Pavargo nuo eksperimentų

"Prekiauju sveikatos produktais, – lakoniškai įvardija savo veiklą, kurioje neseniai atsirado ir nauja sritis. – Leidyba užsiėmiau po to, kai pakeičiau savo gyvenimą. Pamaniau, kad ir kitiems žmonėms gali padėti Michailo Sovetovo knyga "Maistas pagal gamtos dėsnius. Kelias į natūralią mitybą". Pradedantieji keisti mitybą dažnai nesupranta, kaip tai daryti. Į visus kylančius klausimus turėtų atsakyti tik gerai tai išmanantys žmonės."

Tokiu vedliu į mitybos pokyčius Tomui tapo maskvietis M.Sovetovas, diplomuotas gydytojas natūropatas, daugiau kaip dvylika metų dirbęs urologu, o šiuo metu gydantis natūraliais būdais: mitybos pokyčiais, organizmo valymu ir fiziniais pratimais.

Tomas nepagailėjo nei pastangų, nei asmeninių lėšų, kad jam daug naudos davusi knyga pasiektų lietuvius. Tai tarsi padėka už teigiamus gyvenimo pokyčius, kurių jaunas vyras pradėjo ieškoti, kaip prisipažįsta, prieš dešimt metų priėjęs liepto galą. Problemų šaltinis buvo alkoholis.

"Metęs gerti, susirūpinau mityba. Joje pamažu atsirado vis daugiau daržovių, vaisių, ėmiau vis labiau eksperimentuoti: buvau žaliavalgis, vėl grįžau prie apdoroto maisto, vėl tapau žaliavalgiu..." – vardija savarankiškas pastangas atrasti tai, kas organizmui geriausia.

Paieškas vainikavo M.Sovetovo paskaitų ciklas, rastas "YouTube". "Gavau atsakymus į visus man rūpimus klausimus, kas su manimi vyksta, kodėl. Galiausiai pradėjau maitintis vien vaisiais", – pasakoja Tomas, pakeitęs ne tik mitybą, bet ir savo gyvenimą.

Michailas Sovetovas

Vaisių stygiaus nejaučia

Skeptiškumą ir dvejones Tomas atremia savo dabartinės savijautos pavyzdžiu: "Numečiau 20 kg svorio, sportuoju daug – po kelis kartus per dieną, ją pradedu energingas, visą dieną būnu veiklus."

Paprašytas pasakyti, ką valgė tą dieną, suglumina neįprastu racionu: ryte – keli obuoliai, pietums – kelios kriaušės ir avokadas, vakarienei – keli apelsinai. Jau dvejus metus Tomas nevalgo karšto maisto. "Arbatos išgeriu, bet retai. Jau treji metai geriu distiliuotą vandenį", – nepaliauja stebinti.

Tomo neišmuša iš vėžių abejonė, ar Lietuvoje pakanka vaisių  maitintis jais visus metus. "Parduotuvėse pilna atvežtų iš Europos. Mes juk gyvename ES, tai mūsų geografinė aplinka. Kuo blogi ispaniški aplesinai, graikiškos braškės, lenkiški obuoliai?" – atsako klausimu į klausimą.

O nitratai? "Turiu specialų aparatėlį, kuriuo pasitikrinu nitratų kiekį. Neseniai testavau prekybos centre nusipirktas importines braškes – tokių dar ir kaime pas močiutę negausi", – dalijasi savo patirtimi.

Kas yra gera savijauta?

Tomas neslepia – buvo problemų, organizmui prireikė laiko prisitaikyti prie tokios mitybos: "Ir galva svaigo, ir energijos trūko. Bet aš žinojau, kodėl tai darau. Pagalbos gavau iš Michailo Sovetovo paskaitų. Netrukus susisiekiau su autoriumi ir paprašiau leidimo išversti jo knygą į lietuvių kalbą. Pamaniau, kad ji ir kitiems gali padėti nebeklaidžioti nežinioje."

Tomas pasakoja dabar išbandantis ir organizmo valymo, ir badavimo praktikas. Vadinasi, eksperimentai nesibaigia, antraip kam ieškoti dar kažko, jei gerai jaučiasi? "Nemanau, kad žmonės žino, ką reiškia gerai jaustis. Jeigu jaustis gerai – vakare prigulti prieš televizorių, o ryte dejuoti, kad nesinori į darbą, man tai nėra geros savijautos rodiklis, – vėl nepristinga kontrargumentų. – Aš šoku iš lovos penktą ryto, visą dieną būnu darbingas."

Tomas

Žmona, 21-ų dukra ir 16-os sūnus jau pripratę, kad iš namų dingusi mėsa, žuvis, pienas, tačiau prie tokių drastiškų mitybos pokyčių nepereina. "Jokio spaudimo nėra, kiekvienas pats turi atrasti tai, kas jam geriausia. Žmona palaipsniui keičia mitybą, o vaikai, kai nori, pas močiutę ir mėsos pavalgo, ir picos", – juokiasi vyras, labiausiai norintis, kad reikiamų žinių gautų jau apsisprendę keisti mitybos būdą žmonės. Todėl ir pakvietė į Lietuvą natūralios mitybos ekspertą M.Sovetovą.

