Įtampa padidėjo, kai M. Dodikas liepą pasirašė keletą prieštaringai vertinamų teisės aktų, įskaitant įstatymų projektus, kuriais atsisakoma pripažinti Bosnijos tarptautinio vyriausiojo įgaliotinio Christiano Schmidto ir konstitucinio teismo priimtus sprendimus.

Kaltinamasis aktas buvo pateiktas, kai prokurorai rugpjūtį uždegė žalią šviesą tyrimui dėl jam pareikštų įtarimų. Šį sprendimą pirmadienį oficialiai patvirtino šalies aukščiausioji teisminė institucija, taip atverdama kelią pirmajam teismui dėl įtariamų politinių nusikaltimų.

M. Dodikui pareikšti kaltinimai dėl „vyriausiojo įgaliotinio sprendimų nevykdymo“, naujienų agentūrai AFP sakė Bosnijos teismo pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės.

Jeigu bus pripažintas kaltu, jam gresia nuo šešių mėnesių iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Bosniją valdė neveikianti administracinė sistema, sukurta pagal Deitono paktą.

 

64-erių Kremliaus sąjungininkas, kuriam taikomos JAV sankcijos, ne kartą atmetė kaltinimus neteisėtais veiksmais ir juos pavadino politiniu persekiojimu.

Prieš pat pateikiant kaltinimus, M. Dodikas, regis, atsitraukė nuo savo kampanijos prieš Ch. Schmidtą ir atšaukė ankstesnį pažadą suimti pasiuntinį, jei jis atvyks į Bosnijos serbų teritoriją, vadinamą Serbų Respublika.

Vyriausiajam įgaliotiniui pavesta prižiūrėti, kaip vykdomas Deitono susitarimas, kuriuo 1990 m. pavyko užbaigti kruviną pilietinį karą šalyje.

Bosniją valdė neveikianti administracinė sistema, sukurta pagal Deitono paktą. Sistema buvo padalyta į dvi dalis: musulmonų ir kroatų federaciją ir Serbų Respubliką, kurias jungia silpna centrinė vyriausybė.

M. Dodikas jau daugelį metų turi didžiulę įtaką Serbų Respublikai, dažnai kursto etninę įtampą ir grasina atsiskirti.

Bosnijos serbų lyderis įsitraukė į vis didesnę kovą su Ch. Schimidtu, kuris turi didžiulius įgaliojimus, įskaitant galimybę atleisti išrinktus pareigūnus ir įvesti įstatymus Bosnijoje.

Tačiau M. Dodikas atsisakė pripažinti Ch. Schmidto valdžią, nes dėl Rusijos ir Pekino įsikišimo ši pozicija neteko Jungtinių Tautų paramos.

Liepą Ch. Schmidtas panaikino abu M. Dodiko pasirašytus įstatymus.

Tai pranešė teismo pareigūnas naujienų agentūrai AFP. Mat  jis atsisakė vykdyti tarptautinio pasiuntinio, kuriam pavesta prižiūrėti svarbius šalies taikos susitarimus, priimtus sprendimus.

M. Dodikui pareikšti kaltinimai dėl „vyriausiojo įgaliotinio sprendimų nevykdym

Pirmojo iš dviejų prieštaringai vertinamų įstatymų pasirašymas buvo paskutinis iš daugybės įtampą didinančių politinių žingsnių, kuriuos inicijavo M. Dodikas, jau seniai siekiantis atsiskyrimo nuo centrinių institucijų.

Kremliaus sąjungininkas, kuriam šiuo metu JAV taiko sankcijas, yra Bosnijos serbų darinio, vadinamo Serbų Respublika (RS), prezidentas.

Penktadienį M. Dodiko pasirašytu įstatymu RS leidžiama apeiti arba ignoruoti Bosnijos tarptautinio pasiuntinio priimtus sprendimus.

Tarptautinis pasiuntinys prižiūri taikos susitarimo, kuriuo buvo užbaigtas 1992–1995 metais Bosnijoje vykęs karas, civilinius aspektus ir turi įgaliojimus atleisti išrinktus pareigūnus bei priimti įstatymus.

