Mindaugas Ispanijoje kartu su kataloniete žmona Silvija augina dvi dukras. „Gyvenime sutinki žmones, su kuriais miela būti. Ispanijoje žmonės geri, klimato sąlygos puikios. Kai manęs klausia, ar planuoju grįžti į Lietuvą, aš sakau, kad niekada negali žinoti, kur ir kaip pabaigsi. Niekada negalima uždaryti durų“, – portalo žurnalistams pasakoja lietuvis.

– Kaip pasikeitė jūsų kasdienybė šalį apėmus koronaviruso krizei ir paskelbus karantiną? Kaip dabar atrodo jūsų įprasta diena?

– Kai prasidėjo karantinas, visi klubai Ispanijoje užsidarė, kadangi esu anksčiau dirbęs priėmimo skyriuje ir mačiau, kad vis daugiau medicinos personalo žmonių suserga, paskambinau savo kolegoms ir pasiūliau savo pagalbą, jeigu reikėtų. 

Vaikams vyksta nuotolinės pamokos. Jie maži, reikia padėti. Kieme sportuojame, taip pat daug skaitau, atsirado laiko rašyti mokslinius straipsnius, pabaigti kitus pradėtus darbus. Žodžiu, kiekviena diena praeina labai greitai.  Visos dienos panašios – kartais su vaikais gaminame įdomesnius patiekalus, žaidžiame stalo žaidimus, užsiimame įdomesniu sportu, reikia padėti daryti namų darbus. Todėl nors iš namų išeiti negalime, darbų netrūksta.

– Dirbate Barselonos futbolo klube, kokios nuotaikos vyrauja ten? Ar susisiekiate su kitais darbuotojais?

– Klube esu komandos gydytojas, su komandos nariais nuolat palaikome kontaktą. Šiuo metu ruošiamės grįžimui – tikimės, kad greitu metu bus galima pradėti treniruotis, todėl turime būti pasiruošę šiam žingsniui.

– Kokie karantino apribojimai taikomi Ispanijoje? Kaip manote, ar jie veiksmingi?

Krūviai išties labai dideli. Tikėtina, medikai, kurie dirba koronaviruso protrūkio židiniuose, po šių įvykių gali susidurti su psichologinėmis problemomis.

– Ispanijoje karantinas tikrai griežtesnis – negalima išeiti nei pasivaikščioti į parkus ar kažkur individualiai sportuoti. Nedirba ir restoranai, barai. Anksčiau buvo net ir pramonė sustojusi – nedirbo fabrikai. Šią savaitę, kadangi karantinas buvo atlaisvintas, pradėjo dirbti kai kurios įmonės. Išeiti iš namų leidžiama tik su svarbiu tikslu – vykstant į darbą, apsipirkti. Matau, kad karantinas Lietuvoje laisvesnis.

– Kaip atrodo apsipirkimas prekybos centruose? Kokių saugos reikalavimų imtasi?

– Apribojimai yra – reguliuojami žmonių srautai. Teko ir eilėse stovėti į duonos kepyklą – prieš mane laukė gal net aštuoniolika žmonių. Prekybos centruose privaloma dėvėti kaukes, pirštines, visur galima rasti dezinfekcinio skysčio. Tik prasidėjus karantinui jautėsi dezinfekcinio skysčio, pirštinių ir tam tikrų produktų stygius – visi manė, kad ir parduotuvės užsidarys. Šiuo metu trūksta tik kai kurių produktų, ypatingai kepimo miltelių, miltų – žmonės būdami namuose tikriausiai daug pyragų kepa ir užsiima konditerija (šypsosi, – aut. past.).  Mūsų šeima stengiasi pirkti šviežius produktus. Maistą stengiamės pirkti kartą per savaitę. Į parduotuvę einame turėdami sąrašą, ką būtina pirkti.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Ispanijoje koronavirusas išplito žaibišku greičiu. Kaip manote, ar šalies reakcija į kovą su koronavirusu nebuvo pavėluota? Kas galėjo turėti įtakos, kad šalyje užsikrėtusiųjų skaičius per trumpą laiką taip išaugo?

