„(Mano žmona) Susan (Sjuzan) ir aš po ilgų svarstymų ir maldų nusprendėme, kad aš nekandidatuosiu į Jungtinių Valstijų prezidentus per 2024 metų rinkimus“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

Respublikonas paminėjo asmenines tokio sprendimo priežastis ir pridūrė, kad „tai netinkamas laikas man ir mano šeimai“.

Tačiau buvęs karys ir Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius visgi užsiminė, kad galbūt galėtų kandidatuoti ateityje.

(Mano žmona) Susan (Sjuzan) ir aš po ilgų svarstymų ir maldų nusprendėme, kad aš nekandidatuosiu į Jungtinių Valstijų prezidentus per 2024 metų rinkimus.

„Tiems, kuriuos ši (žinia) nudžiugino: atminkite, kad man 59 metai. Tebėra daug daugiau galimybių, kurioms laikas gali būti kur kas labiau tinkamas, kai prezidento vadovavimo reiks dar labiau.“

M. Pompeo 2018 metų balandį valstybės sekretoriaus poste pakeitė Rexą Tillersoną (Reksą Tilersoną) ir ėjo šias pareigas iki ankstesnio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kadencijos pabaigos.

Jis stovėjo D. Trumpo administracijos priešpriešos su Kinija priešakinėje linijoje.

Tapti respublikonų partijos kandidatu 2024 metais vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose jau siekia D. Trumpas ir buvusi JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley (Niki Heili).

Tuo tarpu dabartinis JAV valstybės vadovas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį išvykdamas iš Airijos sakė, kad gana greitai paskelbs sprendimą, ar kandidatuos 2024 metų prezidento rinkimuose.

„Aš jau paskaičiavau. Apie tai paskelbsime gana greitai“, –  pareiškė jis žurnalistams.

M. Pompeo, kuris laikėsi bene griežčiausios pozicijos Kinijos atžvilgiu tarp ankstesnio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) patarėjų, apsilankymas Taivane yra naujausias iš daugybės pastaruoju metu šios šalies Vakarų politikų vizitų Taivane, kurie neretai piktina Pekiną.

M. Pompeo vizitas vyksta prieš kitą mėnesį rengiamą svarbų Kinijos Komunistų partijos pareigūnų susirinkimą, kuriame, kaip tikimasi, prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) užsitikrins precedento neturinčią trečiąją kadenciją.

Kalbėdamas verslo forume Gaosiongo mieste M. Pompeo apibūdino Xi Jinpingo valdymo dešimtmetį kaip lūžio tašką Vašingtono ir Pekino, taip pat daugelio Kinijos kaimynių santykiuose.

„Agresyvus Kinijos elgesys diplomatiniu, kariniu ir ekonominiu požiūriu pakeitė šį regioną. Ir dar labiau suartino tuos, kurie pirmenybę teikia taikai ir prekybai“, – sakė jis.

„Jei norime laisvo XXI amžiaus, o ne Kinijos amžiaus, apie kurį svajoja Xi Jinpingas, senoji aklo įsitraukimo paradigma turi baigtis“, – pridūrė jis ir pagyrė tokias šalis kaip Japonija ir Australija už tai, kad jos didina savo išlaidas gynybai.

D. Trumpui būnant JAV prezidentu Vašingtonas sustiprino oficialius ryšius su Taivanu, ypač jo ketverių metų kadencijos pabaigoje, kai santykiai su Pekinu pablogėjo.

M. Pompeo buvo vienas iš svarbiausių šio griežtesnio vėlesnio etapo architektų.

Vašingtonas ilgą laiką laikosi „strateginio dviprasmiškumo“ politikos dėl to, ar įsikištų kariniu būdu, jei Kinija įsiveržtų į Taivaną.

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ėmė laikytis ne tokios dviprasmiškos pozicijos daugelyje interviu sakydamas, kad užpuolimo atveju JAV ateitų Taivanui į pagalbą.

M. Pompeo, kuris palikęs savo postą pasisakė už diplomatinį Taivano kaip „jau nepriklausomos“ valstybės pripažinimą, kritikavo tai, ką jis pavadino J. Bideno „sujauktais ir painiais pareiškimais“.

„Kalbant apie tikrąjį JAV įsipareigojimą Taivanui, amerikiečių politikos dviprasmiškumas dabar tapo dar dviprasmiškesnis. Tai man kelia didelį susirūpinimą“, – sakė jis antradienį.

M. Pompeo pakartojo savo poziciją, kad Jungtinės Valstijos neturėtų kariauti už kitas šalis, bet dabar, jo nuomone, Amerikos interesai reikalauja remti Ukrainą, kad karas neišplistų Europoje ir JAV netektų stoti ginti NATO šalių.