Po įstatymo projekto pasirašymo M. Dodikas laiške jo biurui užsipuolė dabartinį pasiuntinį Christianą Schmidtą (Kristianą Šmitą).

„Vyriausiasis atstovas Bosnijoje neegzistuoja, o neteisingai prisistatyti yra bjauru ir neteisėta“, – rašė Dodikas.

Po to, kai praėjusį mėnesį RS parlamentas pritarė šiai priemonei, M. Dodikas laukia, kol bus pasirašytas kitas teisės aktas, kuriuo RS sustabdo Bosnijos konstitucinio teismo sprendimų pripažinimą.

JAV ambasada Sarajeve penktadienį pasmerkė M. Dodiko pasirašytą įstatymo projektą ir pavadino šį žingsnį: „prieštaraujančiu Konstitucijai ir sąmoningu išpuoliu prieš Deitono taikos susitarimą“.

A. Blinkenas vėlai trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, jog Bosnijos ir Hercegovinos serbų prezidento Milorado Dodiko išpuoliai prieš pagrindines teises ir laisves Serbų Respublikoje rodo, kad jis žengia V. Putino „autoritariniu keliu“.

Serbų Respublika yra Bosnijos ir Hercegovinos dalis, kur dominuoja serbai. M. Dodikas yra šios teritorijos prezidentas ir svarbiausias politikas. Jis ne kartą pasisakė už Bosnijos ir Hercegovinos subyrėjimą ir konfliktavo su Vakarų pareigūnais šioje Balkanų valstybėje.

Anksčiau šį mėnesį M. Dodiko vyriausybė sulaukė Europos Sąjungos ir JAV kritikos dėl stumiamo įstatymo, numatančio vėl kriminalizuoti šmeižimo ir įžeidinėjimo veikas, ir laikomo pasikėsinimu į žodžio laisvę bei nepriklausomą žiniasklaidą.

Be to, M. Dodikas paskelbė, kad ateinančiais mėnesiais bus priimtas įstatymas, atribojantis LGBTQ aktyvistus nuo darželių, mokyklų ir universitetų. Šie pareiškimai nuskambėjo praėjus vos kelioms dienoms po to, kai grupė chuliganų užpuolė LGBTQ aktyvistus ir žurnalistus Bania Lukoje, Serbų Respublikos administraciniame centre.

Griežtai prorusiškas M. Dodikas atmeta Vakarų kritiką ir sako, kad Serbų Respublika nutrauks santykius su Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės ambasadomis Bosnijoje ir Hercegovinoje. Jis paneigė JAV paramos poreikį ir pasmerkė Vašingtono veiklą šioje šalyje, įskaitant nuolat teikiamą finansinę paramą.

„Būtų buvę geriau, jei jie (JAV) nebūtų davę nė dolerio, ir nebūtų taip įsitraukę“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ rašė jis.

Vašingtonas ir Londonas įvedė sankcijas M. Dodikui ir jo artimiems sąjungininkams už tai, kad jis po niokojamo etninio konflikto žlugdė Vakarų pastangas skatinti susitaikymą ir demokratiją šioje šalyje. Jis taip pat ne kartą lankėsi Maskvoje ir susitiko su V. Putinu.

A. Blinkenas pridūrė, kad Jungtinės Valstijos, atstovaujamos ambasadoriaus Michaelo Murphy (Maiklo Merfio), toliau pasisako už demokratinę ir klestinčią ateitį, kurios nusipelno visi Bosnijos ir Hercegovinos žmonės.

Ši Balkanų valstybė yra valdoma sudėtingos administracinės sistemos, sukurtos 1995 metų Deitono taikos susitarimu. Tačiau iš esmės to neužteko, kad būtų sukurtas stabilus pagrindas šalies politinei raidai.

Rusijai užpuolus Ukrainą vis labiau nuogąstaujama, kad Rusija, siekdama atitraukti dėmesį nuo plataus masto invazijos, gali bandyti kelti neramumus tiek Bosnijoje ir Hercegovinoje, tiek kitose Balkanų šalyse.

