M. Bachelet tai pareiškė pristatydama ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį Ukrainoje po Rusijos invazijos. „Prasidedant penktajam karo veiksmų mėnesiui, toliau aštrėja nepakeliami konflikto Ukrainoje padariniai“, – teigė vyriausioji žmogaus teisių komisarė.

„Civiliams tenka didžiausia šių nesibaigiančių karo veiksmų našta, – pridūrė M. Bachelet. – Visų šio beprasmio karo aukų vardu: žudymai, kankinimai ir savavališki sulaikymai turi liautis.“

Pasak komisarės, dideli žuvusių civilių ir atakų prieš civilinius objektus skaičiai rodo, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos Ukrainoje nepaiso tarptautinės humanitarinės teisės. Tačiau M. Bachelet nurodė, kad, nors ir gerokai mažesniu mastu, Kyjivo pajėgos rytinėje šalies dalyje galimai taip pat nevisiškai laikėsi atitinkamų įstatymų.

M. Bachelet teigimu, iki liepos 3 d. JT Ukrainoje užfiksavo iš viso 4 889 civilių žūtis. Šis skaičius apima 335 vaikus.

Daugiau nei 60 nevyriausybinių organizacijų, įskaitant „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“, nusiuntė atvirą laišką Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui (Antoniju Guterišui), nurodydamos, ko tikisi iš kito JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro.

Praėjusią savaitę JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) pareiškė, kad nesieks antros kadencijos šiose pareigose. Jos mandatas baigiasi rugpjūčio 31 dieną, tačiau kol kas A. Guterresas neužsiminė, ką yra numatęs į jos vietą.

Žmogaus teisių grupių teigimu, paskyrimas turėtų būti „atviras, skaidrus ir pagrįstas nuopelnais“. Jos taip pat pabrėžė, kad skiriant naują JT žmogaus teisių vadovą turėtų būti konsultuojamasi su nepriklausomomis teisių organizacijomis ir aktyvistais.

Jų teigimu, „būtina, jog šis procesas vyktų greitai“.

Organizacijos taip pat apibrėžė, kokio kandidato jos norėtų. Jos užsiminė pageidaujančios, kad ateityje būtų atsisakyta santūraus ir diplomatiško M. Bachelet stiliaus.

„Vyriausiojo komisaro vaidmuo – būti svarbiausiu žmogaus teisių gynėju pasaulyje, o ne diplomatu ar politiniu pasiuntiniu“, – rašoma atvirame laiške.

„Solidarumo su aukomis demonstravimas ir viešas pažeidimų įvardijimas turėtų būti svarbesni už draugišką dialogą su vyriausybėmis“, – sakoma jame.

„Civilių gyventojų išgyventas siaubas paliks neišdildomą pėdsaką – be kita ko, ir ateinančioms kartoms“, – per Ženevoje vykusį JT Žmogaus teisių tarybos posėdį kalbėjo M. Bachelet.

Ji atkreipė dėmesį į „tėvus, kuriems teko palaidoti savo vaikus, žmones, mačiusius, kaip nusižudė jų draugai, išardytas šeimas, visus tuos, kuriems teko palikti labai mylimą miestą, esant neaiškioms perspektyvoms kada nors vėl jį pamatyti“.

Šiuo pareiškimu ji nutraukė ištisus mėnesius skambėjusias spėliones dėl jos ketinimų.

„Baigiantis mano, kaip vyriausiosios komisarės, kadencijai, ši svarbi penkiasdešimtoji Tarybos sesija bus paskutinė, kurioje pasisakysiu“, – pradėdama keturias savaites truksiančią sesiją JT Žmogaus teisių tarybai sakė M. Bachelet.

70 metų buvusi Čilės prezidentė, kurios ketverių metų mandatas baigsis rugpjūčio pabaigoje, iki šiol nebuvo užsiminusi, ar sieks antros kadencijos.

Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras paprastai susiduria su didžiuliu politiniu spaudimu iš viso pasaulio šalių, o beveik visi M. Bachelet pirmtakai vengė eiti pareigas daugiau nei vieną kadenciją, nors šiame poste jas galima dirbti dvi.