Mes labai prisirišame prie maisto, tačiau to nepastebime, kol nebandome kažko atsisakyti. Net krikščioniški pasninkai, kai keletą savaičių nevalgoma mėsos, kai kuriems žmonėms atrodo tikras žygdarbis.

Norėjo pakelti tonusą

M.Sovetovas, kaip pats sako, – netipinis žaliavalgis. Mat dauguma šio mitybos būdo griebiasi norėdami išspręsti sveikatos problemas, o jis tiesiog norėjo pagerinti gyvenimo kokybę ir pakelti tonusą.

"Išgyvenau vidutinio amžiaus krizę. Tuo metu man atrodė, kad gyvenimas baigiasi, jaunystė prabėgo ir reikia ruoštis judėti gyvenimo galo link. Juk pas mus vyrauja nuostata, kad po 35-erių geriausia gyvenimo dalis praėjo, ateityje laukia tik ligos, mažėjantis darbingumas. Man tai nepatiko", – viename iš interviu pasakojo apie lūžio momentą.

Medikas prisipažįsta: nebuvo lengva, reikėjo įveikti psichologinę priklausomybę nuo maisto. "Mes labai prisirišame prie maisto, tačiau to nepastebime, kol nebandome kažko atsisakyti. Net krikščioniški pasninkai, kai keletą savaičių nevalgoma mėsos, kai kuriems žmonėms atrodo tikras žygdarbis, o kai tu staiga nukerti šaką ir sakai, kad dabar nevalgysiu daugybės produktų, ir ne kurį laiką, bet niekada, tai labai žiauru", – dalijasi M.Sovetovas.

Perėjus prie žaliavalgystės, jį buvo ištikusi depresija. Svaigo galva, galvoje sukosi vienintelė mintis – kam visi uždirbti pinigai, jei negali nusipirkti normalaus maisto?

Tarsi revoliucija

"Perėjimas prie žaliavalgystės – savotiška revoliucija", – sako gerai savo organizmo pojūčius ištyrinėjęs medikas. Prisitaikyti prie žaliavalgystės, išvalyti organizmą nuo toksinų ir šlakų, kurie susikaupia virškinant apdorotą maistą, M.Sovetovui prireikė laiko, todėl ir kitiems pataria tai daryti palaipsniui. Kitu atveju galima sukelti pavojų sveikatai. Medikas pripažįsta matęs fanatikų, kurie išsekino save.

Šiandien sveikatos mokyklą, nemokamą internetinį projektą apie įvairius sveikatinimo būdus turintis M.Sovetovas pataria visų pirma labai gerai pagalvoti ir tik tada apsispręsti. "Reikia turėti aiškų tikslą, kam jums tai reikalinga, – primena sveikos mitybos ekspertas. – Mane motyvavo tai, kad aš norėjau atsisakyti  chemijos, kurios gausu maiste šiandien."

Viena didžiausių problemų – stereotipai ir psichologinė žmonių priklausomybė nuo maisto. M.Sovetovas įsitikinęs, kad žaliavalgystė – natūralus žmogaus mitybos būdas, tačiau tradiciškai besimaitinantys žmonės taip nuo jo nutolo, kad sunku sugrįžti prie prigimtinių dalykų. Todėl M Sovetovas pabrėžia, kad mitybą keisti reikia pamažu, ne drastiškai.

"Bet koks žmogus per tam tikrą laiką gali pakeisti savo mitybą taip, kad augalinis maistas sudarytų tris ketvirtadalius raciono. Pradėti reikėtų iš savo raciono išmetant pačius žalingiausius produktus. Pirmiausia – maistą su cheminiais priedais", – pataria M.Sovetovas.

Paklauskite paties M.Sovetovo

• Balandžio 27 d. 11 val. "Panorama Hotel" (Sodų g. 14, Vilnius) konferencijų centre įvyks knygos "Maistas pagal gamtos dėsnius. Kelias į natūralią mitybą" pristatymas ir susitikimas su jos autoriumi M.Sovetovu.

• Pokalbis su M.Sovetovu ir diskusija apie sveiką gyvenseną bus verčiami iš rusų kalbos.

• Renginio metu bus galima pigiau įsigyti pristatomą knygą. Iš anksto perkant bilietą kaina – 15 eurų, išankstinis bilietas ir knyga – 20 eurų. Artėjant renginiui, bilietai brangs.

Pokario metais Japonija užėmė vieną pirmųjų vietų pasaulyje pagal onkologinių ligų skaičių. Tai neišvengiamai paveikė vidutinę šalies gyventojų gyvenimo trukmę ir sukėlė didelį  aukštesnių valdžios sluoksnių susirūpinimą. Japonijos valdžia norėjo, kad gyvenimo trukmė išliktų stabiliai ilga. Ištyrus šios problemos priežastis, padaryta išvada, kad išaugusį onkologinių ligų skaičių lėmė didelis rūkytos žuvies vartojimas. Kai tik japonai pabandė visiškai pašalinti rūkytus produktus iš mitybos, keisdami bet kuriuo kitu būdu paruošta žuvimi, dažniausiai žalia arba kepta, onkologinių ligų kreivė staiga krito žemyn. Iki šiol Japonija yra viena iš mūsų planetos lyderių pagal gyvenimo trukmę.

