„Susitelkimas politikų artėjant šios sesijos sprendimams yra labai svarbus. Kad mes vienodintume požiūrį ir supratimą“, – pirmadienį Seime vykstančioje diskusijoje dėl azartinių lošimų reguliavimo teigė M. Lingė.

Lošimų priežiūros tarnybos psichologo Olego Mackevičiaus teigimu, pagalbos ieškančiųjų šiemet padaugėjo paaiškėjus, kad investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo buvęs partneris Šarūnas Stepukonis įtariamas kazino pralošęs milijonus eurų. 

Jo duomenimis, šiemet į medikus jau kreipėsi 27 žmonės, norintys gydytis nuo lošimų priklausomybės – anksčiau būdavo vidutiniškai apie 40 tokių prašymų per metus: „Jaučiame, kad pagalbos poreikis yra didelis“.

O. Mackevičiaus duomenimis, iki šiol 16,45 tūkst. žmonių paprašė neįleisti jų į lošimų vietas ar kitaip apriboti jų bandymą lošti.  

„41 žmogus per parą kreipiasi“, – diskusijoje teigė O. Mackevičius.

Gyventojai, norintys apriboti savo galimybę lošti, nuo 2017 metų gegužės Lošimų priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriams gali pateikti prašymą jų neįleisti į lošimų namus.  

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkė Laima Jasevičiūtė-Ufartienė pabrėžė, kad Lietuvoje dažniausiai lošiama norint gauti papildomų pajamų.

„Lošia vedini siekio įgyti pajamų. Laisvalaikio praleidimas lieka antroje vietoje“, – teigė mokslininkė, atlikusi tyrimą apie loterijų ir azartinių lošimų paplitimą bei įpročius.

Tyrimas atskleidė, kad per mėnesį loterijoms ir lošimams išleidžiama apie 34,7 euro.

Pasak L. Jasevičiūtės-Ufartienės, lošimų problema didžiausia Alytaus, Tauragės ir Kauno, o mažiausia – Marijampolės regione.

Seimas kovą priėmė svarstyti grupės įvairių frakcijų parlamentarų pateiktas pataisas visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą. Taip pat siūloma leisti žaisti visus azartinius lošimus bei dalyvauti loterijose žmonėms nuo 21 metų.

„Kol kas taip atrodo, panašu. Jeigu nėra opozicijos, kalbėti apie visumą, apie bendrą gynybos mokestį, matyt, nėra labai tikslinga. Verslas ne vieną kartą yra patvirtinęs ir pasakęs, kad esame už gynybos stiprinimą. Galima kai kuriuos mokesčius ir kelti, ir verslui, ir galimai prastesnėje sferoje“, – pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje prieš politinių partijų bei verslo atstovų susitikimą dėl finansavimo gynybai kalbėjo V. Janulevičius.

„Bet norėtųsi, kad atsakymai, pradinis susitarimas ateitų iš valdančiųjų ir opozicijos, o mes vėliau kartu derintume pozicijas. Verslas pasiruošęs diskutuoti visais klausimais“, – pažymėjo jis.

V. Janulevičius tikino, kad „pozityvaus fono nepriduoda“ ir krašto apsaugo ministro Arvydo Anušausko komentarai apie galimai neskaidrius viešuosius pirkimus.

„Tokiu metu ir atvykstant Vokietijos brigadai kitais metais... Nežinau, kiek tie komentarai yra tikslūs, tą atsakys kitos komisijos ir teisėsauga, čia ne verslui spręsti. Bet pozityvaus fono tai nepriduoda“, – teigė LPK prezidentas.

Jis taip pat akcentavo, kad verslas norėtų prisidėti prie gynybos finansavimai, tačiau norėtų žinoti aiškiai, kokiems segmentams lėšos būtų skiriamos. LPK vadovas aiškino, kad verslas yra labiausiai suinteresuotas stabilia situacija.

„Norėtųsi sistemos konkretesnės, aiškesnės, kad Lietuvos verslas galėtų dalyvauti. (...) Mes nenorime žinoti visų gynybinių paslapčių plačiai, bet bent kokiems segmentams išeina, turėtume žinoti“, – sakė V. Janulevičius.

Verslas labiausiai suinteresuotas stabilia situacija, nes visi čia investuojame, tikime savo šalimi ir esame didžiausi optimistai. 72 proc. verslo savininkų gintų savo šalį ginklu, kai visų žmonių bendrai paėmus yra tik 22 proc.

 

„Verslas labiausiai suinteresuotas stabilia situacija, nes visi čia investuojame, tikime savo šalimi ir esame didžiausi optimistai. 72 proc. verslo savininkų gintų savo šalį ginklu, kai visų žmonių bendrai paėmus yra tik 22 proc.“ – pažymėjo jis.

Pirmadienį Vyriausybėje politinių partijų bei verslo atstovai susirinko į antrąjį premjerės Ingridos Šimonytės inicijuojamą susitikimą dėl finansavimo gynybai. Visgi, susitikimas vyks A. Anušauskui pranešus apie atsistatydinimą. Po tokių žinių opozicija pareiškė planuojamame susitikime nedalyvausianti.

