Pasieniečių atstovė Lenkijos naujienų agentūrai PAP sakė, kad šį mėnesį jau būta maždaug 3 200 tokių mėginimų, o nuo metų pradžios – 6 500.

Praėjusį savaitgalį pasieniečiai sulaikė 10 prekeivių žmonėmis, mėginusių neteisėtai pervežti per sieną daugiau nei 20 žmonių.

Į šiuos skaičius įeina tie, kuriems pavyko įveikti pasienio tvorą ar kirsti sieną žyminčią upę, taip pat tie, kurie iš Baltarusijos pusės prisiartino prie Lenkijos teritorijoje esančios tvoros, bet pro ją neprasiveržė.

2022 m. vasarą Lenkija sutvirtino savo sieną su Baltarusija 5,5 metro aukščio tvora ir elektronine stebėjimo sistema, kai ankstesniais metais tūkstančiai migrantų per ją mėgino nelegaliai patekti į Europos Sąjungą. ES kaltina Baltarusiją valdantį Aliaksandrą Lukašenką naudojant migrantus iš krizių apimtų regionų, kad darytų spaudimą blokui.

„Mūsų žiniomis, (migrantų srautas į Baltarusiją – BNS) yra nutrūkęs. (...) Režimui nepavyksta jo organizuoti“, – žurnalistams penktadienį sakė ministrė pirmininkė.

Pasak jos, vidurnaktį baigiantis Lietuvos pasienyje paskelbtai nepaprastajai padėčiai, sienos kontrolė bus užtikrinama kaip ir iki šiol.

„Kol kas valdysime taip, kaip valdėme iki nepaprastosios padėties paskelbimo. (...) Tas algoritmas yra žinomas, nes pagal jį veikėme ne vieną mėnesį“, – dėstė premjerė.

Vis dėlto ji teigė neatmetanti tikimybės, jog nepaprastąją padėtį gali tekti skelbti vėl.

„Jei situacija keistųsi, jei matytume, kad kažkam atrodo, jog Lietuva sumažino savo budrumo lygį ar yra mažiau nusiteikusi ginti ES sienas, tuomet kreipimasis į Seimą dėl naujo nepaprastosios padėties nustatymo, yra įmanomas“, – sakė I. Šimonytė.

Anot ministrės pirmininkės, Baltarusijoje šiuo metu yra 1,5–2 tūkst. migrantų, negrįžusių į kilmės šalis ir ateityje galinčių bandyti kirsti Lietuvos, Lenkijos ar Latvijos sieną.

Pernai lapkritį Seimas nepaprastąją padėtį įvedė pasienio su Baltarusija ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.

Dėl to buvo apribotas transporto priemonių judėjimas pasienio ruože be pasieniečių leidimo, drausta atvykti į šią teritoriją, išskyrus vietos gyventojus, taip pat turinčiuosius ten nekilnojamojo turto ir tai patvirtinančius dokumentus.

Teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, tarnybos galėjo tikrinti transporto priemones ir asmenis, jų daiktus. Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams ribota teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t. t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.

Nepaprastąją padėtį Vyriausybė tuomet pasiūlė įvesti dėl situacijos prie kaimyninės Lenkijos sienos, kur iš Baltarusijos pusės susitelkę keli tūkstančiai migrantų.

Į Lietuvą pernai pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų.

Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

„Vakar (antradienį) sienos apsaugos tarnybos pareigūnai sulaikė 4 Sakartvelo piliečius, padėjusius nelegaliai kirsti sieną (su Lenkija), – sakoma pranešime. – Nuo metų pradžios jau sulaikyta 13 tokių asmenų, o 2021 metais – 426. 2020 metais jų iš viso buvo 31. Didžiąją vedlių dalį sudaro Ukrainos ir Sakartvelo piliečiai“.

Taip pat pranešama, kad antradienį pasienyje, Lenkijos teritorijoje Melniko miesto rajone, buvo aptikta 15 Irako piliečių grupė.  

