Dirbo virš 100 ekspertų

„Strateginio plėtros plano parengimas – didelis ir atsakingas darbas. Esame dėkingi ekspertams, kurie savo žiniomis, kompetentinga nuomone ir įžvalgomis padėjo formuoti viziją iki 2030-ųjų. Kiekvienas jų ženkliai prisidėjo prie tolesnio Kauno stiprinimo, kaip tvaraus ir pilietiško miesto, verslo ir inovacijų lyderio, modernaus bei įtraukiančio kultūros centro“, – sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Daugiau nei metus per 100 ekspertų kėlė klausimus ir teikė pasiūlymus apie miesto ekonomikos augimą, darnią teritorijų plėtrą, darnaus judumo bei žaliojo kurso stiprinimą, sveikatos ir socialinės apsaugos, švietimo ir sporto, kultūros, turizmo bei kitas sritis.

Darbo grupėse, susitikimuose, viešose diskusijose su kauniečiais bei miesto bendruomenių atstovais analizuota esama situacija, turimi ištekliai, atlikti gyventojų nuomonės tyrimai, duomenų analizės.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Infrastruktūra – talentingiems žmonėms

„Pasaulinė praktika rodo, kad miesto klestėjimas neatsiejamas nuo įtraukios aplinkos, atvykstančių žmonių, užsienio specialistų ir įsikuriančių verslų. Kaune turime visas sąlygas efektyviai plėtrai, o dabar patvirtinta ir ambicinga ateities vizija“, – pasakojo KTU rektorius ir buvęs Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas prof. Eugenijus Valatka.

Esame dėkingi ekspertams, kurie savo žiniomis, kompetentinga nuomone ir įžvalgomis padėjo formuoti viziją iki 2030-ųjų.

Strateginio plėtros plano darbo grupės ekspertas pastebi, kad Kaune vykdomi infrastruktūriniai projektai, skirtingų sričių vystymas, kuriama palanki teisinė ir socialinė aplinka yra stiprus atspirties taškas. Svarbus uždavinys – turimą infrastruktūrą užpildyti talentingais žmonėmis, kuriančiais aukštą pridėtinę vertę bei diegiančiais inovacijas.

Siekiant didinti Kauno patrauklumą ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu – būtina miesto savivaldos, organizacijų, institucijų bei bendruomenių partnerystė. Tai leidžia atliepti skirtingus gyventojų ir verslo lūkesčius, o bendros įžvalgos, tikslų ir augimo krypčių suvienodinimas stiprina tarpusavio bendradarbiavimą.

Bendruomenės sukurtas planas

„Kauno strateginio plėtros plano sėkmės garantas – kad jis nėra kažkieno primestas, bet sukurtas pačios miesto bendruomenės. Projekto rengime dalyvavo labai skirtingo profilio, patirties ir mąstymo atstovai, todėl bendros vizijos sudėliojimas – vienas didžiausių laimėjimų. Kitas – konkretūs ir išmatuojami tikslai, kryptys, veiksmų planai ir aiškūs rodikliai“, – apie pasiektus rezultatus kalbėjo Kauno krašto pramoninkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Marius Horbačauskas.

Pasak jo, rengiant Kauno strateginį plėtros planą iki 2030-ųjų, vyko diskusijos su visuomene, skirtingų bendruomenių atstovais. Atsižvelgta į kiekvieno darbo grupės eksperto nuomonę, jos patikrintos ir didele dalimi nugulė į SPP.

Kaunas ir Kauno regionas yra stiprus pramonės centras, tačiau svarbu „neužmigti ant laurų“. Norint, kad miesto perspektyva ir toliau išliktų pozityvi, pasak ekspertų, būtina auginti pramonę, kurti naujus produktus, didinti eksportą. Iš to gimsta nauji konkurenciniai pranašumai, stiprėja patrauklumas čia gyventi, dirbti ir auginti šeimas.

Tarptautinės įžvalgos žaliajam kursui

Kauno strateginis plėtros planas papildytas ir tarptautine patirtimi. Ja dalinosi ekspertė Rusnė Šilerytė, aktyviai dirbanti su Nyderlandų miestų žiedinės ekonomikos įgyvendinimu bei prisidėjusi prie Amsterdamo strateginio plano ruošimo.