Dešimtys teisių gynimo grupių praėjusią savaitę paragino M. Bachelet atsistatydinti ir tvirtino, kad ji praėjusį mėnesį lankydamasi Kinijoje „legitimizavo“ Pekino „žiaurius nusikaltimus“.

Bendrą pareiškimą pasirašiusios grupės, tarp kurių yra ir tų pačių organizacijų nacionalinių bei vietos skyrių, taip pat ragino JT generalinį sekretorių Antonio Guterresą (Antoniju Guterišą) nesiūlyti M. Bachelet antros kadencijos.

Diskretiška diplomatija

Kai JT generalinis sekretorius A. Guterresas 2018 metais paskyrė M. Bachelet vyriausiąja žmogaus teisių komisare, buvo aišku, kad ji turėtų vengti aštrios savo pirmtako jordaniečio Zeido Ra'ado al Husseino (Zeido Raado Huseino), dažnai skelbusio pasipiktinimo pareiškimus, retorikos.

M. Bachelet, patyrusi kankinimų Augusto Pinocheto (Augusto Pinočeto) karinės diktatūros metais ir vėliau tapusi pirmąja moterimi, ėjusia Čilės prezidento pareigas, nuolat pabrėžė dialogo ir diskretiškos diplomatijos svarbą užtikrinant teises įvairiose šalyse.

Toks požiūris patiko ne visiems, ir ji sulaukė nemažai pasipriešinimo dėl savo santūrumo, ypač Kinijos klausimu.

Praėjusį mėnesį M. Bachelet surengė ilgai lauktą vizitą į šią šalį ir tapo pirmąją per 17 metų JT žmogaus teisių vadove, apsilankiusia Kinijoje.

M. Bachelet sulaukė daug kritikos dėl to, kad per šią ilgai planuotą kelionę nepakankamai griežtai pasisakė prieš Kinijos vykdomus pažeidimus. Vizito metu M. Bachelet lankėsi Kinijos vakariniame Sindziango regione, kur, kaip teigiama, yra sulaikyta per milijoną uigūrų ir kitų musulmoniškų mažumų atstovų, vykdoma prievartinė moterų sterilizacija, naudojamas prievartinis darbas.

JAV Kinijos veiksmus Sindziange vadina genocidu ir nusikaltimais žmoniškumui. Pekinas tokius kaltinimus įnirtingai neigia ir sako, kad jo vykdoma saugumo kampanija regione yra būtinas atsakas į ekstremizmą.

„Siekti dialogo“

Viešėdama Kinijoje M. Bachelet išreiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties šalyje, tačiau nevyriausybinės organizacijos tvirtino, kad ji padarė nepakankamai ir „legitimizavo Pekino bandymus nuslėpti savo nusikaltimus“.

Pirmadienį savo pareiškime Žmogaus teisių tarybai M. Bachelet pabrėžė, kad ji „išreiškė susirūpinimą dėl uigūrų ir kitų daugiausia musulmoniškų mažumų atstovų žmogaus teisių padėties Sindziange, įskaitant plataus masto savavališkus sulaikymus ir žiauraus elgesio atvejus“.

M. Bachelet, sulaukusi griežtos kritikos dėl to, kad iki šiol nepaskelbė ataskaitos apie žmogaus teisių padėtį Sindziange, sakė, kad ataskaita šiuo metu „atnaujinama“.

„Prieš paskelbimą ji bus pateikta vyriausybei, kad ji pateiktų faktinių pastabų“, – sakė komisarė.

Kartu M. Bachelet pasidžiaugė, kad pradėtas dialogas su Kinija. Ji nurodė, kad susitarta „rengti metinius aukšto rango pareigūnų susitikimus žmogaus teisių klausimais ir toliau keistis informacija „konkrečiais susirūpinimą keliančiais žmogaus teisių klausimais“.

„Dabar rengiame konkrečius veiksmus, kad susitarimai būtų įgyvendinti“, – sakė ji.

