„Numatytas individualus kiekvieno prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo atvejo įvertinimas, įtvirtinama apskundimo tvarka, trumpinamas maksimalus pasienio procedūros laikotarpis, vietoje šešių mėnesių siūloma nustatyti penkių mėnesių laikotarpį“, – pristatydama pataisas sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Už pataisų projektą Dėl užsieniečių teisinės padėties po pateikimo balsavo 90 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, devyni parlamentarai susilaikė. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.

Pataisas Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengė po Konstitucinio Teismo birželį paskelbto nutarimo, kad neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas centruose pusmečiui prieštarauja Konstitucijai.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovas Tomas Tomilinas priminė, kad dėl galimų prieštaravimų žmogaus teisėms opozicijos atstovai klausimus kėlė dar jį svarstant, o kitas šios frakcijos narys Vytautas Bakas ministrės klausė, kaip ji jaučiasi „uždarinėdama vaikus į kalėjimus“.

„Ar suprantat, kad padarėt nemažai klaidų, o opozicija bandė įspėti, kad yra problematiška, kai yra žmonės suiminėjami ir teismo dalyvavimas tame procese gana ribotas. Mes bandėm įspėti, kritikuoti, bet jūs negirdėjot, dabar tenka įgyvendint KT sprendimus ir galime dar kartą pasidžiaugti, kad demokratinėje valstybėje vykdomosios valdžios tam tikras klaidas taiso teismas“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Mes bandėm įspėti, kritikuoti, bet jūs negirdėjot, dabar tenka įgyvendint KT sprendimus ir galime dar kartą pasidžiaugti, kad demokratinėje valstybėje vykdomosios valdžios tam tikras klaidas taiso teismas.

„Kai teikėte antikonstitucinių įstatymų paketą, visą Seimą įtikinėjote, kad atitinka tarptautinę teisę, Konstituciją. Kaip jūs jaučiatės, savo rankomis bandžiusi padaryti išpuolį prieš žmogaus teisių sistemą, prieš Lietuvos Konstituciją, kaip jūs ruošiatės atkurti reputacinę žalą, kurią Lietuva patyrė, kai priėmė įstatymus, prieštaraujančius dešimtmečiais kurtai tarptautinei sistemai. Kaip jūs ruošiatės taisyti klaidas, kai jūs uždarinėjot vaikus į kalėjimus, kankinote juos mėnesiais?“ – į ministrę kreipėsi v. Bakas.

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė kartojo, kad migrantų sulaikymas buvo būtinas, siekiant suvaldyti kilusias grėsme ir „atremti Baltarusijos hibridines atakas“.

„Kaip suprantu, klausimas apie mano savijautą. Jaučiausi kaip vidaus reikalų ministrė, atsakinga už valstybės sienų apsaugą, už Europos Sąjungos išorės sienų apsaugą, ir dariau viską, kad mūsų sienos būtų saugios“, – atsakė A. Bilotaitė.

Pagal VRM pataisas, asmeniui pasienio punkte pateikus prašymą suteikti prieglobstį būtų vertinama, ar nėra su prieglobsčio prašytojo amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi susijusių ar kitų individualių aplinkybių, dėl kurių neturėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvoje.

Nustačius šias aplinkybes, prieglobsčio prašytojai būtų apgyvendinami neribojant jų judėjimo laisvės.

Pataisose numatyta, jog tais atvejais, jeigu minėtos aplinkybės nebus nustatomos, prieglobsčio prašytojas, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar netrukus po neteisėto Lietuvos valstybės sienos kirtimo, būtų laikinai apgyvendintas tam skirtose vietose nesuteikiant teisės laisvai judėti.

Taip pat trumpinamas maksimalus pasienio procedūros – migrantų prašymų nagrinėjimo – laikotarpis, jį siūloma trumpinti nuo dabartinių šešių iki penkių mėnesių, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisėkūros pasiūlymus.