Pirmasis toks susirinkimas įvyko sausio pabaigoje.

A. Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.

I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.

M. Lingė: iššūkiai dėl gynybos niekur nedingsta, tad A. Anušausko atsistatydinimas nesutrukdys ieškoti bendrų sprendimų

Nepaisant krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimo, iššūkiai dėl gynybos niekur nedingsta, tad sprendimų Seime bus bendrai ieškoma toliau, teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė.

„Visokiausių iššūkių turim, bet, nepriklausomai nuo tų iššūkių, man atrodo yra svarbu (...) būtent noras ieškoti sprendimų (...) Ir tie pokyčiai, tikiuosi, apskritai išeis į naudą, kad turėtume aktyvius visus suinteresuotus asmenis, veikiančius politinėje padangėje ir atsakančius už telkiančią lyderystę tų sprendimų paieškai“, – Vyriausybėje žurnalistams pirmadienį kalbėjo Mindaugas Lingė.

Ir tie pokyčiai, tikiuosi, apskritai išeis į naudą, kad turėtume aktyvius visus suinteresuotus asmenis (...)

 

Jo teigimu, opozicijos pasitraukimo iš partijų susitarimo dėl gynybos problema gali būti greitai išspręsta, kai bus atsakyta dėl jiems kilusių klausimų apie neskaidrius viešuosius pirkimus Krašto apsaugos ministerijoje (KAM), taip pat dėl laisvos ministro kėdės.

„Manau, labai greitai jie gali būti išsklaidyti. Girdėjau dvi sąlygas: kas buvo pareikšta apie viešuosius pirkimus, tai manau tą atsakymą jau padavė Specialiųjų tyrimų tarnyba. Antroji sąlyga buvo ministro buvimas, tai ji gali išsispręsti labai greitai“, – pridūrė M. Lingė.

ELTA primena, kad žinia apie netikėtą ministro atsistatydinimą pasirodė penktadienį. A. Anušauskui nei patvirtinant, nei paneigiant socialiniuose tinkluose pasklidusių kalbų apie atsistatydinimą, Vyriausybės spaudos tarnyba penktadienio vakarą išplatino pranešimą, kuriame nurodyta, jog premjerė gavo A. Anušausko prašymą trauktis iš Ministrų kabineto.

Šeštadienio ryte apie atsistatydinimą daugiau detalių pateikė ir pats A. Anušauskas. Po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams A. Anušauskas sakė, kad jis iš premjerės sulaukė pasiūlymo užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui, o pačiam užimti jo, komiteto pirmininko vietą Seime. Kaip teigė politikas, jis tokios „rokiruotės“ atsisakė.

Visgi, po susitikimo su prezidentu A. Anušauskas taip pat užsiminė apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje – politikas tikino susidūręs su „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“.

Savo ruožtu I. Šimonytė savo feisbuko paskyroje parašė, kad krašto apsaugos ministro A. Anušausko atsistatydinimas nėra susijęs su kaip nors staiga pakitusia Lietuvos nacionalinio saugumo būkle ar neigiamomis žiniomis apie ministerijos veiklą. Pasak jos, tai yra susiję su lūkesčiu per šią kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.

Kad yra pasiruošęs sėsti į krašto apsaugos ministro postą šeštadienį sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, tą jis padarys jei tik sulauks pasiūlymo.

Pirmadienį Vyriausybėje politinių partijų bei verslo atstovai susirinko į antrąjį premjerės Ingridos Šimonytės inicijuojamą susitikimą dėl finansavimo gynybai. Visgi, susitikimas vyks A. Anušauskui pranešus apie atsistatydinimą. Po tokių žinių opozicija pareiškė planuojamame susitikime nedalyvausianti.

Pirmasis toks susirinkimas įvyko sausio pabaigoje.

A. Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.

I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.

Pasak jo, šalies vadovo siūlyme nebuvo užsiminta apie išimtinius atvejus.

„Tenka tik konstatuoti, kad jis (G. Nausėda – ELTA) meluoja. Jo pataisos dėl galimybės vieną kartą išsiimti iš kaupimo dalį sumos niekaip nebuvo susietos su išimtiniais atvejais ar svarbiomis aplinkybėmis. Jis tiesiog siūlė, kad vieną kartą be jokių sąlygų galėtų išsiimti iki 25 proc. sukauptos sumos“, – penktadienį feisbuke paskelbė konservatorius M. Lingė.

„Tai reiškia, kad jo teiktas pasiūlymas neatitinka Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Labai gaila, kad prezidentas sąmoningai klaidina žmones siekdamas menkinti Seimo laikyseną“, – pridūrė jis.

Penktadienį G. Nausėda pareiškė, jog jeigu Seimas būtų pritaręs jo siūlymui esant svarbioms sąlygoms iš pensijų kaupimo fondų išimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, dalies žmonių gyvenimas būtų tapęs lengvesniu.

