Šiais metais ši Karibų jūros regiono valstybė priėmė net kelis aukščiausio rango Rusijos pareigūnus, įskaitant saugumo tarybos sekretorių Nikolajų Patruševą, valstybinės naftos bendrovės „Rosneft“ vykdomąjį direktorių Igorį Sečiną ir rusų verslininkų atstovą Borisą Titovą.

Daugiausia dėmesio sulaukė balandį įvykęs Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo savaitės trukmės vizitas į Lotynų Amerikos sąjungininkes, įskaitant Venesuelą ir Nikaragvą, kurioms, kaip ir Kubai bei Rusijai, taikomos Vakarų sankcijos.

„Rusijai reikia prekybos partnerių ir politinių sąjungininkų, o Lotynų Amerika suteikia ir vieno, ir kito galimybę“, – naujienų agentūrai AFP sakė Aberdyno universiteto Škotijoje profesorius, Rusijos santykių su Lotynų Amerika ekspertas Mervynas Bainas (Mervinas Beinas).

Praėjusią savaitę Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Černyšenka parengė veiksmų planą, kaip paspartinti bendradarbiavimą su Kuba, kurią krečia didžiausia per tris dešimtmečius ekonominė krizė ir kurioje nuolat trūksta maisto, degalų ir vaistų.

Abi šalys pasirašė apie tuziną susitarimų, kuriais siekiama atnaujinti prekybos santykius statybos, informacinių technologijų, bankininkystės, cukraus, transporto ir turizmo srityse.

Tačiau neaišku, kokiu lygiu šis bendradarbiavimas gali būti plėtojamas, sakė M. Bainas.

D. Černyšenkos plane taip pat minima, kad Kubai reikia pakeisti tam tikrus įstatymus ir sušvelninti privačioms įmonėms taikomus apribojimus.

Komunistinė sala dėl didėjančių ekonominių sunkumų jau buvo priversta savo centralizuotą ekonomiką atverti smulkiajam ir vidutiniam privačiam verslui.

Kuba paskelbė atnaujinusi tiesioginius skrydžius iš Maskvos į pajūrio kurortą Varadero, o Rusijos turistai nuo kovo mėnesio šioje šalyje gali naudotis rusiška mokėjimo sistema „Mir“.

Patraukli dėl geografinės padėties

Rusų pareigūnų vizitai į Kubą įvyko praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai salos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis (Migelis Diasas-Kanelis) Maskvoje aplankė savo kolegą Vladimirą Putiną.

Šaltojo karo metais abi komunistinės šalys buvo artimos sąjungininkės, tačiau šis bendradarbiavimas staiga nutrūko 1991 metais iširus sovietų blokui.

Iki tol 75 proc. Kubos komercinių mainų vyko su komunistine sąjungininke.

Beveik visiškai nutrūkę santykiai nuo 2005-ųjų vėl suaktyvėjo, o dabartinis tarpusavio prekybos lygis yra aukščiausias nuo to laiko.

Rusijos duomenimis, 2022-aisiais abiejų šalių komerciniai santykiai pasiekė 450 mln. dolerių (419 mln. eurų) ribą – iš jų 90 proc. sudarė aliejaus ir sojų pupelių aliejaus pardavimai Kubai.

Ryšių stiprinimas Rusijai neša geopolitinę naudą.

Havana išlieka neutrali dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir susilaikė nuo Jungtinių Tautų šiuo klausimu surengto balsavimo.

Tačiau šią savaitę M. Diazas-Canelis patikino D. Černyšenką, kad Kuba besąlygiškai remia Rusiją tame, ką pavadino jos susidūrimu su Vakarais, o trečiadienį Havana balsavo prieš Pasaulio sveikatos organizacijos rezoliuciją, smerkiančią Rusijos išpuolius prieš Ukrainos sveikatos apsaugos sistemą.

Vakarai į tai sureagavo.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) ketvirtadienį paragino finansinę krizę išgyvenančią Kubą stiprinti ekonominius ryšius su europiečiais, kurie yra pagrindiniai jos prekybos partneriai.

Vizito į susitikimą su privačių įmonių vadovais metu J. Borrellis priminė Kubai, kad jos verslo santykiai su ES yra dvigubai didesni nei su Rusija ir Kinija kartu sudėjus.

Putino Rusija nėra SSRS... o Putinas nėra suinteresuotas išleisti milijonus dolerių, kad Kuba liktų Rusijos orbitoje, be to, Rusija ir taip neturi tam pinigų.

