Buvusio Europos Komisijos nario, 2016 metais užėmusio svarbią poziciją derybose dėl „Brexito“, komentarai sukėlė nuostabą ir nusivylimą Briuselyje, kur M. Barnier praleido nemažą dalį savo ilgos politinės karjeros.

Respublikonų partijos renginyje Nime ketvirtadienį M. Barnier pakartojo anksčiau išsakytą mintį dėl moratoriumo imigracijai paskelbimo ir pažadėjo įvesti naują tvarką, kad atvykėliams būtų sunkiau visam laikui įsikurti Prancūzijoje.

„Mes negalime viso to padaryti nesusigrąžinę mūsų teisminės nepriklausomybės, grėsmę nuolat keliant Europos Teisingumo Teismo (ETT) ir (Europos) žmogaus teisių konvencijos sprendimams ir nuostatoms arba mūsų pačių teisminių institucijų išaiškinimams“, – sakė jis partijos parlamentarams.

Liuksemburge įsikūręs ETT yra aukščiausios instancijos ES teismas, užtikrinantis, kad ES teisė būtų vienodai aiškinama ir taikoma visose ES šalyse. Tuo metu Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos laikymąsi užtikrina Strasbūre įsikūręs Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). Jis kontroliuoja, kaip gerbiamos žmogaus teisės 47-iose Europos Tarybos šalyse, kurios ratifikavo minėtą konvenciją.

Diskreditavo savo darbą

M. Barnier pareiškė, kad norint sugrąžinti Prancūzijai „manevrų laisvę“, jeigu bus išrinktas, jis surengs referendumą dėl konstitucinių pataisų ir leidimo parlamentui kasmet nustatyti imigrantų kvotas.

Savo kalboje 70-metis politikas taip pat pareiškė, kad jam „iš tiesų nepatinka Europos suverenumo samprata“ ir „Vokietijos dominavimas“ ES.

„Aš žinau, apie ką aš kalbu“, – sakė jis.

Būdamas vyriausiasis ES „Brexito“ derybininkas M. Barnier vedė derybas su Jungtine Karalyste dėl jos išstojimo iš Europos Sąjungos, dažnai girdamas bendrijos kolektyvinę galią ir priešpastatydamas ją Londono egocentriškam nacionalizmui.

„Šie pareiškimai diskredituoja tą didžiulį darbą, kurį jis nuveikė Briuselyje, būdamas Europos komisaru ir ES „Brexito“ derybininku“, – pareiškė socialistų ir demokratų grupės vadovė Europos Parlamente Iratxe Garcia Perez (Irači Garsija Peres).

„Stebėtina, kad tokį pareiškimą galėjo padaryti toks atsidavęs europietis“, – leidiniui „Politico“ sakė Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas), artimai bendradarbiavęs su M. Barnier derybose dėl JK išstojimo iš ES.

M. Barnier šiuo metu nėra laikomas favoritu varžybose dėl teisės tapti Respublikonų partijos kandidatu prezidento rinkimuose. Už jį labiau populiarūs yra Xavier Bertrand'as (Ksavjė Bertranas) ir Valerie Pecresse (Valeri Pekres), tačiau partija dar nenusprendė, kaip rinks savo kandidatą.

M. Barnier sprendimas paversti migracijos problemą vienu pagrindinių savo darbotvarkės klausimų rodo visuomenės ir ypač jo partijos susirūpinimą dėl migracijos ir besikeičiančios demografinės padėties šalyje.

Sociologinių tyrimų agentūros „Ipsos“ rugsėjo 7 dieną paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad maždaug du iš trijų prancūzų mano, jog „Prancūzijoje yra per daug užsieniečių“. Šiam teiginiui pritaria 85 proc. respublikonų rėmėjų.

Visuomenės apklausos rodo, kad dabartinis šalies vadovas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir kraštutinių dešiniųjų partijos Nacionalinis sambūris (RN) lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) tebėra 2022 metų balandį įvyksiančių rinkimų favoritai.

E. Macronas dar nepaskelbė, ar sieks antros kadencijos prezidento poste, nors dauguma mano, kad jis tai padarys.

„Taip, nusprendžiau kandidatuotis ateinančių metų balandį vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Po mažiau nei aštuonių mėnesių prancūzai rinks naująjį prezidentą“, – televizijos TF1 eteryje kalbėjo M. Barnier.