Apžvelgdama ilgą virtinę susirūpinimą keliančių žmogaus teisių problemų visame pasaulyje, M. Bachelet pirmadienį ragino Žmogaus teisių tarybą „toliau siekti dialogo“.

„Būkite pasirengę išklausyti kitą, suprasti jo požiūrį ir aktyviai ieškoti bendrų sąlyčio taškų“, – sakė ji.

Daugiau kaip 230 grupių, tarp jų uigūrų, tibetiečių ir honkongiečių teises ginančios organizacijos, pasirašė bendrą pareiškimą ir jame ragina „Jungtinių Tautų vyriausiąją žmogaus teisių komisarę tuojau pat atsistatydinti“.

Pasirašiusios grupės, tarp kurių yra ir tų pačių organizacijų nacionalinių bei vietos skyrių, taip pat ragina JT generalinį sekretorių Antonio Guterresą (Antoniju Guterišą) nesiūlyti M. Bachelet antros kadencijos, kai rugpjūtį baigsis jos dabartinė kadencija.

M. Bachelet sulaukė daug kritikos dėl to, kad per ilgai planuotą kelionę nepakankamai griežtai pasisakė prieš Kinijos vykdomus pažeidimus. Vizito metu M. Bachelet lankėsi Kinijos vakariniame Sindziango regione, kur, kaip teigiama, yra sulaikyta per milijoną uigūrų ir kitų musulmoniškų mažumų atstovų, vykdoma prievartinė moterų sterilizacija, naudojamas prievartinis darbas.

JAV Kinijos veiksmus Sindziange vadina genocidu ir nusikaltimais žmoniškumui. Pekinas tokius kaltinimus įnirtingai neigia ir sako, kad jo vykdoma saugumo kampanija regione yra būtinas atsakas į ekstremizmą.

Trečiadienio pareiškime sakoma, kad M. Bachelet „praleido retą progą paremti atskaitomybę, neatkreipdama dėmesio į ilgą virtinę Kinijos valdžios vykdomų sisteminių žmogaus teisių pažeidimų“.

„Neatliko pareigos“

Vietoje to „ji baltino Kinijos vyriausybės žiaurius nusikaltimus žmogaus teisių“ srityje ir „įteisino Pekino bandymą nuslėpti savo nusikaltimus naudojantis Kinijos vyriausybės melagingais pareiškimais apie „kontrterorizmą“, teigia organizacijos.

Jos taip pat pasmerkė tai, kad M. Bachelet sulaikytųjų stovyklas Sindziange ne kartą pavadino Kinijos vyriausybės vartojama fraze – „profesinio švietimo ir mokymo centrais“.

Ypač skundžiamasi dėl to, kad ji dar nepaskelbė pernai parengtos ataskaitos apie teisių padėtį Kinijoje, nors vis garsiau reikalaujama ją paviešinti.

„Nuolatinis neribotas ir nepaaiškinamas atidėliojimas kelia rimtų klausimų dėl jos biuro patikimumo“, – sakoma pareiškime.

Pasirašiusios organizacijos pažymi, kad M. Bachelet per ketverius savo darbo metus „visiškai tylėjo dėl žmogaus teisų krizės, apėmusios Tibetą“, ir „smarkiai nuvertino griežtas priemones“ Honkonge.

„Šis žlugęs vyriausiosios komisarės vizitas ne tik padidino tų, kas gyvena valdomi Kinijos vyriausybės, žmogaus teisių krizę, bet ir smarkiai pakenkė pasitikėjimui Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru (OHCHR) skatinant ir ginant žmogaus teises visame pasaulyje“, – sakoma pareiškime.

Nors trečiadienio pareiškimo nepasirašė jokios didelės tarptautinės žmogaus teisių gynimo grupės, „Human Rights Watch“ (HRW) naujienų agentūrai AFP sakė, kad jaučia tokį patį nusivylimą.