„Jeigu Seimas nebūtų pasidavęs kažkokiems politiniams konjunktūriniams vėjams ir pritaręs mano dar prieš gerą pusmetį teiktam pasiūlymui dėl galimybės vieną kartą per kaupimo laikotarpį esant svarbioms sąlygoms išimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, tai šiandien šį projektą būtume turėję įgyvendintą ir jis būtų daliai žmonių palengvinęs gyvenimą“, – penktadienį kalbėjo šalies vadovas.

ELTA primena, kad KT nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.

KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.

KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.

KT nagrinėti Pensijų kaupimo įstatymo atitikimą Konstitucijai pateikė 39 Seimo opozicijos nariai. Jie abejojo įstatymo konstitucingumu, nes jame nėra numatyta jokia galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo pensijų fonduose. Taip pat jie kėlė klausimą ar pensijų fondo dalyvio galimybė iki 12 mėn. sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime, pakeisti pensijų kaupimo bendrovę ar pensijų kaupimo fondą, atitinka asmens teisę disponuoti savo nuosavybe.

2023 m. spalį Seimas po pateikimo nepritarė Prezidentūros inicijuojamiems pakeitimams pensijų kaupimo sistemoje. Šalies vadovas Gitanas Nausėda siūlė Pensijų kaupimo įstatyme numatyti pensijų kaupimo dalyviui teisę vieną kartą per visą dalyvavimo kaupime laiką gauti vienkartinę ne didesnę kaip 25 proc. sukaupto turto dydžio išmoką.

Tačiau parlamentas po pateikimo pritarė liberalo J. Varkalio siūlymui suteikti galimybę tiek sulaukusiems, tiek nesulaukusiems pensinio amžiaus pensijų fondų dalyviams gauti ne tik periodines išmokas, bet ir vieną kartą iš savo sukaupto turto išsiimti 10,8 tūkst. eurų.

Pateiktas projektas numato, kad tiek sulaukę, tiek nesulaukę pensinio amžiaus asmenys, tačiau sukaupę daugiau nei 10,8 tūkst. eurų, turi teisę gauti vienkartinę (arba periodinę) išmoką iki 10,8 tūkst. eurų.

Visgi, Seimas nusprendė toliau projekto nesvarstyti, kol nebuvo sulaukta KT nutarimo.

„Gerai, kad turime tam tikrą aiškumą. Įstatymo reguliavimas turėtų būti keičiamas, šiek tiek žinome, kad buvo suplanuotas ir ruoštas SADM paketas dėl galimų įvairių korekcijų antroje pensijų pakopoje, bet buvo laukiama KT vertinimo, kuria kryptimi gal reikėtų papildomai koreguoti šią sistemą“, – Eltai teigė M. Lingė.

„Dabar turėdami atsakymus, įsigilinus į nutarimo teisinius aspektus, bus galima parengti šias Konstitucijos neatitikimus ištaisančias nuostatas, pirmiausia koncentruojantis į kriterijų ir aplinkybių apibrėžimą, kas yra laikytina svarbiomis aplinkybėmis“, – pažymėjo jis.

M. Lingė aiškino, kad turi būti aiškus sutarimas, kokia apimti gali vykti pasitraukimas iš pensijų kaupimo sistemos bei reikia atsakyti į kitus klausimus. Anot jo, Seime šių klausimu bus imamasi nedelsiant.

„Turbūt turi būti labai aiškus sutarimas, kad būtų kiek įmanoma objektyviai įvertinantys dalykai ir atsakoma į tokius svarbius klausimus, kokia apimtimi gali vykti pasitraukimas, ar jis yra besąlyginis, ar turi būti kažkaip diferencijuojamos tos sumos, kurios buvo įmokomos gyventojų ar kurioms buvo naudojamos valstybės lėšos“, – kalbėjo konservatorius.

Turbūt turi būti labai aiškus sutarimas, kad būtų kiek įmanoma objektyviai įvertinantys dalykai ir atsakoma į tokius svarbius klausimus, kokia apimtimi gali vykti pasitraukimas (...)

 

„Suprantame, kad kaupimo sistemoje dalyvauja ne tik žmogaus kaupiami pinigai, bet kaip paskatų sistema prisideda ir valstybės biudžeto lėšos. Turime atsakyti į klausimus, įsigilinant į KT nutarimą, nuosekliai peržiūrėti ir iš Vyriausybės gavę pakeitimus, Seime jų imsimės labai nedelsdami“, – pabrėžė jis.

Parlamentaras tikino, kad labiausiai suprantamas pavyzdys, kokios galėtų būti svarbios aplinkybės išeinant iš pensijų kaupimo sistemos – sunkios ligos atvejis.

„Labiausiai suprantamas pavyzdys – sunkios ligos atvejis, ar tik ta kryptimi bus apsiribojama, ar bus daugiau įvardijamų aplinkybių, tai, be abejonės, bus sąlygota KT išaiškinimo, labiau įsigilinus bei tariantis, kas dar galėtų būti laikoma tokiomis ypatingai svarbiomis aplinkybėmis“, – sakė Seimo narys.

ELTA primena, kad Konstitucinis teismas (KT) nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.

KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.

KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.

KT nagrinėti Pensijų kaupimo įstatymo atitikimą Konstitucijai pateikė 39 Seimo opozicijos nariai. Jie abejojo įstatymo konstitucingumu, nes jame nėra numatyta jokia galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo pensijų fonduose. Taip pat jie kėlė klausimą ar pensijų fondo dalyvio galimybė iki 12 mėn. sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime, pakeisti pensijų kaupimo bendrovę ar pensijų kaupimo fondą, atitinka asmens teisę disponuoti savo nuosavybe.

2023 m. spalį Seimas po pateikimo nepritarė Prezidentūros inicijuojamiems pakeitimams pensijų kaupimo sistemoje. Šalies vadovas Gitanas Nausėda siūlė Pensijų kaupimo įstatyme numatyti pensijų kaupimo dalyviui teisę vieną kartą per visą dalyvavimo kaupime laiką gauti vienkartinę ne didesnę kaip 25 proc. sukaupto turto dydžio išmoką.

Tačiau parlamentas po pateikimo pritarė liberalo J. Varkalio siūlymui suteikti galimybę tiek sulaukusiems, tiek nesulaukusiems pensinio amžiaus pensijų fondų dalyviams gauti ne tik periodines išmokas, bet ir vieną kartą iš savo sukaupto turto išsiimti 10,8 tūkst. eurų.

Pateiktas projektas numato, kad tiek sulaukę, tiek nesulaukę pensinio amžiaus asmenys, tačiau sukaupę daugiau nei 10,8 tūkst. eurų, turi teisę gauti vienkartinę (arba periodinę) išmoką iki 10,8 tūkst. eurų.

Visgi, Seimas nusprendė toliau projekto nesvarstyti, kol nebuvo sulaukta KT nutarimo.

„Papildomi siūlymai svarstymams: (...) neleisti lošti asmenims, turintiems neišsimokėtų greitųjų vartojimo kreditų. Stiprinant kontrolę, įteisinti slaptą lošėją. Tas pats principas, kaip vaistinėse – slaptas pirkėjas. Būtų kontroliuojama, ar bendrovės laikosi nustatytų taisyklių ir tvarkų. Laikas svarstyti ir dėl kompiuterinių žaidimų, turinčių azartinio pobūdžio reguliavimo, kuriuose galima laimėti pinigų“, – pasiūlymus savo feisbuko paskyroje vardino M. Lingė.

„(...) Užtikrinti lošimų priežiūrai efektyvų finansavimą. Vienas galimas būdas – progresyvesnis nuotolinių lošimų bendrovių apmokestinimas, kurios turi žymiai didesnius pelnus ir užima dominuojančią padėtį rinkoje. (...) Kita alternatyva – priežiūros finansavimas proporcingai pagal formulę iš rinkos dalyvių - lošimų bendrovių. Kaip tai galioja su finansų rinkų priežiūra Lietuvos banke“, – tęsė jis.

Lošimų sektoriuje yra taisytinų vietų, jos matomos ir jų bus imtasi.

 

Politikas taip pat paminėjo jau Seime registruotas iniciatyvas dėl lošimų reklamos draudimo, amžiaus ribos nuo 18 iki 21 metų padidinimo, kuomet leidžiama lošti azartinius lošimus, taip pat Finansų ministerijos parengtas pataisas pavasario parlamento sesijai dėl Atsakingo lošimo gairių nuostatų perkėlimo į įstatymą.

Rudens Seimo sesijos metu, anot jo, turėtų būti svarstoma sukurti sistemą, leidžiančią kontroliuoti probleminį lošimą bei siekiant efektyviau blokuoti nelegalių internetinių lošimo bendrovių veiklą, sukurti legalių svetainių sąrašą.

„Užregistravus pataisas dėl lošimų reklamos draudimo iš oponentų girdėjosi nuogąstavimai, kad nesiūlant papildomų priemonių dėl probleminio lošimo užkardymo – reklamos draudimas nieko nespręs. Spręs, ir labai daug, kad naujomis priklausomybių aukomis netaptų kuo daugiau žmonių, ypač jaunų. Tiesa, reklamos klausimas visko neišspręs. Lošimų sektoriuje yra taisytinų vietų, jos matomos ir jų bus imtasi“, – argumentavo konservatorius.

ELTA primena, kad vasario viduryje informacinėje teisės aktų sistemoje buvo įregistruotos M. Lingės inicijuotos Azartinių lošimų įstatymo pataisos, kuriomis numatoma drausti azartinių lošimų reklamą.

Įstatymo pataisas pasirašė 47 parlamentarai iš beveik visų Seimo frakcijų. Prie iniciatyvos neprisijungė nė vienas parlamentaras iš Darbo frakcijos.

Feisbuko įraše M. Lingė sureagavo į viešą kritiką penktadienį pristatytam šūkiui „Stipri prezidentė – stipri šalis“, kadangi su beveik identišku šūkiu „Stiprus prezidentas – stipri Rusija“ 2018-ųjų Rusijos prezidento rinkimuose dar vienai kadencijai buvo perrinktas ir autoritarizmu kritikų kaltinamas V. Putinas.