Nelydimam nepilnamečiui prieglobsčio prašytojui, kai yra pagrįstų abejonių dėl užsieniečio nurodyto amžiaus, ribojimas galėtų būti taikomas iki kol bus nustatytas amžius, bet ne ilgiau kaip 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos.

Įstatymo projekte įtvirtinta apskundimo tvarka dėl apgyvendinimo sprendimo: jis galėtų būti skundžiamas per 14 dienų apylinkės teismui.

KT birželį paskelbė, kad visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai.

Pasak KT nutarimo, Seimas turėjo teisę nustatyti tam tikrus ribojimus neteisėtiems migrantams, bet konstatavo, kad taikant juos visiems prieglobsčio prašytojams nebuvo sudaryta galimybių individualiai vertinti kiekvieno migranto situaciją ir jo keliamą grėsmę valstybės ir visuomenės interesams.

Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė anksčiau komentuodama pataisas yra sakiusi, kad jos įgyvendina KT nutarimą, bet minimaliai.

Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti beveik 21 tūkst. migrantų.

Vidaus reikalų ministerija pataisas parengė po Konstitucinio Teismo birželį paskelbto nutarimo, kad neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas centruose pusmečiui prieštarauja Konstitucijai.

Pataisose siūloma numatyti, kad asmeniui pasienio punkte pateikus prašymą suteikti prieglobstį bus vertinama, ar nėra su prieglobsčio prašytojo amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi susijusių ar kitų individualių aplinkybių, dėl kurių neturėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvoje.

Nustačius šias aplinkybes, prieglobsčio prašytojai būtų apgyvendinami neribojant jų judėjimo laisvės.

Pataisose numatyta, jog tais atvejais, jeigu minėtos aplinkybės nebus nustatomos, prieglobsčio prašytojas, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar netrukus po neteisėto Lietuvos valstybės sienos kirtimo, būtų laikinai apgyvendintas tam skirtose vietose nesuteikiant teisės laisvai judėti.

Taip pat trumpinamas maksimalus pasienio procedūros – migrantų prašymų nagrinėjimo – laikotarpis, jį siūloma trumpinti nuo dabartinių šešių iki penkių mėnesių, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisėkūros pasiūlymus.

Nelydimam nepilnamečiui prieglobsčio prašytojui, kai yra pagrįstų abejonių dėl užsieniečio nurodyto amžiaus, ribojimas galėtų būti taikomas iki kol bus nustatytas amžius, bet ne ilgiau kaip 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos.

Įstatymo projekte įtvirtinta apskundimo tvarka dėl apgyvendinimo sprendimo: jis galėtų būti skundžiamas per 14 dienų apylinkės teismui.

KT birželį paskelbė, kad visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai.

Pasak KT nutarimo, Seimas turėjo teisę nustatyti tam tikrus ribojimus neteisėtiems migrantams, bet konstatavo, kad taikant juos visiems prieglobsčio prašytojams nebuvo sudaryta galimybių individualiai vertinti kiekvieno migranto situaciją ir jo keliamą grėsmę valstybės ir visuomenės interesams.

Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė anksčiau komentuodama pataisas yra sakiusi, kad jos įgyvendina Konstitucinio Teismo nutarimą, bet minimaliai.

Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti beveik 21 tūkst. migrantų.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Pataisos Vyriausybei teikiamos po to, kai Konstitucinis Teismas birželį paskelbė, kad neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas centruose pusmečiui prieštarauja Konstitucijai.

Jose siūloma numatyti, kad asmeniui pasienio punkte pateikus prašymą suteikti prieglobstį, bus vertinama, ar nėra su prieglobsčio prašytojo amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi susijusių ar kitų individualių aplinkybių, dėl kurių neturėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvoje.

„Nustačius šias aplinkybes, prieglobsčio prašytojai bus apgyvendinami neribojant jų judėjimo laisvės“, – teigiama ministerijos pranešime.

