„Išstūmimai yra akivaizdžiai neteisėti. Žmonės turi teisę prašytis prieglobsčio“, – prieš prieš Vilniuje vykstančią „Sienų valdymo konferenciją“ LRT penktadienį teigė politikė.

Pasak jos, dėl šios priežasties Europos Komisija parengė teisėkūros pasiūlymus, kurie apibrėžtų, „kokios išimtys gali būti taikomos (...) ir kokios išimtys negali būti taikomos“ su instrumentalizuota migracija susiduriančioms šalims.

Nuo pernai rugpjūčio neteisėtai Lietuvos sieną kirtę užsieniečiai apgręžiami į Baltarusiją.

Išstūmimai yra akivaizdžiai neteisėti. Žmonės turi teisę prašytis prieglobsčio.

Vilnius savo ruožtu nurodo, kad vykdo migrantų neįleidimo politiką, jos ėmėsi dėl Minsko režimo veiksmų. Be kita ko, šalies pareigūnai teigia, kad migrantams sudarytos sąlygos prieglobsčio prašyti pasienio punktuose ar ambasadoje.

Tuo metu žmogaus teisių gynėjai sako, kad ši tvarka nėra efektyvi, nes dalis migrantų prieglobsčio Lietuvos pasienio punktuose greičiausiai negali prašyti todėl, jog neturi tapatybės dokumentų, o be jų į Lietuvos pusę nepraleidžia Baltarusijos pasieniečiai.

Y. Johansson taip pat pabrėžė, kad Europos Sąjungos pozicija nefinansuoti sienų statybų išlieka nepakitusi.

„Jei valstybės narės nori statyti tvoras, jos gali tai padaryti, bet Europos Komisijos pozicija nuo seno yra laikytis principo nefinansuoti sienų ar spygliuotos vielos tvorų“, – teigė eurokomisarė.

Jos teigimu, neteisėtos migracijos krizes reikia spręsti sumažinant užsieniečių srautą iš trečiųjų šalių.

„Lukašenkos planas neišdegė. Mano nuomone, tokiu būdu krizę turime spręsti ir toliau“, – kalbėjo politikė.

Į Lietuvą pernai neteisėtai pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Jis BNS tvirtino, kad praktikoje migrantų neįleidimas, arba vadinamasis „atstūmimas“ juos apgręžiant į Baltarusiją, taip pat ir organizuojant pasieniečių palydą, vykdomas remiantis vidaus reikalų ministrės, Ekstremalios situacijos operacijų vadovės Agnės Bilotaitės sprendimu.

„Migrantų fizinis buvimas Lietuvos teritorijoje nereiškia, kad jie yra įleisti. Sprendimą įleisti ar neįleisti, priima pareigūnas, sulaikydamas neteisėtų migrantų grupę. Jei jis sulaikomas pasienio ruože, taikoma tokia pat procedūra, vertinama situacija, ar reikalauja pagalbos, ar yra kitų priežasčių. Tokių sulaikymų gali būti ir prie sienos linijos, gal būti ir valstybės sienos apsaugos teritorijoje, gali būti ir pasienio ruože, ir už pasienio ruožo ribų“, – ketvirtadienį sakė R. Liubajevas.

Migrantai „palydimi“ iki sienos

Anot pasieniečių vado, dažniausiai migrantai iš Baltarusijos sulaikomi prie pat sienos arba pasienio ruože, apimančiame 5 kilometrus, bet būna ir atvejų, kai asmenys pagaunami ir labiau nutolę nuo sienos. Jie, pasak pareigūno, tuomet yra „palydimi“ iki sienos.

„Kaip aš galiu kitaip pasakyti – asmuo neįleidžiamas ir informuojamas, kad jis atvyko neteisėtai. Jis fiziškai palydimas ir nukreipiamas atvykti per kontrolės punktą. O į kontrolės punktą mes jo lydėti negalime, jis turi atvykti pats, bet iš Baltarusijos Respublikos teritorijos, turėdamas visus dokumentus arba dalį dokumentų“, – tvirtino jis, paklaustas, ar pareigūnai migrantus iš šalies gilumos veža tarnybiniu transportu iki sienos.

R. Liubajevas pateikė analogiją, jog ir iki vasarą kilusios migrantų krizės asmenys į Lietuvos teritoriją būdavo neįleidžiami, kai jau fiziškai būdavo šalies gilumoje, pavyzdžiui, atskrisdavo į Vilniaus oro uostą be reikiamų dokumentų.