„Kai žiaurius nusikaltimus vykdanti vyriausybė giria jos vizitą, o uigūrai ir kiti, kurių [teisės] pažeidžiamos, jaučiasi išduoti ir ragina ją atsistatydinti, tai aiškus ženklas, kad Bachelet neatliko savo, kaip vyriausiosios komisarės, pareigos“, – elektroniniame laiške rašė HRW vienas vadovų Johnas Fisheris (Džonas Fišeris).

Pasak jo, M. Bachelet „turėtų stengtis atkurti sugriautą pasitikėjimą ir nedelsdama paskelbti ilgai vėluojančią savo ataskaitą dėl pažeidimų Sindziange, taip pat imtis konkrečių žingsnių dingusiems ir sulaikytiems asmenims identifikuoti, siekti jų sugrįžimo pas artimuosius“.

M. Bachelet vizitas Kinijoje taip pat tikriausiai bus narstomas per JT Žmogaus teisių tarybos kitos savaitės sesiją Ženevoje.

Vizitą, kurio metu įvyko virtualus susitikimas su prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu), ji pavadino galimybe „išklausyti vieni kitus“, o kritikams, kurie pasmerkė ją už tai, kad kelionės metu nesugebėjo griežtai pasisakyti dėl žmogaus teisių Kinijoje, pareiškė: „Aš jus išgirdau.“

M. Bachelet paragino Kiniją vengti „savavališkų ir beatodairiškų priemonių“ vykdant plataus masto „kovos su terorizmu“ priemones Sindziango regione.

Ji pridūrė, kad Sindziango vyriausybė ją patikino, jog profesinio mokymo centrų, kurie, pasak teisių grupių, yra priverstinio perauklėjimo stovyklos, tinklas „išardytas“.

M. Bachelet pažymėjo, kad per savo vizitą Kinijoje ji Sindziango vyriausybei iškėlė ir uigūrų šeimų išsiskyrimo klausimą.

„Žinome, koks didelis skaičius žmonių trokšta sužinoti apie artimųjų likimus... Šis ir kiti klausimai buvo keliami valdžios institucijoms“, – pažymėjo pareigūnė ir pridūrė, kad „paminėjo daug atvejų, labai svarbių atvejų“.

Šią savaitę įvyko ilgai planuotas M. Bachelet vizitas į šalį, per kurį JT atstovė apsilankė tolimajame Kinijos vakarų regione, kuriame, pasak kaltinimų Pekinui, yra kalinami daugiau nei milijonas uigūrų ir kitų musulmonų mažumų atstovų, priverstinai sterilizuojamos moterys ir veikia pasaulines tiekimo grandines aprūpinančios darbo stovyklos.

Jungtinės Valstijos ir daugelis Vakarų įstatymų leidėjų šiuos veiksmus vadina genocidu, nors pati Kinija tokius kaltinimus griežtai neigia, teigdama, kad ji imasi tik būtinų saugumo priemonių, siekdama sutramdyti ekstremizmą ir paspartinti vystymąsi.

M. Bachelet sulaukė teisių gynimo grupių ir užsienyje gyvenančių uigūrų kritikos kirčių už tai, kad pareigūnė esą buvo įtraukta į sklandžiai suplanuotą komunistų partijos spektaklį, įskaitant pokalbį su prezidentu Xi Jinpingu, kuris vėliau valstybinėje žiniasklaidoje buvo pavaizduotas kaip „abipusis aukštų Kinijos teisių idealų pripažinimas“.

M. Bachelet kelionė apims šiaurės vakarų Kinijos Sindziango regioną, kuriame, žmogaus teisių gynimo organizacijų teigimu, šimtai tūkstančių musulmonų uigūrų ir kitų mažumų atstovų buvo uždaryti į perauklėjimo stovyklas.

Vizitą lydi M. Bachelet kritika, dideli lūkesčiai ir žmogaus teisių organizacijų raginimai.

JAV vyriausybė teigė esanti „labai susirūpinusi“, kad Kinija gali apriboti prieigos galimybę, kuri yra būtina žmogaus teisių komisarei, kad ji galėtų nepriklausomai įvertinti padėtį.

