Nors policija neatmeta jokių versijų, tačiau esą labiausiai tikėtinas pagrobimas. Šalia vietos, kur dingo vaikas, esančios filmavimo kameros užfiksavo, kaip prie stotelės, kur buvo mergaitė privažiuoja automobilis. Paskelbta tarptautinė paieška.

9-erių metų Agota išėjo iš namų Amalių soduose sekmadienį apie pusę 17 val. ir dingo. Pirminiais duomenimis, mergaitė atėjo į Chemijos gatvėje esančią stotelę, nes norėjo važiuoti į netoliese esantį „Girstučio“ prekybos centrą. Visgi, kelionės tikslo vaikas nepasiekė, neįlipo ji ir į jokį autobusą. Paskutinė vaiko mobiliojo ryšio vieta, kur jis dar veikė, taip pat fiksuota toje pačioje stotelėje. Šalia esančių įstaigų vaizdo kameros užfiksavo įtartiną automobilį.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Matosi, kad privažiuoja automobilis, chaotiškai užsuka prieš stotelę, tada nueina į stotelę, keletą minučių ten vyksta kažkas, nesimato, stotelė užstoja, grįžta į mašiną, užsikuria, apsisuka nuvažiuoja į stotelę“, – LNK sakė „Siaurio Šnaucerio“ veterinarijos klinikos vadovė Jurgita Siaurienė.

Nors vaizdo įrašas nekokybiškas, tačiau daroma prielaida, jog šis automobilis gali būti susijęs su vaiko dingimu, nes laikas, kai mergaitė turėjo būti stotelėje, ir atvažiavo mašina – atitinka.

„Automobilis dar keletą minučių ten pastovi, pravažiuoja kelios mašinos, nekyla įtarimų, juodas žmogeliukas sėda už vairo, nuvažiuoja, mergaitės neina įžiūrėti, pagal patį faktą galima konstatuoti, kad mergaitė ten buvo“, – komentavo J. Siaurienė.

Nepatvirtintais duomenimis, buvo ir liudininkų, kurie vaiką stotelėje matė dar prieš 17 val. vakaro, tačiau po šios mašinos pasirodymo, vaikas dingo. Ar tai gali būti susiję, policija kol kas nepatvirtina. Išpirkos ar kitų reikalavimų gauta nėra.

„Informacija perduota visoms apskritims, paskelbta ir tarptautinė paieška, tačiau dabar fiziškai ieškoma Kauno mieste, rajone“, – kalbėjo Kauno policijos vadovas Mindaugas Baršys.

Vaiko visą naktį ieškojo daugybė pareigūnų ir savanorių, apylinkes šukavo kelios dešimtys šaulių.

„Drono koordinatorius per 20 minučių atsirado dingimo vietoje, dirbo visą naktį, koordinatoriai šauliai buvo, naktį apie 200-300 dalyvių“, – teigė Šaulių 2-osios rinktinės vadas Vytautas Žymančius.

Policijos statistika

Šiais metais Kauno apskrityje užregistruota per 6 tūkst. nusikaltimų, vidutiniškai septyniolika per dieną. Panašiai tiek pat buvo registruota ir pernai, tačiau, vertinant nusikalstamų veikų skaičių per dešimt metų, jų žymiai mažėja.

Iš minėtų 6 tūkst. Kaune užregistruota 4 tūkst., tačiau Kauno apskrities policijos viršininkas Mindaugas Baršys nusikalstamoms veikoms vertinti pasiūlė kitą pjūvį: „Jei tą statistiką lyginame su nusikalstamų veikų skaičiumi 100 tūkst. gyventojų, tik Šiauliuose iš didžiųjų miestų jų užregistruota mažiau nei Kaune. Vadinasi, nusikalstamų veikų tankis nėra toks didelis.“

Nusikaltimų TOP5 nesikeičia jau daug metų. Pirmoje vietoje – vagystės, smurtas artimoje aplinkoje, neblaivūs vairuotojai, neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, tiesa ši veika dėl latentiškumo ne visada papuola į penketuką. Penktoje vietoje – sukčiavimas. 20 proc. visų nusikalstamų veikų – vagystės, 14 proc. – smurtas artimoje aplinkoje.

„Kai pradėjau vadovauti Kauno apskrities policijai, daugiausia buvo vagysčių iš automobilių. Tai buvo didžiausia problema, jų buvo registruojama daugiausia. Per trejus metus šis skaičius sumažėjo 40 proc.“, – statistika rėmėsi viršininkas.

Pagerėjimas tiesiogiai susijęs su prevencine veikla, bendras darbas su savivalda – tamsių kiemų apšvietimas, filmavimo kameros. Jau keletą metų patruliuojama ir bepilotėmis skraidyklėmis.

„Daugiau nei 60 proc. visų nusikalstamų veikų yra išaiškinama, t. y. daugiau nei šešios iš dešimties. Iš trijų apskričių Kauno rezultatai yra geriausi. Sunkių ir labai sunkių nusikaltimų išaiškinamumas dar geresnis – 73 proc.“, – teigė M. Baršys.

Kas yra tas dešimtasis dešimtmetis? Reikėtų priminti, kiek tuomet buvo smurtinių nužudymų, viešų išpuolių. Dabar tokių nusikaltimų – vienetai.

Silpnos vietos

Visuomenė policijos darbo kokybę neretai vertina pagal nusikaltimų išaiškinamumą. Anot M. Baršio, vagystės – viena iš sunkiausiai išaiškinamų nusikalstamų veikų rūšių, tačiau 47 proc. jų pavyksta išaiškinti. Palyginkime: 2018 m. buvo išaiškinta tik 18 proc.

„Pareigūnų gebėjimai, padidėjęs įrankių arsenalas nusikalstamoms veikoms išaiškinti, prevencinės priemonės duoda labai daug naudos. Sunkiausia sekasi išaiškinti sukčiavimą – tik 23 proc. Didžioji dalis sukčiavimų vykdoma iš užsienio, todėl susiduriama su keblumais, nes vienose šalyse sukčiavimas yra prioritetas, kitose – ne“, – pastebėjo policijos viršininkas.

Jis ragintų ir pačius kauniečius būti atidesnius. Būta atvejų, kai banko darbuotojai, pastebėję žmogaus sąskaitoje įtartinus pinigų judėjimus, stengiasi perspėti klientą, tačiau neretai asmuo aiškina geriau žinantis. Tik netekęs pinigų supranta klydęs.

Dar vienas kriterijus – nutraukti ikiteisminiai tyrimai. Tokių buvo beveik 30 proc. „Mums skaudžiausia, kai tenka nutraukti ikiteisminius tyrimus dėl to, kad nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę. Vadinasi, yra įtariamasis, bet nesugebame įrodyti, kad jis padarė nusikaltimą. Šiemet buvo 106 ikiteisminiai tyrimai, per kuriuos nesugebėjome įrodyti kaltės. Iš viso nutraukta apie 3 tūkst. tyrimų“, – sakė M.Baršys.