2021 metais nelegaliai pereiti Lenkijos ir Baltarusijos sieną mėgino 39 697 užsienio piliečiai – maždaug 300 kartų daugiau negu 2020 metais.

Jos teigimu, dėl humanitarinių priežasčių neįleistas nė vienas užsienietis.

Kaip nurodo pasieniečiai, šeštadienį priešpiet ties Lazdijų rajonu prie sienos Baltarusijos pusėje buvo paleista 20 šūvių. Popiet ties Šalčininkų rajonu kaimyninėje šalyje buvo iššauta du kartus.

VSAT teigimu, tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.

Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko apie 8 tūkst., tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pakartotinai sieną kirsti bandę tie patys žmonės.

Į Lietuvą šiemet pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

„Yra pranešimas, esą ponas Lukašenka šiandien pasienyje su Lenkija pareiškė, jog 2 tūkst. žmonių nėra didelė problema Vokietijai, o kanclerė A. Merkel sutinka įsileisti šiuos žmones į Vokietiją. Kanclerės vardu norėčiau pasakyti, kad šis pareiškimas yra neteisingas“, – žurnalistams sakė vokiečių vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas).

„Tai netiesa“, – pabrėžė jis.

Anksčiau penktadienį Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra BelTA pranešė, kad A. Lukašenka paragino Vokietiją priimti prie sienos su Lenkija įstrigusius migrantus, daugiausia iš Vidurinių Rytų, norinčius patekti į ES.

„Dauguma šių žmonių nori susijungti su savo šeimomis, priimkite šiuos žmones. Vokietijai tai nėra didelė našta. Tačiau lenkai visa tai blokuoja“, – pareiškė A. Lukašenka apžiūrėdamas logistikos centrą šalia Kuznicos-Bruzgių kontrolės punkto, kur šiuo metu apgyvendinti atvykėliai.

Baltarusių lyderio teigimu, lenkų pareigūnai surengė „skerdynes pasienyje“, kad „nukreiptų dėmesį nuo vidaus problemų“.

ES kaltina A. Lukašenkos režimą sąmoningai manipuliuojant migrantų srautais, siekiant sukelti chaosą pasienyje ir atkeršyti sankcijų Minskui paskelbusiam blokui.

Irakas siunčia daugiau lėktuvų

Tuo metu Irakas siunčia daugiau lėktuvų į Baltarusiją, siekdamas repatrijuoti per 800 pasienyje su Lenkija įstrigusių migrantų, penktadienį pranešė pareigūnai.

Nuo repatriacijos operacijos pradžios lapkričio 18 dieną į šalį grąžinta jau maždaug 1 tūkst. Irako piliečių, daugiausia kurdų.

Tūkstančiai atvykėlių, besitikinčių patekti į Europos Sąjungą, jau keletą savaičių stovyklauja pasienyje, neretai atšiauriomis sąlygomis – kai kurie sugrįžusieji į Iraką demonstruoja dėl šalčio patirtus sužalojimus.

Penktadienį kitu reisu į Iraką bus pargabentas 431 žmogus, o šeštadienį – dar 430, informavo Užsienio reikalų ministerijos Bagdade atstovas Ahmedas al Sahafas (Ahmedas Sahafas).

Dauguma iš tūkstančių pasienyje įstrigusių irakiečių teigia, kad jie išleido savo santaupas, pardavė vertingus daiktus ir net paėmė paskolą, norėdami išvengti ekonominių sunkumų Irake ir pradėti naują gyvenimą ES, tačiau taip ir neperžengė sienos.

Vakarai kaltina Baltarusiją priviliojant potencialius migrantus, daugiausia iš Artimųjų Rytų, melagingais pažadais, kad jie galės patekti į Vakarų Europą per Lenkiją ir Lietuvą.

Minskas tai neigia ir kritikuoja ES nares, kad šios neįsileidžia atvykėlių.

Humanitarinių organizacijų nurodo, kad nuo vasarą prasidėjusios krizės abipus sienos žuvo mažiausiai 11 žmonių, taip pat kritikuoja lenkų vyriausybę dėl jos vykdomos migrantų apgręžimo politikos.

Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, teiginius apie visišką pasienio kontrolės punktų uždarymą politikai turėtų  išsakyti tik labai nuodugniai viską apgalvoję.

„Negalima taip drąsiai į viešumą paleisti tokių dalykų (...) Kai politikai daro pareiškimus, jog uždarys sienas, verslas į tai reaguoja akimirksniu ir labai jautriai. Tai iškart gali atsiliepti visoje logistinėje grandinėje. Atsiranda labai daug klausimų pas klientus, pas užsakovus apie tai, ką daryti su prekėmis, kuriuos jau važiuoja link Lietuvos. Visa logistinė grandinė gali subyrėti dėl vieno neatsargiai ištarto žodžio“, – BNS tvirtino P. Drižas.

Jis pabrėžė, kad verslas puikiai supranta, kokia šiuo metu yra situacija Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.

„Suprantame ką valstybė daro ir nuo ko bando apsisaugoti, bet reikia suprasti ir tai, jog pasienyje sugriežtinus transporto priemonių patikrą reikia atitinkamai padidinti ir žmogiškųjų išteklių kiekį prie pasienio punktų, kad nebūtų dirbtinai sudaromos vilkikų eilės ir nebūtų sutrikdytos logistinės grandinės“, – aiškino P. Drižas.

Lietuvos mažų ir vidutinių vežėjų konfederacijos prezidento Erlando Mikėno teigimu, dėl kelių atskirų atvejų nevertėtų bloginti situacijos visam krovininio transporto sektoriui.

„Manau, jog 99,9 proc. vairuotojų neužsiima nelegalų gabenimu. Tai nėra mūsų biznis. Mes norime vežti krovinius saugiai ir greitai. Prisiminus situaciją su nelegaliais migrantais, kurie mėgino patekti į Jungtinę Karalystė, jie tiesiog savavališkai patekdavo į transporto priemones. Galbūt ir šiais atvejais vyko kažkas tokio“, – BNS sakė E. Mikėnas.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas prognozavo, kad pasienio kontrolės punktuose sugriežtinus vežėjų patikrą dar labiau išaugtų vilkikų eilės.

„Vežėjai, esant galimybėms, jau ir dabar renkasi alternatyvius tarptautinius kelius kroviniams gabenti, tačiau pasirinkimas yra labai ribotas. Tai yra pasienio kontrolės punktai ties Baltarusija, Latvija, Lenkija ir Rusija“, – BNS teigė Z. Buivydas

„Tai reiškia, kad pasirinkus kitus maršrutus ženkliai brangs pervežimų paslaugos, už tai brangiau mokės užsakovai, kurie laukia krovinių, neabejotinai tai pajus ir vartotojai, nes jiems brangs prekė, kuri turi pasiekti galutinį vartotoją“, – pridūrė jis.

Anot „Linavos“ atstovo, jei nutiktų taip, kad pasienio kontrolės punktai būtų laikinai uždaryti, transporto sektoriui tai būtų juodžiausias scenarijus Lietuvos istorijoje per visą nepriklausomybės laikotarpį.

„Jei tokie sprendimai yra svarstomi, prašome, kad Vyriausybė ir VRM kalbėtųsi su vežėjais ir tartųsi, kaip rasti geriausias išeitis. Suprantame situacijos sudėtingumą ir esame pasiruošę bendradarbiauti, tik labai prašome dialogo, o ne vienpusių sprendimų“, – sakė Z. Buivydas.

A. Bilotaitė penktadienį pareiškė, jog dėl padažnėjusių nelegalių migrantų bandymų vilkikais patekti į Lietuvą, bus sugriežtinama transporto priemonių patikra Lietuvos–Baltarusijos pasienyje. Jei ši priemonė nepasiteisintų, anot ministrės, galimas ir pasienio patikros punktų uždarymas.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija. Ties Baltarusijos siena su Lenkija susitelkus gausiam skaičiui migrantų, Seimas Lietuvos pasienyje mėnesiui įvedė ir nepaprastąją padėtį.