„V. Putinas yra atsakingas už SR (Serbų Respublikos) ir Rusijos bendradarbiavimo, politinių ir draugiškų santykių plėtojimą ir stiprinimą“, – sakė Bosnijos serbų prezidentas Miloradas Dodikas per apdovanojimų ceremoniją Bosnijos serbų tvirtovėje Bania Lukoje. 

Rugsėjį Maskvoje V. Putiną aplankęs M. Dodikas palaikė glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu, nepaisant Rusijos karo Ukrainoje. Medalis bus įteiktas V. Putinui per kitą jų susitikimą.

Vakarai dažnai kaltina Maskvą, kad ji per savo įgaliotinius Serbijoje ir Bosnijoje siekia destabilizuoti Bosniją ir kitas Balkanų šalis. M. Dodikas atvirai pasisakė už serbų kontroliuojamos Bosnijos atplėšimą nuo bosnių ir kroatų federacijos ir jos prijungimą prie kaimyninės Serbijos.

1995 metais tarpininkaujant JAV sudarytas taikos susitarimas užbaigė karą Bosnijoje, per kurį žuvo mažiausiai 100 000 žmonių ir milijonai liko be namų, tačiau šalis liko labai susiskaldžiusi tarp trijų pagrindinių etninių grupių. Maskva naudojasi šiuo susiskaldymu, tyliai remdama M. Dodiko separatistinę politiką. 

M. Dodikas įteikė V. Putinui apdovanojimą „Serbų Respublikos dienos“ proga, kurią Bosnijos konstitucinis teismas pripažino neteisėta. Tai diena, kai 1992 metais Bosnijos serbai paskelbė atsiskiriantys nuo Bosnijos, siekdami atskirti serbų gyvenamus Balkanų valstybės regionus ir prijungti juos prie Serbijos.

Bosnijoje tvyrojo didelė įtampa, nes serbai pirmadienį planavo surengti pagrindines iškilmes Sarajevo, kurį karo metu trejus metus laikė apgulę, pakraštyje. Tūkstančiai žmonių žuvo per nesiliaujantį Bosnijos sostinės apšaudymą ir snaiperių atakas.

Išsklaidyta intriga

Bosniją ir Hercegoviną po spalio pradžioje praūžusių rinkimų apėmė sumaištis, mat kovoje dėl Serbų Respublikos prezidento posto abu kandidatai – M.Dodikas ir Jelena Trivič – pareiškė iškovoję pergalę.

Nors ir prireikė perskaičiuoti balsus, intriga netrukus išsisklaidė ir M.Dodikas užsitikrino trečią kadenciją šiame poste.

Kadaise socialdemokratu pasiskelbęs M.Dodikas galiausiai pasirodė esąs aršus nacionalistas, trokštantis Serbų Respublikos atsiskyrimo nuo Bosnijos ir Hercegovinos.

Bosnija tebėra padalyta į serbų darinį – Serbų Respubliką – ir musulmonų-kroatų federaciją, kurią jungia silpna centrinė valdžia.

Nuo pat atėjimo į valdžią Serbų Respublikoje 2006 m. M.Dodikas buvo aiškus šios Bosnijos dalies lyderis. Pastaruosius ketverius metus M.Dodikas priklausė trijų narių Prezidiumui ir, kaip teigia Sarajevo universiteto Politikos mokslų fakulteto docentė Hamza Karčič, nuosekliai stengėsi pakenkti Bosnijai, siekdamas ją susilpninti ir vykdyti savo separatistinę darbotvarkę.

Dėl to jis bene vienintelis politinis lyderis pasaulyje, kuris nenuilstamai stengiasi sužlugdyti šalį, kuriai oficialiai vadovauja.

Tik atidėjo planus?

Praėjusių metų pabaigoje M.Dodikas pradėjo procesą, kuris galėjo atvesti prie Serbų Respublikos atsiskyrimo. Jis pats atvirai prisipažino, kad šiam jo planui sutrukdė tik Rusijos karas Ukrainoje. Tiesa, pridūrė, kad tai tik atidėjo planus.