Tokių sulaikymų gali būti ir prie sienos linijos, gal būti ir valstybės sienos apsaugos teritorijoje, gali būti ir pasienio ruože, ir už pasienio ruožo ribų.

„Tokia pat tvarka taikoma ir situacijai prie sienos. Būna tokių atvejų, kai vietiniai gyventojai informuoja apie nelegalius migrantus ar pasienio ruože, ar prie sienos, mes reaguojame, nes gyventojai yra mūsų integruota sienų valdymo sistemos dalis (...). O jei pareigūnai priima sprendimą neįleisti, tai migrantai nukreipiami teisėtai atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – sakė VSAT vadas.

„Tai yra operacijos vadovo sprendimas, kurį mes pradėjome taikyti nuo rugpjūčio pradžios. Mes to nevadiname atstūmimais, mes vadiname „nukreipimu atvykti teisėtai“, arba „nelegalių atvykimų prevencija“, – pridūrė jis.

Opozicija: įstatymų nesilaikoma

Klausimų dėl migrantų neįleidimo ir Baudžiamojo kodekso taikymo kelia opozicinių „valstiečių“ atstovas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vicepirmininkas Dainius Gaižauskas.

Pasak jo, NSGK uždarame posėdyje trečiadienį „buvo aiškiai pasakyta, kad sulaikyti į Lietuvos teritoriją prasmukę migrantai nuvežami prie pasienio ir jiems liepiama grįžti į Baltarusijos teritoriją“.

„Tai jau ne atstūmimas nuo sienos, kuomet potencialūs sienos pažeidėjai yra atgrasomi nuo neteisėto sienos kirtimo. Tai jau nelegaliai sieną kirtę ir sienos kirtimo faktu baudžiamąjį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 291 straipsnyje, padarę asmenys, kuriems arba turi būti pradėta baudžiamoji teisena, arba, jei jie kreipėsi dėl pabėgėlio statuso suteikimo, taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Trečio kelio joks įstatymas nenumato“, – pranešime spaudai tikina D. Gaižauskas.

Jo teigimu, posėdžio metu „buvo atsakyta“, kad veiksmai vykdomi remiantis ministrės A. Bilotaitės bei NSGK pirmininko Lauryno Kasčiūno nurodymais, nors jiems, D. Gaižausko nuomone, tokie įgaliojimai nėra suteikti.

Politikas abejoja ir tuo, ar teisėti yra sprendimai apgręžti migrantus į Baltarusiją nepradėjus ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto sienos kirtimo.

„Esu už tai, kad valstybės siena būtų stiprinama, saugoma ir uždaryta. Tačiau tai, kaip elgiamasi dabar, kai viduje esantys nelegaliai sieną kirtę žmonės, galimai padarę nusikalstamas veikas, yra išvežami į pasienį ir išstumiami per sieną – tai jau nepataiko į jokį teisinės valstybės principą“, – svarstė jis.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

VSAT vadas: masiniai tyrimai apkrautų sistemą

R. Liubajevas tvirtino, kad tyrimai nepradedami arba nutraukiami tais atvejais, kai migrantai pasiprašo prieglobsčio.

Vis dėlto jis patvirtino, kad dėl didelio migrantų antplūdžio ir ribotų resursų tyrimai nepradedami ir tuomet, kai migrantai apgręžiami, siekiant išvengti pareigūnų apkrovimų.

„Bet tokių ikiteisminių tyrimų yra. Tačiau visokių būna situacijų: žmogus neprašo prieglobsčio, mes pradedame ikiteisminį tyrimą, jis, apie tai sužinojęs, iškart pasiprašo prieglobsčio – tokiu atveju, mes turime tyrimą nutraukti. Tad turime įvertinti, kad yra pakankamai didelis asmenų skaičius ir iškart visų atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą būtų sudėtinga ir tai apkrautų mūsų pareigūnus ir mūsų galimybę vykdyti ikiteisminius tyrimus“, – kalbėjo R. Liubajevas.

Tad turime įvertinti, kad yra pakankamai didelis asmenų skaičius ir iškart visų atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą būtų sudėtinga ir tai apkrautų mūsų pareigūnus.

Savo ruožtu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, ketvirtadienį atsakydama į D. Gaižausko klausimą, ar ji yra nurodžiusi nepradėti tyrimų dėl į Baltarusiją grąžinamų migrantų, pabrėžė, kad tai leidžiama jos, kaip ekstremalios operacijos vadovės, rugpjūtį priimtu sprendimu. 