„Migrantai susirinko prie prezidento, sveikindami jį plojimais“, – sakė agentūra, taip pat paviešinusi A. Lukašenkos susitikimo su Raudonojo Kryžiaus nariais nuotraukas.

Tūkstančiai migrantų – daugiausia Irako kurdai – ištisus mėnesius bandė patekti į ES iš Baltarusijos. Krizė paaštrėjo anksčiau šį mėnesį, kai maždaug 2 000 žmonių įkūrė laikiną stovyklą pasienyje spaudžiant šalčiui.

Lenkija, Latvija ir Lietuva pastaraisiais mėnesiais registruoja išaugusį migrantų srautą iš Baltarusijos. Europos Sąjunga kaltina Minsko režimą sąmoningai kurstant chaosą prie Bendrijos sienų, o Baltijos valstybės šiuos veiksmus vadina hibridine agresija. Minskas atmeta visus kaltinimus.

Šiais metais per Baltarusijos sieną į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją pateko keli tūkstančiai migrantų, dauguma jų – iš Irako. Lietuvoje ir Lenkijoje dėl migrantų krizės pasienyje įvesta nepaprastoji padėtis, Latvijoje – ekstremalioji padėtis, pradėtos statyti pjaunančios vielos užtvaros, sustiprinta sienos apsauga.

Lenkijos pareigūnai padėtį apibūdina kaip sunkiausią akimirką nuo krizės pasienyje pradžios.

Kaip pranešama, šių metų rugpjūčio–spalio mėnesiais Lenkijoje užfiksuota per 28,5 tūkst. bandymų neteisėtai kirsti sieną. Daugiausia jų buvo spalį – apie 17,3 tūkst., rugpjūtį – daugiau nei 3,5 tūkst., rugsėjį – beveik 7,7 tūkstančio.

Baltarusijoje – 5 tūkst. migrantų

Minėtą stovyklą praėjusią savaitę išvalė pasieniečiai, o migrantai persikėlė į netoliese esantį logistikos centrą.

A. Lukašenka penktadienį apžiūrėjo maisto išdavimo punktą logistikos centre šalia Kuznicos-Bruzgių kontrolės punkto, susitiko su Raudonojo Kryžiaus atstovais, nurodė jo spaudos tarnyba.

Pasak A. Lukašenkos, Baltarusijoje šiuo metu yra apie 5 tūkst. migrantų.

„Baltarusijos teritorijoje, neskaitant du tūkstančius [žmonių talpinančios] stovyklos, yra apie 2–3 tūkstančius pabėgėlių iš jūsų šalių. Tačiau tai labai apytikslis skaičius“, – A. Lukašenką citavo valstybinė agentūra BelTA.

„Mes jus gerai pažįstame ir suprantame – jūs bandote patekti į Europą, kur buvote pakviesti“, – sakė A. Lukašenka migrantams tame centre.

„Mes, baltarusiai, ir aš, Baltarusijos prezidentas, darysime, kaip norite jūs, net jei tai blogai lenkams, latviams ir bet kam kitam“, – sakė jis.

Ragina Vokietiją priimti migrantus

A. Lukašenka paragino Vokietiją priimti Baltarusijos pasienyje esančius migrantus.

„Čia dauguma žmonių, kurie nori suvienyti savo šeimas, pasiimkite tuos žmones pas save. Tai nedidelė našta Vokietijai. Tačiau lenkai tam trukdo“, – sakė jis.

Anot Lukašenkos, Lenkijos valdžia surengė „skerdynes pasienyje“, siekdama „nukreipti dėmesį nuo vidinių problemų“.

„Jei kas nors nori vykti į Vakarus – tai jūsų teisė. Mes nebandysime jūsų sugauti, mušti ir laikyti už spygliuotos vielos“, – sakė A. Lukašenka.

„Mes padėsime tiems, kurie nori grįžti namo. Bet neversime. Tai yra jūsų teisė“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, pasienio apylinkėse toliau „klajoja“ apie 150 žmonių.