Beje, dažniausiai nutraukiama tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Tai sudaro 43 proc. Asmenys neretai būna neblaivūs, o promilėms sumažėjus paaiškėja, kad tai greičiausiai tebuvo atitinkami bendravimo ypatumai.

Nematoma pusė

Vis dėlto įsimintiniausias 2023 m. įvykis Kaune – akimirksniu grįžimu į XX a. dešimtąjį dešimtmetį pavadintas išpuolis Laisvės alėjoje. „Kas yra tas dešimtasis dešimtmetis? Reikėtų priminti, kiek tuomet buvo smurtinių nužudymų, viešų išpuolių. Dabar tokių nusikaltimų – vienetai. Visuomenė netolerantiška tokiems nusikaltimams. Išpuolį Laisvės alėjoje visi iš karto ėmė filmuoti, dalytis. Tai ženklas nusikaltėliams – toks elgesys nenormalus“, – akcentavo M. Baršys.

Statistika: 1990 m. užregistruotas 31 nužudymas – didžioji dalis ne buitiniai, o grupuočių santykių aiškinimosi padariniai, 47 sunkūs kūno sužalojimai, 204 chuliganizmo atvejai. 2023 m. – penki nužudymai ir visi jie buitiniai, t. y. dėl smurto artimoje aplinkoje arba sugėrovų santykių aiškinimasis, 20 sunkių kūno sužalojimų, 155 viešosios tvarkos pažeidimai.

Nuo 2020 m. pradėti keturi ikiteisminiai tyrimai dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje atiduoti į teismą. „Darbas kovojant su organizuotu nusikalstamumu yra nematomas. Visuomenė pamato tai, kas įvyksta, bet nemato to, kas neįvyksta, o tai, kas neįvyksta, nėra savaime suprantama. Policija, atlikdama neviešo pobūdžio veiksmus, padaro taip, kad neįvyktų, kad asmenys prarastų galimybę vykdyti nusikaltimus“, – nematomus policijos darbo rezultatus minėjo viršininkas.

Pasak M. Baršio, bet kurioje Vakarų valstybėje egzistuoja organizuotas nusikalstamumas, tačiau Lietuvos policija dabar jau turi visai kitų priemonių kontroliuoti šį reiškinį, jį paveikti.

Statybų metai

Geros žinios pareigūnams ir iš „Vilmorus“ atliekamų visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų – policija pasitiki beveik 64 proc. apklaustųjų. Po beveik 89 proc. pasitikėjimo turinčių ugniagesių, policija išlieka antroje vietoje.

Kauno apskrities pareigūnų vadovas šypsosi, kad 2023-ieji buvo geri ne tik visuomenės vertinimu, bet ir gausūs statybų, tačiau tuoj pat patikslina, kad ne Obeliską policijai turi omenyje, nes čia pagarbos policininko profesijai ženklas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Galime pasidžiaugti, kad baigėme darbus Vytauto prospekto pastate. Į buvusias Panemunės policijos komisariato patalpas netrukus įsikels Nemuno policijos komisariatas. Pradėjome remontuoti Kėdainių policijos komisariatą. Džiaugiamės gerėjančiomis darbo sąlygomis pareigūnams“, – vardijo M. Baršys.

Pasak jo, keli dideli tarptautiniai tyrimai neapsiėjo be Kauno policininkų pagalbos, svarbus indėlis užtikrinant tvarką ir saugumą NATO viršūnių susitikime, Eurolygos finalo ketverto varžybose. Tačiau jautri ir skaudi tema išlieka pareigūnų atlyginimai, nors ir augantys, tačiau nekonkurencingi. Anot viršininko, atlyginimai prasideda nuo 900 eurų: „Matome skaičius, kad policininkai dirba papildomus darbus, gavę įstaigos leidimą. Ką tai rodo? Pareigūnas, norėdamas išlaikyti šeimą, turi uždarbiauti. Vis dėlto valstybė turėtų būti suinteresuota, kad pareigūnas į darbą ateitų pailsėjęs, nes kokybės darbui nuovargis neprideda.“

Buvo apžvelgti ne tik praėjusių metų rezultatai, svarbiausi tyrimai ir darbai, tačiau pristatytos ir kryptys, į kurias Kauno apskrities policijos pareigūnai orientuosis šiais metais.

Nusikalstamų veikų mažiau, jų ištyrimų – daugiau

Praėjusiais metais Kauno apskr. VPK orientavosi į sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ištyrimą; turtinių nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų ištyrimą ir prevenciją; pirminės medžiagos surinkimo kokybę; eismo saugumo užtikrinimą; sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo kontrolę; efektyvesnį policijos pajėgų valdymą; struktūrinių pokyčių organizavimą.

Užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo beveik 2 proc., o ištyrimo rodiklis padidėjo nuo 64,5 proc. iki 65,1 proc.

„Jau ne vienerius metus stebime, jog nusikalstamų veikų mūsų apskrityje mažėja, o ištyrimas didėja“, – teigė Kauno apskr. VPK viršininkas Mindaugas Baršys.

2022 m. dominuojančiomis nusikalstamomis veikomis išliko vagystės, smurtas, eismo įvykiai ir neblaivūs vairuotojai, sukčiavimai bei narkotinių medžiagų turėjimas.

„Kalbant apie sunkius ir labai sunkius nusikaltimus turime dar vieną svarbų penketuką. Jį sudaro: narkotinių medžiagų platinimas, sukčiavimai ir vagystės stambiu mastu, sunkūs sveikatos sutrikdymai bei turto pasisavinimo atvejai. Šių nusikaltimų ištyrimo rodiklis siekia 72 proc.“, – aiškino  M. Baršys.

2022 metais registruota žymiai mažiau vagysčių iš/nuo automobilių. Jeigu 2020 metais buvo registruota 794 tokių nusikalstamų veikų, tai 2022 – tik 515 vagysčių iš/nuo automobilių.

Praėjusiais metais fiksuota šiek tiek daugiau viešosios tvarkos pažeidimų.

„Pasibaigus pandemijai, susidūrėme su naujais iššūkiais, vėl pradėti organizuoti masiniai renginiai. Jų pastaraisiais metais, tapus Europos kultūros sostine, buvo išties nemažai. Vien Kaune ir Kauno rajone įvyko daugiau nei 1300 kultūrinių renginių ir iniciatyvų, kuriuose apsilankė daugiau nei milijonas 200 tūkst. lankytojų. 2022 metai pasižymėjo ir sportinių renginių gausa. Policijos, renginių organizatorių, saugos tarnybų bendradarbiavimo dėka renginių metu pavyko išvengti šiurkščių ar masinių teisės pažeidimų“, – akcentavo pareigūnai.

Neblaivūs vairuotojai – opi problema

Žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėjo. 2021 m. žuvo 19 žmonių, o 2022 m. –  17. Kauno mieste eismo įvykiuose žuvo trys žmonės. Tai mažiausiai per pastaruosius 20 metų. 

Tačiau neramina sužeistųjų eismo įvykiuose skaičius. Jis praėjusiais metais padidėjo beveik 8 proc. Taip pat 9 proc. padidėjo eismo įvykių skaičius. Praėjusiais metais Kauno apskrityje fiksuoti 602 eismo įvykiai, o 2021 metais – 552.