Pasak ICESI universiteto, esančio Kalio mieste Kolumbijoje, akademiko Vladimiro Rouvinskio, pagalba, kurią Rusija gali suteikti Kubai, yra ribota ir nė iš tolo nepanaši į tą, kurią Šaltojo karo metais teikė Sovietų Sąjunga.

„Putino Rusija nėra SSRS... o Putinas nėra suinteresuotas išleisti milijonus dolerių, kad Kuba liktų Rusijos orbitoje, be to, Rusija ir taip neturi tam pinigų“, – teigė dar vienas Rusijos santykių su Lotynų Amerika ekspertas.

Nors Maskva artimiausiu metu neturėtų išleisti didelių pinigų, V. Rouvinskis teigė, kad Vakarų besąlygiška parama Ukrainai reiškia, jog Kuba Rusijai yra patraukli dėl savo geografinio artumo Jungtinėms Valstijoms.

„Tai simbolinio abipusiškumo logika, [nes] bet koks užsiminimas apie Rusijos karinių pajėgų buvimo šioje saloje galimybę sukelia didelį nerimą kitoje Floridos sąsiaurio pusėje“, – sakė ekspertas.

Dviejų valstybių lyderiai Maskvoje taip pat atidengė bronzinį paminklą Fideliui Castro (Fideliui Kastrui), kurį V. Putinas gyrė kaip „šviesų“ žmogų.

Kremliaus šeimininkas taip pat gyrė ne vieno dešimtmečio draugystę su Kuba ir sakė, kad dviem šalims reikia toliau stiprinti bendradarbiavimą.

„Visuomet priešinomės įvairaus pobūdžio apribojimams, embargams, blokadoms ir taip toliau“, – pareiškė V. Putinas Kubos lyderiui Kremliuje ir pagyrė Havaną už tarptautinėje arenoje demonstruojamą paramą Maskvai.

M. Diazas-Canelis savo ruožtu pareiškė, kad jo vizitas į Maskvą turi „didelę“ reikšmę“.

„Visų pirma, jis [vizitas] surengtas tuo metu, kai abiem šalims – Rusijai ir Kubai – toliau taikomos nesąžiningos ir savavališkos sankcijos. Be to, abi šalys turi bendrą priešą – jankių imperiją, kuri manipuliuoja didele pasaulio dalimi“, – pareiškė jis Kremliuje.

M. Diazas-Canelis palaikė Rusiją jos konfrontacijoje su Vakarais ir pareiškė, kad Maskva turėtų tvirtai laikytis savo pozicijos.

1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, Rusijos įtaka Kuboje pamažu išblėso, tačiau Maskva pastaruoju metu stengiasi ją susigrąžinti.

JAV sankcijos Kubai taikomos jau ilgiau nei šešis dešimtmečius. Rusijai precedento neturinčios Vakarų sankcijos buvo paskelbtos po to, kai V. Putinas vasario 24-ąją pradėjo invaziją į Ukrainą.

„Norėčiau paraginti tenykštę vyriausybę leisti taikias demonstracijas ir išklausyti demonstrantų reiškiamą nepasitenkinimą“, – sakė J. Borrellis po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje.

Tūkstančiai kubiečių sekmadienį išėjo į kelių miestų gatves protestuoti prieš komunistinę vyriausybę, dėl pandemijos įvestus suvaržymus, vangų skiepijimą ir sunkią ekonominę padėtį.

Sostinėje Havanoje policija kelių šimtų žmonių minią vaikė ašarinėmis dujomis ir sulaikė mažiausiai 10 žmonių, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Policininkai taip pat mušė žmones plastikiniais vamzdžiais.

Prezidentas Miguelis Diazas-Canelis (Migelis Diasas-Kanelis) per nacionalinę televiziją savo šalininkus paragino duoti atkirtį demonstrantams, o pirmadienį pareiškė, kad neramumų priežastis yra JAV ekonominės sankcijos, ir apkaltino Vašingtoną vykdant „ekonominio dusinimo politiką, siekiant sukelti socialinius neramumus šalyje“.

„Miguelis Diazas-Canelis Bermudezas (Migelis Diasas-Kanelis Bermudesas) buvo išrinktas Kubos komunistų partijos centrinio komiteto pirmuoju sekretoriumi“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sakė pareigūnai, valdžios perdavimą patvirtinus partijos suvažiavimui.