– Aš manau, kad Ispanijoje mes šiek tiek pavėlavome įvedant karantino sąlygas. Vos tik Italijoje pasimatė koronaviruso protrūkis, Ispanija turėjo griežtai sustabdyti žmonių vykimą į Italiją. Prie protrūkio Ispanijoje prisidėjo ir tai, kad Madride, sostinėje, įvyko vienas iš didžiausių protrūkių, kur beveik visi keliai susikryžiuoja ir daug žmonių keliauja į Madridą, iš jo į kitą miestą ir taip gavosi, kad koronavirusas pradėjo plisti į kitas šalies vietas.

Jeigu Ispanijoje būtume pradėję veikti dviem, trim ar net keturiom savaitėm anksčiau, galbūt tie skaičiai būtų kitokie, nei yra dabar. Tikimės, kad greitu metu, jeigu užsikrėtusiųjų kreivė nepradės didėti, karantinas greitai baigsis. Tačiau mokyklos, universitetai... Mažai tikimybės, kad jie pradės greitai veikti.

Mano manymu, Lietuvoje nepaprastoji padėtis nebuvo paskelbta per anksti. Jeigu palyginsime skaičius, Lietuvoje tikrai yra nedaug užsikrėtusiųjų, mirčių. Gerai, kad priemonės buvo įvestos anksti. Reikia būti dėkingiems ir žmonėms, kurie buvo sąmoningi ir liko namuose. Teigiama, kad Ispanijoje koronaviruso pikas jau pasiektas. Tačiau šiauriau esančios šalys (kaip ir Lietuva), manau, atsilieka dviem-trim savaitėm, todėl nors Lietuvoje viruso pikas dar gali būti nepasiektas, tačiau kreivė plokštėja. 

Yra daug įmonių, kurios pradėjo gaminti greituosius testus, todėl reikia atkreipti dėmesį, kurie testai yra geriausi, jautriausi, patikimiausi. Čia kaip su mašinomis – vienos geros, kitos nelabai.

– Tikriausiai girdėjote, kad antradienį Lietuvoje karantinas buvo sušvelnintas. Ar ne per anksti?

– Specialistai turi patikimą informaciją ir jie sprendimų neima iš piršto. Jie stebi situaciją ir jeigu mato, kad situaciją galima pradėti švelninti, jie ir priima tokius sprendimus.

– Pasaulyje populiarėja greitieji koronaviruso testai. Ar jie patikimi?

– Testų yra įvairiausių. Vienas iš jų – tyrimas imant ėminį iš nosiaryklės – jeigu jis paimtas neteisingai, galima gauti teigiamą ar neigiamą rezultatą. Yra daug įmonių, kurios pradėjo gaminti greituosius testus, todėl reikia atkreipti dėmesį, kurie testai yra geriausi, jautriausi, patikimiausi. Reikia išsirinkti geriausią iš geriausių. Čia kaip su mašinomis – vienos geros, kitos nelabai (šypsosi, – aut. past). Jeigu testas teigiamas, galima taikyti gydymą ir karantiną. Blogiausia, jei testo atsakymas – neigiamas, kuris yra melagingas. Tada žmogus gali manyti, kad yra sveikas, o iš tiesų sirgti koronavirusu. Ispanijoje jau atliekami ir populiacijos tyrimai – siekiama išsiaiškinti, kaip virusas yra išplitęs. Tikimasi ištirti 60-80 proc. žmonių.

– Galbūt turite pažįstamų medikų, kurie dirba pirmose fronto linijose? Kokie jų išgyvenimai?

– Tikriausiai sunkiausia – intektologams ir terapeutais, kurie jau ligoninės palatose ar intensyvios pagalbos skyriuose susiduria su pacientais. Ligonių yra tikrai daug, pavyzdžiui, daugelis medikų yra įpratę per dieną priimti 15-20 pacientų, šiuo metu tas skaičius gali būti išaugęs net iki 50. Krūviai išties labai dideli. Tikėtina, kad medikai, kurie dirba koronaviruso protrūkio židiniuose, po šių įvykių gali susidurti su psichologinėmis problemomis. Ne tik medikams, bet ir pareigūnams liks postresinė trauma. Jiems reikės padėti, kad gyvenimas grįžtų į normalų ritmą.