Greičio viršijimas bei neblaivūs vairuotojai ir toliau išlieka opia problema mūsų apskrityje. Mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais buvo užfiksuoti 28 tūkst. greičio viršijimo atvejai.

Vykdant policines priemones išaiškinta apie 2 tūkst. neblaivių vairuotojų, beveik 200 tokių vairuotojų sukėlė eismo įvykius. Iš viso dėl neblaivumo patikrinta apie 250 tūkst. vairuotojų.

Praėjusiais metais išaiškinta daugiausia prioritetinių KET pažeidimų visoje Lietuvoje. Nustatyta daugiau nei 30 tūkst. pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Nuolat analizuojamos KET pažeidimų priežastys, vykdomos prevencinės priemonės. Sudaryti avaringiausių vietų bei „neblaivių vairuotojų“ žemėlapiai atspindi ir pareigūnų darbo siekius bei rezultatus – nustatyti vietas, kuriose pasitaiko daugiausia tokių vairuotojų.

Susitikimo metu pasidžiaugta, kad Kauno apskr. VPK pasitiki 82 proc. gyventojų. Kauno apskrityje 85 proc. apklaustųjų jaučiasi saugūs, o 76 proc. gyventojų kriminogeninę situaciją Kauno apskrityje vertina gerai.

 Prioritetu ir šiais metais išlieka pagalba žmonėms

 Kauno apskr. VPK ir toliau ruošiasi dirbti vardan savo apskrities gyventojų, tad svarbiausiu policijos uždaviniu išlieka pagalba žmogui. Ir šįmet didžiausias dėmesys bus skiriamas numatytiems prioritetams. Susitikime dalyvavęs Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius pasidžiaugė, jog kartu su Kauno apskr. VPK 2022 metais baigta apie 15 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Kaune, anot jo, tiriama kas trečia byla Lietuvoje.

Veiklos pristatyme dalyvavęs Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila dėkojo pareigūnams už gerus rezultatus. „Tai yra visų pareigūnų indėlis, darbo organizavimas, prevencija, naujų technologijų taikymas“, – kalbėjo M. Draudvila.

Jam antrino ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė, kuri pridūrė, jog pareigūnų laukia dar vieni iššūkių kupini metai ir žadėjo, jog profesinė sąjunga ir toliau yra pasiruošusi diskutuoti ir ieškoti geriausių sprendimų, atitinkančių pačių pareigūnų ir darbuotojų lūkesčius.

Dėkodamas savivaldybėms, profesinėms sąjungoms, socialiniams partneriams ir kitoms institucijoms, didžiausią padėką Kauno apskr. VPK reiškė pareigūnams, kurie kuria saugesnę Kauno apskritį.  

Metai buvo sėkmingi

„Turėjome savo prioritetus – tai sunkių ir labai sunkių nusikaltimų tyrimas, kova su narkotikų platinimu, eismo saugumas. Ir visais atvejais pavyko pasiekti neblogų rezultatų. Pavyzdžiui, šiemet Kauno apskrityje autoavarijose žuvo beveik perpus mažiau žmonių nei pernai. Gerokai mažiau šiemet buvo ir neblaivių vairuotojų, sukėlusių eismo įvykius. Deja, tokių asmenų nemažėja, tačiau su jais sėkmingai kovojama – šiemet nustatyta kur kas daugiau tokių vairuotojų nei pernai“, – vardijo Kauno policijos vadovas.

Pasak M.Baršio, šiemet neblogai sekėsi kovoti ir su vagystėmis iš automobilių ar nuo jų; jas pavyko sumažinti penktadaliu. Pavyzdžiui, per garsiąją Kauno policijos akciją „Saugus kiemas“, kurioje dalyvavo 26 kiemai, nė viename jų nebuvo apvogtas automobilis.

„Kaip Kauno policijos vadovas, išskirčiau ir tai, kad šiemet pradėta beveik trečdaliu daugiau ikiteisminių tyrimų dėl narkotikų platinimo. Ir tai, mano nuomone, labai didelis pasiekimas, nes asmenys, vartojantys narkotikus, vykdo ir vagystes, ir viešosios tvarkos pažeidimus“, – akcentavo M.Baršys.

Turėjome savo prioritetus – tai sunkių ir labai sunkių nusikaltimų tyrimas, kova su narkotikų platinimu, eismo saugumas. Ir visais atvejais pavyko pasiekti neblogų rezultatų.

Šių metų sėkme Kauno policijos vadovas linkęs laikyti ir nusikaltimų kriminogeniniuose miesto židiniuose mažėjimą. Remiantis gausiais vietinių gyventojų pranešimais apie tai, fiksuoti 27 tokie karštieji taškai. Ėmusis specialių priemonių, net 24-iuose iš jų įtampa pastebimai nuslūgo.

„Išskirčiau ir sėkmingą mūsų pareigūnų operaciją logistikos bendrovių sandėliuose, demaskuojant prekybą alkoholiu be banderolių prisidengiant prekyba automobilių dalimis, ir ikiteisminį tyrimą, sustabdžiusį dokumentų nuo brandos atestato iki vairuotojo pažymėjimo klastojimą“, – teigė Kauno policijos vadovas.

Netrūko ir sukrėtimų

M.Baršys buvo linkęs prisiminti ir 2021-ųjų sukrėtimus, kurių taip pat netrūko. „Vienareikšmiškai išskirtinis šių metų įvykis buvo situacija Aleksote, susijusi su gyvybei pavojingu pilstuku, dėl to dar tebevyksta ikiteisiminis tyrimas. Sukrėtė vaikų gydytojo, disponavusio vaikų pornografija, byla“, – vardijo Kauno policijos vadovas.

Sukrėtė M.Baršį ir įvykis apleistame Kęstučio gatvės viešbutyje, kai tik per laimingą atsitiktinumą nežuvo patrulis. Jis po patirtų sužalojimų jau grįžo į tarnybą.

Be to, anot M.Baršio, šiemet jo pavaldiniai ne kartą tiek tarnyboje, tiek po jos savo elgesiu paskatino jais didžiuotis. Tarp jų – atvejis, kai policijos patrulis, vykęs į įvykio vietą ir turėjęs apvažiuoti spūstį, pamatęs ant šaligatvio gulintį žmogų ir aplink jį besibūriuojančius, nė nedvejodamas sustojo ir puolė nelaimėlį gaivinti. Kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo ne pirmas kartas, kai jis išgelbėjo žmogaus gyvybę.

Išskirtinis, anot M.Baršio, buvo ir Jonavos policininkų poelgis paskutinę minutę sustabdant iš ketvirto aukšto iššokti besirengiančią merginą. „Dėl to mes ir atėjome į policiją, kad padėtume žmogui“, – akcentavo Kauno policijos vadovas, atskleisdamas ir tai, kad atrankose į aukštesnes pareigas būtent tokiems policininkams teikiama pirmenybė.