Pataisose numatyta, jog tais atvejais, jeigu minėtos aplinkybės nebus nustatomos, prieglobsčio prašytojas, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar netrukus po neteisėto Lietuvos valstybės sienos kirtimo, būtų laikinai apgyvendintas tam skirtose vietose nesuteikiant teisės laisvai judėti.

Nustačius šias aplinkybes, prieglobsčio prašytojai bus apgyvendinami neribojant jų judėjimo laisvės.

Įstatymo pataisomis trumpinamas maksimalus pasienio procedūros laikotarpis – vietoj šešių mėnesių siūloma nustatyti penkių mėnesių laikotarpį, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisėkūros pasiūlymus.

Nelydimam nepilnamečiui prieglobsčio prašytojui, kai yra pagrįstų abejonių dėl užsieniečio nurodyto amžiaus, ribojimas galės būti taikomas iki kol bus nustatytas amžius, bet ne ilgiau kaip 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos.

Įstatymo projekte įtvirtinta apgyvendinimo sprendimo apskundimo tvarka: jis galės būti skundžiamas per 14 dienų apylinkės teismui.

Pasak ministerijos, įstatymo projekte aiškiai nustatoma apgyvendinimo sprendimą priimanti institucija: dėl prieglobsčio prašytojų sprendimą priims Migracijos departamentas, dėl neteisėtų migrantų – Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Taip pat Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad teismai gali skirti švelnesnę nei šiuo metu nustatyta alternatyvią sulaikymui priemonę –  apgyvendinti užsienietį VSAT, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Toks leidimas laikinai išvykti būtų išduodamas, jeigu valdoma pasišalinimo rizika.

Įstatymo pataisas parengusioje darbo grupėje dirbo atstovai iš Vidaus reikalų, Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Migracijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos. Grupei vadovavo vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Siūlomas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas svarstys Vyriausybė.

Konstitucinio Teismo vertinimu, visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai.

Pasak KT nutarimo, Seimas turėjo teisę nustatyti tam tikrus ribojimus neteisėtiems migrantams, bet konstatavo, kad taikant juos visiems prieglobsčio prašytojams nebuvo sudaryta galimybių individualiai vertinti kiekvieno migranto situaciją ir jo keliamą grėsmę valstybės ir visuomenės interesams.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista apie 20,8 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.

Pasak jo, šiuo metu apgręžiami tik pasienio ruože sulaikyti migrantai. Šis ruožas apima penkis kilometrus į šalies gilumą nuo sienos ribos.

„Neįleidimas arba apgręžimas vykdomas tik tų asmenų atžvilgiu, kurie buvo sulaikyti prie sienos, arba pasienio ruože. (...) Mes pradėjome griežčiau taikyti operacijų vadovės sprendimą“, – LRT ketvirtadienį teigė R. Liubajevas.

Pasak jo, visais kitais atvejais migrantai yra sulaikomi, pradedami ikiteisminiai tyrimai. Kaip pavyzdį jis pateikė atvejį, kai praėjusią savaitę Vilniaus geležinkelio stotyje iš Varėnos atvykusiame traukinyje buvo sulaikyti šeši migrantai.

VSAT vado teigimu, anksčiau, pavyzdžiui, rugpjūtį ar rugsėjį, apgręžiami buvo ir už pasienio ruožo – giliau šalies teritorijoje – sulaikomi migrantai.

Kalbėdamas apie neteisėtų migrantų srautus, R. Liubajevas pabrėžė, kad jie šiuo metu išaugę Varėnos pasienio rinktinės saugomame ruože. Čia sustiprintos pasieniečių pajėgos.

Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą neįleista beveik 5,6 tūkstančio.