89 metų R. Castro dabar išeina į pensiją.

Penktadienį R. Castro pranešė atsistatydinantis iš partijos vadovo pareigų, taip užbaigdamas Castrų šeimos oficialaus vadovavimo epochą, prasidėjusią nuo 1959 metais įvykusios Kubos revoliucijos, po kurios į valdžią atėjo Raulio brolis Fidelis.

R. Castro apie savo sprendimą pranešė kalboje, pasakytoje atidarant aštuntąjį valdančiosios Komunistų partijos – vienintelės saloje leidžiamos partijos – suvažiavimą.

Pasak R. Castro, jis atsistatydina jausdamas, kad „įvykdė savo misiją bei pasitikėdamas tėvynės ateitimi“.

„Niekas, niekas, niekas neverčia manęs priimti šio sprendimo, – kalbėjo R. Castro, kurio uždarame partijos suvažiavime pasakytos kalbos ištrauką transliavo valstybinis transliuotojas. – Kol gyvensiu, būsiu labiau nei bet kada pasirengęs ginti tėvynę, revoliuciją ir socializmą.“

60 metų M. Diazas-Canelis 2018 metais pakeitė R. Castro prezidento poste ir atstovauja jaunesnei lojalistų kartai, siekiančiai ekonomikos atvėrimo nekeičiant vienpartinės Kubos sistemos.

R. Castro atsistatydinimas reiškia daugelio lauktą pokytį, kai pirmą kartą po daugiau nei šešių dešimtmečių kubiečiams oficialiai nebevadovaus joks Castrų šeimos atstovas.

Šie pokyčiai vyksta sudėtingu Kubai metu, kai daugelis saloje nerimauja, kas laukia ateityje.

Koronaviruso pandemija, skaudžios finansinės reformos ir ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos nustatyti apribojimai smogė Kubos ekonomikai.

Pernai dėl apribojimų perlaidoms ir koronaviruso pandemijai sustabdžius taip reikalingus pajamų srautus iš turizmo sektoriaus salos ekonomika susitraukė 11 proc., o ilgos eilės prie maisto parduotuvių ir produktų stygius sugrąžino vadinamojo ypatingojo laikotarpio po Sovietų Sąjungos žlugimo 10-o dešimtmečio pradžioje, atgarsius.

Nepasitenkinimą kursto ir interneto plitimas bei didėjanti nelygybė.

Didžioji dalis diskusijų Kuboje yra sutelkta į reformų tempą. Daugelis skundžiasi, kad vadinamoji „istorinė karta“, kuriai atstovavo Castro, buvo per lėta atveriant ekonomiką.

Sausį Kuba suvienijo dvi savo valiutas – Kubos pesą ir konvertuojamą pesą – ir užbaigė unikalią sistemą, egzistavusią beveik tris dešimtmečius.

M. Diazas-Canelis, kuris į Aziją atvyko tęsdamas savo pirmąją tarptautinę kelionę po atėjimo į valdžią balandžio mėnesį, į Pchenjaną su žmona atskrido sekmadienį. Oro uoste jį pasitiko Kim Jong Unas; lyderiai drauge įvažiavo į miestą pro juos sveikinusias minias.

Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad lyderiai surengė derybas valstybiniuose svečių namuose „Paekhwawon“, akcentavo bendrą savo šalių socialistinę istoriją ir pažadėjo tolesnį solidarumą. Oficialioji žiniasklaida daug detalių nepateikė, bet nurodė, kad derybų atmosfera buvo draugiška.

Susitikimas su Kim Jong Unu galėtų būti vertinamas kaip perspėjimas Vašingtonui, kurio pastangos užsitikrinti reikšmingą pažangą Šiaurės Korėjos denuklearizacijos klausimu vis labiau stringa.

Pchenjanas, kuris pastaruoju metu taip pat patyliukais siekė Maskvos palankumo, griežtina retoriką prieš šią savaitę planuojamą JAV valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo (Maiko Pompėjo) ir Šiaurės Korėjos pagrindinio derybininko Kim Yong Cholo (Kim Jong Čolo) susitikimą Niujorke.

Savaitgalį Pchenjanas per savo oficialiąją žiniasklaidą kritikavo JAV dėl neatšaukiamų sankcijų – politinio įrankio, kurį Vašingtonas taip pat plačiai naudojo prieš Kubą ir Rusiją. Šiaurės Korėja užsiminė galinti toliau plėtoti branduolinių ginklų programą, jei Vašingtonas nepakeis kurso.