Be to, pasak buvusio valstybės sekretoriaus, reikia neleisti Rusijai „atkurti sovietinės imperijos, kuri diktuotų sąlygas globalioje energijos išteklių rinkoje, sudarydama ekonominių problemų Jungtinėms Valstijoms ir visam pasauliui“.

„Jei Rusijai bus leista viešpatauti Donbase ir Ukrainos pakrantėse, kitas Putino žingsnis bus perimti kitų nepriklausomų šalių, kurios kadaise priklausė sovietų imperijai, energijos išteklius“, – sakė buvęs Amerikos diplomatijos vadovas.

Anot M. Pompeo, jeigu V. Putinas nebus sustabdytas, tai dabartinės energijos išteklių kainos bus „prisimenamos kaip metas, kai dujos buvo pigios“.

Jis taip pat atmetė teiginius, kad pataikavimas Maskvai gali duoti ką nors gero. „NATO solidarumas yra būtinas. Vokietija ir Prancūzija neturi nusileisti jokioms Kremliaus užgaidoms“, – pabrėžė M. Pompeo, ragindamas tiekti Ukrainai visų rūšių ginkluotę.

„Faktas, kad nesi pasirengęs stovėti už 6 ar 8 pėdų (1,8–2,4 m) nuo savo priešininko ir papasakoti pasauliui, apie ką kalbėjotės, apie jus jaudinančius dalykus ir apie tai, kodėl jie jums rūpi, parodo didžiulį silpnumą“, – televizijos „Fox News“ eteryje sakė M. Pompeo.

„Jei nesi pasirengęs paprasčiausiai stovėti ant pakylos ir atsakinėti į žiniasklaidos [atstovų] klausimus, kurie gali būti sunkūs ir nepatogūs... tai – didžiulis silpnumo ženklas“, – pridūrė jis.

J. Bidenas trečiadienį Ženevoje pirmąkart nuo savo kadencijos pradžios susitiks su V. Putinu. Planuojama, kad jų derybos truks keturias ar penkias valandas, bet Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad lyderiai diskutuos „kiek reikės“.

Anksčiau buvo planuota, kad po derybų abu lyderiai surengs bendrą spaudos konferenciją, bet iki renginio likus kelioms dienoms buvo pranešta, kad amerikiečiai nutarė, jog konferencijos bus atskiros.

Pasak D. Peskovo, šį susitikimo programos pakeitimą tikriausiai lėmė asmeninis J. Bideno pasirinkimas.

„Amerikiečių pusė iš tikrųjų pasirinko surengti atskirą spaudos konferenciją; prezidentas Putinas taip pat surengs savarankišką spaudos konferenciją, tačiau matome, kad per šią [J. Bideno] kelionę – pavyzdžiui, keliomis dienomis anksčiau Jungtinėje Karalystėje – J. Bidenas ir [premjeras] Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) taip pat spaudos konferencijas rengė atskirai. Taigi, tai, tikriausiai tiesiog priimtiniau JAV prezidentui“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Kremliaus atstovas.

„Ketinu pateikti žiūrovams atvirą, pragmatišką požiūrį į geopolitiką, tarptautinius santykius ir „Pirmiausia – Amerika“ politiką, padėjusią nustatyti kursą  beprecedentei Amerikos gerovei ir saugumui užtikrinti“, – „Fox News“ išplatintame pareiškime nurodė M. Pompeo. 

„Mike'as Pompeo yra vienas iš geriausiai žinomų ir gerbiamų balsų užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais, – sakė  „Fox News Media“ vadovė Suzanne Scott (Siuzan Skot). – Nekantrauju pamatyti jo indėlį skirtingose mūsų platformose, jam dalijantis su milijonais mūsų žiūrovų savo išskirtiniu požiūriu.“

M. Pompeo 2018 metų balandį valstybės sekretoriaus poste pakeitė Rexą Tillersoną (Reksą Tilersoną) ir ėjo šias pareigas iki D. Trumpo kadencijos pabaigos šių metų sausį.  Anksčiau jis dirbo Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktoriumi ir buvo Kongreso narys.

Neseniai M. Pompeo prisijungė prie raginimų Jungtinėms Valstijoms boikotuoti 2022 metų Pekino žiemos olimpines žaidynes, o ekspertų parengtą ataskaitą apie pandeminio koronaviruso kilmę pavadino „apgaule“ ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) bei Kinijos komunistų partijos „dezinformacijos kampanijos“ dalimi.

M. Pompeo stovėjo D. Trumpo administracijos priešpriešos su Kinija priešakinėje linijoje.

Pastaraisiais mėnesiais „Fox News“ įdarbino virtinę D. Trumpo aplinkos žmonių, įskaitant jo marčią ir rinkimų kampanijos patarėją Larą Trump (Larą Tramp) ir buvusią Baltųjų rūmų atstovę spaudai Kayleigh McEnany (Keili Makenani).