„Tai, kad vyriausioji komisarė ir toliau tyli, nors egzistuoja neginčijami įrodymai apie žiaurumus Sindziange ir kitus žmogaus teisių pažeidimus bei piktnaudžiavimus visoje [Kinijoje], kelia didelį susirūpinimą, ypač turint galvoje tai, kad ji yra ir turėtų būti pagrindinė JT atstovė žmogaus teisių klausimais“, – Vašingtone sakė JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price‘as.

Vizito metu žmogaus teisių komisarė planuoja susitikti su nacionalinio ir vietos lygmens politiniais atstovais, kalbėtis su visuomeninėmis organizacijomis, verslininkais ir mokslininkais, pranešė jos biuras.

Pietų Kinijos Guangdžou mieste M. Bachelet planuoja sakyti kalbą studentams. Sindziange ji ketina aplankyti Urumčio ir Kašgaro miestus.

Ši kelionė vyksta demokratinės opozicijos slopinimo Honkonge fone ir likus kelioms dienoms iki birželio 4-osios – kruvino susidorojimo su demokratiniais protestais 1989 metais Pekine metinių.

Žmogaus teisių gynimo organizacijos kaltina M. Bachelet, kad ji garsiai kalba apie žmogaus teisių pažeidimus kitose pasaulio dalyse, o Kinijos atžvilgiu demonstruoja didesnį santūrumą.

Be kita ko, ji turėtų aplankyti šalies atokų Sindziango regioną.

Tačiau prieš kelionę kilo nuogąstavimų, kad JT misijai bus sunku atskleisti tikrąją padėtį šalyje ir kad vizitu gali propagandos tikslais pasinaudoti valdančioji Komunistų partija.

M. Bachelet vizitas yra pirmoji tokia JT vyriausiosios žmogaus teisių pareigūnės kelionė per beveik du dešimtmečius. Kelionė rengiama Pekinui sulaukus kaltinimų masišku musulmonų išnaudojimu Sindziange.

Aktyvistų teigimu, Komunistų partija jau daugelį metų kalina „perauklėjimo stovyklose“ daugiau nei milijoną uigūrų ir kitų musulmonų mažumų narių, o Jungtinės Valstijos šias priemones laiko genocidu.

Kinija kategoriškai neigia jai mestus kaltinimus ir vadina juos „šimtmečio melu“.

Pasak diplomatinio šaltinio Pekine, pirmadienį M. Bachelet turėtų virtualiai susitikti su maždaug 70 diplomatinių misijų Kinijoje vadovais.

Vėliau šią savaitę ji turėtų nuvykti į Sindziango miestus Urumči ir Kašgarą, taip pat į pietinį Guangdžou miestą.

Buvusi Čilės prezidentė susitiks su „daugeliu aukšto rango pareigūnų“, taip pat su „pilietinės visuomenės organizacijų, verslo atstovais ir mokslininkais“, prieš kelionę pranešė jos biuras.

Tačiau kilo nuogąstavimų, kad per M. Bachelet kelionę Pekinas bandys išteisinti galimus savo nusikaltimus ir leis tik prabėgomis žvilgtelėti į gyvenimą provincijoje.

JT pareigūnai nuo 2018 metų atkakliai derėjosi su kinų vyriausybe, siekdami gauti „nevaržomą, reikšmingą prieigą“ prie Sindziango.

Tačiau kilo nuogąstavimų, kad per M. Bachelet kelionę Pekinas bandys išteisinti galimus savo nusikaltimus ir leis tik prabėgomis žvilgtelėti į gyvenimą provincijoje, kurią Kinija teigia nuraminusi „profesinio mokymo centrais“ ir ekonominės raidos iniciatyvomis.

Prieiga ar nuslėpimas?

Jungtinės Valstijos, kone garsiausiai kritikuojančios M. Bachelet kelionę, išreiškė „didelį susirūpinimą“, kad komisarė nesugebėjo užsitikrinti garantijų dėl to, ką ji galės išvysti.

„Nesitikime, kad KLR (Kinijos Liaudies Respublika) suteiks būtiną prieigą, reikalingą visapusiškam, nemanipuliuotam žmogaus teisių padėties Sindziange įvertinimui“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas).