Pasak jos, didžiausias iššūkis Lietuvai ir tuo pačiu Kaunui – vieningos duomenų rinkimo, saugojimo ir panaudojimo sistemos trūkumas. Tai apsunkina procesus, tačiau Kauno SPP numatyti tikslai ir rodikliai – labai didelis ir brandus žingsnis į teisingą pusę.

„Stengiausi pakeisti įsisenėjusias nuostatas, kad žiedinės ekonomikos tikslas yra sumažinti išmetamų atliekų kiekį. Tikrasis siekis yra sumažinti ekonominę priklausomybę nuo pirminių išteklių gavybos šalies viduje ir ypač už šalies ribų.

Žaliasis kursas apima labai platų spektrą temų. Tai ne vien gyventojų skatinimas rūšiuoti ar rinktis tvarias prekes ir pakuotes, bet ir verslo įtaka išteklių naudojimui. Esu patenkinta pasiektu rezultatu ir Kauno miestui linkiu sklandaus plano įgyvendinimo“, – kalbėjo Nyderlandų Delfto technikos universiteto mokslo darbuotoja R. Šilerytė.

Ekspertė pozityviai vertina ir tai, kad Lietuva nėra stipriai nutolusi nuo žiedinės ekonomikos vizijos kaip kitos vakarų Europos šalys. Lietuviai linkę taupyti, panaudoti iš naujo, mažiau išmesti, todėl ekonominiai ir planavimo procesai tebėra lankstūs bei paslankūs. Dėl to mūsų šalyje juos lengviau keisti nei ten, kur visa tai gana sustabarėję.

"Vilniaus strateginiame plane 2001–2020 m. buvo sudėtos idėjos, kurių daugumą jau pavyko įgyvendinti. Tačiau šiandien Vilnius vis dar neturi krypties artimiausiems 15 metų. Tam susibūrė strategų komanda, kuri ėmėsi iniciatyvos sukurti Vilniaus ateities viziją ir veiksmų planą "Vilnius 2035". Šis planas galėtų būti sujungtas su vis dar rengiamu Vilniaus bendruoju miesto planu ir tapti vieningu dokumentu", – sakė vienas iš idėjų renginio iniciatorių A.Zuokas.

Kas darys įtaką miestų vystymuisi ateityje ir kaip Vilnius tuo galės bei turėtų pasinaudoti? Atsakymo į šį klausimą ieškojo Gedimino pilyje susirinkę mokslo, kultūros, verslo, jaunimo atstovai, generavę idėjas Lietuvos sostinei bei jos ateities strategijai.

Miestas – be spūsčių

"Vilniaus laukia gera ateitis, jeigu mes kryptingai ir kartu to sieksime, – sakė A.Zuokas. – Pirmiausia regiu miestą be spūsčių. Tai, mūsų įsivaizdavimu, įmanoma pasiekti teikiant pirmenybę viešajam transportui. Būtina pagerinti jo kokybę. Spūstys mieste galėtų sumažėti, jei vadinamąja A juosta būtų leista naudotis ir nuomojamiems automobiliams. Todėl automobilių nuomos kompanijas reikėtų prilyginti viešajam transportui. Taip pat labai svarbu būtų maksimaliai išplėsti automobilių dalijimosi paslaugas."

Neužmirštos ir švietimo problemos. Dabar Vilniaus mokyklose mokosi po tūkstantį ir daugiau mokinių. Tačiau jose turėtų mokytis 500–600 moksleivių, atitinkamai turėtų didėti mokyklų tinklas. Tai garantuotų vaikams kokybišką išsilavinimą, padėtų įgyvendinti žaliosios mokyklos koncepciją. Taip pat padėtų spręsti kitą opią problemą – įsteigus daugiau mažesnių mokyklų, jos būtų arčiau namų ir tėvams nereikėtų vaikų vežioti po visą miestą.

Pinigai eina paskui talentus, vadinasi, reikia prisitraukti talentus, ir tada ateis pinigai.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro vadovas dr. Gintaras Valinčius akcentavo studijų, mokslo ir verslo vienybės svarbą. Jo manymu, būtina puoselėti universitetą, užtikrinti kokybišką gyvenimo aplinką, kviesti į Vilnių tyrimų centrus turinčias kompanijas, deklaruoti savo pasiryžimą tapti žinių ekonomikos centru.

"Pinigai eina paskui talentus, vadinasi, reikia prisitraukti talentus, ir tada ateis pinigai. Mano akimis, reikia duoti galimybę pasireikšti jauniems talentams, nes jiems moksle pinigai nėra pats svarbiausias dalykas – jiems svarbu parodyti, kad aš galiu", – sakė G.Valinčius.

