytoj Maskvoje jis surengs derybas. Antradienį jis vyks į Ukrainą“, – R.T. Erdoganas sakė žurnalistams po ministrų kabineto posėdžio.

M. Cavusoglu „tęs mūsų pastangas siekiant paliaubų ir taikos abiejų šalių derybomis“, nurodė Turkijos lyderis.

NATO narė Turkija, palaikanti glaudžius ryšius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, tarpininkaudama konflikto sprendimui siekia sutvirtinti savo kaip įtakingos veikėjos regione pozicijas.

Praėjusią savaitę pietiniame Antalijos kurorte ji surengė svarbų ukrainiečių užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos ir rusų diplomatijos vadovo Sergejaus Lavrovo susitikimą.

R. T. Erdoganas taip pat sakė, kad trečiadienį susitiks su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda).

Sprendimas buvo paskelbtas nuo praeitos savaitės tęsiantis Rusijos pradėtai karinei invazijai Ukrainoje.

"Perspėjome šalis regione ir kitur nesiųsti karo laivų per Juodąją jūrą, - sakė turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu). - Taikome Montrė konvenciją."

Pagal 1936 metų Montrė konvenciją Turkija turi tam tikrą Bosforo ir Dardanelų sąsiaurių kontrolę. Pagal šią sutartį visų šalių prekiniai laivai gali laisvai plaukti šiais sąsiauriais ir taikos, ir karo metu, nebent priklausytų su Turkija kariaujančioms šalims.

Be to, taikos metu Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais gali laisvai plaukti visų klasių karo laivai, priklausantys išėjimą prie Juodosios jūros turinčioms valstybėms. Išėjimo į Juodąją jūrą neturinčių šalių karo laivams galioja apribojimai dėl klasės, dydžio ir buvimo Juodojoje jūroje laiko.

Šalys taip pat privalo iš anksto pranešti apie jų karo laivų planus plaukti Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais. 

Sekmadienį Turkija oficialiai pripažino Rusijos puolimą prieš Ukrainą „karo padėtimi“ ir nurodė, kad pasinaudos galimybėmis apriboti karo laivų judėjimą per sąsiaurius tarp Viduržemio ir Juodosios jūrų.

Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) vyriausybė seniai remia prieštaringai vertinamą Stambulo kanalo projektą. Šis 45 km ilgio vandens kelias turėtų būti įrengtas lygiagrečiai Bosforo sąsiauriui, jungiančiam Juodąją, Marmuro ir Viduržemio jūras.

Rusija baiminasi, kad Ankarai patvirtinus planus iškasti kanalą bus pažeisti Turkijos įsipareigojimai pagal 1936 metų konvenciją, reglamentuojančią karinių ir komercinių laivų judėjimą Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais.

Pagal Montrė konvenciją, išėjimo į Juodąją jūrą neturinčios šalys privalo iš anksto pranešti apie jų laivų planus plaukti šiuo sąsiauriu. Be to, jų laivai šiuose vandenyse laivai gali būti tik ribotą laiką.

Tačiau konvencija taip pat garantuoja laisvą civilių laivų judėjimą šiais vandens keliais tiek taikos, tiek karo metu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas balandį ragino R. T. Erdoganą išsaugoti šią sutartį.

„Esame patenkinti savo sąveika su mūsų kolegomis turkais“, – žurnalistams sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Turkijos pietiniame Antalijos kurorte aptaręs šį keblų klausimą su Ankaros diplomatijos vadovu Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu).

„Šiandien per derybas užfiksavome, kad Stambulo kanalo statybų planai jokiu būdu nepalies užsienio valstybių karinių laivynų buvimo Juodojoje jūroje parametrų“, – pridūrė jis.

Maskva visuomet įtariai vertino NATO karinių jūrų pajėgų veiksmus Juodojoje jūroje. Įtampą dar labiau padidino praeitą savaitę įvykęs neįprastas incidentas, kai vienas Jungtinės Karalystės eskadrinis minininkas trumpam įplaukė į ginčijamus vandenis šalia Rusijos 2014 metais aneksuoto Ukrainai priklausančio Krymo.

Vis dėlto M. Cavusoglu nepatvirtino, kad Turkija neleis NATO siųsti į Juodąją jūrą didesnių laivyno pajėgumų. Ministras tik pažymėjo, kad Stambulo kanalas Montrė konvencijos „tiesiogiai nepaveiks“.

M. Cavusoglu atkreipė dėmesį, kad konvencijoje esama nuostatų, numatančių, kokiomis sąlygomis sutartis galėtų būti nutraukta arba pakeista.

„Iškasus Stambulo kanalą Montrė konvencija nebus niekaip pakeista“, – pabrėžė Turkijos diplomatijos vadovas ir pridūrė, kad naujasis kanalas bus valdomas pagal Turkijos įstatymus.

Rusijos ministrai sekmadienį turėjo apsilankyti Stambule, tačiau abi šalys nenurodydamos priežasčių paskelbė, kad šis vizitas neįvyks.

„Nusprendėme, kad bus naudingiau tęsti derybas techniniu lygiu“, – pirmadienį žurnalistams Stambule sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu).

Turkija palaiko Jungtinių Tautų pripažįstamą Tripolį kontroliuojančią Nacionalinės santarvės vyriausybę (NSV), kuri kovoja su sostinę siekiančiomis užimti alternatyvią administraciją remiančio maršalo Khalifos Haftaro (Chalifos Haftaro) pajėgomis, remiamomis Rusijos.

Turkijos žiniasklaida pranešė, kad Ankara ir Maskva galbūt nesutarė dėl paliaubų detalių ir nutarė pažeminti derybų lygį bei išspręsti kilusias problemas.

Vis dėlto M. Cavusoglu tvirtino, kad šalių nuomonės dėl „esminių principų“ dėl Libijos sutampa, tačiau yra svarbu neleisti, kad žlugtų dar vienos paliaubos.

Ankstesnis bandymas išlaikyti paliaubas žlugo anksčiau šiais metais, NSV ėmus pelnyti pergales mūšio lauke – su Turkijos karinių patarėjų ir dronų pagalba.

M. Cavusoglu sakė, jog būtų „nerealistiška“, kad Turkija ir Rusija imtų priiminėti sprendimus, nepasitarusios su libiais, „ypač – jų legitimia vyriausybe“.

Jis atmetė spėliones dėl sąsajų su padėtimi Sirija, kur Turkija ir Rusija irgi palaiko priešingas konflikto puses.