Prioritetas – tarnyba

Nebuvo šiemet Kauno policijoje ir skandalų, susijusių su pareigūnų piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Ir tai taip pat nemažas jos naujojo vadovo laimėjimas, turint galvoje, kokiomis aplinkybėmis – per pačias Kauno policiją supurčiusio korupcijos skandalo metines – jis atėjo eiti į šias pareigas.

Vienareikšmiškai išskirtinis šių metų įvykis buvo situacija Aleksote, susijusi su gyvybei pavojingu pilstuku; dėl to dar tebevyksta ikiteisminis tyrimas.

Anot M.Baršio, be abejonės, vienas iš šių metų akcentų visai Kauno policijai buvo ilgai lauktas naujo pastato Radvilėnų plente atidarymas ir prasidėjęs kapitalinis pagrindinių rūmų Vytauto prospekte, į kuriuos tikimasi sugrįžti po poros metų, remontas.

Pasiteiravus M.Baršio, kokie 2021-ieji jam buvo kaip tėčiui, sūnui ir sutuoktiniui, Kauno policijos vadovas atsakė: „Vienareikšmiškai – sėkmingi.“ Šnekesnis jis buvo tik paklausus, ar neteko šiemet jam ar kam nors iš artimųjų susidurti akis į akį su koronavirusu. M.Baršys pasidžiaugė, kad to neteko patirti nė vienam iš jo giminės.

Paklausus Kauno policijos vadovo, ko jis tikisi iš ateinančių metų, M.Baršys vėl buvo linkęs susikoncentruoti į tarnybą: „Labai kažko tikėtis neverta, nes labai nestabilu visame pasaulyje. Todėl mes turime sugebėti prie to prisitaikyti ir, nepamirštant prioritetų, atkakliai siekti savo tikslų. O Kauno policijos veiklos prioritetai nesikeis ir kitais metais.“

„Daugelis aplinkinių dvejojo ir bandė nuteikti, kad man, atėjusiam iš mažos apskrities, čia bus labai sunku. Taip, neneigsiu, lengva tikrai nebuvo, tačiau tikėdamasis blogiau, atėjęs supratau, kad yra kur kas geriau“, – sakė  Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininkas M.Baršys.

Pasak vadovo, pačioje pradžioje buvo svarbu veiklos planavimą, valdymą ir atsiskaitymą už rezultatus padaryti suprantamą kiekvienam, nes tik taip ateityje, jo nuomone, galima įsivardinti, kas nesiseka ir laiku pasitaisyti.

„Apskritai darbe stengiuosi vadovautis sisteminiu mąstymu – problemas sprendžiu ir sprendimus priimu ne momentiškai, ne pavieniui, o į visa tai žvelgiu sistemiškai, apžvelgdamas visumą. Natūralu, to tikiuosi ir iš komandos“, – sakė M.Baršys.

M.Baršys Kauno apskrities policijai vadovauja jau metus. (Kauno policijos nuotr.)

Prioritetų netrūksta

„Policijos pareigūnams svarbios visos sritys, norisi užkardyti kuo daugiau nusikalstamų veikų, kad mūsų gyventojai išties jaustųsi saugiai. Tačiau, natūralu, kažkurioms nusikalstamoms veikos turime skirti didesnį dėmesį, telkti jų užkardymui ir išaiškinamumui didesnes pajėgas“, – teigė M.Baršys.

Šiais metais tarp prioritetinių Kauno apskrities policijos pareigūnų vykdomų sričių – sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ištyrimo gerinimas, narkotinių medžiagų platinimo taškų aiškinimasis, vagysčių iš/nuo automobilių mažinimas ir tokių nusikalstamų veikų išaiškinamumo didinimas, kompleksinių priemonių eismo saugumo didinimui diegimas, siekiant mažinti žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių, ekonomikos reiškinių kontrolė, korupcijos rizikų suvaldymas ir aktyvi prevencinė veikla.

„Darbų ir tikslų, kuriant saugesnę aplinką tikrai daug. Daugelyje sričių žvelgiame ir dirbame kompleksiškai – deriname ne tik prevencinius veiksmus, darbą karštais pėdsakais, bet ir darbą su asmenimis, kurie vykdo įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, bei darbą tose vietose, kuriose gauname daugiausiai pranešimų iš pačių gyventojų, kad ateityje situacija galėtų kisti“, – pasakojo vadovas.

Hiperbolizuotas įvaizdis

Paklaustas, ar Kaunas saugus miestas, metus šiai apskričiai vadovaujantis M.Baršys šypteli: „Mitų, nuomonių bei įsitikinimų girdėjau ir girdžiu tikrai visokių. Tačiau dauguma jų – hiperbolizuoti. Kaunas, sakyčiau, niekuo neišsiskiria iš kitų didmiesčių, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų skaičių, teritorijos dydį ir gyventojų tankumą“.

Išties šiais metais Kauno apskrityje stebimas užregistruotų nusikalstamų veikų mažėjimas: per devynis šių metų mėnesius jų registruota kone penktadaliu mažiau. Nusikaltimų išaiškinimas, nors ir neženkliai, taip pat didėja.

„Analizuodami ir vertindami nusikalstamų veikų rūšis, pastebime, kad mūsų apskrityje šiuo metu ketvirtadaliu sumažėjo turto sunaikinimo ar sugadinimo atvejų bei vagysčių, penktadaliu mažiau įvykdyta vagysčių iš/nuo automobilių, beveik trečdaliu sumažėjo vagysčių įsibraunant į gyvenamąsias patalpas ir nežymių sveikatos sutrikdymų, perpus mažiau fiksuota plėšimo atvejų. Taip pat mažėja sukčiavimo atvejų bei atvejų, kuomet transporto priemones vairuoja neblaivus (virš 1,5 prom.) asmuo. Deja, tačiau pastebime ir kai kurių nusikalstamų veikų augimą. Ypač išaugo neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atvejų skaičius, tiek turint tikslą jas platinti, tiek ir be jo. Tai ypatingai latentinė nusikalstama veika, kurios atvejų skaičiaus augimas rodo tai, kad skirtas didesnis dėmesys duoda rezultatų ir policijos darbas šioje srityje gerėja“, – ramino policijos viršininkas, pridurdamas, kad tarp augančių nusikalstamų veikų skaičiaus fiksuojamos ir kitos veikos, kurioms šiais metais skiriama daugiau dėmesio – apgaulingas apskaitos tvarkymas, svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas ar neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų ir aparatų gaminimas, laikymas bei gabenimas.

„Daugėja ir tokių nusikalstamų veikų, kurių anksčiau būta tik pavienių atvejų. Tai viešosios tvarkos pažeidimai, kuomet santykius gatvėje aiškinasi vairuotojai, taip pat atsiranda ir naujų sukčiavimo formų, kai gyventojams siūloma investuoti turimus pinigus. Tad ir mes turime turime eiti tik pirmyn – toliau telksime pajėgas, strateguosime, ieškosime būtų ir, žinoma, kviesime ir pačius gyventojus prisidėti kuriant saugesnę aplinką“, – teigė M.Baršys

Darbe stengiuosi vadovautis sisteminiu mąstymu.