A. Lukašenka, sulaukęs aštrios tarptautinės reakcijos į Minsko įvykdytą „Ryanair“ lėktuvo nutupdymą, gegužę pareiškė, kad Vakarų valstybės dabar pačios turės kovoti su narkotikų gabenimu ir nelegalia migracija iš jo šalies.

„Anksčiau stabdėme narkotikus ir migrantus – dabar patys juos valgysite ir gaudysite“, – teigė A. Lukašenka.

Humanitarinės pagalbos organizacijos nurodo, kad nuo krizės pradžios vasarą abipus sienos gyvybės neteko mažiausiai 11 migrantų.

Trečiadienį Lenkija pranešė, kad per 200 migrantų, padedami Baltarusijos pasieniečių, įsiveržė per sieną iš Baltarusijos, tačiau buvo nedelsiant apgręžti.

Šimtai irakiečių grįžo namo savanoriškais repatriacijos skrydžiais iš Baltarusijos. Minsko oro uosto teigimu, vėliau penktadienį ir šeštadienį numatomi dar du skrydžiai.

Irakiečiams leista gyventi savo pasirinktoje vietoje Lietuvoje, bet jie privalėjo registruotis. Tai viena iš vadinamųjų alternatyvių sulaikymo priemonių. Tačiau abu irakiečiai pradingo.

„Pradžioje jie atsižymėdavo, bet per dvi savaites tas ryšys nutrūko. Kolegos paprašėme patikrinti jų deklaruotą gyvenamąją vietą, tai jų jau ten nebebuvo“, – teigė Užsieniečių registracijos centro viršininkas Aleksandras Kislovas.

Laukti sprendimo dėl prieglobsčio laisvėje teismas leido ir vienai irakietei iš Medininkų. Ji taip pat buvo įpareigota nuolat registruotis. Ji tą padarė vieną kartą, po to – irgi dingo.

Užsieniečių registracijos centras teismo sprendimus apskundė, bet, ko gero, veltui. „Tiesiog nėra užsieniečių, tai ir negalėtų būti išnagrinėtas skundas“, – situaciją komentavo A. Kislovas.

Irakiečiai teismus įtikina, kad sąlygos Užsieniečių registracijos centre, esą nėra tinkamos – mažai vietos, sunku miegoti. O viešbutyje esą bus patogiau ir oriau.

Padedami advokatų jie nurodo tikslią vietą, kur Lietuvoje apsigyvens. Viena tokių – hostelis Vilniuje netoli stoties. Įstaigos direktorius Rolandas Kasparaitis sako, kad pas jį atvažiavęs irakietis ilgai neužsibuvo, jam buvo pasiūlyta apsigyventi kitur. „Jis neturėjo pinigų, jis turėjo 50, ar kiek tai eurų, ir aš sakau: jeigu tau neišeina susimokėti už mėnesį, kadangi pas mus mėnesinė sutartis, ir neturėjo, tai sakau yra kur hostelyje laikinai apsigyventi galima, kol atsiras pinigai“, – kalbėjo R. Kasparaitis.

Vis dėlto direktoriaus tai neatgrasė nuo sutarčių ir su kitais teismuose besibylinėjančiais migrantais. „Žinoma, mes sutinkame. Čia gal toks vienetinis atvejis. Žinote, kaip pirmą kartą gal. Kiek bylų, aš nepasakysiu, bet mes ten davėme gal trim-keturiem sutikimą. Tiktai tiek“, – situaciją komentavo direktorius.

Irakiečius iš Pabradės išlaisvinęs advokatas Paulius Vinkleris sako, kad dabar apie juos nieko nežino. „Jie pasišalino ar ne... Kaip sakiau, aš čia... Dėl vieno tik girdėjau, dėl kito aš nežinau. Aš po to su jais neturiu tolimesnio kontakto ir nėra dėl ko man su jais toliau komunikuoti“, – tikino advokatas.