„Jei jūs nežinote, kas yra Lietuvoje nuo rugpjūčio 3-iosios, man kyla klausimas, ką jūs veikiate Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete“, – kalbėjo ministrė.

„Frontex“ misija baigsis lapkritį

D. Gaižauskas įsitikinęs, kad minimi Lietuvos veiksmai Lietuvai „kainuos mažų mažiausiai Europos Žmogaus Teisių Teismo sankcijas, kurios visų pirma yra finansinės, „Frontex“ pasitraukimą ir partnerių Europos Sąjungoje praradimą“.

Tuo metu VSAT vadas tikina, kad Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ vertinami keliolika galimų Lietuvos pažeidimų valdant migracijos krizę nėra minėti atvejai, kai asmenys sulaikomi ir pavežami iki sienos, bet daugiau tyrimo nedetalizavo.

Anot jo, „Frontex“ neturi teisės tirti pažeidimų, tiesiog „turi įvertinti situaciją ir po to priimti sprendimą, ar tęsti, ar nutraukti organizuojamą operaciją“.

Pasak jo, „Frontex“ greitojo reagavimo operacija pratęsta dviem mėnesiams iki lapkričio pabaigos. Po to šalys narės galės spręsti, ar toliau agentūros formatu organizuoti įprastą operaciją Lietuvoje, prie išorinių ES sienų.

Apgręžimų fiksuoti neleidžiama

Šalies žiniasklaida ne kartą skelbė apie Lietuvos teritorijoje, toliau nuo sienos sulaikomus ir atgal į Baltarusiją išvežamus migrantus, tačiau Vidaus reikalų ministerija ir VSAT atstovai nesudaro žiniasklaidai galimybės fiksuoti šių „apgręžimo“ procedūrų.

Antradienį naujienų portalas 15min.lt aprašė kelias migrantų grupes, buvusias jau Lietuvos teritorijoje. Oficialiai VSAT skelbia, jog į šalį šią savaitę dėl humanitarinių priežasčių buvo įleistas tik vienas migrantas, tai įvyko trečiadienį.

„Frontex“ vadovas Fabrice'as Leggeri šią savaitę viešai teigė, kad agentūra Lietuvoje fiksavo keliasdešimt pažeidimų prieš migrantus. Jis sako, kad šių galimų pažeidimų priežastis yra skirtingos teisės interpretacijos, ar Lietuvos sienos apsaugos ir prieglobsčio įstatymai atitinka ES teisę.

Europos Sąjungos institucijos laikosi pozicijos, kad migrantų išstūmimai pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas. Lietuva savo ruožtu nurodo, kad neteisėtų migrantų apgręžimo politikos ėmėsi, nes Baltarusija prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą vykdo hibridinę ataką. Be kita ko, šalies pareigūnai teigia, kad migrantams sudarytos sąlygos prieglobsčio prašyti pasienio punktuose ar ambasadoje Minske.

Lietuvą dėl vykdomos migracijos politikos kritikuoja ir Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras, nevyriausybinės organizacijos.

Tuo metu Seimo kontrolierių įstaigos vadovo Augustino Normanto praėjusią savaitę paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad Lietuva neužtikrino prieglobsčio prašytojų teisių į higieną, tinkamus drabužius, teisę į privatumą ir prilygo draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui. Lietuvos Raudonasis Kryžius pabrėžė, kad situacija nuo vasaros radikaliai pasikeitė į gerąją pusę.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.

Vykdant tyrimus, kuriuos trečiadienį paskelbė kelios Europos žiniasklaidos priemonės, buvo panaudoti vaizdo įrašai ir dokumentai, rodantys, jog tai galėjo būti organizuota specialiųjų policijos padalinių kampanija priverstinai grąžinant į Kroatiją, Graikiją ir Rumuniją atvykstančius migrantus.

Pranešama, kad birželio mėnesį prie Kroatijos sienos su Bosnija padarytuose vaizdo įrašuose matyti, kaip kaukėti vyrai lazdomis daužo migrantus ir stumia juos atgal į Bosniją. Specialios komandos tyrimas nustatė, kad „žmonės filmuotoje medžiagoje yra specialiosios policijos nariai“, žurnalistams Zagrebe sakė policijos viršininkas Nikola Milina. Pasak jo, nustatytos trijų pareigūnų tapatybės ir jie laikinai nušalinti nuo pareigų.