Pandemija nesutrukdė

M.Baršiui užėmus naujas pareigas, šalį kaustė pandemija, kuri turėjo apsunkinti užmegzti santykius ir su kolektyvu, ir su savivalda, ir su kitais socialiniais partneriais.

„Situacija išties buvo sudėtinga, tačiau norint, viskas įmanoma. Naujas kasdienio gyvenimo virsmas parodė, kad turime ieškoti ir galime naudotis įvairiomis formomis, kuriant santykį ir ryšį. Savo dienotvarkėje skyriau daug laiko darbui su kitais, problemų sprendimo ieškojimui, betarpiškam įvykių tyrimui, taip pat lankantis ar nuotoliu, vaizdo konferencijos pagalba, geriant kavą ir padėkojant už darbą“, – pirmuosius mėnesius prisiminė M.Baršys.

Su savivaldų atstovais bei socialiniais partneriais susitikimai vyko kiek kitokiu intensyvumu, tačiau, pasak vadovo, jie buvo produktyvūs, džiuginantys ir padėję atrasti ryšį. „Tokio savivaldų vadovų požiūrio į saugumą ir jo užtikrinimą, koks jis yra Kauno apskrityje, tikriausiai, galėtų pavydėti ne vienas. Esame lygiaverčiai partneriai gvildenant idėjas ir sprendžiant problemas“, – įspūdžiais dalinosi vadovas.

„Tiek praėjusiais, tiek ir šiais metais per pirmuosius tris mėnesius iš gyventojų gauta virš 30 tūkst. pranešimų. Jei iš bendro skaičiaus išminusuotume saviizoliacijoje esančių asmenų patikrinimą, stebėtume gan ženklų pranešimų skaičiaus mažėjimą visoje apskrityje“, – kalbėdamas apie gautus pranešimus iš gyventojų dėstė Kauno apskrities policijos vadovas.

Dominuojantys nusikaltimai

Per pirmuosius metų mėnesius mažėjo ir nusikalstamų veikų registracija. Pačiame Kauno mieste pareigūnai stebi nusikalstamų veikų mažėjimą beveik ketvirtadaliu: Kauno rajone – beveik 40 proc., Kaišiadorių r. – 36 proc., Kėdainių r. – 40 proc. ir Jonavos r. – beveik 28 proc. Dominuojančiomis nusikalstamomis veikomis ir toliau išlieka vagystės, nežymūs sveikatos sutrikdymai ar fizinio skausmo sukėlimai, sukčiavimai bei transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus asmuo. Jei praėjusiais metais į penketuką pateko turto sunaikinimas ar sugadinimas, šiais metais šią nusikalstamą veiką keičia neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Tendencijos, kurios džiugina

Analizuojant trijų mėnesių statistiką stebima vagysčių mažėjimo tendencija. Jų sumažėjo net 35,5 proc. Užregistruotų vagysčių skaičius mažėja visų policijos komisariatų prižiūrimose teritorijose. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, stebimas ir ryškus sukčiavimų skaičiaus mažėjimas – beveik trečdaliu.

Daugelio rajonų policijos komisariatų prižiūrimose teritorijose stebimas sukčiavimo atvejų skaičiaus mažėjimas, išskyrus Kėdainių r. PK ir Jonavos r. PK, kur sukčiavimo atvejų skaičius priešingai – nežymiai, tačiau auga. Pareigūnai atskleidžia ir kas labiausiai domina sukčiaujančius asmenis – pinigai, dažniausiai iki 1000 eurų, įvairūs buities ir ūkio daiktai bei, trečioje vietoje – įvairios prekės.

Į tokius pranešimus tiek kreipiantis gyventojams, tiek ir informacijai pasirodžius viešojoje erdvėje, reaguojame principingai.

Kauno apskrityje stebimas ir viešosios tvarkos pažeidimų skaičiaus mažėjimas. Tačiau pareigūnai atkreipia dėmesį, kad toks pats skaičius išlieka viešosios tvarkos pažeidimų, susijusių su kelių eismo dalyvių konfliktais. Tokių atvejų fiksuota po trylika.

„Į tokius pranešimus tiek kreipiantis gyventojams, tiek ir informacijai pasirodžius viešojoje erdvėje, reaguojame principingai. Mūsų gyventojai turi būti saugūs ir namuose, ir kieme, ir gatvėje“, – sako Kauno pareigūnai.

Dėmesys eismo saugumui nemažėja

Nors apskrityje tiek eismo įvykių skaičius, tiek ir sužeistųjų skaičius sumažėjo 40 proc., o žuvusiųjų – net perpus, Kauno apskrities policijos pareigūnai fiksuoja vis didesnį skaičių pažeidžiančiųjų Kelių eismo taisykles (KET).

Iš viso tris šių metų mėnesius išaiškinta beveik 12 tūkst. KET pažeidimų, kai praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu – mažiau nei 5 tūkst.

„Didžioji dalis užfiksuotų pažeidimų – per 7 tūkst. – tai pavojingiausi KET pažeidimai. Tie pažeidimai, kurie turi didžiausią reikšmę eismo saugumui, kultūrai bei eismo įvykių skaičiaus augimui“, – teigia Kauno apskrities policijos Kelių policijos valdybos viršininkas. Todėl, pasak jo, atsižvelgiant į pažeidimų ir pažeidinėtojų skaičių, ir toliau bus skiriamas didelis dėmesys eismo saugumui.

Mindaugas Baršys/Vilmanto Raupelio nuotr.

Prevencinis darbas nenutrūksta

Nors karantinas ir pristabdė bendrą darbą su bendruomenėmis, gerokai sumažino tiesioginį kontaktą su gyventojais ir persikėlė į virtualią erdvę, tačiau dėl to nenutrūko policijos pareigūnų prevencinė veikla.

Vien per pirmus tris šių metų mėnesius Kauno apskrities policijos pareigūnai įgyvendino per 500 įvairiausių prevencinių priemonių, skirtų tiek moksleiviams, tiek senjorams, tiek įvairaus amžiaus grupių eismo dalyviams.

Daugiausia prevencinių priemonių įgyvendinta Kaune, Kauno bei Kaišiadorių rajonuose. Didelę dalį prevencinių veiklų šiais metais pareigūnai nukreipia į vagysčių prevenciją. Dėl to, manoma, jau stebimas ne tik mažesnis vagysčių skaičius, bet ir didėjantis jų ištyrimas.

Tam tikras pranašumas

– Tai, kad esate žodžio žmogus, jau įrodėte, kaip ir žadėjęs, duodamas pirmąjį interviu pradėjęs dirbti Kaune, "Kauno dienai". Todėl norėtųsi išgirsti, kokia jūsų programa, einant šias pareigas, minimum ir kokia maksimum.