Kita advokatė Asta Astrauskienė sako, kad tokių atvejų būdavo visada. „Ar čia buvo šita banga ar prieglobsčio prašytojai anksčiau atvykdavo. Sistema yra tokia, kokia ji yra. Jeigu vėliau jie pasiprašo prieglobsčio kitoje Europos Sąjungos valstybėje, juos pagal Dublino reglamentą grąžindavo“, – teigė A. Astrauskienė.

Advokatė pabrėžė, kad jai už tai valstybė nemoka – migrantai susimoka patys. Pareigūnai pastebi, kad dalis migrantų turi daugiau, nei sako. „Jie deklaruoja, kad nieko neturi valstybei, o patys jei iš tikrųjų turi tuos pinigus ir leidžia savo nuožiūra. Tai aš vertinčiau tokią veiką kaip nebendradarbiavimą. Nes iš tikrųjų valstybei yra pateikiami melagingi duomenys“, – kalbėjo Užsieniečių registracijos centro viršininkas A. Kislovas.

Matyti tendencija, kad kelių per teismus į Vokietiją greitai gali būti daugiau. „Mes praėjusį penktadienį gavome tokius penkis pranešimus iš teismo“, – pridūrė viršininkas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas praneša, kad kasdien gauna apie dvidešimt migrantų skundų – iš viso jų jau apie 300. Byla turi būti išnagrinėta per du mėnesius. Tuo tarpu kitų bylų nemažėja. Todėl teismas praneša, jog užgriuvus migrantų skundams, kuriuos reikia nagrinėti skubos tvarka, kitų bylų nagrinėjimas galimai pailgės.

„Pastebėjome, kad pasikeitė ir taktika – Baltarusijos jėgos struktūrų atstovai stumia į Lietuvą labai nedideles grupes – trijų, keturių, penkių asmenų, tai iš tikrųjų apsunkina šiek tiek tokių grupių aptikimą, fiksavimą ir sulaikymą. Tačiau tos grupės buvo sulaikomos“, – LRT televizijai pirmadienio rytą sakė R. Liubajevas.

Anot jo, kaip ir praėjusią savaitę, daugiausiai pažeidimų užfiksuota Varėnos pasienio rinktinės ruože.

VSAT informavo, kad sekmadienio naktį ties Varėnos rajonu prie sienos Baltarusijos pusėje buvo paleista signalinė raketa, apie vidudienį ties Šalčininkų rajonu kaimyninėje šalyje buvo iššauti trys šūviai. Vėlai vakare ties Lazdijų rajonu Baltarusijos pusėje vis pasigirsdavo pavieniai šūviai, tai truko apie 50 minučių.

Pasieniečiai taip pat pradėjo du ikiteisminius tyrimus dėl dviejų Ukrainos piliečių vykdyto neteisėto žmonių gabenimo – jie buvo sulaikyti Šalčininkų ir Vilkaviškio rajonuose.

Pasak VSAT, abu ukrainiečiai automobiliais „Toyota Prius“ ir „Dacia Lodgy“ su Lenkijos valstybiniais numeriais gabeno po septynis neteisėtus migrantus. Ukrainiečiai uždaryti į areštinę, migrantai naktį į pirmadienį praleido VSAT padalinių patalpose.

Taip pat sekmadienį Užsieniečių registracijos centre (URC) Medininkuose buvo pasišalinę du migrantai, jie netrukus sulaikyti netoli Medininkų ir grąžinti į apgyvendinimo vietą.

Tarnybinių ginklų pasieniečiams per pastarąją parą panaudoti neteko.

VSAT duomenimis, šeštadienį pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 44 užsieniečiams, penktadienį – 54, ketvirtadienį – 106, trečiadienį – 71, antradienį – 65, praėjusį pirmadienį – 90.

Šiemet į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų, nuo rugpjūčio mėnesio apgręžta daugiau nei 7,3 tūkst. žmonių.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.

Ties Baltarusijos siena su Lenkija susitelkus gausiam skaičiui migrantų, Seimas Lietuvos pasienyje mėnesiui įvedė ir nepaprastąją padėtį.

Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje ties Druskininkais baltarusių pareigūnų nematyti. Vasarą Lietuvos pasieniečiai matydavo ir kaip jie po medžiu snaudžia. Nuovargis jaučiamas abejose tvoros pusėse.

„Visada būdavo, bent vienas kareivis visada stovėdavo Baltarusijos pusėje, bet šiandien jo nėra. Tai, matyt, vienas iš tų ženklų, kad arba labai užimtas, arba pavargęs“, – teigė pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas.

O Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai nepailsta – susėdo į Seimo autobusiuką ir nuvažiavo 150 kilometrų pažiūrėti kaip atrodys moderni sienos apsauga visame Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.

„Kitų metų rugsėjis. Užbaigsime“, – teigė Laurynas Kasčiūnas.

Komiteto narių lankytame ruože visiškai įrengtas vienas kilometras. „Čia perlipti labai sudėtinga yra. Net ir su tom Vengrijoje mano matytomis keturių metrų kopėčiomis, aš manau, kad būtų labai sunku, nes koncertina yra papildomas barjeras“, – teigė L. Kasčiūnas.

Taip už nacionalinį saugumą atsakingiems Seimo nariams tvora besidžiaugiant, iš Vilniaus atskriejo žinia apie kitą iniciatyvą. Iš Seimo narių, atsakingų už žmogaus teises. „Aš prisiimu atsakomybę kaip Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, kad Lietuvos pasienyje žiemos metu nemirtų žmonės“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.

Jis sako, kad pasieniečiai į Lietuvą einančių migrantų paklausti, ar jie sutinka grįžti į kilmės šalį. Tuos, kurie atsakys, kad sutinka, į Lietuvą įleisti. Tam pasienyje turėtų būti įrengti humanitariniai centrai. Ten migrantai būtų maitinami ir gautų medikų pagalbą, o tada būtų skraidinami namo. „Procesas turėtų būti operatyvus, vykti čia ir dabar. Tai reiškia, ne ilgalaikiu būdu apgyvendinant juos čia, Lietuvoje, ir aiškiai pasakant, kad tai nėra prieglobsčio prašymas, tai yra savanoriškai išreikštas tų žmonių grįžimas į kilmės valstybę“, – teigė T. V. Raskevičius.

L. Kasčiūnas atsako, kad toks siūlymas – neatsakingas ir pavojingas. „Man keista“, – teigė jis.

Migrantai galėtų pameluoti, kad skris namo, bet vos įkėlę koją į Europos Sąjungą, imtų rašyti prieglobsčio prašymus. „Bet koks signalas, kad juos paims, reikštų, kad jie judės toliau. Ir tai nereiškia, kad dabar jeigu visi skrydžiai bus sustabdyti, jie neras kelių, kaip atvykti, žinodami, kad bus Raskevičiaus humanitarinis koridorius. Gal net pavadinsime Raskevičiaus humanitariniu koridoriumi, kuris atidaro visas sienas ir duris atlapoja“, – situaciją komentavo L. Kasčiūnas.

Tad ir kaip turėtų atrodyti humanitarinis koridorius, abiejų komitetų nuomonė skirtinga. „Kalba apie humanitarinį koridorių per Baltarusiją, mano įsitikinimu, tai nėra humanitarinis koridorius. Lukašenka tų žmonių neišleidžia grįžti savo noru atgal“, – teigė T. V. Raskevičius.

„Humanitarinis koridorius, dar kartą pakartosiu, yra Gardinas, Minskas, Erbilis, Bagdadas“, – vardijo L. Kasčiūnas.

Politines diskusijas gali užbaigti pareigūnai. „Mes pirmiausia turėtume užtikrinti jų apgyvendinimą. Mums tik rugsėjo mėnesį pavyko išspręsti čia esančių neteisėtų migrantų apgyvendinimo klausimus. Tai tikrai būtų labai didelė našta mūsų tarnybai“, – kalbėjo pasieniečių vadas.