– Socialiniuose tinkluose nuolat dalijatės informaciniais vaizdo įrašais apie koronavirusą. Kaip nusprendėte tai pradėti ir ar už tokį informacijos skleidimą sulaukėte tik teigiamos internautų reakcijos?

– Turiu draugų Lietuvoje, su jais pradėjome kalbėtis apie koronavirusą. Pastebėjau, kad draugų tarpe buvo daug nežinomybės apie šią situaciją, todėl paklausiau, ar jie nenorėtų, kad aš paruoščiau informacinį vaizdo įrašą. Pamatę įrašą, mano draugai paprašė patalpinti jį feisbuke, taip jie ir išplito. Pastebiu, kad žmonėms kyla klausimų, todėl ir sukūriau tokius vaizdo įrašus. Nuomonių yra įvairių, pasaulis juk spalvingas. Svarbiausia, kad žmonės, kurie laukė tokios informacijos, ją gavo ir galėjo pritaikyti šiai situacijai.

– Kokios koronaviruso prognozės? Kaip manote, ar jis sugrįš į Lietuvą ir kitas šalis rudenį?

– Jeigu virusas rudenį sugrįš – būsime kitokioje pasiruošimo stadijoje. Daugelis žmonių bus persirgę, įgiję imunitetą. Bus pasiruošusios ir ligoninės, ir intensyvios terapijos skyriai. Kalbant apie užsikrėtusiuosius pakartotinai, kol kas neaišku, ar organizme aktyvuojasi tas pats virusas, ar mutavęs virusas. Imunitetas virusui gali būti dešimt metų, gali trukti vos mėnuo ar savaitė. Kol kas nežinoma, kokiam laikui įgyjamas ilgalaikis imunitetas.

Lietuvoje nepaprastoji padėtis nebuvo paskelbta per anksti.

– Kaip apie vienintelį kovos su koronaviruso ginklą kalbama apie vakciną. Kaip manote, ar mokslininkams pavyks ją išrasti dar šiais metais?

– Kol kas neaišku, ar vakcina taps kasmetiniu skiepu (kaip gripo atveju) ar reikės skiepytis kas kelerius metus. Laikas parodys. Vakcinos gamyba yra labai sudėtingas procesas, kuris gali trukti daug metų. Galima išrasti vakciną, bet svarbu ir vakcinos saugumas – todėl jų kūrimas ir trunka ilgai. Tikiuosi, kad pavyks sukurti saugią ir gerą vakciną, kuria galėtų mus apsaugoti. 

– Ko labiausiai pasiilgstate Lietuvoje? Ar dažnai čia grįžtate?

– Anksčiau grįždavome dažniau. Visada stengiamės parvykti vasarą. Labiausiai Lietuvoje pasiilgstu tėvų, draugų, vietų, kur visada miela grįžti ir apsilankyti. 

– Ko palinkėtumėte lietuviams kovoje su koronavirusu?

– Kantrybės. Vieną dieną, gal net ganėtinai greitai, grįšime į įprastą gyvenimą, todėl būkime optimistai. Kadangi dabar turime daugiau laiko ir būname namuose, galime pamąstyti, kas yra tikrosios mūsų gyvenimo vertybės ir džiaugtis tuo, ką turime.

„Apie sergamumą. Kaip ir minėjau anksčiau, šio viruso užkrečiamumo vektorius yra tris kartus didesnis nei paprasto gripo viruso. Užsikrėtus juo po maždaug 24-27 valandų tampama šio viruso nešiotoju, platintoju, neturint jokių ligos požymių. Apytiksliai po penkių dienų gali atsirasti pirmieji ligos simptomai ir po to sergamumo eiga priklausys nuo įvairių faktorių: nuo viruso kiekio, kuris pateko į plaučius, imuniteto, amžiaus ir kitų lėtinių ligų“, – sako medikas.