Žmogaus teisių gynėjai taip pat būgštauja, kad vietoje galimybės nuodugniai ištirti įtariamus pažeidimus, M. Bachelet laukia surežisuota ekskursija.

Jos vizitas bus „nuolatinė kova su Kinijos vyriausybės pastangomis nuslėpti tiesą“, pareiškė žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ vadovė Agnes Callamard (Anjes Kalamar).

„JT turi imtis priemonių, kad sumažintų [riziką] ir pasipriešintų pastangoms tuo pasinaudoti remiant akivaizdžią propagandą“, – pridūrė ji.

Paskutinis toks JT vizitas įvyko 2005 metais, kai Pekinas siekė pagerinti savo įvaizdį pasaulyje, nes ruošėsi 2008 metų olimpinėms žaidynėms – tačiau nuo to laiko daug kas šalyje pasikeitė.

Prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpinas) tapo autoritariškiausiu savo kartos Kinijos vadovu ir siekia užsitikrinti beprecedentę trečią kadenciją šių metų pabaigoje.

Pasak tyrėjų ir aktyvistų, kinų valdžia Sindziange ne tik masiškai sulaiko žmones, bet ir verčia juos dirbti ne savo noru, vykdo priverstinę sterilizaciją ir naikina uigūrų kultūros paveldą.

Kinijos valstybinė žiniasklaida kol kas santūriai nušviečia M. Bachelet vizitą.

Vis tik sekmadienį paskelbtame valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ straipsnyje buvo giriami „nuostabūs šalies pasiekimai gerbiant ir saugant žmogaus teises“.

Tuo metu kovingesniame CGTN – kinų valstybinio transliuotojo televizijos anglų kalba – straipsnyje smerkiamas Vakarų šalių „klaidingas naratyvas dėl Sindziango“ ir kvestionuojamas kaltinimų pagrindas.

Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotoja Emine Džaparova pareiškė, kad Rusija vykdo „šiurpiausius žmogaus teisių pažeidimus Europos žemyne per pastaruosius dešimtmečius“, o šalys pasmerkė prezidento Vladimiro Putino karių elgesį.

JT aukščiausioji žmogaus teisių gynimo institucija balsuos dėl rezoliucijos projekto, kuriame raginama ištirti įtariamus nusikaltimus, įvykdytus nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, siekiant patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn.

Daugiau kaip 50 šalių pritarė Kyjivo prašymui surengti specialų JT aukščiausiosios žmogaus teisių institucijos posėdį, kad būtų išnagrinėta „dėl Rusijos agresijos blogėjanti žmogaus teisių padėtis Ukrainoje“.

Rusija ignoravo posėdį. Ji buvo viena iš 47 Tarybos narių, kol balandžio 7 dieną JT Generalinė Asamblėja Niujorke nubalsavo už tai, kad ji būtų pašalinta iš šios institucijos ir negalėtų vertinti kitų šalių žmogaus teisių padėties. Tuomet Rusija nedelsdama pasitraukė iš tarybos.

Šiandieninis posėdis – pirmasis nuo to laiko tarybos posėdis, kuriame svarstoma padėtis Ukrainoje. Rusijai, kuri dabar yra eilinė stebėtoja, buvo pasiūlyta dalyvauti, tačiau jos kėdė liko tuščia.

Neteisėtų žudynių mastas yra šokiruojantis.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova antradienį pareiškė, kad Maskva „savo dalyvavimu nelegitimizuos šio naujo politinio šou“.

JT žmogaus teisių vadovė Michelle Bachelet Tarybai sakė, kad jos biuras tikrina įtarimus dėl tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų, „kurių daugelis gali būti prilyginami karo nusikaltimams“.

„Neteisėtų žudynių mastas, įskaitant egzekucijų be jokio teismo vykdymo požymius vietovėse į šiaurę nuo Kyjivo, yra šokiruojantis, – sakė ji. – Turime informacijos apie 300 tokių nužudymų, tačiau, atsirandant vis naujų įrodymų, šis skaičius ir toliau didės. Šie civilių gyventojų nužudymai dažnai buvo tyčiniai“.