– Sunku kol kas į šį klausimą atsakyti. Dar tik pati pradžia. (Pokalbis vyko tryliktą jo darbo dieną Kaune – aut. past.). Kaip jau esu sakęs, kol kojų normaliai neapšilsiu, tol negalėsiu tiksliai to įvardyti. Esu iš principo analitikas, todėl pirmiausia turiu viską išanalizuoti. Pirmieji mano darbai kol kas – susitikti su visais padalinių vadovais, apskrities merais ir visais socialiniais partneriais bei išgirsti iš jų problemas. Ir tik po to, kai viską išanalizuosiu, galėsiu nusistatyti prioritetus. Tikslus aš bet kokiu atveju turiu, bet dar nenorėčiau jų įvardyti. Vien dėl to, kad, išanalizavus situaciją, jie gali kisti. Todėl kol kas nenoriu prie nieko prisirišti.

Prieš pradėdamas dirbti policijoje su bendramoksliais iš Kauno policijos fakulteto Kauno gatvėse patruliavęs M.Baršys tarnybos dvidešimtmetį sutiks eidamas Kauno apskrities policijos vadovo pareigas. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

– Esate jau ketvirtas Kauno apskrities policijos vadovas per pusseptintų metų. Kokia jūsų nuomonė apie tai lėmusias aplinkybes? Kiek turėtų trukti kadencija šiame atsakingame poste, kad būtų galima įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir nepasiklysti įvairių pagundų žabangose?

– Policijos komisariatų vadovų kadencija yra numatyta teisės aktuose –  penkeri metai su galimybe pratęsti kadenciją dar penkeriems. Manau, kad tai yra optimalu. Per penkerius metus tikrai įmanoma susidėlioti prioritetus ir juos įgyvendinti. Pakankamas ir terminas, numatytas veiklos tęstinumui. Po to jau reikėtų darbuotis kažkur kitur. O dėl jūsų minėtos kadrų kaitos man, žiūrint į visa tai iš šalies, sunku vertinti. Galiu vertinti tik tai, kas yra dabar. O apie buvusius dalykus nenorėčiau nei plėstis, nei reikšti savo nuomonės. Be to, vyksta ir teisminiai procesai. Ir teismas tai įvertins.

– Nė vienas iš jūsų pirmtakų, kaip ir jūs, nebuvo kilęs iš Kauno. Tiesa, vienas, prieš tapdamas Kauno apskrities policijos viršininku, vadovavo apskrities kriminalinei policijai. Tai, kad policijos komisariatų vadovais skiriami pareigūnai iš pašalės, jūsų nuomone, yra pranašumas einant šias pareigas ar trūkumas?

Didvyriai yra tie, kurie dirba gatvėje. Dieną ir naktį reaguoja į iškvietimus ir sulaiko nusikaltėlius. Reikėtų kalbinti juos. Neketinu prisiimti už juos laurų.

– Aš manau, kad tai yra pranašumas dėl to, kad, atėjęs į naują darbovietę, gali daug ką pamatyti kitomis akimis. Ir pamatai tai, ko galbūt nemato čia dirbantys. Kiekvienas vadovas įneša į kolektyvą kažką naujo. Lygiai taip pat, kaip kažką naujo jis gauna ir iš darbuotojų.

Atkirtis nepatenkintiems

– Po pergalės atrankoje jums atskleidus, kad jau prieš pusantrų metų persikėlėte gyventi į Kauną, atsirado peno gandams, kad šios pareigos jums esą buvo pažadėtos iš anksto...

– Neturiu, ką komentuoti. (Pašnekovas nesuvaldo juoko – aut. past.) Vien dėl to, kad į tokias pareigas vyksta atrankos procesas. Aš manau, kad jis labai skaidrus. Kadangi atrankoje dalyvauja ir Vidaus reikalų ministerijos atstovai. O prieš tai mes Valstybės tarnybos departamente turime gana rimtą ir ilgą testavimą. Todėl manau, kad laimėjau atranką sąžiningai. Ir daugiau neturiu ką šiuo klausimu pasakyti. Galiu tik pakartoti, ką jau esu sakęs, kad man važinėti iš Kauno į Marijampolę, tapus jos policijos viršininku, buvo arčiau negu iš Tauragės, kur dirbau prieš tai.

– Kokia jūsų nuomonė apie prieštaringai vertinamą policijos reformą, kurią Liną Pernavą policijos generalinio komisaro poste pakeitęs Renatas Požėla jau bando tobulinti? Gal skaitėte ir "Kauno dienos" praėjusio savaitgalio reportažą, ar kauniečiai jaučiasi saugūs savo mieste ir kaip jie vertina šią reformą?

– Skaičiau. Tačiau aš įvykusios policijos reformos tikrai nevertinu prieštaringai. Policija turi keistis, nes keičiasi ir gyvenimas, ir žmonės, ir nusikalstamumas. Taisytinų dalykų šioje reformoje galbūt ir yra, kaip ir kiekvienoje reformoje. Suprantu ir kauniečius, kad jie jaustųsi saugiai tik tada, kai nebūtų jokių nusikaltimų. Bet sutikime, kad tokių miestų ir valstybių pasaulyje nėra. Ir šiuo metu yra gerokai saugiau, negu buvo prieš tai. Apie nusikalstamumo mažėjimą teigia ir statistika. Nors ir sakoma, kad ji – didelis melas, bet juk visko neiškraipysi. Manau, kad ir skaičiai rodo, kad ši reforma pasiteisino. Tokių nusikaltimų, kokie būdavo, ar tokio jų skaičiaus jau tikrai nebėra.

Manau, kad gana didelis ir Kaune dirbančių policijos ekipažų skaičius. Ir, mano manymu, policijos Kauno gatvėse pakanka. Be to, vyksta ir nematomas policijos darbas. Mano manymu, žmonės turi jaustis saugiai nematydami policijos, o tiesiog dėl mūsų atliekamų tam tikrų prevencinių darbų.

Atėjo ne griauti, o kurti

– Esate dirbęs daugelyje policijos padalinių – konvojaus, kelių policijoje, patrulių ir apylinkės inspektorių tarnybose, kriminalinės policijos tyrėju, organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriuje. Kurios iš šių pareigų labiausiai patiko? Ir kas lėmė, kad tapote policininku?

– Labiausiai patiko darbas organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriuje, nes, kaip jau ir minėjau, esu analitikas. Mėgstu analizuoti procesus ir daryti išvadas. Gal dėl to darbas kriminalinėje žvalgyboje man buvo arčiausiai širdies.

Kodėl tapau policininku, aiškaus atsakymo neturiu. Šią profesiją pasirinkau dvyliktoje klasėje. Tiesiog taip susidėliojo. Tikrai nebuvau tas, kuris svajojo tapti policininku nuo vaikystės. Rinkausi, ar tapti mokytoju, ar policininku. Pasirinkau šią profesiją. Ir nė karto dėl to nesigailėjau. Nors iki tol nei šeimoje, nei giminėje policininkų nebuvo. Nėra ir dabar. Kol kas aš vienas. Ir tikrai neinu į darbą kaip į katorgą. Man darbas kartu yra ir hobis.