Pristabdžius šio viruso plitimą, galėsime apsaugoti savo sveikatos apsaugos sistemą nuo griūties ir mūsų gydytojai galės kuo geriau atlikti savo darbą.

„O šio viruso platintoju gali išlikti net iki dviejų savaičių po pasveikimo. Anksčiau minėjau, kad praktiškai visi mes persirgsime šiuo virusu. Ir dar kol kas neaišku, ar šis virusas išnyks ar liks cirkuliuoti tarp mūsų. Laikas parodys. Ankstesniame mano pavyzdyje apie tūkstantį užsikrėtusių asmenų minėjau, kad net 80-90 proc. žmonių nepajus jokių užsikrėtimo požymių arba turės lengvus peršalimo simptomus. Dauguma šių žmonių nesikreips niekur, ieškodami medicinos pagalbos. O likusi dalis, kuri kreipiasi į gydytojus, ir būna įtraukiama į statistiką, kur registruojami visi šio viruso požymiai, ligos eiga, komplikacijos ir mirtingumas“, – skaičiuoja M. Gudelis.

Medikas pabrėžia ir karantino svarbą – tik laikydamiesi saviizoliacijos galime sustabdyti viruso plitimą. „Vėl norėčiau sugrįžti prie karantino. Čia yra labai, labai svarbi saviizoliacijos tema. Dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, šiuo būdu stengiamasi izoliuoti virusą, kad jis negalėtų plisti iš vieno žmogaus į kitą. Ir tikimasi, kad laikui bėgant šis virusas galėtų išnykti, kaip ir kiti šios šeimos virusai. Aišku, tai tik hipotezė, o laikas parodys, kaip bus. Kitas labai svarbus dalykas yra – jei ir užsikrėsime, kad patekęs į kvėpavimo takus šio viruso kiekis būtų kuo mažesnis. Šis kiekis gali būti mažesnis jei tai bus sporalinis kontaktas su šiuo virusu, nei pavyzdžiui būnant uždaroje patalpoje su šio viruso nešiotoju ar platintoju. Jei viruso kiekis nedidelis, tada turime daugiau galimybių susirgti besimptomatine arba lengva šio viruso forma ir neturėti didelių komplikacijų“, – teigia medikas.

Šiandien, kad laimėtume karą prieš virusą, mūsų prašo pasilikti namuose.

„Trečias dalykas – pristabdžius šio viruso plitimą, galėsime apsaugoti savo sveikatos apsaugos sistemą nuo griūties ir mūsų gydytojai galės kuo geriau atlikti savo darbą ir tuo pačiu išgelbėti daugiau gyvybių. Nenoriu kalbėti apie šio viruso gydymą, nes šiuo metu vyksta daugiau 260 mokslinių tyrimų, kuriais ieškoma geriausio gydymo. O šiuo metu naudojami priešmaliariniai ar antiretroviraliniai vaistai kol kas neįrodė savo pranašumo prieš šį virusą, todėl yra tarsi bandymų stadijoje“, – sako M. Gudelis.

Medikas pabrėžia apsauginių kaukių nešiojimo būtinybę. Pasak jo, šiuo metu, net ir nejausdami viruso simptomų, galime būti ligos platintojai. „Kalbant apie kaukių nešiojimą, aš manau, kad esant šiai pandemijai, visi mes esame potencialūs šio viruso nešiotojai ir platintojai. Kad apsaugotume kitus ir tuo pačiu save, kaukės yra reikalingos, jei turime dirbti arba turime eiti į parduotuvę apsipirkti. Ir taip yra galimybė sumažinti išskiriamų virusų kiekį. Yra įvairiausių kaukių, kurios turi skirtingas funkcijas. Vienos apsaugo, kad neužsikrėstume, o kitos – kad neplatintume šio viruso. Aš asmeniškai kai einu į darbą ar į parduotuvę apsipirkti, naudoju chirurginę kaukę“, – pasakoja medikas.