Sankcijos yra svarbus M. Diazo-Canelio darbotvarkės klausimas.

Praėjusią savaitę lankydamasis Maskvoje M. Diazas-Canelis aptarė beveik 50 mln. dolerių (43,8 mln. eurų) vertės ginklų kontraktą su Rusija ir gavo panašų Vladimiro Putino pažadą plėsti politinius, ekonominius ir karinius ryšius. Abu prezidentai tuomet paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo smerkiamas JAV „kišimasis į suverenių valstybių vidaus reikalus“.

JAV ekonominis embargas Kubai, iš pradžių įvestas 1958 metais, o vėliau pratęstas, lieka galioti. Rusijai skaudžios JAV ir Europos Sąjungos sankcijos buvo įvestos dėl Krymo aneksijos ir paramos separatistams Rytų Ukrainoje.

M. Diazas-Canelis antradienį turi išvykti iš Pchenjano. Jis dar lankysis Kinijoje, Vietname ir Laose.

57 metų Komunistų partijos vienas svarbiausių veikėjų, nuo 2013 metų ėjęs pirmojo prezidento pavaduotojo pareigas, yra pirmasis Kubos lyderis, gimęs po 1959 metais įvykusios revoliucijos.

M. Diazas-Canelis buvo išrinktas per precedento neturintį Nacionalinės Asamblėjos balsavimą, politiko 58-ojo gimtadienio išvakarėse.

Paskelbus rezultatus salėje nuaidėjo audringi plojimai, o daugelis delegatų šypsojosi ir šiltai spaudė ranką R. Castro ir M. Diazui-Caneliui.

Valstybinės televizijos reportažuose matyti, kad išeidamas į salės priekį naujasis prezidentas „davė penkis“ pirmoje eilėje sėdintiems deputatams, o išėjęs į sceną – apkabino R. Castro.

Tada 86 metų R. Castro pakėlė savo įpėdinio ranką virš galvos, vėl pradėjus ploti delegatams: kai kurie jų dėvėjo marškinius, kiti – kareivių uniformas.

Kubos patriarchas Fidelis Castro (Fidelis Kastras) ir jo jaunesnysis brolis Raulis pavertė Karibų salą svarbiu Šaltojo karo žaidėju ir padėjo palaikyti joje komunistinę santvarką, nepaisant Sovietų Sąjungos žlugimo.

R. Castro vadovavo Kubai nuo 2006 metų, kai jis perėmė prezidento pareigas iš sunkiai sirgusio F. Castro, užėmusio valdžią saloje per revoliuciją.

M. Diazas-Canelis daugelį metų kilo karjeros laiptais partijoje ir trečiadienį tapo vieninteliu kandidatu į prezidentus.

Ketvirtadienį įvykęs simbolinis balsavimas sutapo su Kiaulių įlankos įsiveržimo metinėmis. Per šią 1961 metais įvykusią invaziją F. Castro vadovaujamos pajėgos įveikė 1 400 JAV remiamų sukilėlių, siekiančių jį nuversti.

Havana daugelį metų vadino šį įvykį pirmuoju rimtu JAV imperializmo pralaimėjimu Lotynų Amerikoje.

Sekant Raulio pėdomis

Sakoma, kad M. Diazas-Canelis savo išvaizda yra panašus į amerikiečių aktorių Richardą Gere'ą (Ričardą Girą). Naujasis Kubos prezidentas yra grupės „The Beatles“ gerbėjas, Havanos valdžios koridoriuose išsiskiriantis tuo, kad mėgsta mūvėti džinsus.

Nors jis pasisako už mažesnį spaudos suvaržymą ir didesnį interneto atvirumą, M. Diazas-Canelis taip pat pasižymi negailestingumu – naujasis lyderis itin griežtai kritikuodavo Kubos disidentus ir Vašingtoną.

Pabrėžiama, kad jį akylai stebės R. Castro, ir toliau eisiantis Kubos visagalės Komunistų partijos pirmininko pareigas.

Prisiekus M. Diazui-Caneliui, jam bus pavesta tęsti R. Castro pradėtas reformas, kuriomis siekiama padaryti šalies ekonomiką atviresnę smulkiajam privačiam verslui ir užmegzti draugiškesnius ryšius su Kubos didžiausiu priešu nuo Šaltojo karo laikų – JAV.