M.Dodiko politika tapo nestabilumo Bosnijoje ir Hercegovinoje ir regione šaltiniu. 2017 m. pradžioje JAV įvedė jam sankcijas – tai reakcija į Serbų Respublikoje M.Dodiko surengtą referendumą dėl sausio 9-osios pažymėjimo „Serbų Respublikos diena“. Tą dieną 1992 m. Bosnijos serbų sukilėliai pradėjo kurti savo nelegalias lygiagrečias institucijas, kurios sukėlė karą ir žiauriu genocidu prasiveržusį smurtą.

Šių metų sausį M.Dodikas sulaukė naujų JAV sankcijų – šįkart už trukdymą įgyvendinti 1995 m. Deitono susitarimus, kurie iš esmės užbaigė kruviną karą.

Pagal šį susitarimą buvo sukurtas sudėtingas valdžios institucijų tinklas, apimantis trijų narių Prezidiumą, Ministrų Tarybą (de facto vyriausybė) ir abiejų darinių parlamentus. Kad būtų suformuota bendra šalies vyriausybė, trims etninėms bendruomenėms atstovaujantys politikai turi sutarti dėl ministerijų pasidalijimo ir būsimos politikos.

Neseniai M.Dodikas ėmėsi veiksmų, kad valstybės kompetencijos būtų iš esmės perduotos būtent Serbų Respublikai. Šiam žingsniui priešinosi JAV vyriausiojo įgaliotinio biuras, prižiūrintis Deitono susitarimų įgyvendinimą.

Galiausiai JAV pavyzdžiu pasekė ir Jungtinė Karalystė, balandį taip pat paskelbusi sankcijas šiam veikėjui.

Mokosi iš pavyzdžių

Siekdamas atsiskyrimo, M.Dodikas bando situaciją Bosnijoje ir Hercegovinoje paversti įšaldytu konfliktu. Stebėdamas panašius konfliktus posovietinėje erdvėje, separatistų lyderis kuria savo paravalstybę.

M.Dodikas puoselėjo vis glaudesnius ryšius su Rusija. Jis atidarė Serbų Respublikos atstovybę Maskvoje, kad galėtų vykdyti oficialios Sarajevo užsienio politikos alternatyviąją versiją.

Per pastarąjį dešimtmetį jis ne kartą lankėsi Rusijoje, o nuo 2014 m., kaip pranešama, su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu susitiko septynis kartus.

Kai vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą, M.Dodikas tvirtai stovėjo V.Putino demagogijos pusėje. Skirtingai nei kiti du Bosnijos Prezidiumo nariai Šefikas Džaferovičius ir Željko Komšičius, kurie pasmerkė invaziją, M.Dodikas atkakliai atsisakė tai daryti.

Tiesą sakant, jis atvirai palaikė Rusijos invaziją, teigdamas, kad ji yra pateisinama. Po Maskvos įsiveržimo daugelis Europos politikų vengė Rusijos prezidento, tik ne M.Dodikas – jis su V.Putinu susitiko birželį, o paskui dar ir rugsėjį. Jis taip pat pritarė referendumams Rusijos okupuotose Ukrainos dalyse.

Kiša koją narystei NATO

M.Dodiko posūkis į Rusijos glėbį yra ryškus nukrypimas nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pabaigos politikos, kai jis buvo laikomas reformatoriumi ir netgi gyrė konflikte svarbia figūra tapusią tuometę JAV valstybės sekretorę Madeleine'ą Albright.

Nuo to laiko daug kas pasikeitė. 1998 m. M.Dodikas prisistatė kaip nuosaikusis ir tuo metu Bosnijoje sulaukė tarptautinių pareigūnų, turėjusių didelę įtaką pokarį išgyvenusioje šalyje, palaikymo.

Tačiau jo sugrįžimas į Serbų Respublikos ministro pirmininko postą 2006 m. pažymėjo naujos griežtos linijos separatistinio nacionalizmo eros pradžią.

Šiandien M.Dodikas yra aršiai antivakarietiškas politikas, prieštaraujantis Bosnijos siekiui įstoti į NATO, o tai puikiai dera su Maskvos požiūriu.