Graikijos atsakas buvo nuosaikesnis.

„Akivaizdu, kad Graikijos valdžios institucijos ištirs tokius teiginius“, - ES susitikime Liuksemburge sakė Graikijos migracijos ministras Notis Mitarachi.

Kroatija yra Balkanų kelyje, kuriuo migrantai traukia į Vakarų Europą bėgdami nuo karo ir skurdo Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Afrikoje. Jie atvyksta į šalį daugiausia iš Bosnijos. Žmogaus teisių organizacijos ir nepriklausoma žiniasklaida nuolat kaltina Kroatijos policiją metaliniais strypais, lazdomis ir pistoletais daužant migrantus prieš išsiunčiant juos atgal į Bosniją. Zagrebas tokius kaltinimus nuolat atmetė.

ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson ketvirtadienį susitiko su Kroatijos ir Graikijos ministrais, prieš tai sakė esanti „labai susirūpinusi“ dėl šių pranešimų. Y. Johansson sakė gavusi patikinimą, kad Kroatijos valdžia šią problemą vertina „labai rimtai“ ir nedelsdama pradės tyrimą.

„Mano diskusija su Graikijos ministru buvo kitokia, ir aš aiškiai pasakiau, kad nesutiksiu, jog Graikija nesiimtų tyrimo“, - sakė ji. „Turime saugoti savo išorines sienas, bet taip pat turime saugoti ir savo vertybes“.

Ministras N. Mitarachi neigė tariamus išstūmimus ir atsisakė „atsiprašyti“ už tai, ką jis pavadino Graikijos pastangomis išardyti prekybos žmonėmis tinklus. Jis kritikavo ES už tai, kad ji nepadaro daugiau priverčiant Turkiją laikytis sutarties, pagal kurią Ankara turi neleisti migrantams patekti į ES.

Septynių šalių žurnalistų aštuonis mėnesius vykdytas tyrimas atskleidė „specialiųjų junginių“, kurių nariai paprastai slepia savo tapatybę dėvėdami uniformas be atpažinimo ženklų ir veidus dengiančias balaklavas, įgyvendinamą „sistemą“, rašė vokiečių savaitinis žurnalas „Der Spiegel“.

Tyrime taip pat dalyvavo reporterių iš Vokietijos visuomeninio transliuotojo ARD, prancūzų laikraščio „Liberation“, kroatų ir serbų žiniasklaidos, olandų tyrimų platformos „Lighthouse Reports“.

Per vienuolika nufilmuotų išstūmimo incidentų, kaip teigiama, vyrai sumuša pabėgėlius ir nuveda juos per sieną atgal į Bosniją ir Hercegoviną.

Šeši kroatų pareigūnai „Der Spiegel“ patvirtino, kad šioje medžiagoje matomi vieno policijos specialiojo junginio nariai.

Tą išstūmimą Kroatijos aukšto rango pareigūnai vadino „operacija „Koridorius“.

Kiti vaizdo įrašai ir liudininkų pasakojimai susiję su Graikijos pakrančių apsaugos tarnybos specialiaisiais padaliniais, kuriems pavesta sulaikyti prieglobsčio prašytojų laivelius Egėjo jūroje, paliekančiais žmones dreifuoti oranžiniuose gelbėjimo plaustuose.

Nei Graikijos vyriausybė, ginčijusi ankstesnius pranešimus apie neteisėtą išstūmimą, nei Kroatijos valdžia į žurnalistų klausimus neatsakė.

„Tai toli gražu nėra keli ribas peržengiantys pareigūnai; šie išstūmimo [atvejai] sudaro valstybių, kurių policijos pajėgas finansiškai remia ES, nustatytą strategiją“, – rašė „Liberation“.

„Prieglobsčio prašytojų liudijimai kaupiasi Graikijoje, Rumunijoje ir Kroatijoje; juos renka pagalbos grupės, advokatai ir žurnalistai“, – rašoma straipsnyje.

Trečiadienį paskelbtas tyrimas pateikia „vizualinių įrodymų“, surinktų dronais, šiluminio vaizdo kameromis ir per atstumą valdomomis kameromis.

Kaip pareiškė tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“, tai, kad „Europos Komisija ir toliau nenori matyti baisių ES teisės pažeidimų ir net toliau finansuoja policijos bei pasienio operacijas kai kuriose šių šalių, kelia nerimą“.