Į šalį šiemet per pasienį su Baltarusija neteisėtai pateko per 4,2 tūkst. migrantų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija, pasienyje su Baltarusija statomas fizinis barjeras.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pataisoms, numatančioms, kad pasibaigus šešių mėnesių migranto sulaikymo laikotarpiui, tačiau nespėjus baigti nagrinėti jo skundų dėl prieglobsčio prašymo, atvykėliui nebūtų taikomi judėjimo ribojimai, jeigu jis nekelia jokio pavojaus.

Tokie ribojimai būtų netaikomi ir pavojaus nekeliantiems neteisėtiems migrantams, dėl kurių prieglobsčio priimtas neigiamas sprendimas, tačiau dar vyksta apskundimo procedūros.

Tais atvejais, jeigu pareigūnai nustato riziką, jog migrantas gali pabėgti arba pasislėpti, Migracijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sprendimu jis galėtų būti apgyvendinamas, ribojant judėjimo laisvę dar iki šešių mėnesių.

Pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Sulaikymo pratęsimas – iki pusantrų metų

Ministerijos teigimu, jeigu yra kitų įstatyme nustatytų sulaikymo pagrindų, pavyzdžiui, grėsmė valstybės saugumui arba sąmoningas piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra, VSAT gali kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Teismas migrantų sulaikymą galėtų pratęsti iki 18 mėnesių.

Dabar Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatyta, kad karo, nepaprastosios, ekstremaliosios situacijos atveju prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi iki pusės metų, kol neišnagrinėjamas jų prašymas.

Įstatymo pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūrai visiems užsieniečiams būtų išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Šis pažymėjimas nesuteiktų teisės gyventi Lietuvoje, su juo migrantas negalėtų ir teisėtai išvykti iš Lietuvos, tačiau jis įgytų tolerancijos statusą.

Atsisakyta trumpesnių procedūrų

Įstatymo pataisomis taip pat siekiama atskirti prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų procedūras. Dėl neteisėtų migrantų sprendimus priimtų VSAT, o dėl prieglobsčio prašytojų – Migracijos departamentas.

VRM naujomis įstatymo pataisomis siūlė ir greitesnę skundų nagrinėjimo procedūrą, kad ikiteismine tvarka galėtų būtų skundžiami visi minėti sprendimai: dėl prieglobsčio nesuteikimo, dėl grąžinimo, išsiuntimo ir uždraudimo atvykti. Iki šiol ikiteismine tvarka buvo galima skųsti tik Migracijos departamento priimtus sprendimus dėl prieglobsčio nesuteikimo. Ministerijos teigimu, taip procedūros galėjo sutrumpėti nuo 148 iki 81 dienos, būtų galima greičiau išspręsti klausimą dėl užsieniečio teisinės padėties.

Po diskusijų su Teisingumo ministerija, nuspręsta apskritai atsisakyti ikiteisminės skundų nagrinėjimo procedūros ir palikti galimybę skusti sprendimus dviejų instancijų teismuose: apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausias administraciniam teismui (LVAT).

Likusiuosius skundus, Vyriausybės siūlymu, nagrinėtų dviejų instancijų teismai: apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas (LVAT).

„Grįžtame prie įprastinės skundų nagrinėjimo tvarkos, kai yra dvi teisminės institucijos“, – posėdyje sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska tvirtino, kad apeliacinės instancijos procedūra nuo liepos buvo laikinai sustabdyta, o jos grąžinimas migrantams užtikrinimas „eliminuoja visas įmanomas spragas“.

Anot jos, LVAT žemesnės instancijos teismo sprendimą galima apskųsti per dvi savaites, o teismas išnagrinėti skundą per mėnesį.

„Apskundimas LVAT nesustabdo sprendimo vykdymo, kas yra labai svarbu – ekstremali situacija lieka galioti, tuos iššūkius, kuriuos mes vis dar patiriame, mes privalome valdyti. Tad labai svarbu, kad apeliacijos atsiradimas, kuris buvo laikinai sustabdytas, nestabdo proceso“, – teigė E. Dobravolska.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.