Jo teigimu, atėjo „sunkūs ir rimti laikai“.

„Mus supantis pasaulis yra pavojingas. Šiuo metu tai matome Kabule. Tai trapus ir neteisingas pasaulis. Apie tai liudija ir klimato kaita bei jos sukeliamos nelaimės mūsų šalyje“, – tęsė M. Barnier.

Jis atkreipė dėmesį į „dideles kančias ir neteisybes, didelį susiskaldymą“.

„Šiuo sunkmečiu priėmiau sprendimą. Esu pasiryžęs balotiruotis į susitaikiusios Prancūzijos, kuri gerbs prancūzus ir privers gerbti Prancūziją, prezidentus“, – sakė politikas.

Ketvirtadienį jis taip pat pareiškė laikraščiui „Le Figaro“: „Mūsų šalyje reikalai klostosi prastai. Kad susitaikytume, susivienytume ir tikrai veiktume, reikalinga [valdžios] kaita.“

M. Barnier atstovaus centro dešinės Respublikonų partijai.

„Jis patarinės mūsų prezidentei Išstojimo sutarties (su Didžiąja Britanija) įgyvendinimo bei Prekybos ir bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo proceso klausimais, antradienį Briuselyje sakė Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas. Pačio M. Barnier‘o teigimu, kalba eina apie „kelių savaičių“ laikotarpį.

M. Barnier‘as pradžioje vadovavo kelerius metus trukusioms deryboms su Londonu dėl Išstojimo sutarties. Jungtinei Karalystei 2020 metų sausio gale formaliai palikus Bendriją, jis perėmė vadovavimą deryboms dėl Prekybos sutarties, kurios baigėsi gruodžio 24 dieną.

Dėl 70-mečio prancūzo ateities Komisijoje dėl jo amžiaus buvo diskutuojama jau kurį laiką. Komisijos vidaus reglamentas numato 70 amžiaus ribą pareigūnams. Tačiau specialiesiems patarėjams tai negalioja.

Specialiųjų patarėjų veiklos sritis, Komisijos duomenimis, yra aiškiai apribota. Jie „dirba labai ribotą skaičių dienų per metus (vidutiniškai apie 25)“, sakoma Komisijos tinklapyje. Buvusiems Komisijos pareigūnams už tai atlyginimas nemokamas.

Gruodžio pabaigoje M. Barnier‘as pareiškė, kad ateityje norėjų dalyvauti savo gimtosios šalies vidaus politikoje. Tačiau jis atmetė galimybę dirbti su dabartiniu Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Jis veikiau norėtų mėginti „atkurti“ savo konservatorių respublikonų partiją, sakė M. Barnier‘as radijo stočiai „France Info“.

Europos Komisijoje ateityje už santykius su Didžiąja Britanija pirmiausiai bus atsakingas viceprezidentas Marošas Ševčovičius. Slovakas paskirtas naujai sukurtos ES-JK-partnerytės tarybos kopirmininku, sakė M. Schinas.

„Esame pasiekę lemiamą momentą ir bandome suteikti paskutinį postūmį“, – prieš susitikimą su ES ambasadoriais Briuselyje žurnalistams sakė M. Barnier.

Jei M. Barnier ir JK vyriausiajam derybininkui Davidui Frostui ateinančiomis dienomis nepavyktų pasiekti proveržio, JK Bendriją paliktų be prekybos sutarties.

Tokiu atveju Didžioji Britanija su Bendrija prekiautų pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles, taip pat įsigaliotų muitai ir kvotos.

Šiuo metu derybos yra įstrigusios, daugiausiai dėl sąžiningų konkurencijos taisyklių ir žvejybos teisių JK vandenyse.

Pirmadienį Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas ir Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen telefonu aptarė „Brexitą“ ir koronaviruso krizę.

Skambutis, apie kurį antradienį pranešė vienas ES šaltinis, įvyko žiniasklaidoje pasirodžius pranešimų, kad Didžioji Britanija pagerino savo siūlymą dėl žvejybos teisių ir taip priartėjo prie Briuselio reikalavimo užtikrinti ilgalaikę prieigą prie šalies vandenų.

Tačiau Prancūzijos pareigūnai naujienų agentūrai AFP sakė, kad Didžiosios Britanijos pozicija pasikeitė nepakankamai.