„Šūkis stiprus, nes stipri kandidatė. Bet kažkas sako – juk Putinas kone su tokiu pačiu ėjo į rinkimus?

Šūkis stiprus, nes stipri kandidatė.

Pasirodo, ėjo, bet ar visus žodžius ir sakinius, kuriuos naudoja melo ir agresijos imperatorius įgijo monopolio teisę, ypač apie kalbėjimą apie stiprią šalį? Ar dabar norėdami skirties nuo Putino, turėsime kalbėti viską priešingai nei sako jis ir tai bus ok ir reikš tiesą?“ – feisbuke svarstė I. Šimonytės rinkimų štabo vadovas.

„Silpnas prezidentas – silpna Lietuva? Sutikite, kad skirtis nuo Putino šūkio ryški, bet ar tai mūsų tikroji Lietuvos vizija? Putinas tikrai norėtų, kad Lietuva būtų silpna su silpnu ir mindomu prezidentu, kad vėl sodintų ant gazpromų ir rosatomų adatų“, – rašė M. Lingė.

Jis pabrėžė, jog reikėtų atskirti demokratinių valstybių ir autokratinių režimų stiprybę.

„Ar tikime, kad Putinas yra stiprus prezidentas, nepaisant to, kad jis fabrikuoja rinkimus, žudo bet kokią oponuojančią nuomonę ir iš tiesų stiprius ir drąsius. Ar čia yra tikroji stiprybė? Tikroji stiprybė yra turėti drąsos su savo piliečiais diskutuoti akis į akį, kurti sąlygas žiniasklaidai veikti laisvai ir nevaržomai. Stiprybė yra ginti silpniausių ir pažeidžiamiausių visuomenės grupių interesus. Stiprybė yra sąžiningas elgesys su patikėta valdžia“, – tvirtino M. Lingė.

Jis akcentavo, kad I. Šimonytei „niekas negali prikišti nei išasfaltuotų keliukų, nei čekiukų, nei apmokėtų operų su šampaniuku“, turėdamas omenyje buvusio premjero Sauliaus Skvernelio kelio asfaltavimo istoriją, taip pat ir prezidento Gitano Nausėdos pernykšti vizitą su ambasadoriumi miuzikle Londone, dėl kurio šis sulaukė nepalankaus etikos sargų vertinimo.

Anot M. Lingės, minėtas šūkis yra 2020-ųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų devizo „Duok Lietuvai daugiau jėgos“ idėjos tąsa, o I. Šimonytė „gali tęsti Lietuvos stiprinimo viziją“.

„Tad nustokime krūpčioti, kaip sakydavo D. Grybauskaitė, ir telkime jėgas, kad Lietuva būtų stipresnė“, – pabrėžė M. Lingė.

Pati I. Šimonytė, penktadienį kalbėdama apie rinkiminį devizą, sakė taip pat suabejojusi dėl to, kaip bus interpretuotas „stiprios prezidentės“ vaizdinys, ji tvirtino nenorinti sudaryti „viršininko“ įvaizdžio, paprastai siejamo su nedemokratiniais režimais.

„Kažkaip nesinorėjo tokio nesupratimo dėl žodžio „stiprus“. Bet paskui pagavau – tie žmonės yra velniškai silpni, kurie šitaip elgiasi, kurie šitaip lyderiauja, todėl, kad jie visą laiką bando kažką įrodyti kitiems. O žmogus, kuris neturi kažko įrodinėti kitiems, turi savo autoritetą, patirtį, žinias, gebėjimus, ir gali juos pritaikyti, mano supratimu, yra stiprus žmogus, o jeigu stiprūs žmonės yra mūsų valstybės lyderiai, tada ir šalis mūsų yra stipri“, – tvirtino I. Šimonytė.

„Šiandien parengtas įstatymo pataisas, draudžiančias azartinių lošimų reklamą, pakviečiau pasirašyti ir Seimo narius. Svarbu, kad prie iniciatyvos prisidėtų panašiai problemą matantys kolegos iš įvairių frakcijų“, – trečiadienį savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė M. Lingė.

Jis mano, kad pataisų svarstymas nebus „lengva diskusija“.

„Girdėsime daug gąsdinimų apie žlugdomą sportą ir žiniasklaidą. Tačiau kalbant apie žmonių likimus, neretai pasibaigiančius tyliomis savižudybėmis, – kiekvienas sprendimų priėmėjas turi pasirinkti vertybes“, – pridūrė parlamentaras. 

Kalbant apie žmonių likimus, neretai pasibaigiančius tyliomis savižudybėmis, – kiekvienas sprendimų priėmėjas turi pasirinkti vertybes.

M. Lingės duomenimis, pernai bendros lošimo organizatorių pajamos siekė 222 mln. eurų – dukart daugiau negu 2020-aisiais (103 mln. eurų), reklamai ir paramai jie išleido apie 13 mln. eurų (6,3 mln. eurų).