Visa tai daugumai provakarietiškų Bosnijos piliečių kelia susirūpinimą.

Neseniai atliktas Tarptautinio respublikonų instituto tyrimas parodė, kad 58 proc. bosnių ir 52 proc. kroatų pasisako už proeuropietišką ir provakarietišką politiką. Šalies stojimą į NATO palaiko 69 proc. bosnių ir 77 proc. kroatų, tačiau tik 8 proc. Bosnijos serbų.

Pastaruosius kelerius metus Rusijos pareigūnai priešinosi JAV vyriausiojo įgaliotinio biuro sprendimams, nesutiko su tarptautinių karo nusikaltimų tribunolų paskelbtais genocido nuosprendžiais ir vis dažniau pasisakė prieš šalies stojimo į NATO siekius.

Rusija palaikė ir M.Dodiką, ir pastaruoju metu griežto tono besilaikantį Bosnijos kroatų politiką Draganą Čovičą. Abu lyderiai sukūrė tvirtą aljansą ir sėkmingai blokuoja valstybės funkcionavimą. Taip jie siekia neleisti šaliai atitikti narystės NATO kriterijų.

M. Dodiko pozicija jau yra pelniusi jam Jungtinių Valstijų ekonomines sankcijas, tačiau jis turi kuo pasikliauti – savo ilgalaike bičiule Rusija. Remiantis Kremliaus informacija, nuo 2011 m. kovo mėnesio M. Dodikas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo susitikę septynis kartus. Be to, per pastarąjį dešimtmetį jis penkis kartus gyvai bendravo ir su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Rusija yra antra po Serbijos M. Dodiko vadovaujamoje teritorijoje – Serbų Respublikoje – investavusi daugiausiai. [Bosniją ir Hercegoviną sudaro du politiniai dariniai – Bosnijos ir Hercegovinos federacija ir Serbų Respublika – LRT.lt]

„Bosnija išgyvena tylų skilimą, ir tai yra jai geriausia, – neseniai duodamas interviu sakė M. Dodikas. – Jei būtų šansas, mes jo nepraleistume. Tuo niekas neturėtų abejoti.“ Dėl Rusijos jis sakė: „Su rusais nė karto nesu patekęs į nemalonią padėtį. Bendraudamas su vakariečiais, visada susiduriu su ultimatumais.“

Didžiausia krizė nuo karo laikų

Didelei daliai Vakarų Balkanų jau pavyko nusikratyti kruvinų karų, suskaldžiusių buvusią Jugoslaviją, naštos, tačiau dešimtmečius trukusi tarptautinė pagalba vienoje vargingiausių Europos šalių pakeitė nedaug. Nesutarimai tarp trijų Bosnijos etninių grupių, kurias sudėtinga valdžios struktūra laiko kartu, o religija – skiria, smarkiai paveikė ir valstybės institucijas.

Valstybę valdantys subjektai nepajėgūs susitarti dėl pagrindinių ekonominių reformų, kurių reikalauja Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Šaliai skirta TVF trejų metų programa jau stringa – Bosnija nesugebėjo laiku pateikti pirmosios ketvirčio ataskaitos. Kaip duodamas interviu Sarajeve nurodė šalies centrinio banko valdytojas Senadas Softičius, išlaikyti bendrąjį vidaus produktą, kurį sudaro vos 14,5 mlrd. eurų (šiek tiek daugiau kaip 15 proc. ES vidurkio vienam gyventojui), padeda perlaidos iš užsienio.

„Bosnija šiuo metu išgyvena didžiausią krizę nuo karo pabaigos, – sakė Kembridže, Jungtinėje Karalystėje, įsikūrusios konsultavimo politinės rizikos klausimais paslaugų bendrovės „Nova Europa“ direktorius Timothy Lessas. – Bendrai veikiančios šalies valdžios institucijos jau beveik pasiekė visiško skilimo tašką, ir panašu, kad niekas jų performavimu per daug nesidomi.“

Svetlanos Maksič, kurios tėvas, Bosnijos serbas, žuvo kare, gyvenimas ne ką tepagerėjo. Jos vaikystė prabėgo padedant mamai atstatyti per karą sugriautus namus.