– Paskelbus, kad, dirbdamas Tauragėje, vadovavote ir jos policijos skyriui, kovojusiam su vietiniu organizuotu nusikalstamumu, ne vienam interneto komentatoriui tai asocijavosi su Šviniumi, palikusiu pėdsaką ir Kauno kriminalinėse kronikose. Viena iš labiausiai nuvalkiotų klišių apie Kauną – kad, aptvėrus jį spygliuota viela, visi žinotų, už ką sėdi. Beje, su tokia nuostata dirbti į Kauną buvo atvykę ir kai kurie jūsų pirmtakai. Su kuo jums, kaip policijos pareigūnui, turinčiam 20 metų tarnybos stažą, pirmiausia asocijuojasi Kaunas?

– Šviniaus siautėjimas Tauragėje – jau labai seni laikai. Kai dirbau Tauragės organizuoto nusikalstamumo padalinyje, taip pat buvome pradėję ne vieną ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu. Ir sėkmingai pabaigę, bet teismo sprendimai yra tokie, kokie yra. Jam, kiek pamenu, buvo skirtos tik piniginės baudos – už viešosios tvarkos pažeidimus ir grasinimus. O apie tai, kas neįrodyta, neverta kalbėti.

Neatrodo man kažkoks išskirtinis miestas ir Kaunas. Visuose šalies didmiesčiuose yra savų problemų. Ir visos jos, mano manymu, yra panašios. Taigi Kaunas tikrai nėra kažkokia Lietuvos nusikalstamumo sostinė ar pan. Nors čia ir vyksta tam tikri procesai. Jie yra žinomi ir kontroliuojami. Ir tai yra vienas iš mano prioritetų.

– Per jūsų minimus procesus, išgarsinusius Kauną, jūs mokėtės Kauno policijos fakultete ir turbūt patruliuodavote su kitais kursantais miesto gatvėse.

– Taip. Tuo metu buvo visko. Mums patruliuoti patikdavo. Bet kažkokių išskirtinių dalykų tikrai nebuvo. Be to, tęsiant atsakymą į ankstesnį klausimą, tikrai nenoriu teigti, kad dabar viską išdraskysiu ir padarysiu čia tvarką. Atėjau į Kauną ne griauti, o kurti – ir saugesnę aplinką, ir geresnę bei draugiškesnę žmonėms policiją.

Jaučiasi saugus

– Kaip sekasi adaptuotis Kaune jūsų šeimai?

– Gerai sekasi. (Šis atsakymas, kurį taip pat lydėjo pašnekovo šypsena, buvo po ilgiausios viso pokalbio metu pauzės – aut. past.) Turiu šeimą ir du vaikus, bet nenorėčiau labiau dėl to plėstis. Nes darbas yra darbas, o asmeninis gyvenimas – asmeninis.

Vilmanto Raupelio nuotr.

– Kokie pirmi įspūdžiai, tapus Kauno apskrities policijos viršininku? Ar radote čia tai, ko tikėjotės?

– Lyginti Kauną su Marijampole, kurioje prieš tai dirbau, – beprasmiška, nes dabar visai kiti masteliai. Bet pirmas įspūdis geras. Kauno policijos kolektyvas – brandus, jame nemažai savo srities profesionalų. Nors dar ne su visais padalinių vadovais teko bendrauti. Dėl dabartinės pandemijos situacijos. Tačiau tikrai radau Kaune tai, ko tikėjausi. Kauno policijos paros suvestinėje įvykių daugiau, bet čia daugiau ir gyventojų. Bet Kaune nėra jokių išskirtinių įvykių, kokių nebūtų šalyje. Pavyzdžiui, kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Kaune, šiemet užregistruojama kur kas mažiau vagysčių iš automobilių. Nors kauniečiai dėl to ir skundėsi jūsų dienraščiui. Mes tuos procesus irgi matome. Ir kontroliuojame. Tačiau natūralu, kad, sugavus vienus vagis, pradeda dirbti kiti. Visai to užkardyti neįmanoma. Tačiau pripažįstu, kad daug kas priklauso ir nuo policijos aktyvumo. Todėl kreipsime dėmesį į prevenciją. Ir labai stipriai. Tiek matomais, tiek nematomais būdais. Ir kokybišką, be chaoso rezonsaninių nusikaltimų suvaldymą.

– Ar per tuos pusantrų metų, kai gyvenate Kaune, neteko pačiam, jūsų artimiesiems ar draugams patirti tai, apie ką pasakojo minėto reportažo metu kalbinti kauniečiai?

– Asmeniškai aš jaučiuosi Kaune labai saugiai. Ir vaikštau tamsiais vakarais vienas. Per tuos pusantrų metų, kai čia gyvenu, tikrai nėra buvę, kad tektų skambinti į policiją ar eiti kur nors įsikišti. Tikrai nesu ta žvaigždė, kurią reikėtų kalbinti. Ar visažinis, žinantis atsakymus į visus klausimas. Didvyriai yra tie, kurie dirba gatvėje. Dieną ir naktį reaguoja į iškvietimus ir sulaiko nusikaltėlius. Reikėtų kalbinti juos. Neketinu prisiimti už juos laurų. Nes didvyriai yra jie, o ne vadovai. Vadovų tikslas – nustatyti prioritetus, kad jie taptų pavaldinių tikslu. Be to, vadovas turi šalinti kliūtis, kurios trukdo šiuos tikslus įgyvendinti. Žodžiu, vadovas tėra tik vadybininkas. Manau, kad ateityje daugiau dėmesio bus skiriama tikriesiems didvyriams.

Kauno apskrities policijai laikinai vadovavęs Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas Elanas Jablonskas, tuo tarpu, paskiriamas laikinai eiti Marijampolės apskrities policijos viršininko pareigas.

„Kol kas laikinai vadovaus E. Jablonskas, o kažkada artimiausiu metu bus paskelbta atranka“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Kol E. Jablonskas laikinai vadovauja apskričių komisariatams, Imuniteto valdybos viršininko pareigose jį pavaduoja kiti pareigūnai.

M. Baršys gimė 1982 metais Tauragėje. Mykolo Romerio universitete įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, tarnybą pradėjo 2001 metais Tauragės rajono policijos komisariate. Nuo 2017 metų jis vadovavo Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

E. Jablonskas laikinuoju Kauno apskrities policijos vadovu paskirtas pernai lapkritį.

Elanas Jablonskas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Jis dalyvavo ir nuolatinio apskrities policijos vadovo atrankoje, kurią laimėjo M. Baršys.

Mindaugas Baršys/Policijos nuotr.

Laikinasis vadovas Kauno apskrities policijai paskirtas po to, kai tuometinis komisariato vadovas Darius Žukauskas buvo nušalintas nuo pareigų pradėjus patikrinimą dėl įtartinų jo ryšių.

Šių metų vasario 26 dieną D. Žukauskas atleistas, nes neteko teisės dirbti su slapta informacija. D. Žukauskas atleidimą yra apskundęs, jo byla nagrinėjama teisme

Atsižvelgiant į situaciją šalyje ir Kauno apskrities vyriausiajame komisariate (AVPK) konstatuotą koronaviruso židinį, generalinis policijos komisaras Renatas Požėla pristatys Kauno apskrities policijai naująjį jos vadovą nuotoliniu būdu.