Jis siūlo uždrausti skleisti informaciją, kad azartinių lošimų bendrovės remia bet kokius viešus renginius, veiklas, fizinius ir juridinius asmenis.

Be to, informaciją apie lošimų rūšis būtų galima skelbti tik lošimų vietoje ar įmonės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų reglamente.

Lošimų įmonėms siūloma leisti informaciją apie lošimus skelbti tik leidiniuose, skirtuose tik šio verslo specialistams. Jos galėtų reklamuoti tik savo pavadinimą ir prekės ženklą ant buveinės pastato ar lošimų pastato, taip pat prie pat įėjimo.

Pataisas paremsiančių parlamentarų parašų M. Lingė laukia iki vasario 12-osios – tada pataisos bus registruojamos Seimo posėdžių sekretoriate.

M. Lingės iniciatyvą savo parašais trečiadienio pavakarę buvo parėmę beveik trys dešimtys parlamentarų. 

Jeigu Seimas pataisas priimtų, nebeliktų statymų, lažybų, kazino reklamos televizijoje, laikraščiuose, žurnaluose ar portaluose, gatvių stenduose. Nei lošimo organizatorių pavadinimų, nei logotipų nebeliktų arenose, vykstant krepšinio, rankinio, futbolo ar lengvosios atletikos varžyboms.

Laisvės frakcijos vadovas Biudžeto ir finansų komiteto narys Vytautas Mitalas pripažino, kad pataisomis būtų „iš esmės“ draudžiama visa lošimų reklama.

„Turime priimti šį sprendimą (...), reikia, kad lošimų reklama nepasiektų žmonių. Paliekami keli punktai, kurie nelaikomi reklama: iškabos ant bendrovės pastato, specializuoti leidiniai. Iš esmės draudžiama būtų visa reklama. Visiems reikės prisitaikyti. Tai gana didelis pokytis“, – BNS tvirtino V. Mitalas. 

„Tokiam įstatymui riekia pateikimo Seime, kad būtų pradedamos diskusijos“, – pridūrė jis.

Ekonomikos komitete dirbantis liberalas Andrius Bagdonas BNS teigė pataisų nepasirašysiąs ir tvirtino, kad jos populistinės ir skubotos. „Kalba eina apie radikalų uždraudimą, o ne kažkokius ribojimus“, – teigė A. Bagdonas. 

M. Lingė sako, kad reklamos draudimas galėtų įsigalioti ir vėliau negu 2025 metų pradžioje, kaip dabar numatyta projekte.

Parlamentaras BNS teigė, kad loterijų reklamos drausti „šitame etape“ neplanuojama.

„Eigoje gali atsirasti (tokia idėja – BNS). Prasmės yra diskutuoti apie momentinių loterijų, staigiųjų loterijų reklamos draudimą“, – pabrėžė M. Lingė. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcija, kaip BNS teigė jos atstovas Tomas Tomilinas, svarsto alternatyvas siūlomam projektui.

Pasak jo, bus siekiama apriboti lošimų maksimalias sumas, nustatyti progresinius mokesčius už pralaimėtas sumas. Taip pat ketinama inicijuoti griežtesnį nuotolinių lošimų reglamentavimą.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas BNS yra sakęs, kad visiškai uždrausti lošimų reklamą „būtų prasminga“, o konservatorius Jurgis Razma pripažįsta, kad „nuolat kyla klausimų dėl per didelės lošimų bendrovių reklamos“. Jie pripažįsta, kad dėl reklamos apribojimų nukentėtų žiniasklaida ir sporto organizacijos.

Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) vadovė Lina Bušinskaitė teigia reklamos draudimo idėją vertinanti neigiamai dėl rizikos prarasti pajamas.

„Jei būtų pilnai uždrausta lošimų reklama, kuri ir dabar yra labai griežtai apribota, savarankiškam žiniasklaidai sektoriui tai būtų dar vienas skaudus smūgis, nes netektų dar vieno pajamų šaltinio“, – BNS sakė L. Bušinskaitė.  

Sporto klubų atstovai – prieš reklamos ribojimus

Utenos krepšinio klubo „Uniclub Casino-Juventus“ direktorius Gintautas Matulis BNS teigė nesutinkąs, kad dabar lošimų reklama yra pernelyg agresyvi, ir siūlo nesieti sporto ir lošimų: „Nemanau, kad sportininkai statytų tose bendrovėse, kurios juos remia“.

Panevėžio klubo „7bet-Lietkabelis“ vadovas Martynas Purlys BNS teigė, kad uždraudus lošimų įmonių reklamą nė vienas klubas nebankrutuotų, nors tai ir būtų krepšinio komandų žlugdymas, nes sumažėtų jų biudžetai. 

Uždraudus reklamą klubai netektų labai ženklios savo biudžeto dalies.

„Uždraudus reklamą klubai netektų labai ženklios savo biudžeto dalies, klubai nebeturės pinigų mokėti žaidėjams, daug žaidėjų lietuvių išvažiuos į užsienį ir komandos nebebus konkurencingos tarptautinėse arenose, konkurencingai negalės dalyvauti ne tik „Žalgiris“ Eurolygoje, „Lietkabelis“ – „EuroCup“. Žiūrovams nebūtų įdomu žiūrėti į antrarūšius krepšininkus“, – teigė jis.