Būtina ruoštis ateičiai

A.Zuoko manymu, dabar rengiamame bendrajame miesto plane taip pat turėtų atsirasti architekto Algirdo Kaušpėdo siūlomi gyvo miesto planavimo principai. Jis siūlo planuojant miestą galvoti apie kuo didesnę pastatų paskirčių ir veiklų įvairovę.

"Ko mes turime siekti? Kad miestas būtų gyvas. Gyvas miestas – sąmoningas, kai ryšys su miestu yra pagarbus, darnus. Miestas turi būti išmanus, efektyvus, kokybiškas, meniškas, žaismingas, gyvybingas ir, žinoma, įdomus. Norint to pasiekti, laukia nemenki iššūkiai. Gyvas miestas ugdo gyvus žmones, kurie tą miestą kuria", – sakė A.Kaušpėdas.

Lietuvos radijo ir televizijos centro Technologijų departamento vadovas Rolandas Ryliškis kalbėjo apie išmanųjį miestą, technologijas, kurios miestą padaro patogų gyventi – informacinės, skaitmeninės, mobiliojo ryšio technologijos, be kurių jau neįsivaizduojame kasdienybės. Moderni infrastruktūra, žinių, dalijimosi ekonomika – visa tai lemia miestiečių gyvenimo kokybę.

"Daugiafunkcis išmanusis apšvietimas, oro taršos monitoringas, šiukšlių konteinerių su daiktų internetu, apskaitos daviklių diegimas, miesto komunalinio ūkio monitoringas, išmanioji parkavimo sistema – tai technologijos, kurios sudaro galimybes miestams tapti pažangesniems. Bet vien technologijų nepakanka. Svarbiausia yra aktyvūs piliečiai, protingas miesto valdymas, išmanioji ekonomika," – sakė R.Ryliškis.

Pasirengti šuoliui į priekį kvietė ir Nacionalinės plėtros instituto vadovas Mindaugas Kiznis, VšĮ "Vilnius 2035" steigėjas: "Vilnius 2001–2020" vaizdo klipe buvo išsakyta labai graži mintis: "Idėja yra ateitis. Veiksmas – dabartis". Taigi, svarbiausia yra veiksmas, kai iš svajonių idėjos tampa apčiuopiama realybe. Būtent todėl mes visi susirinkome tam, kad ne tik sutelktume idėjas, bet ir jas įgyvendintume."

„Įžvalgoje „Ateities Kaunas“ turi būti išsamiai išanalizuoti reikšmingi miesto probleminiai klausimai, kurie yra svarbūs formuojant tolesnę Kauno miesto plėtrą“, – rašoma paslaugų pirkimo dokumentuose.

Savivaldybė nurodo, kad rengiant įžvalgą turėtų būti atlikta reprezentatyvi ne mažiau 1 tūkst. kauniečių apklausa, surengtos individualios ir grupinės skirtingų sričių ekspertų, mokslininkų, politikos formuotojų diskusijos. Remiantis jų įžvalgomis, norima suformuoti keturis ateities scenarijus bei pateikti rekomendacijas.

Savivaldybė nori sulaukti keturių politinių rekomendacijų. Jos apimtų demografinius iššūkius, tokius kaip gyventojų senėjimas ir jų skaičiaus mažėjimas, priemiesčių augimas. Taip pat studijoje turėtų būti analizuojami žmonių gyvenamąją vietą lemiantys faktoriai.

Studijoje turėtų būti analizuojami investicijų ir darbo vietų pritraukimo klausimai, palankios verslui aplinkos formavimas ir nevyriausybinio sektoriaus plėtros galimybės, gyventojams teikiamų švietimo, kultūros, sporto, sveikatos paslaugų kokybė, jų atitikimas gyventojų poreikiams.

Savivaldybė taip pat pageidauja, kad studijoje būtų aptartos pilietiškos ir bendruomeniškos aplinkos kūrimo galimybės: saugios aplinkos, bendruomeniškumo iniciatyvų skatinimas.

Atlikus šią studiją, bus rengiamas leidinys „Ateities Kaunas“. Visi darbai turi būti baigti iki 2017 metų lapkričio.