„Visi gydytojai prašome savo pacientų arba žmonių, kad jie tiesiog klausytų mūsų patarimo ir liktų namuose. Neklaidžiotų be tikslo nei po parkus, nei po parduotuves, nei po miestą. Yra labai svarbu izoliuoti šį virusą, kad susirgimų atvejai būtų kuo lengvesni ir prasirgtume lengva arba be jokių požymių forma, kad mūsų ligoninės galėtų dirbti 100 proc. arba net didesniu pajėgumu. Žinote, man neseniai kažkas yra pasakę: mūsų seneliai ir proseneliai buvo priversti išeiti į karą, o šiandien, kad laimėtume karą prieš virusą, mūsų prašo pasilikti namuose“, – taip savo įrašą baigia M. Gudelis.

Primename, kad iki ketvirtadienio ryto Lietuvoje patvirtinta 290 susirgimų koronavirusu COVID-19, nurodo Sveikatos apsaugos ministerija.

Jos duomenimis, nuo šios užkrečiamosios ligos šalyje mirė keturi žmonės, vienas pasveiko.

Trečiadienį ištirti 849 mėginiai, iš viso atlikta 4320 tyrimų.

Siekiant stabdyti koronaviruso plitimą kovo 16 dieną Lietuvoje paskelbtas karantinas. Jis pratęstas iki balandžio 13 dienos.

„Norėčiau jums priminti apie karantino svarbą. Matau, kad Lietuvoje gyvenimas tęsiasi – žmonės parkuose, gamtoje, geras oras, karantinas, į darbą nereikia eiti, negi namuose sėdėsi? Negerai. Karantinas yra tam, kad apsaugotume save, mums brangius žmones, savo šeimas, ir laikas pagalvoti apie kitus žmones, pažįstamus ar nepažįstamus. Vis vien, vienaip ar kitaip tai yra brangūs žmonės. Jei dabar nepadarysime namų darbų, neliksime namuose užsidarę, vėliau susidursime su tokiomis pačiomis problemomis, kaip susiduria Italija ir šiuo metu Ispanija. Beje, manoma, kad Ispanijoje blogiausi laikai dar ateityje, nes ji irgi nepadarė namų darbų“, – apie prognozes kalba M. Gudelis.

Šiuo metu karantinas reiškia, kad būtina likti namuose – prašau, pasilikite namuose, niekur neikite, jeigu nėra svarbaus reikalo.

Medikas įspėja – net jei nejaučiate jokių koronavirusui būdingų simptomų, vis tiek gali būti, kad esate ligos nešiotojai. „Priminsiu, šio viruso inkubacinis periodas yra dvi savaitės – per šį periodą mes galime nejusti jokių ligos požymių, bet užkrėtinėti kitus. Ir iš klinikinės praktikos, iš kitų mano draugų gydytojų pasakojimų, yra labai daug atvejų, kai tyrimas yra klaidingas, neigiamas, ir tai yra pavojingiausia. Galvoji, kad esi sveikas, o iš tikrųjų esi apsikrėtęs. Todėl šiuo metu karantinas reiškia, kad būtina likti namuose – prašau, pasilikite namuose, niekur neikite, jeigu nėra svarbaus reikalo“, – primygtinai prašo medikas.

M. Gudelis sako, kad jeigu apsilankymas parduotuvėje yra neišvengiamas, geriausia į ją eiti iš anksto pasiruošus. „Išeikite iš namų nebent, jeigu reikia nusipirkti maisto, bet prieš tai pasiruoškite produktų sąrašą, kad nereikėtų blaškytis po prekybos centrą. Arba jeigu reikia eiti į darbą ir to negalima išvengti. Parduotuvėje naudokite pirštines arba išėję iš jos nusivalykite rankas su dezinfekuojančiu skysčiu. Grįžę namo nusiplaukite rankas. Nevaikščiokite po namus su lauko drabužiais. Ir neslampinėkite po parduotuves – nustatyta, kad ant plastmasinių paviršių virusas gali išbūti net 72 valandas, ant nerūdijančio metalo – 48 valandas, ant kartono – 24 valandas, ir ore 2,5 ar 2,7 valandos“, – skaičiuoja jis.