Šis kabelinės televizijos tinklas pateko į kontroversijų sūkurį dėl melagingų D. Trumpo kalbų apie balsų klastojimą per 2020 metų prezidento rinkimus. Balsavimo mašinų gamintoja „Dominion“ pateikė „Fox News“ daugiau nei milijardo JAV dolerių ieškinį dėl šmeižto už tvirtinimus, esą bendrovė susijusi su balsų klastojimu.

Dirbdamas ankstesnio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijoje M. Pompeo buvo balsingas Pekino politikos kritikas. Jis pabrėžė, kad D. Trumpo administracija paskutiniais savo darbo mėnesiais stengėsi įtikinti Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) perkelti žiemos olimpiadą į kitą šalį.

„Tikiuosi, kad mūsų atletai turės galimybę dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Jie labai to nusipelnė“, – M. Pompeo sakė duodamas interviu konservatyvių pažiūrų radijo laidų vedėjui Hugh Hewittui (Hju Hiujitui).

„Tačiau, šiaip ar taip, negalime leisti amerikiečiams atletams vykti į Pekiną ir apdovanoti Kinijos komunistų partiją, kai jie užsiima visa šia atgrasia veikla, – pridūrė jis. – Olimpinės žaidynės yra laisvės ir sportinio talento išraiška. Taigi, surengti jas Pekine yra visiškai netinkama.“

Tačiau, šiaip ar taip, negalime leisti amerikiečiams atletams vykti į Pekiną ir apdovanoti Kinijos komunistų partiją, kai jie užsiima visa šia atgrasia veikla.

Virtinė JAV respublikonų, įskaitant buvusią ambasadorę prie Jungtinių Tautų Nikki Haley (Niki Heili), kuri, kaip ir M. Pompeo, yra laikoma galima partijos kandidate į prezidento postą per 2024 metų rinkimus, ragino Pekino žiemos olimpiadą boikotuoti.

Kai kurie šį boikotą sieja su Pekino vykdomu musulmonų uigūru masiniu uždarymu į perauklėjimo įstaigas, kurias Kinija vadina „profesinio rengimo centrais“. M. Pompeo paskutiniąją savo darbo valstybės sekretoriaus poste dieną šią praktiką įvardijo genocidu.

M. Pompeo įpėdinis Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pritarė, kad Kinijos politika uigūrų atžvilgiu gali būti laikoma genocidu. Vis dėlto prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija, kaip ir jos pirmtakė, nėra paskelbusi oficialios pozicijos dėl raginimų boikotuoti žaidynes, turinčias prasidėti ateinančių metų vasario 4 dieną.

Kinija atmetė raginimus boikotuoti olimpiadą ir neigia vykdanti genocidą. Anot Pekino, šalies etninėms mažumoms stengiamasi suteikti profesinį išsilavinimą, siekiant sumažinti islamo ekstremizmo riziką.

Jungtinės Valstijos vadovavo 1980 metais vykusių Maskvos olimpinių žaidynių boikotui dėl Sovietų Sąjungos įsiveržimo į Afganistaną. Sovietinis blokas savo ruožtu boikotavo 1984 metų Los Andželo olimpiadą.

„Kinija nusprendė taikyti sankcijas 28 asmenims, rimtai pažeidusiems Kinijos suverenitetą“, – sakoma URM pranešime, paskelbtame tuo pačiu metu, kai Vašingtone buvo inauguruotas D. Trumpo įpėdinis prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas).

Be M. Pompeo, Kinijos sankcijos bus taikomos D. Trumpo patarėjui prekybos reikalams Peteriui Navarro (Piteriui Navarui), nacionalinio saugumo patarėjui Robertui O'Brienui (Robertui O'Brajenui), valstybės sekretoriaus pavaduotojui Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono reikalams Davidui Stilwellui (Deividui Stilvelui), sveikatos apsaugos sekretoriui Alexui Azarui (Aleksui Azarui) ir JAV ambasadorei prie Jungtinių Tautų Kelly Craft (Keli Kraft).

Pekinas taip pat paskelbė sankcijas D. Trumpo buvusiam nacionalinio saugumo patarėjui Johnui Boltonui (Džonui Boltonui) ir buvusiam Baltųjų rūmų strategui Stephenui Bannonui (Stivenui Banonui).

„Manau, kad šis genocidas tęsiasi, ir kad mes esame liudininkai, kaip Kinijos vienpartinė valstybė sistemingai bando sunaikinti uigūrus“, – pareiškė JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo.