Sienos vėl stovi, ir ji dėkoja likimui, kad kartkarčiais gali išvykti į Vokietiją padirbėti slauge ir taip prasimanyti pinigų sąskaitoms, kurios daugeliui jos gimtojo miesto žmonių yra neįkandamos, apmokėti. Darbo Vokietijoje neradus, jai nelieka nieko kita, kaip tik pakelėje iš suklebusio vežimėlio pardavinėti daržoves.

„Negaliu likusio gyvenimo praleisti taip, – sakė ji. – Man jau 31-eri, ir jei greitai kažko nepakeisiu, aš pasmerkta. Kaip norėčiau, kad jie greičiau užbaigtų šitą agoniją. Kas gali išlaikyti žmones drauge, jei jie patys to nenori?“

Valstybė – ant ribos

Bendradarbiauti nesugebantys Bosnijos serbai šiuo požiūriu ne itin skiriasi nuo kitų dviejų šalyje gyvenančių etninių grupių – kroatų ir bosnių musulmonų. Susiskaidymą puikiai atspindi ir šalyje veikiančios bendrovės bei institucijos, kaip antai telekomunikacijų operatoriai, statistikos biurai ir kt., rašoma straipsnyje.

„Tiekiama musulmoniška elektros energija, katalikiška elektros energija ir ortodoksiška elektros energija, – sakė Vyriausiojo įgaliotinio biurui Bosnijoje ir Hercegovinoje vadovaujantis austras Valentinas Inzko, turėdamas omeny tris šalyje veikiančias energetikos įmones. – Tiesą sakant, dabartinė padėtis yra tinkama visiems politikams.“

Bosnijos musulmonai, sudarantys maždaug pusę šalies gyventojų (viso šalyje – 3,7 mln. gyventojų), kaltina M. Dodiką žlugdant šalies ateitį. Tokie lyderiai kaip jis „vykdo destruktyvią, separatistinę ir destabilizuojančią politiką, dėl kurios problemų kyla ne tik Bosnijai ir Hercegovinai – jos padarinius pajus visas regionas ir visa Europa“, savo pranešime įspėjo Bosnijos musulmonų lyderis Bakiras Izetbegovičius.

Bosnijos kroatai taip pat nepritaria partnerystės nutraukimui. Pasak Zagrebo universiteto (Kroatija) politologijos profesoriaus Zarko Puhovskio, jei Bosnijos serbai vis dėlto apsispręstų trauktis, kroatai veikiausiai siektų trikrypčio valstybės padalijimo ir atitinkamai mėgintų prisijungti prie kaimyninės Kroatijos.

Grėstų katastrofa

„Jei Bosnijos serbai atsiskirtų, nors, mano nuomone, to tikimybė labai maža, likusiai Bosnijos ir Hercegovinos daliai grėtų katastrofa, – sakė profesorius. – Karo dabar tikrai nesinorėtų.“

Rusijos teigimu, 1995 m. sudaryto Deitono taikos susitarimo yra laikomasi. Ji nurodo, esą dėl problemų, keliančių grėsmę taikos susitarimui, M. Dodikas kaltinamas nepagrįstai. Kovo mėnesį Maskvoje vykusiame susitikime su Bosnijos serbų lyderiu S. Lavrovas žadėjo toliau plėtoti ryšius su jo frakcija ir reikalauti, kad Vakarų valstybės nepažeidinėtų Bosnijos etninių grupių teisių.

„Plėtodami ryšius su Serbų Respublika, smarkiai suartėjome, ypač turint galvoje, kad mūsų požiūriai į tarptautinius reikalus ir į Deitono taikos susitarimo nuostatų laikymąsi – labai panašūs“, – Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje praėjusį mėnesį publikuotame interviu teigė Rusijos ambasadorius Bosnijoje ir Hercegovinoje Piotras Ivancovas.