„Laikykitės atstumo nuo žmonių – patvirtinta, kad tiesioginis užsikrėtimas gali vykti net dviejų metrų atstumu. Jei turite važiuoti savo automobiliu ar eiti į darbą, stenkitės eiti ar važiuoti vieni, be kitų šeimos narių ar draugų. Taip pat stenkitės vengti visuomeninio transporto, vietų parkuose, visuomeninių susirinkimų“, – sako medikas.

Tik visi kartu būdami supratingi galime nugalėti šį virusą, būdami namuose galbūt išvengsime jo, o jei susirgsime, galbūt lengvesne forma, bet apsaugosime kitus žmones.

M. Gudelis sako, kad Ispanija, kitaip nei, pavyzdžiui, Pietų Korėja, koronaviruso grėsmei tinkamai pasiruošusi nebuvo. „Daug kas manęs klausia apie Pietų Korėją. Matote, Pietų Korėja jau praeityje yra turėjusi patirties su koronavirusu. Jie pradėjo veikti nuo nulinės minutės. Iškart skatino socialinį atsiribojimą, transporto apribojimus, tokiu keliu jiems pavyko išlyginti susirgimų kreivę, ir uždaryti virusą, kuris laikui bėgant numiršta. Čia, pavyzdžiui, Ispanijoje mes to nepadarėme. Nepadarėme dėl nerimo, dėl baimės, dėl tikriausiai tam tikrų ekonominių pasekmių – mums nepavyko greitai identifikuoti pirmų atvejų, atskirti kontaktų, nepavyko įvykdyti kontaktų kontrolės nuo nulinės minutės. Todėl ir praleidome galimybę. Nenoriu, kad taip įvyktų Lietuvoje ir visus skatinu likti namuose. Čia ne bajeris. Tik visi kartu būdami supratingi galime nugalėti šį virusą, būdami namuose galbūt išvengsime jo, o jei susirgsime, galbūt lengvesne forma, bet apsaugosime kitus žmones, kurie yra labiau pažeidžiami. Brangieji, likime namuose. Bučiuoju“, – įrašą baigia medikas.

Primename, kad karantinas Lietuvoje įvestas kovo 16 dieną.

Lietuvoje iš viso šiuo metu yra nustatyti 129 užsikrėtimo koronaviruso infekcija atvejai.

Kovo 20 dieną mirė pirmas COVID-19 užsikrėtęs žmogus – pagyvenusi moteris iš Ukmergės.

Pirmoji gydyta nuo viruso moteris iš Šiaulių pasveiko.

Norėdamas su lietuviškai kalbančia visuomene pasidalyti kuo aiškesne informacija apie koronavirusą jis tikisi, kad tai padės žmonėms atsijoti dezinformaciją ir mitus.

„Matau, kad trūksta informacijos arba šia informacija tiesiog spekuliuojama“, – argumentavo M. Gudelis prieš pateikdamas mokslinių ir praktinių žinių, susijusių su iššūkiu pasauliui tapusiu virusu.

Jis iš karto įspėjo nenorintis nieko išgąsdinti. „Tiesiog manau, kad privalome žinoti teisybę. Kadangi esame suaugę žmonės, kiekvienas iš mūsų nuspręs, kaip ir ką daryti, kaip elgtis“, – dėstė M. Gudelis.

Kodėl šis virusas yra toks pavojingas?

Anot M. Gudelio, viruso pavojingumą nulemia trys faktoriai: viruso užkrečiamumo vektorius, sergamumas ir mirtingumas. „Šio viruso vektorius yra tarp 1,5 ir 2,5. Ir tai yra tris kartus didesnis vektorius negu gripo. Blogiausia, kad labiau nei visi kiti virusai šis virusas mūsų kūne gali būti dvi savaites ir nesukelti jokių simptomų, jokių problemų, tačiau tuo pačiu metu užkrėtinėti aplinką ir kitus žmones“, – aiškino medikas.