Už šį opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narės Astos Kubilienės Seimui pateiktą rezoliucijos projektą antradienį balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 25, susilaikė 38 parlamentarai.

Valdantieji kritiškai vertino šią iniciatyvą,  nes, pasak Seimo nario  Lino Slušnio, šiuo dokumentu bandoma pasakyti, kad Lietuvoje neveikia jokie įstatymai. Siūlydamas nepalaikyti rezoliucijos, jis sakė, kad Vyriausybė sudaro tinkamas sąlygas tėvams  dalyvauti visose veiklose.

Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis mano, kad  su viešo gyvenimo reguliavimu susijusios rezoliucijos – tik „oro virpinimas“.

Dokumento  projekte buvo akcentuojama, kad „jokiais teisės aktais negali būti siaurinamos konstitucinės tėvų teisės ir laisvės, menkinamas konstitucinis tėvų statusas“.

Tėvai ir jų atstovai turi būti įtraukiami į ugdymo programų rengimo darbo grupes, o atnaujinamos ugdymo programos turi atitikti Švietimo įstatyme įtvirtintus švietimo tikslus.

Pasak rezoliucijos projekto autorės, niekas negali riboti tėvų teisės reikalauti, kad vaikui būtų teikiamas geros kokybės ugdymas. A. Kubilienės teigimu, projektas yra orientuotas į šeimų stiprinimą, tėvų teisių užtikrinimą švietimo sistemoje.

„Tėvai ir jų atstovai turi būti įtraukiami į ugdymo programų rengimo darbo grupes, o atnaujinamos ugdymo programos turi atitikti Švietimo įstatyme įtvirtintus švietimo tikslus“, – sakoma rezoliucijos projekte, kuriame kalbama ir apie tėvų, ir jų asociacijų dalyvavimą viešajame politiniame diskurse.

Priimant rezoliuciją Seimui buvo siūloma pareikšti „tvirtą valią teisėkūros procese įsiklausyti į tėvų ir jų asociacijų argumentus ir pasiūlymus, ypač svarstant kontroversiškus klausimus“.

Kaip pažymima dokumento projekte, pandemijos metu taikytas nuotolinis mokymas yra susijęs su nepageidaujamais šalutiniais padariniais vaikams, tėvams ir pedagogams, todėl negali atstoti kontaktinio ugdymo proceso. Rezoliucijos projekte rekomenduojama Vyriausybei susilaikyti nuo visiško kontaktinio ugdymo proceso atsisakymo ateityje.

Projektą parengusi parlamentarė A. Kubilienė ragino atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad būtina sudaryti tinkamas sąlygas ir užtikrinti paramą tėvams, kurie ugdo vaikus namuose ar turi papildomai prisidėti prie vaikų ugdymo vykstant nuotoliniam ugdymo procesui.

Atmetė „valstiečių“ iniciatyvą dėl migrantų sulaikymo

Seimas atmetė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos iniciatyvą  iki 12 mėnesių (vietoj šiuo metu nustatytų 6 mėnesių) ilginti nelegalių migrantų sulaikymo maksimalų terminą ir šiuo laikotarpiu nesuteikti jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.

Tai numatančios įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisos, kurias pateikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai atstovaujantis Seimo vicepirmininkas Jonas Jarutis, nesulaukė pritarimo po pateikimo. Už jas antradienį  balsavo 31 Seimo narys, prieš buvo 40, susilaikė 43 parlamentarai. Seimas nesutiko projekto tobulinti ir nutarė jį atmesti.

Anot projekto rengėjų, Lietuva neturi tapti neteisėtos migracijos tranzito keliu. Šiuo įstatymo pakeitimu buvo norima paisyti ne tik tarptautinių įsipareigojimų, bet ir apsaugoti nacionalinius Lietuvos interesus, užtikrinti Lietuvos piliečių saugumą.

Šis sprendimas, Seimo „valstiečių“ nuomone, galėtų būti papildoma atgrasymo priemonė dar tik norintiems atvykti nelegaliems migrantams.