„Netylėsime. Jei Kinijos komunistų partijai bus leista vykdyti genocidą ir nusikaltimus žmoniškumui prieš savo žmones, įsivaizduokite, ką ji bus padrąsinta padaryti laisvajam pasauliui, ne tokioje tolimoje ateityje“, – tvirtino jis.

M. Pompeo konkrečiai atkreipė dėmesį į įtarimus dėl priverstinės sterilizacijos, priverstinio darbo, fizinės laisvės atėmimo daugiau kaip milijonui civilių ir kitų laisvės apribojimų.

Žmogaus teisių gynimo grupių ir ekspertų teigimu, Kinijos Sindziango regione daugiau kaip milijonas uigūrų ir kitų daugiausiai musulmonų mažumos grupių narių yra laikomi auklėjimo stovyklose, kurios labiau primena kalėjimus. Jose jie verčiami atsisakyti savo kultūros ir religijos.

Šis JAV valstybės sekretoriaus M. Pompeo pareiškimas pasirodė likus dienai iki dabartinio prezidento Donaldo Trumpo administracijos darbo pabaigos.

Per pastaruosius kelerius metus įtampa tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų – JAV ir Kinijos – smarkiai išaugo.

Kalboje, kurią pasakė likus savaitei iki savo darbo pabaigos, M. Pompeo patvirtino laikraščio „The New York Times“ pranešimą, kad „al Qaeda“ lyderio pavaduotojas pernai buvo nužudytas Teherane, tačiau nesakė, kad jį nukovė Izraelis.

Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas) antradienį atmetė JAV diplomatijos vadovo įtarimus ir atkreipė dėmesį į Amerikos ryšius su Saudo Arabija.

„Nieko neapkvailinsi“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M. J. Zarifas ir pridūrė, kad „visi rugsėjo 11-osios teroristai atvyko“ iš M. Pompeo „mėgstamiausių vietų“ Artimuosiuose Rytuose ir „NĖ VIENAS iš Irano“.

Dauguma 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų Niujorke vykdytojų buvo iš JAV sąjungininkės Saudo Arabijos.

M. Pompeo trečiadienį nebekeliaus į Belgiją, kad galėtų padėti „sklandžiam ir tvarkingam valdžios perdavimo procesui“ Vašingtone, sakė Valstybės departamento atstovė spaudai Morgan Ortagus.

„Dėl to atšaukiame visas šią savaitę planuotas keliones, įskaitant sekretoriaus vizitą į Europą“, – nurodė ji pranešime.

Valstybės departamentas pirmadienį pranešė, kad M. Pompeo nuvyks trumpo vizito į Briuselį ir susitiks ten su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu bei Belgijos lyderiais.

Atstovų Rūmai antradienį balsuos dėl avantiūristinio bandymo priversti viceprezidentą Mike'ą Pence'ą (Maiką Pensą) ir vyriausybę pasitelkti JAV konstitucijos 25-ąją pataisą ir paskelbti D. Trumpą netinkamu eiti savo pareigas.

Tokiu atveju prezidento pareigas laikinai perimtų viceprezidentas, tačiau tokia įvykių eiga mažai tikėtina.

Po balsavimo dėl 25-osios pataisos demokratai trečiadienį Atstovų Rūmuose pradės apkaltos procesą. Vienintelį kaltinimą „kurstymu maištauti“ tikriausiai parems dauguma.

Tačiau respublikonų kontroliuojamas Senatas yra paskelbęs pertrauką iki sausio 19-osios, o jo vadovai sako, kad nėra galimybių prastumti apkaltą prieš Joe Bideno (Džo Baideno) inauguraciją sausio 20-ąją.

Sausio 6-ąją, praėjus kelioms valandoms po neįprasto mitingo, per kurį D. Trumpas pasakė kalbą ir kartojo savo nepagrįstus argumentus, kad lapkritį vykę rinkimai buvo suklastoti, vėliavomis mojuojantys jo šalininkai prasiveržė pro metalines užtvaras, juosiančias Kapitolijų, ir plūstelėjo į kompleksą, kur įstatymų leidėjai buvo susirinkę į nepaprastąjį posėdį, siekdami patvirtinti Rinkikų kolegijos balsavimo rezultatus ir išrinktojo prezidento J. Bideno pergalę.

Įstatymų leidėjams teko slėptis po kėdėmis ir užsidėti dujokaukes, o policija bandė užbarikaduoti pastatą.

Tiek demokratų, tiek respublikonų įstatymų leidėjai penkių žmonių gyvybių pareikalavusį chaosą vadino maištu, o kritikai kaltino D. Trumpą savo kalbomis pakursčius smurtinius neramumus.

M. Pompeo, kuris po rinkimų kalbėjo apie galimybę D. Trumpui likti prezidento poste antrajai kadencijai, smerkė smurtą, tačiau ryžtingai palaikė prezidentą.