Jo nuomone, per du tris mėnesius visi persirgsime šiuo virusu. Jeigu susirgs tūkstantis žmonių, 900 iš jų (gretutinių ligų neturintis jaunimas ir vaikai) neturės jokių simptomų. Likusiems 80 pasireikš karščiavimas, galvos, raumenų skausmai, kiti gripo požymiai. Per dvi tris savaites jie pasveiks. Likę dvidešimt žmonių neapsieis be ligoninės, kur prireiks gydymo antibiotikais, kortizonu, deguonimi, bronchų dilatatoriais. Penkiolikai iš jų, kaip prognozuojama, pasireikš plaučių uždegimo komplikacijos, o likusiems penkiems prireiks intensyvios terapijos skyriaus. 

Trys greičiausiai numirs, o du ateityje gali turėti sunkių plaučių fibrozės komplikacijų, jiems gali prireikti net plaučių transplantacijos, – vaizdą sudėliojo M. Gudelis.

Kodėl reikalingas karantinas?

Koronavirusą lyginant su gripu, anot M. Gudelio, didelė dalis populiacijos yra paskiepyta nuo gripo, jis aktyvus tik penkis šešis mėnesius, o „koronavirusas yra tarsi banga“.

Kai atsilaisvina viena vieta ligoninėje, jos laukia net septyni žmonės, ir gydytojas turi pasirinkti, kurį išgelbėti.

„Per du tris mėnesius jis užkrečia visus ir kas tada nutinka su ligoninėmis? Neturiu duomenų apie ligonines Lietuvoje, tačiau galiu papasakoti apie tai, kas vyksta Ispanijoje, kur gyvena apie 40 mln. žmonių. Vadinasi, kad maždaug 4 mln. žmonių turės simptomatinę formą. 3,2 mln. persirgs ir pasveiks namuose, o 600 tūkst. bus paguldyti dėl vadinamos plaučių uždegimo komplikacijų bei bus gydomi ligoninėje. 200 tūkst. bus paguldyti į intensyvios terapijos skyrių“, – prognozavo M. Gudelis.

Tačiau Ispanijoje, anot jo, iš viso yra apie 200 tūkst. vietų ligoninėse ir 3,8 tūkst. vietų intensyvios terapijos skyriuose. „Taigi, tikroji problema nėra pats virusas, o jo epidemiologinės savybės, kurios gali sukelti sveikatos apsaugos sistemos kolapsą – tai, kas nutiko Italijoje. Kai atsilaisvina viena vieta ligoninėje, jos laukia net septyni žmonės, ir gydytojas turi pasirinkti, kurį išgelbėti“, – pažymi daktaras.

Komplikacijos, pasak jo, priklauso nuo to, kiek viruso pateko į organizmą, ir nuo žmogaus genetinių savybių. „Sėdėti namuose turime todėl, kad jeigu užsikrėsime šiuo virusu, jo kiekis kūne būtų kuo mažesnis, ir galėtume jį persirgti kuo lengviau.

Jis pataria nepanikuoti, būti sau ramiai namuose, nevažinėti visuomeniniu transportu, nekeliauti, neiti į žmonių susibūrimo vietas. „Būkime atsakingi“, – ragino medikas.

Primename, kad Ispanijoje, kovo 15-osios duomenimis, užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius išaugo iki 7 753, o mirčių – iki 288. Ispanija patenka tarp kelių Europos šalių, patiriančių didžiausią koronaviruso protrūkį. Siekiant sustabdyti jo plitimą, Ispanijos vyriausybė įvedė įvairių apribojimų, gyventojams leidžiama išvykti iš namų tik darbo ir medicininės priežiūros tikslais bei nusipirkti maisto.

Lietuvoje iš viso jau patvirtinta 17 koronaviruso atvejų, visi jie – įvežtiniai. Dėl šios priežasties nuo pirmadienio visoje šalyje paskelbtas karantinas.