Abi pusės tebesiginčija dėl kvotų ES žvejams ir pereinamojo laikotarpio, kuomet bus prisitaikoma prie naujų taisyklių, trukmės.

Lyderiai šeštadienį pasikalbės telefonu, po ilgos derybų savaitės derybininkams Micheliui Barnier ir Davidui Frostui nepavykus išspręsti sunkiausių klausimų.

„Šiandien sutikome, kad nebuvo pasiektos susitarimui reikalingos sąlygos, kadangi esama svarbių nuomonės skirtumų dėl vienodų konkurencijos taisyklių, ginčų sprendimo mechanizmo ir žvejybos“, – bendrame pranešime sakė M. Barnier ir D. Frostas.

„Sutikome stabdyti derybas, kad galėtume informuoti vadovus dėl derybų padėties. Pirmininkė von der Leyen ir ministras pirmininkas Johnsonas rytojaus popietę aptars derybų padėtį“, – sakė jie.

M. Barnier, kaip manoma, turėtų palikti Londoną, o lyderių pokalbis turėtų įvykti šeštadienio popietę.

Aštuonis mėnesius trukusiose intensyviose derybose pauzės nuspręsta imtis likus nedaug laiko iki metų pabaigos, kuomet pasibaigs pereinamasis laikotarpis ir JK nebebus saistoma ES taisyklių.

Sandoris reikalingas, norint išvengti gilių ekonominių padarinių abiejų pusių ekonomikose, ypač Didžiosios Britanijos ekonomikoje, kurią itin smarkiai nusmukdė koronaviruso pandemija.

Nepaisant įtemptos derybų darbotvarkės, Prancūzija penktadienį pagrasino vetuoti tokį sandorį, kuris nepatenkins šalies reikalavimo užtikrinti sąžiningą prekybą ir prieigą prie JK žvejybos vandenų.

Paskutinės minutės derybos taip pat strigo dėl galinčių kilti ginčų sprendimo mechanizmo.

„Jei būtų sudarytas prastas susitarimas, mes jam prieštarautume“, – radijui „Europe 1“ sakė Prancūzijos Europos reikalų ministras Clementas Beaune'as, pridurdamas: „Kiekviena valstybė turi veto teisę.“

Kitas Europos diplomatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Prancūzijos susirūpinimui dėl skuboto sandorio pritaria Nyderlandai, Ispanija ir Danija, baiminantis, kad M. Barnier padarys pernelyg daug nuolaidų dėl sąžiningos konkurencijos taisyklių.

Artimiausios Didžiosios Britanijos kaimynės mano, kad gali būti skubama sudaryti sandorį vien tam, kad būtų išvengta ekonominių padarinių.

„Europos Sąjunga parodė reikiamų ženklų, kad gali leistis į kompromisą. Britams liko nuspręsti, ar vertėtų imtis veiksmų“, – sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Agnes von der Muhll.

„Greitai artėjame prie žūtbūtinio momento „Brexito“ derybose“, – M. Barnier žodžius per vaizdo konferencijos formatu vykusį pasitarimą su ES ambasadoriais citavo vienas diplomatas. Šią informaciją taip pat patvirtino kiti šaltiniai.

„Londone tęsiasi intensyvios derybos, bet iki šio ryto vis dar neaišku, ar per derybas bus įmanoma peržengti atotrūkį dėl tokių klausimų kaip vienodos konkurencijos taisyklės, valdymas ir žuvininkystė“, – pažymėjo M. Barnier.

Iki gruodžio 31-osios, kai baigsis Britanijai po „Brexito“ skirtas pereinamasis laikotarpis, ES bei JK reikia pasiekti naują susitarimą jų santykiams reguliuoti arba susitaikyti su laukiančia ekonomine suirute.

ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) ir jo britų kolega Davidas Frostas (Deividas Frostas) veda derybas Briuselyje, tikėdamiesi pasiekti susitarimą po aštuonių mėnesių iš esmės bevaisių susitikimų.

„Pažiūrėkime, ar jie susitars. Šiame etape dar negalime pasakyti, ar tai įvyks iki savaitės pabaigos, ar kada nors, net ar apskritai įvyks“, – sakė aukšto rango diplomatas.

„Jis (susitarimas) jau labai vėluoja“, – sakė jis žurnalistams, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.