***

Iš savo pacientų ir pasekėjų dažnai sulaukiu klausimų apie tai, koks meniu būtų idealus. Aš įsitikinęs, kad daugelis šios knygos skaitytojų apie tai daug kartų susimąstė. Turiu jus nuvilti – neturiu universalaus recepto. Jei toks iš esmės egzistuotų, tai, sutikite, nebūtų jokios prasmės analizuoti įvairių rūšių produktų įtaką žmogaus fiziologijai ir jo sveikatos priklausomybę nuo tam tikrų mitybos veiksnių. Nepaisant to, mes taip išsamiai išnagrinėjome šiuos klausimus, kad galėtumėte daugiau ar mažiau objektyviai panaudoti šias žinias, vertindami savo unikalią organizmo būklę, kuri iki šiol kaupė individualią patirtį, problemas ir nuosavą potencialą. Ir tik nuo šių ypatybių, būdingų tik jums ir niekam kitam, priklauso, kokia bus jūsų sveika mityba. Universalaus recepto nebus, taigi visą savo raciono sudėtį turėsite nusistatyti patys.

Kad galėtumėte kuo veiksmingiau ir saugiau ją pakeisti, išsamiai aptarsime svarbiausius perėjimo prie sveikos mitybos principus, kurių būtina laikytis.

Pirmiausia dar kartą prisimename, kad sveika mityba galima laikyti tokią, kuri:

1) tenkina organizmo pagrindinių maistingųjų medžiagų – riebalų, baltymų, angliavandenių ir papildomų – vitaminų, mikroelementų bei makroelementų poreikį;

2) užtikrina organizme valymosi procesų dominavimą prieš taršos procesus.

Reikia klausytis savo organizmo ir mėgautis maistu. Maistas turėtų džiuginti. Tačiau svarbiausia ne tai, kad mums malonu tai patirti. Šio principo esmė yra ta, kad kiekvieną kartą, vartojant vieną arba kitą produktą, turime įsiklausyti į procesus, kurie vyksta organizme.

***

Žmogus valgo dėl keleto priežasčių. Gamtoje ši padėtis atrodo absurdiškai, nes gyvūnai maitinasi tik dėl vienos priežasties – fizinio bado. Gyvas organizmas reikalauja maisto, kai jam reikalingos maistinės medžiagos ir energija. Tuo baigiasi visos maisto funkcijos. Nė vienas gyvūnas nebandys maistu kovoti su stresu, įžeidinėjimu, nevisavertiškumo kompleksais, neis valgyti su kuo nors dėl kompanijos, iš mandagumo arba per prievartą. Taip daro tik žmonės. Ir nenuostabu, kad žmogaus organizmas užteršiamas tokiu greičiu ir intensyvumu.

Dideliame priežasčių, kodėl žmogus ką nors valgo, sąraše natūraliausia iš jų – dažnai ne pirmoje vietoje. Todėl mūsų užduotis – pakeisti šią situaciją, kad alkis būtų pagrindinis valgymo motyvas. Kiekvieną kartą, kai ketinate valgyti, paklauskite savęs: ar aš tikrai alkanas? Pagalvokite apie maistą, apie skirtingus jo variantus, ko norėtumėte daugiau ir ko mažiau? Kaip jūsų organizmas reaguos, jei staiga nuspręsite dabar nevalgyti? Jeigu organizmas tiesiog šaukia ir grasina artimiausiu metu žūti negavęs maisto, tada akivaizdu, kad jam reikia maistingųjų medžiagų ir energijos. Atidėlioti negalima, reikia valgyti! Jei susiklosto situacija: "Aš noriu kažko, o ko – nežinau", reikia elgtis dėmesingai. Jūs galite galvoti: "Yra obuolių, bet aš jau prisivalgiau obuolių, daugiau nenoriu. Galima, žinoma, išsivirti bulvių, su salotomis pavalgyti, bet tingiu pajudėti. Va, tame restorane tai skaniai gamina, ten aš pavalgyčiau..." Ar organizmui šiuo atveju reikalingos maistingosios medžiagos? Ne, visiškai ne. Viskas, ko jam reikia dabar, yra emocijos! Be to, kad maistas yra pagrindinių ir papildomų medžiagų šaltinis, jis suteikia ir energijos, kuri dažniausiai pasireiškia emocijomis. Jei jų gyvenime nepakanka, žmogus bando šią spragą užpildyti maistu. Iš čia ir atsiranda tas keistas jausmas: "Noriu kažko, o ko – nežinau."

Iš knygos "Maistas pagal gamtos dėsnius. Kelias į natūralią mitybą"

Knygos "Maistas pagal gamtos dėsnius. Kelias į natūralią mitybą" viršelis