2014 metais Juodkalnija pasiskolino 944 mln. JAV dolerių ir už juos planavo tiesti greitkelį nuo Adrijos jūros Baro uosto į šiaurę link Serbijos sienos.
Tai buvo vienas iš kelių Kinijos projektų Balkanuose, kurie sukėlė susirūpinimą, kad vyriausybės tampa pernelyg priklausomos nuo Pekino pinigų.
Naujienose skambėjo pranešimai, esą Juodkalnijai sunkiai sekasi mokėti ir ji ieško Europos Sąjungos pagalbos, tačiau vyriausybė tvirtino, kad situacija valdoma.
Finansų ministras Milojko Spajicius trečiadienį vietos naujienų agentūrai „Mina“ sakė, kad Kinijos „Exim“ bankui buvo sumokėta pirmoji beveik 33 mln. JAV dolerių įmoka.
Greitkelis dabar yra vienas brangiausių pasaulyje, gauta paskola dengia tik pirmuosius 41 km, o reikia nutiesti dar 130 km.
Pirmoji atkarpa turėjo būti baigta 2019 metais, tačiau dabar planuojama baigti ateinantį lapkritį.
Juodkalnija planuoja sausio mėnesį sumokėti dar vieną paskolos įmoką, tačiau vyriausybės pajamas smarkiai sumažino koronaviruso pandemija, nes turizmas yra svarbus sektorius.
Šalies valstybės skola pernai sudarė 97 proc. jos bendrojo vidaus produkto (BVP) ir gerokai viršijo ES nustatytą 60 proc. ribą.
Kinijos paskola sudaro beveik penktadalį šalies BVP, kuris siekia 4,9 mlrd. eurų.
Juodkalnija paprašė ES pagalbos refinansuojant paskolą, o ES plėtros komisaras Oliveris Varhelyi sakė, kad blokas ieško sprendimo.
Briuselis nenori prarasti daugiau įtakos Balkanuose, kur Rusija jau yra aktyvi, tačiau atsisako apmokėti šią brangią sąskaitą.