„Lažybų organizatoriai, remdami krepšinio klubus, taip pasiekia savo auditoriją – žmones, kurie lažinasi (dėl varžybų rezultatų – BNS)“ – pridūrė jis. 

Pasak M. Purlio, „Lietkabelio“ biudžetas yra 2 mln. eurų, o „7bet“, bendrovė „Lietkabelis“, Panevėžio miestas yra pagrindiniai trys klubo rėmėjai.  

LKL prezidentas Remigijus Milašius irgi nepritaria Seimo narių siekiui apriboti lošimo organizatorių galimybes remti sportą.

„Bus čia dar diskusija. Paskelbimas dar nereiškia priėmimo. Pačios bendrovės bus įtrauktos į diskusijas. (...) Mes kovosime, šnekėsime, visi susidėję“, – BNS teigė jis.

Pasak jo, iš lošimo organizatorių LKL ir atskiri klubai gauna apie 2 mln. eurų.

Lošimų įmonės remia daugiau negu pusę LKL klubų, o kai kurių įmonės minimos klubų pavadinimuose: Kėdainių „Nevėžis-Optibet”, Utenos „Uniclub Casino-Juventus“, Panevėžio „7bet-Lietkabelis“, Jonavos „CBet“. „Top Sport“ remia „Žalgirį“, „7bet“ – Vilniaus „Rytą“ ir Klaipėdos „Neptūną“. Įmonė „Betsafe“ yra LKL rėmėja.

Parlamentarai apie siekius griežtinti reikalavimus lošimų reklamai arba ją iš viso uždrausti prabilo investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo buvusį partnerį Šarūną Stepukonį įtariant kazino pralošus milijonus eurų fondo įmonių lėšų, o lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ viešai bandant nusimesti atsakomybę.  

2019 metais priimtomis įstatymo pataisomis nuo tų metų lapkričio uždrausta reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus lošimo bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir lošimų rūšis. Taip pat uždrausta nepilnamečiams skirtose interneto svetainėse (kuriose bent 80 proc. turinio skirta vaikams ir paaugliams) skelbti bet kokią su lošimais susijusią informaciją.

Nuo 2020 metų liepos kiekviena azartinių lošimų reklama privalo įspėti apie jų riziką – galimą priklausomybę ar patologinį potraukį lošti. 

„Tai reikštų, kad lošimų organizatoriai privalėtų sekti lošėjų išleidžiamas sumas, būtų nustatyti kažkokie limitai, kitaip tariant, turėtų stebėti lošėjus ir užkardyti jų galimą priklausomybę“, – antradienį LRT radijui sakė tarnybos Kontrolės skyriaus vedėja I. Žaldarienė. 

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį pasikvietė LPT, Finansų ministerijos, FNTT, policijos, Lietuvos banko ir kitų institucijų atstovus aptarti situacijos paaiškėjus, kad „BaltCap“ infrastruktūros fondo buvęs partneris Šarūnas Stepukonis galėjo pralošti milijonus fondo įmonių lėšų bendrovėse „Olympic Casino Group Baltija“ ir Estijos „OB Holding 1“.

Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako remiantis tokį tvarkos griežtinimą. Pasak jo, 2022 metais lošimų įmonės gavo 53 mln. eurų pelno, o jų bendrosios pajamos viršijo 222 mln. eurų.

„Tai ta (pelno – BNS) dalis ir yra tas atsakymas, kuris, deja, to sąmoningumo arba to noro įgyvendinti tas rekomendacijas, kurios dabar veikia kaip rekomendacijos, ir, kaip girdime ir iš priežiūros tarnybos, kad bendrovės realiai nieko nėra padariusios, tai suprantame, kad kol nėra imperatyvas, kol nėra sankcijų, tol tas sektorius save nelinkęs kažkaip labiau suvaržyti“, – LRT radijui M. Lingė. 

Vėliau jis BNS teigė, kad susitikime buvo aiškinamasi, kaip sistemiškai veikia pinigų plovimo prevencijos priemonės ir lošimų priežiūros reguliavimas, tartasi, kokių pokyčių reikia.

M. Lingės teigimu, Finansų ministerija ruošia įstatymų pataisas ir ketina pavasarį jas pateikti Seimui.

Daugiau instrumentų būtų suteikta kontrolės ir priežiūros tarnybai, kad daugiau galimybių turėtų žiūrėti, kas vyksta einamuoju laiku, o ne tik per patikrinimus.

 

„Daugiau instrumentų būtų suteikta kontrolės ir priežiūros tarnybai, kad daugiau galimybių turėtų žiūrėti, kas vyksta einamuoju laiku, o ne tik per patikrinimus“, – BNS teigė parlamentaras.   

Pasak jo, pataisomis bus siekiama labiau pažaboti nelegalius lošimus: „Yra blokuojamos nelegalios svetainės nuotolinių lošimų, bet vieną užblokuoji, penkios panašios atsiranda“.  