VRM teigia su ketvirtadienį paskelbta ataskaita dar nesusipažinusi, bet „iš ataskaitos nuotrupų žiniasklaidoje galima spręsti, kad pateikiama informacija yra pasenusi“.

„Situacija dėl neteisėtų migrantų apgyvendinimo sąlygų keitėsi ir keičiasi kasdien, problemos, bendradarbiaujant su Raudonuoju Kryžiumi ir kitomis organizacijomis, sprendžiamos labai operatyviai“, – sakoma VRM paskelbtame komentare.

Ministerija pranešime taip pat nurodo, kad „priimta daugybė sprendimų ir situacija yra kardinaliai pasikeitusi“,  migrantai iškelti ir iš savivaldybių skirtų patalpų, ir iš Rūdninkų stovyklavietės, pažeidžiamiausiais žmonėmis rūpinasi  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Taip pat teigiama, kad Lietuva kovoja su  Baltarusijos režimo organizuotos žmonių kontrabandos pasekmėmis ir  „pagal šalies išgales užtikrina nelegaliai į šalį patekusiems asmenims bazines gyvenimo sąlygas“.

Seimo kontrolierių įstaigos vadovas A. Normantas ataskaitoje teigia, kad neteisėtai sieną kirtusių migrantų sulaikymo sąlygos prilygo nežmoniškam elgesiui.

Ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje kontrolierius teigia, kad buvo tinkamai neužtikrinamos prieglobsčio prašytojų teisės į higieną, oro sąlygas atitinkančius rūbus, apavą, teisę į asmens privatumą ir prilygo draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui.

Tokios pat išvados Seimo kontrolierius priėjo ir įvertinęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) padaliniuose įrengtose užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose teisės į tinkamą maitinimą užtikrinimą.

Tokią ataskaitą Seimui kontrolierius pateikė įvertinęs žmogaus teises užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose.

Ataskaitoje kontrolierius fiksavo, kad VSAT padaliniuose įrengtose laikinojo apgyvendinimo vietose užsieniečiai palapinėse miegojo ant kareiviškų-turistinių kilimėlių arba sulankstomų karinių gultų miegmaišiuose, buvusių mokyklų, vaikų globos namų patalpose apgyvendintiems užsieniečiams nesuteikta higienos ir valymo priemonių, trūko drabužių, storesnių antklodžių, patalpose trūko karšto ir geriamojo vandens.

Taip pat nurodoma, kad buvusių mokyklų, vaikų globos namų patalpose kambaryje buvo apgyvendinta po 10–30 asmenų, dalis žmonių miegojo koridoriuose.

Taip pat nurodoma, kad VSAT padaliniuose esančiose užsieniečių laikinojo apgyvendinimo vietose dušai ir tualetai, įrengti moduliniuose nameliuose, buvo bendri vyrams ir moterims, kai kurių tualetų užraktai neveikė, dušai atskirti užuolaidomis, todėl neužtikrinamas privatumas, kai kurios moterys jautėsi nesaugios. Taip pat nurodoma, kad įrengtų tualetų ir dušų skaičius buvo neproporcingai mažas apgyvendintų asmenų skaičiui.

Įvertinęs laikinojo apgyvenimo sąlygas palapinėse kontrolierius fiksavo, kad dauguma palapinių praleido lietaus vandenį, jis kaupėsi palapinių viduje, buvo jaučiama drėgmė, lietingomis dienomis čiužiniai, patalynė buvo sudrėkę.

Savo ataskaitoje kontrolierius taip pat pastebėjo, kad ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu sveikatai kenksmingomis sąlygomis dirba ir VSAT pareigūnai, užsieniečių laikinas apgyvendinimas ir jiems reikalingų paslaugų teikimas nebuvo organizuojamas koordinuotai, buvo nepaisyta asmenų lygiateisiškumo principo bei „tuo pažeistos tiek užsieniečių, tiek ir pareigūnų žmogaus teisės“.