M. Dodikas, kurį 1998 m. tuometė JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright pavadino „šviežio oro gūsiu“, Vakarų pasitikėjimą prarado 2006-aisiais. Nuo 2013-ųjų, kalbėdamas apie Srebrenicos žudynes Rytų Bosnijoje, per kurias 1995 m. nužudyta apie 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų, jis nebenaudoja žodžio „genocidas“. Darydamas prielaidą, kad, laužydamas šalies stabilumą užtikrinantį Deitono taikos susitarimą, M. Dodikas „kelia didelę grėsmę Bosnijos ir Hercegovinos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, šių metų sausį JAV iždo departamentas jam pritaikė sankcijas.

Pats M. Dodikas įsitikinęs, kad laikas eina jo naudai ir kad Bosnija subyrės net ir nesurengus referendumo dėl serbų nepriklausomybės (mintį apie tokį referendumą jis turėjo, bet kol kas jos atsisakė).

„Vieną dieną Serbų Respublika bus atskira šalis, – neseniai duodamas interviu Belgrade leidžiamam bulvariniam dienraščiui „Večernje novosti“ sakė jis. – Nesvarbu, ar tai įvyks po penkerių, dešimties ar po penkiolikos metų. Aš užtikrinu, kad Srpska nepriklausomybė į mūsų glėbį įkris kaip prisirpęs obuolys.“

Sekmadienį Bosnijos serbai didžiąja dauguma balsų pritarė „nacionalinės šventės“, kuri minima sausio mėnesį, išsaugojimui, nors ši data labai siejasi su šios suskaldytos šalies 1992-1995 metų pilietiniu karu ir kelia prieštaringus jausmus kitoms šalies etninėms grupėms.

Vieno iš dviejų Bosniją ir Hercogoviną sudarančių politinių darinių – Serbų Respublikos – lyderis M.Dodikas „buvo iškviestas į prokuratūrą kaip įtariamasis“, nurodė prokuratūros atstovas Borisas Grubešičius naujienų agentūrai AFP, tačiau bylos nagrinėjimo datos nenurodė.

Bosnijos konstitucinis referendumas šį referendumą atšaukė, išaiškinęs, kad šventė diskriminuoja ne serbų tautybės šalies gyventojus. Tačiau M.Dodikas nepaisė konstitucinio teismo sprendimo, JAV ir ES nepritarimo bei Serbų Respublikos didžiosios sąjungininkės Serbijos abejonių.

Už konstitucinio teismo sprendimų nepaisymą įstatymai numato nuo šešių mėnesių iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje antradienį laukiama įnirtingo mūšio dėl Didžiosios Britanijos parengtos rezoliucijos, skirtos paminėti 20-ąsias Srebrenicos genocido metines, kurios priėmimui griežtai nepritaria Rusija.

Bosnijai rengiantis šeštadienį minėti šią niūrią sukaktį, 15-os narių Saugumo Taryba balsuos dėl dokumento projekto, kuriame smerkiami Srebrenicoje vykdyti žiaurumai ir raginama imtis priemonių sustiprinti genocido prevenciją visame pasaulyje.

Kol kas neaišku, ar Rusija pasinaudos savo teise vetuoti šį rezoliucijos projektą, kurį Maskvos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Piotras Iljičiovas pavadino „kurstančiu nesantaiką“ ir sufokusuotu „tik į vieną konflikto pusę“.

Nesutarimai dėl šio JT dokumento vėl išryškino susiskaldymą į priešingas stovyklas per Balkanų karus, kai Rusija gynė etninius serbus ir Serbiją, t. y. brolišką slavų ortodoksų tautą, o Vakarų šalys rėmė Bosnijos musulmonus bei katalikišką Kroatiją.

Šis rezoliucijos projektas sukėlė politinę audrą Balkanuose, kur Bosnijos serbų lyderiai atsisako pripažinti genocidu 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų nužudymą 1995 metų liepą.

Dokumente pabrėžiama, kad „tragiškų įvykių Srebrenicoje pripažinimas genocidu yra būtina sąlyga susitaikymui“, ir smerkiamas genocido neigimas.

Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas genocidą Srebrenicoje pavadino „melu“ ir kaltino Britaniją, esą ji, „remdamasi melagingomis deklaracijomis ir ataskaitomis, mėgina užfiksuoti Jungtinėse Tautose, kad prieš musulmonus buvo vykdomas genocidas“.

„Genocidas yra nusikaltimas, o tie, kas jį vykdė, yra nusikaltėliai, kurie turi būti nubausti kaip nusikaltėliai“, - rašė Britanijos ambasadorius prie JT Matthew Rycroftas (Metjus Raikroftas) laiške Mladenui Ivaničiui, kuris yra serbų atstovas Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiume - valstybės vadovo funkcijas vykdančioje kolektyvinėje institucijoje.
„Tai pasakyti nėra „antiserbiška“, nors kai kas taip tvirtina“, - pabrėžė jis.

Laiške JT generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui (Ban Kimunui) M.Ivaničius rezoliucijos projektą pavadino „antiserbišku, nes jame nė žodžiu neužsimenama apie Srebrenicos regione žuvusius serbus“.

Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas trečiadienį pareiškė prašysiąs Rusijos pasinaudoti savo veto teise priimant Didžiosios Britanijos rengiamą Jungtinių Tautų (JT) rezoliuciją dėl genocido Srebrenicoje.

„Aš tikrai reikalausiu (Rusijos pasinaudoti veto teise) ir paaiškinsiu, kad mums (etniniams serbams) tai yra aktuali problema“, – sakė Dodikas Bosnijos serbų televizijai RTRS.

M.Dodikas, Serbų respublikos, kuri po dešimto dešimtmečio karo kartu su Bosnijos ir Hercegovinos Federacija sudaro Bosniją, prezidentas, taip kalbėjo prieš išvykdamas į Rusiją dalyvauti Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume, kuris prasideda ketvirtadienį.

Pasak M.Dodiko, šio forumo užkulisiuose jis turėtų susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Didžioji Britanija sako ruošianti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, minint 20-ąsias Srebrenicos žudynių metines, Jungtinėms Tautoms nesugebėjus užkirsti kelio šiam genocidui.

1995 metais Bosnijos serbų pajėgos, užėmusios Jungtinių Tautų saugomą Srebrenicos anklavą, išžudė beveik 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų, o jų kūnus suvertė į masinius kapus.

Tai buvo didžiausios Europoje po Antrojo pasaulinio karo žudynės, kurias du tarptautiniai teismai įvardino kaip genocidą.

„Tikslus (rezoliucijos) turinys dar derinamas su partneriais, bet mes tikimės, kad joje bus pagerbtas genocido aukų Srebrenicoje atminimas ir tie, kurie per karą kentėjo visose pusėse“, – sakė britų misijos JT atstovas birželio 9 d.

Didžioji Britanija tikisi, kad šis žingsnis „padrąsins žengti kitų žingsnių susitaikymo link“.

Rezoliucijos projektas turėtų būti pateiktas balsavimui pirmąją liepos savaitę, Bosnijai ruošiantis surengti aukų atminimo ceremoniją prie Srebrenicos memorialo liepos 11 dieną.

Rusija yra viena iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių. Kitos nuolatinės Tarybos narės yra Britanija, JAV, Prancūzija ir Kinija.

Bosnijos serbai nesutinka, kad šios žudynės būtų vadinamos genocidu.

„Daroma viskas, kad būtų skelbiama netiesa, ypač kad ten buvo vykdomas genocidas, o serbų aukos yra ignoruojamos“, – kalbėjo M.Dodikas.

Pasak jo, Srebrenicos rajone per 1992-1995 metų karą buvo nužudyta 3,5 tūkstančio serbų.

M.Dodikas pabrėžė, kad sutiktų su tokia rezoliucija, kurioje „Srebrenica būtų skelbiama serbų ir musulmonų genocido vieta“.

Bosnijos 1992-1995 merų karas tarp kroatų, musulmonų ir serbų nusinešė maždaug 100 tūkst. gyvybių.

Srebrenica yra dabartinės Serbų Respublikos teritorijoje.