Simboliška, kad tai įvyks per skandalo, supurčiusio Kauno AVPK, metines. 2019-ųjų spalio 9-ąją savo darbo vietoje buvo sulaikytas jo Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus viršininkas Donatas Karalukas, po ko komisariate prasidėjo iškalbingos permainos, palietusios ir kitų Kauno AVPK valdybų vadovus. O vadovauti komisariatui laikinai buvo paskirtas Policijos departamento Imuniteto valdybos, atliekančios šią skandalų virtinę lėmusį ikiteisminį tyrimą, viršininkas Elanas Jablonskas. Anot šiam tyrimui vadovaujančios Generalinės prokuratūros, jį tikimasi baigti dar šiais metais.

Kaip jau rašyta, būtent E.Jablonską šią vasarą paskelbtoje atrankoje į Kauno AVPK viršininko pareigas nugalėjo M.Baršys.

Manoma, kad tokį komisijos, kuriai vadovavo generalinis policijos komisaras R.Požėla ir kurią sudarė Policijos departamento vadovybė bei struktūrinių padalinių vadovai, sprendimą lėmė tai, kad M.Baršys yra dirbęs beveik visose policijos tarnybose.

Iš Tauragės kilęs 38-erių M.Baršys yra Mykolo Romerio universitetą baigęs teisės magistras. Jo darbo stažas policijoje – beveik 20 metų. Tarnybą joje M.Baršys pradėjo nuo viešosios tvarkos poskyrio konvojavimo grandies policininko Tauragės rajono policijos komisariate. Jame dirbo septynerius metus – ir Kelių policijos mobiliosios grandies policininku, ir Patrulių būrio patruliu, ir apylinkės inspektorių grupės vyriausiuoju patruliu, ir kriminalinės policijos tyrėju. 2008-aisiais M.Baršys buvo paskirtas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo poskyrio vyresniuoju tyrėju, o po metų – ir viso šio su Žemaitijos gaujomis kovojančio skyriaus viršininku. Po devynerių metų galinėjimosi su jomis M.Baršys tapo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotoju. O dar po šešerių metų paskirtas vadovauti Marijampolės apskrities policijos komisariatui.

Mindaugas Baršys/Policijos nuotr.

Kalbintas po pergalės atrankoje į Kauno AVPK vadovus M.Baršys neslėpė, kad viena iš priežasčių dalyvauti joje buvo tai, jog jis jau pusantrų metų gyvena Kaune. „Todėl man svarbu saugumas Kaune“, – akcentavo tada M.Baršys, teigęs ir tai, kad noras vadovauti Kauno apskrities policijai susijęs su galimybe augti ir manymu, kad tam tinkamas savybes jis taip pat turi.

Dar viena M.Baršio, kuris pagal horoskopą yra Avinas ir mėgsta sportuoti bei skaityti knygas, sąsaja su Kaunu yra tai, kad jis prieš devyniolika metų baigė Lietuvos teisės universiteto Kauno policijos fakultetą.

Lėmė universalumas?

Toks buvo vakar pagaliau į posėdį susirinkusios komisijos, kuriai vadovavo generalinis policijos komisaras Renatas Požėla ir kurią sudarė Policijos departamento vadovybė, struktūrinių padalinių vadovai bei Vidaus reikalų ministerijos ir profesinių sąjungų atstovai – pastarieji tik stebėtojų teisėmis, sprendimas.

Kaip pasiskirstė komisijos narių balsai, Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis "Kauno dienai" nepatikslino teigdamas, kad tai "nelabai yra viešinama". Tačiau, panašu, kad tokį sprendimą greičiausiai lėmė tai, kad M.Baršys yra dirbęs beveik visose policijos tarnybose, taigi yra gerokai universalesnis už savo žemietį E.Jablonską. Nors abu yra Mykolo Romerio universiteto auklėtiniai, įgiję ten teisės magistro kvalifikacinį laipsnį.

Leiskite bent dvi savaites apšilti kojas ir tada jums šį interviu pažadu.

Biografija iškalbinga

38-erių M.Baršio, gimusio Tauragėje, darbo stažas policijoje – beveik dvidešimt metų.

Tarnybą joje naujasis Kauno apskrities policijos vadovas pradėjo nuo viešosios tvarkos poskyrio konvojavimo grandies policininko Tauragės rajono policijos komisariate. Jame M.Baršys dirbo septynerius metus – ir kelių policijos mobiliosios grandies policininku, ir patrulių būrio patruliu, ir apylinkės inspektorių grupės vyriausiuoju patruliu, ir kriminalinės policijos tyrėju. Iš šių pareigų jis 2008-aisiais buvo paskirtas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo poskyrio vyresniuoju tyrėju, o po metų tapo ir viso šio su Žemaitijos gaujomis kovojančio skyriaus viršininku.

Po devynerių metų galynėjimosi su jomis M.Baršys tapo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotoju. O dar po šešerių metų paskirtas vadovauti Marijampolės apskrities policijos komisariatui. Jo viršininko pareigas M.Baršys ėjo pastaruosius daugiau kaip trejus metus.

Mindaugas Baršys/Policijos nuotr.

Kaune – pusantrų metų

Kada M.Baršys jau imsis darbų Kaune, Policijos departamento atstovas R.Matonis atsakyti negalėjo. Tačiau, jo žiniomis, nuo pernykščio spalio – po pradėto ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos Kauno policijoje laikinai jai vadovavęs iš Plungės kilęs E.Jablonskas po vakarykščio sprendimo grįš į ankstesnes savo pareigas – vadovauti Policijos departamento Imuniteto valdybai.

"Kauno dienai" vakar pavyko pakalbinti ir E.Jablonską Kauno apskrities policijos vadovo pareigose pakeisiantį dvejais metais už jį jaunesnį M.Baršį. Šis neslėpė, kad viena iš priežasčių dalyvauti atrankoje, kurią laimėjo, buvo tai, jog jis jau pusantrų metų gyvena Kaune.

"Todėl man svarbu saugumas Kaune", – teigė M.Baršys. O Kaune su šeima jam teko atsidurti dėl to, kad tapus Marijampolės apskrities policijos viršininku, iš Kauno važinėti į naują darbovietę buvo arčiau negu iš Tauragės.

Pirmas pažadas

Be to, M.Baršys tradiciškai teigė, kad noras vadovauti Kauno apskrities policijai susijęs su galimybe augti ir manymu, kad tam tinkamas savybes jis taip pat turi.

"Kauno dienos" žiniomis, dar viena M.Baršio, kuris pagal horoskopą yra Avinas ir mėgsta sportuoti bei skaityti knygas, sąsaja su Kaunu yra tai, kad jis prieš devyniolika metų baigė Lietuvos teisės universiteto Kauno policijos fakultetą.

M.Baršio manymu, Kauno apskrities policijos vadovo pareigas jis turėtų pradėti eiti per mėnesį. Tiek turėtų trukti dokumentų sutvarkymas. O pasiteiravus, kada jis duos "Kauno dienai" išsamesnį interviu apie savo tikslus dirbant naujose pareigose, naujasis Kauno apskrities policijos vadovas atsakė: "Leiskite bent dvi savaites apšilti kojas ir tada jums šį interviu pažadu."