Lietuva, Latvija bei Lenkija nuo vasaros susiduria su drastiškai išaugusiu nelegalios migracijos srautu iš Baltarusijos. Į Lietuvą šiais metais atvyko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtai Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirtusių migrantų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija, dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.

Ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje kontrolierius teigia, kad buvo tinkamai neužtikrinamos prieglobsčio prašytojų teisės į higieną, oro sąlygas atitinkančius rūbus, apavą, teisę į asmens privatumą ir prilygo draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui.

Tokios pat išvados Seimo kontrolierius priėjo ir įvertinęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) padaliniuose įrengtose užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose teisės į tinkamą maitinimą užtikrinimą.

Tokią ataskaitą Seimui kontrolierius pateikė įvertinęs žmogaus teises užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose.

Ataskaitoje kontrolierius fiksavo, kad VSAT padaliniuose įrengtose laikinojo apgyvendinimo vietose užsieniečiai palapinėse miegojo ant kareiviškų-turistinių kilimėlių arba sulankstomų karinių gultų miegmaišiuose, buvusių mokyklų, vaikų globos namų patalpose apgyvendintiems užsieniečiams nesuteikta higienos ir valymo priemonių, trūko drabužių, storesnių antklodžių, patalpose trūko karšto ir geriamojo vandens.

Taip pat nurodoma, kad buvusių mokyklų, vaikų globos namų patalpose kambaryje buvo apgyvendinta po 10–30 asmenų, dalis žmonių miegojo koridoriuose.

Taip pat nurodoma, kad VSAT padaliniuose esančiose užsieniečių laikinojo apgyvendinimo vietose dušai ir tualetai, įrengti moduliniuose nameliuose, buvo bendri vyrams ir moterims, kai kurių tualetų užraktai neveikė, dušai atskirti užuolaidomis, todėl neužtikrinamas privatumas, kai kurios moterys jautėsi nesaugios. Taip pat nurodoma, kad įrengtų tualetų ir dušų skaičius buvo neproporcingai mažas apgyvendintų asmenų skaičiui.

Įvertinęs laikinojo apgyvenimo sąlygas palapinėse kontrolierius fiksavo, kad dauguma palapinių praleido lietaus vandenį, jis kaupėsi palapinių viduje, buvo jaučiama drėgmė, lietingomis dienomis čiužiniai, patalynė buvo sudrėkę.

Savo ataskaitoje kontrolierius taip pat pastebėjo, kad ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu sveikatai kenksmingomis sąlygomis dirba ir VSAT pareigūnai, užsieniečių laikinas apgyvendinimas ir jiems reikalingų paslaugų teikimas nebuvo organizuojamas koordinuotai, buvo nepaisyta asmenų lygiateisiškumo principo bei „tuo pažeistos tiek užsieniečių, tiek ir pareigūnų žmogaus teisės“.

Lietuva, Latvija bei Lenkija nuo vasaros susiduria su drastiškai išaugusiu nelegalios migracijos srautu iš Baltarusijos. Į Lietuvą šiais metais atvyko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtai Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirtusių migrantų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija, dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.

„Kariuomenės pasienyje yra ne mažiau negu pasieniečių. Ir kariuomenė taip, (dirba – ELTA) ne priešakinėje linijoje, daugiau yra antroje, trečioje linijoje, kadangi nelegalūs migrantai įveikia vieną liniją, tai jiems reikia dar įveikti antrą, trečią, ir kariuomenė čia labai aktyviai talkina“, – „Žinių radijui“ teigė A. Anušauskas.

„Turiu pasakyti, kad antroje, trečioje linijoje sulaikoma iki pusės nelegalų“, – pridūrė jis.

Ministras atkreipia dėmesį, kad pasienyje su Baltarusija budintys kariai turi veikti su Valstybės sienos apsaugos (VSAT) pareigūnais.