Iš pradžių susitarimo dėl būsimų prekybos santykių projektą buvo planuota paruošti iki spalio vidurio, kad užtektų laiko ES ir JK parlamentams jį ratifikuoti iki metų pabaigos. Paskutinis šių metų Europos Parlamento posėdis numatytas gruodžio 16 dieną.

Diplomatas perspėjo, kad teks imtis „kūrybiškų sprendimų“, jeigu susitarimas bus pasiektas per vėlai. Bet kokio susitarimo teisiniams dokumentams paruošti reikia dviejų–trijų savaičių, kad jį galėtų tvirtinti Europos Parlamentas.

„Mes labai sunkiai dirbame siekdami susitarimo, bet darbo dar lieka gana daug“, – sakė D. Frostas, atvykęs į derybas su M. Barnier.

„Griežtai laikomės sąlygų“

Abiejų derybose dalyvaujančių šalių pareigūnai sako, kad derybininkai laukia, kol kita šalis žengs svarbų žingsnį sprendžiant sudėtingiausius likusius klausimus. 

JK tikisi, kad ES turėtų sumažinti savo ambicijas išsaugoti nuolatinę prieigą Europos žvejams prie britų vandenų.

Tuo metu ES laukia, kol Londonas pateiks sąžiningos konkurencijos garantijų aplinkosaugos, sveikatos ir valstybės pagalbos srityse.

„Mes labai griežtai laikomės savo sąlygų (ir) jos yra priimtinos“, – pareiškė Prancūzijos atstovas Europos Komisijoje Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas).

Jeigu britų premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) „jas gerbs – susitarimas bus, jeigu jis jų nepaisys – susitarimo nebus“, sakė Th. Bretonas prancūzų transliuotojui LCI.

Deryboms pasiekus lemiamą etapą,  B. Johnsono vyriausybę, taip pat kovojančią su antrąja koronaviruso pandemijos banga, ištiko krizė.

B. Johnsono atstovas nesureikšmino kilusio sąmyšio ir paragino pernelyg į jį nesigilinti.

„Davido Frosto savaitgalį išsakytas mūsų požiūris nepasikeis“,  – sakė jis pabrėždamas, kad galutinis susitarimas turi gerbti „mūsų įstatymus ir mūsų vandenis“.

Būta vilčių, kad prasilaužimas derybose gali įvykti ketvirtadienį per ES lyderių vaizdo konferenciją koronaviruso pandemijai aptarti, tačiau jos jau gęsta.

„Nors dauguma pareigūnų mano, kad ši savaitė yra lemiama, proveržio mes nesitikime“, – sakė rizikos analizės grupės „Eurasia Group“ Europos biuro vadovas Mujtaba Rahmanas (Mudžtaba Rahmanas).

„Labiau panašu, kad jos (derybos) tęsis iki mėnesio pabaigos“, – pridūrė jis.

Didžioji Britanija iš ES išstojo sausį ir abiem pusėms lieka nebedaug laiko susiderėti dėl ateities santykių, kadangi šių metų pabaigoje pasibaigs pereinamasis laikotarpis, po kurio šalis nebebus saistoma ES taisyklių.

„Nepaisant ES pastangų rasti sprendimų, tebėra labai rimtų skirtumų konkurencijos, sandorio laikymosi ir žvejybos klausimais. Tai itin svarbios sąlygos ekonominei partnerystei“, – tviteryje rašė M. Barnier.

„ES pasirengusi visiems scenarijams“, – pridūrė jis.

Tokius komentarus jis pateikė po to, kai per dviejų savaičių trukmės derybas nepavyko pralaužti ledų svarbiausiais klausimais – naujomis žvejybos taisyklėmis, sąžininga konkurencija ir ateityje galinčių kilti prekybinių ginčų sprendimo mechanizmu.

Trečiadienį Briuselyje vykusio uždaro susitikimo su 27 ES pasiuntiniais metu M. Barnier nepateikė jokio tvarkaraščio ir nepareiškė užtikrintumo, kad iki lapkričio viduryje nustatyto termino abiem pusėms pavyks pasiekti susitarimą, sakė vienas susitikimo dalyvis.

Kitas aukšto rango ES pareigūnas sakė, kad derybose, kurios tęsis kitą savaitę, padaryta tik „nedidelė pažanga“.