2015 metais Havana ir Vašingtonas atnaujino diplomatinius ryšius, o dar po metų tuometinis prezidentas Barackas Obamas (Barakas Obama) atvyko istorinio vizito į šią Karibų salą.

Nepaisant to, žingsniai link normalesnių santykių pernai buvo smarkiai apriboti, Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) tapus naujuoju Baltųjų Rūmų šeimininku.

Be to, M. Diazas-Canelis vadovaus valstybei, kurios gyventojai yra jauni ir ištroškę permainų – vienoje paskutinių pasaulyje komunizmo tvirtovių žlugus Sovietų Sąjungai.

Nepaisant to, padėties Kuboje stebėtojai ir šalyje gyvenantys analitikai sako, kad naujas lyderis savo prezidentavimo pradžioje daugiau dėmesio skirs tęstinumui, o ne permainoms.

57 metų Komunistų partijos pareigūnas ir pirmasis prezidento pavaduotojas ketvirtadienį buvo išrinktas Raulio Castro (Raulio Kastro) įpėdiniu. Pirmąkart per beveik 60 metų Kubos prezidento postas atiteko žmogui ne iš Castro (Kastrų) šeimos.

603 iš 604 balsų Nacionalinėje Asamblėjoje gavęs M. Diazas-Canelis buvo išrinktas penkerių metų kadencijai, skelbiama valstybinėje naujienų svetainėje „Cubadebate“.

Žada tęsti revoliuciją

Naujasis Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis (Migelis Diasas Kanelis), ketvirtadienį paskirtas Raulio Castro (Raulio Kastro) įpėdiniu, pažadėjo Karibų saloje tęsti revoliuciją bei įvykdyti ekonominių reformų.

„Žmonių suteikti įgaliojimai šiam teisės aktų leidėjui yra tęsti Kubos revoliuciją šiuo svarbiu istoriniu momentu, kurį pažymės tai, ką privalome padaryti, kad įgyvendintume ekonominį modelį“, pristatytą R. Castro, sakė naujasis Kubos vadovas.

M. Diazas-Canelis, 57 metų Komunistų partijos pareigūnas ir pirmasis prezidento pavaduotojas, ketvirtadienį turėtų būti išrinktas R. Castro įpėdiniu. Pirmąkart per beveik 60 metų Kubos prezidento postas atiteks žmogui ne iš Castro (Kastrų) šeimos.

Apie vienintelį kandidatą pranešta Nacionalinei Asamblėjai pradėjus istorinę dviejų dienų sesiją, per kurią bus išrinktas naujas prezidentas, pradėsiantis naują epochą po Castrų.

Jau nuo praėjusių metų M. Diazas-Canelis buvo laikomas realiausiu R. Castro įpėdiniu. Pastarasis aiškiai leido suprasti, kad savo viceprezidentą pasirinko jis pats.

M. Diazas-Canelis daug metų lipo karjeros laiptais, kol pagaliu 2013-aisias tapo R. Castro dešiniąja ranka.

Trečiadienį prasidėjusioje dviejų dienų sesijoje 605 vietų Nacionalinė Asamblėja išrinks naują Valstybės Tarybą, kurią sudaro 31 narys ir kurios vadovas tampa prezidentu.

Nors iš pradžių rinkimų sesija buvo numatyta ketvirtadienį, anksčiau šią savaitę pareigūnai nusprendė ją pratęsti iki dviejų dienų, „siekiant palengvinti tokio svarbaus renginio procedūras“.

Sesija vyksta už uždarų durų, žiniasklaidos atstovai į posėdžių salę neįleidžiami. Jos darbotvarkė neskelbiama.

Nors balsavimas gali įvykti jau trečiadienį, prezidento vardas greičiausiai nebus paskelbtas iki ketvirtadienio, simbolinę reikšmę turinčios balandžio 19 dienos.

Šią dieną minimos JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) remtos nesėkmingos invazijos Kiaulių įlankoje 57-osios metines. Kuboje šis incidentas laikomas „pirmuoju jankių imperializmo pralaimėjimu Lotynų Amerikoje“.

86 metų Raulis Castro 2006-aisiais valdžią perėmė iš savo brolio Fidelio, revoliucijos lyderio, pašlijus jo sveikatai. Prezidentu jis oficialiai tapo 2008 metais.

Abu broliai šią Karibų salą valdė beveik 60 metų. Kuba atliko svarbų vaidmenį Šaltojo karo metais ir išsaugojo komunistines idėjas, nepaisant Sovietų Sąjungos žlugimo.