Michelle Bachelet / AFP nuotr.

JAV ambasadorė Michele Taylor teigė, kad Rusijos nusivylimas dėl to, kad ji nesugeba įveikti Ukrainos kariniu keliu, paskatino „vis baisesnius žmogaus teisių pažeidimus“.

Ji sakė, kad V. Putinas parodė „visišką nepagarbą žmogaus teisėms ir žmogaus gyvybei“, ir paragino Tarybą atidžiai išnagrinėti, kad būtų atskleisti Rusijos „nuolatiniai bandymai nuslėpti žiaurumus“.

JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet), kalbėdama Žmogaus teisių taryboje Ženevoje, nurodė, kad visi Ukrainos gyventojai „išgyvena tikrą košmarą“ nuo tada, kai Rusija prieš penkias savaites pradėjo savo plataus masto invaziją.

„Milijonų žmonių gyvenimai apsivertė aukštyn kojom, nes jie buvo priversti bėgti iš savo namų arba slėptis rūsiuose ir  slėptuvėse, kai jų miestai yra daužomi ir naikinami“, – sakė ji.

JT komisarė paragino Maskvą reaguoti į griežtus tarptautinius raginimus „ir nedelsiant imtis veiksmų, kad išvestų savo kariuomenę iš Ukrainos teritorijos“.

Manoma, kad nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną žuvo tūkstančiai žmonių, milijonai šalies gyventojų turėjo palikti savo namus.

Pristatydama savo naujausią ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį dabar karo niokojamoje šalyje M. Bachelet išreiškė ypatingą susirūpinimą dėl „nuolatinio sprogstamųjų ginklų, paveikiančių didelius plotus, naudojimo gyvenamosiose vietovėse“.

Kasetiniai šaudmenys

M. Bachelet teigimu, raketos, sunkiosios artilerijos sviediniai ir raketų bei oro antskrydžiai „smarkiai niokoja ir padaro daug žalos civiliniams objektams“.

Be to, ji nurodė, kad jos biuras sulaukė „patikimų pranešimų, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos mažiausiai 24 kartus panaudojo kasetinius šaudmenis gyvenamosiose vietovėse“.

JT biuras taip pat tiria pranešimus, kad tokius ginklus naudojo ir Ukrainos pajėgos, sakė ji.

„Nepagailėta namų ir administracinių pastatų, ligoninių ir mokyklų, vandens saugyklų ir elektros sistemų“, – kalbėjo M. Bachelet.

Jos teigimu, JT žmogaus teisių biuras patvirtino 77 atvejus, kai buvo apgriautos medicinos įstaigos, tarp jų 50 ligoninių.

Dešimt iš jų buvo visiškai sugriautos, sakė biuro vadovė. Ji pabrėžė, kad tikrasis skaičius „veikiausiai yra gerokai didesnis“.

„Beatodairiškas atakas draudžia tarptautinė humanitarinė teisė ir jos prilygsta karo nusikaltimams“, – perspėjo M. Bachelet.

JT paprastai nekonstatuoja, kada yra vykdomi karo nusikaltimai, nes tai nustatyti yra teismo prerogatyva.

Tačiau JT žmogaus teisių vadovė pabrėžė, kad „masinis civilinių objektų naikinimas ir didelis civilių aukų skaičius aiškiai rodo, kad nepakankamai buvo laikomasi pagrindinių atskyrimo, proporcingumo ir atsargumo principų“.

JT teisių vadovės teigimu, jos biuras patvirtino, jog nuo vasario 24 dienos Ukrainoje žuvo 1 189 civiliai gyventojai, įskaitant 98 vaikus.

Tačiau ji perspėjo, kad tikrasis aukų skaičius tikrai yra daug didesnis, ir nurodė, kad jos darbuotojai neturi galimybės patikrinti aukų skaičių kai kuriose labiausiai nukentėjusiose vietovėse.