Jei Didžioji Britanija ES paliktų nesudarius susitarimo dėl ateities santykių, būtų padaryta daug ekonominės žalos, neigiamą įtaką jau darant į antrąją bangą įžengusiai koronaviruso pandemijai.

Londonas atsisako atnaujinti derybas ir nurodo, kad nėra prasmės toliau derėtis, jei Briuselis nenori daryti nuolaidų.

„Mano žinia: turėtume maksimaliai išnaudoti likusį trumpą laiką. Mūsų durys tebėra atviros“, – po telefoninio pokalbio su britų kolega Davidu Frostu (Deividu Frostu) socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M. Barnier.

D. Frostas pastarąjį pokalbį telefonu apibūdino kaip „konstruktyvią diskusiją“, tačiau pareiškė, kad „padėtis lieka tokia kaip vakar, ir ryšys bus palaikomas toliau“.

JK vyriausybė perspėjo M. Barnier šią savaitę nevykti į Londoną tęsti derybų, jeigu Briuselis nėra pasiruošęs iš esmės pakeisti savo derybinę poziciją.

Londonas siekia, kad ES patvirtintų, jog, siekiant susitarimo dėl prekybos, nuolaidų turės padaryti abi šalys, ne tik Britanija, jau norinti pradėti derinti sutarties tekstą.

Britų premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) šią žinią pakartojo antradienį kalbėdamas telefonu su graikų ministru pirmininku Kiriaku Micoatakiu (Kyriakos Mitsotakis), pareiškęs, kad ES „faktiškai užbaigė“ derybas „pareiškusi, kad nenori keisti savo derybinės pozicijos“, nurodė atstovas.

B. Johnsono atstovas atskirai žurnalistams sakė, kad derybininkui D. Frostui reikia pamatyti, kad „tai yra tikros derybos, nėra tikimasi, kad ne viena šalis turės žengti visus žingsnius“.

„Mes sakėme, kad mūsų durys yra praviros deryboms atnaujinti, bet tai gali įvykti tik tuo atveju, jeigu ES iš esmės pakeis savo požiūrį“, o su tuo turi sutikti ir ES ir JK, sakė jis.

Briuselis išvakarėse sakė, kad yra pasirengęs pereiti prie „teisinių tekstų“ ir aptarti dialogo „struktūrą“, tačiau neatsisakė savo reikalavimų dėl sąžiningos konkurencijos taisyklių ir žvejybos kvotų.

Nors Londonas tvirtina, kad derybos yra sustabdytos, abi šalys kasdien kontaktuoja, ir šaltiniai ES sako, kad netrukus derybos turėtų atsinaujinti.

JK išstojo iš ES sausio 31 dieną, bet iki gruodžio 31 dienos, kai pasitrauks iš ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos, Britanija yra saistoma bloko taisyklių. Ji kaltina Briuselį įstrigdžius derybas.

Londoną supykdė praėjusią savaitę vykęs ES viršūnių susitikimas, Bendrijos lyderiams pareikalavus daugiau nuolaidų iš britų.

Jei susitarimas nebus pasiektas, JK ir ES ryšiai bus grindžiami Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) standartais. Tai reikštų didesnius muitus ir kvotas ir smarkiai paveiktų ekonomikas, jau nukentėjusias dėl koronaviruso pandemijos.

Nuo sausio, kai JK išstojo iš ES, derybose dėl tolesnių dvišalių prekybinių santykių daug pažangos nepasiekta, o pastaruoju metu kilo didelis ginčas dėl Londono svarstomo Vidaus rinkos įstatymo projekto, leisiančio apeiti „Brexito“ sutarties punktus.

Abi pusės teigia, kad susitarimą būtina pasiekti iki spalio, antraip sausio 1 d. baigsis pereinamasis „Brexito“ laikotarpis, o JK ir ES prekybiniai santykiai bus reguliuojami pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles.

Atvykdamas į Londoną deryboms su JK atstovais ir paklaustas, kaip vertina galimybes pasiekti susitarimą, M. Barnier teigė: „Aš esu pasiryžęs.“

„Išliekame ramūs, pagarbūs, realistiški ir tvirti“, – sakė jis, atsisakydamas komentuoti JK Vidaus rinkos įstatymo projektą.