Taip pat savivaldybė nori ištirti, ar patenkinti gyventojai yra jos administracijos padaliniuose teikiamomis paslaugomis ,ir nori, kad būtų nustatytas vartotojų pasitenkinimo indeksas. Šiame tyrime turėtų atsiskleisti gyventojų vertinimas tokioms sritims kaip įdarbinimo paslaugos darbo biržoje, komunalinio ūkio ir aplinkos tvarkymas, kultūros ir sporto paslaugos, tokios kaip muziejai, teatrai, parkai, sporto aikštynai ir renginiams skirtos vietos, taip pat mokesčių administravimo paslaugos, verslui skirtos, nekilnojamojo turto, socialinės, susisiekimo ir ryšių, sveikatos apsaugos ir švietimo paslaugos.

Dvi reprezentatyvios apklausos dėl pasitenkinimo šiomis paslaugomis turi būti atliktos 2016 ir 2017 metais.

KLAIPĖDOS VIZIJA vakarėjančio miesto kontekste... Ar matėte kaip tamsoje ŽUVĖDRA,  išskleidusi sparnus,  bando kalbėtis su vėju...? Ne...? Pasivaikščiokite Kruizinių laivų terminale, kurio grožis vakare užburia... Prisimerkę žibintai apšviečia Danės krantinę, nusilenkdami švyturiui, kuris laimina kiekvieną parplaukiantį  į savo UOSTĄ laivą ir laivelį... Tik ŽUVĖDRA  savo baltais sparnais bando paryškinti vakaro nupieštą peizažą... Gražu. BET NE APIE TAI...., nors ir apie ŽUVĖDRĄ. Taip, šis keistai įdomus paukštis asocijuojasi ne tik su miestu prie jūros, bet ir su KLAIPĖDOS ĮVAIZDŽIU. Kodėl?... Pagalvokim... Keli faktai...

1965 m. buvo įkurtas sportinių šokių kolektyvas „ŽUVĖDRA“... Todėl VIZIJOJE apie ŽUVĖDRĄ... Jau 49 metai, šis vardas asocijuojasi ne tik su KLAIPĖDA, bet ir su ...PERGALĖMIS, su nedidelio Lietuvos miesto -  KLAIPĖDOS ĮVAIZDŽIU  Europoje,  Pasaulyje. Kodėl...?  Vėl faktai: 24 Pasaulio čempionatai, 19 medalių, o kiek Europos sportinių šokių čempionatų ...juose „ŽUVĖDRA“ net devynis kartus grįžo auksiniais sparnais... Tokie pasiekimai šio kuklaus paukščio istorijoje.., AR ŽINOJOTE TAI, MIELI KLAIPĖDOS  ŽMONĖS? 

Faktai iš REALYBĖS...ŽUVĖDRA  negali išskleisti savo sparnų... ir kalbėtis su vėju... ŽUVĖDROS sparnai nusviro, NES: kolektyvas formuojamas iš Klaipėdos universiteto studentų, kurie, norėdami studijuoti ir šokti, už mokslą per metus moka 11 tūkstančių litų... – tokia mūsų švietimo sistema... nepalanki ...paukščiams... O ir visai nesvarbu, kiek tas paukštis ant savo sparnų parnešė pergalių, kiek kartų privertė  ištarti auksinės, sidabrinės ar bronzinės  ŽUVĖDROS vardą  užsieniečius bei dideliame Pasaulio žemėlapyje ieškoti KLAIPĖDOS IR LIETUVOS vardų ...Sportinio šokių kolektyvo finansavimas skurdus... AR yra IŠEITIS? Taip – yra! Jeigu ŽUVĖDROS šokėjai gautų stipendijas,  kaip gauna olimpiečiai ir perspektyvūs Lietuvos rinktinės nariai – situacija pasikeistų… IR DAR… Jeigu mes, VISI – MIESTO BENDRUOMENĖS NARIAI, nuspręstume padėti savo miesto simboliui ŽUVĖDRAI…ir ieškotume galimybių. KOKIŲ? Pagalvokim...Kurkim ŽUVĖDROS skrydžio VIZIJĄ…

ŽUVĖDRA – ne tik paukštis, bet ir mūsų MYLIMO miesto KLAIPĖDOS įvaizdžio dalis ant savo sparnų nešanti LIETUVOS vardą…Leiskime jai kalbėtis su vėju, PADĖKIM…Siūlykime problemos sprendimo variantus, kvieskime verslą, miesto valdžios atstovus, šalies vadovus į pagalbą. IŠEITIS VISUOMET YRA, nes mes turime VIZIJĄ…