Kiauros sienos būtų tokiu atveju, jei visi nelegalai per mūsų sieną praeitų ir nebūtų sulaikomi. Jeigu jie sulaikomi, tai yra jau ne kiaura siena.

„Jie turi veikti su jais, nes neturi tų įgaliojimų civiliams asmenims. Kariuomenė skirta kariniam, ginkluotam šalies gynimui nuo ginkluoto antpuolio. Tai ir reakcijos kariuomenės, ir apmokymas – viskas orientuota į tai“, – paaiškino ministras.

Krašto apsaugos ministras teigia konkrečių skaičių, kiek karių šiuo metu budi Baltarusijos pasienyje, nenorįs atskleisti. Vis tik, pasak jo, kariai aktyviai talkina sienos apsaugai.

„Aš manau, kad be jų įsitraukimo sienos apsauga nebūtų tokia efektyvi. Nepaisant to, kad viešoje erdvėje vis spekuliuojama – kiauros sienos. Kiauros sienos būtų tokiu atveju, jei visi nelegalai per mūsų sieną praeitų ir nebūtų sulaikomi. Jeigu jie sulaikomi, tai yra jau ne kiaura siena“, – akcentavo jis.

A. Anušausko teigimu, Lietuva sulaiko didžiąją dalį neteisėtų migrantų.

„Kaimyninės valstybės greitai pasako, ko mes nesulaikome ir ką jos sulaiko. Iš tikrųjų sulaikoma 90 proc. ir daugiau“, – teigė ministras.

Šis pareiškimas nuskambėjo Ankarai siekiant daryti spaudimą Vakarų šalims dėl Sirijos konflikto ir perspėjus, kad netrukus į Europą plūstelės „milijonai“ migrantų.

A. Merkel atstovas pirmadienį nurodė, kad 2016 metais ES pasiektas susitarimas su Turkija dėl migrantų srauto stabdymo tebegalioja ir kad jo reikia laikytis.

„Tikime šio susitarimo vertingumu ir tikimės, kad jo bus laikomasi“, – žurnalistams Berlyne sakė A. Merkel atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas).

Pasak jo, jeigu Ankara yra nepatenkinta šiuo susitarimu, savo nuoskaudas ji turėtų aptarti tiesiogiai su ES.

2015 metais Europos Sąjungoje kilus pabėgėlių krizei blokas pasirašė su Turkija susitarimą, kad Ankara nebepraleis pabėgėlių per savo sienas, o už tai Bendrija jai teiks finansinių paskatų.

Europos Sąjunga įsipareigojo išmokėti Turkijai 6 mlrd. eurų, kad padėtų jai apgyvendinti migrantus ir ši nepraleistų jų į Europą. Iki šiol Ankara gavo 3,2 mlrd. eurų, sakė S. Seibertas.

Turkijoje šiuo metu gyvena maždaug 4 mln. pabėgėlių, daugiausia iš Sirijos, bet Turkija reikalauja, kad ES suteiktų papildomos finansinės paramos pabėgėlių apgyvendinimui.

Pastarosiomis dienomis dėl Rusijos palaikomų Sirijos vyriausybės pajėgų vykdomo Turkijos remiamų sukilėlių puolimo Idlibe Graikijos pasienį pasiekė nauja pabėgėlių iš Sirijos banga.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) perspėjo, kad nebesijaučia susaistytas minėto susitarimo, ir pažadėjo atverti pabėgėliams vartus į ES.

„Jau šimtai tūkstančių perėjo (sieną), greitai skaičius sieks milijonus“, – sakė jis pirmadienį.

Tačiau šie skaičiai kelia abejonių.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija pacitavo Tarptautinės migracijos organizacijos pranešimą, rodantį, Turkijos pusėje stovykloje liko nuo 7 tūkst. iki 13 tūkst. žmonių.

„Kol kas neteisėtai sieną perėjo labai nedaug žmonių“, – nurodė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.