2022 metų spalį Atsakingo lošimų verslo asociacija (ALVA) prašė institucijų griežčiau kontroliuoti nelegaliais Lietuvoje laikomus, tačiau laisvai internete pasiekiamus lošimus.

2023-ųjų spalį lošimų bendrovėms prašant įpareigoti juos apriboti priklausomų lošėjų galimybes lošti, rinkos prižiūrėtojai teigė, kad visų pirma tai reikia įtvirtinti įstatyme, tačiau konkrečios pataisos nebuvo pateiktos, nors Finansų ministerijos atstovai tuomet sakė, kad tokia idėja „skamba įdomiai ir ganėtinai įtikinamai“.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, jog lošimų bendrovės nepadarė visko, kad užkardytų Š. Stepukonio lošimų galimai grobstant įmonės lėšas. Jos teigimu, ministerijai atlikus sisteminį vertinimą bus galima spręsti dėl poreikio keisti lošimų reguliavimą ar jų priežiūrą.

Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba BNS anksčiau yra sakęs, kad probleminių lošimų prevenciją sugriežtinti bandyta nuo 2021 metų, bet to padaryti nepavyko – priimti pataisas trukdė lošimų organizatoriai ir lobistai. 

Pasak jo, dabar įstatymai nenumato, kad lošimų organizatoriai galėtų stabdyti lošėjų veiksmus, įtariant, kad jie priklausomi nuo lošimų.

– Gal jūs turite tikslesnę informaciją, kiek Lietuvos pensijų fondai galėjo netekti pinigų per šitą istoriją?

– Tos informacijos neturiu. Turbūt kalbama prielaidomis, tai, kokie skaičiai minimi, kad tai nėra didelės sumos. O konkrečios sumos nėra įvardijamos dėl atliekamo tyrimo, kuris išsiplėtė ir iš Lietuvos jurisdikcijos tapo Europos prokuratūros atliekamu tyrimu. Tai natūralu, kad laukas tyrimui plečiasi ir turbūt pats tyrimas sudėtingės ir tų atsakymų teks luktelėti.

– Lietuvos banko vadovas yra užsiminęs, kad nuostoliai bendru mastu nėra dideli, bet pats principas yra skandalingas, kad kažkas gali paimti iš investicinio fondo pinigus, juos kažkaip išnešti ir pralošti.

– Būtent, kad investavimas į pensijų fondus, na, suprantame, kad pensijų fondai atlieka ir viešojo intereso funkciją, kuri padeda žmonėms kaupti senatvei lėšas, kurie investuoja savo pinigus. Tai yra ne tik verslo modelis, bet ir viešojo intereso klausimas, kad tai sukelia didelį nepasitikėjimą, susvyruoja tas pasitikėjimas. Ir taip ta sritimi, kuri turi iššūkių dėl pasitikėjimo – ypatingai kai gyvenome tuo laikotarpiu, kai pensijų fondų uždirbamumas buvo labai žemas prieš porą metų, matėme, kaip žmonės nori išeiti, nebedalyvauti ir kaip tai yra svarbu…

– Dabar šitą istoriją badys tiesiog pirštais, diskutuodami apie investavimą į pensijas, ar ne?

– Žmonės pirmiausiai žiūri, kaip atrodo jų sukauptos lėšos. Ir tos diskusijos atsinaujina labiau tada, kai tie skaičiai žemėja, pavyzdžiui, kai fondams prasčiau sekasi. Kol viskas kyla į viršų, kol uždirbami pinigai, tai mažiau tų diskusijų. Šiuo atveju, jeigu ta suma nėra reikšminga iš Lietuvos, kad padarytų didesnį finansinį poveikį – nes, matyt, esame matę daug nuostolius patiriančių investicijų akcijose, obligacijose. Dabar mes turim efektą ne dėl klaidingos pasirinktos strategijos investuojant, bet dėl pinigų apsaugos, pinigų, kurie galėjo tapti nusikaltimo taikiniu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokių jums klausimų kyla? Kuris mechanizmas nesuveikė? Yra keletas klausimų. Vienas – kaip galima apskritai iš bet kokio fondo vienam žmogui paimti keliolika milijonų ir pralošti ar kažkaip su jais išvykti? Kitas klausimas – kodėl lošimų bendrovės neklausė, iš kur tie pinigai?

– Jūs įvardijote du esminius klausimus. Klausimas, kaip pajudėjo pinigai iš fondo. Tai natūralu, kad tokia fondų veikla taip pat patenka po Europos Sąjungos direktyviniu reguliavimu. Natūralu, kad taisyklės yra nustatomos bendros. Bet mes girdime, kad be dviejų-trijų parašų pinigai galėtų iškeliauti, tai yra keistas signalas ir kad tai įmanoma, jau kažkas vidaus tvarkose yra ne taip. Antra medalio pusė yra, kaip pinigai pateko ten, kur jie turėjo būti žiūrimi, vadovaujantis jau kito europinio direktyvinio reguliavimo taisyklėmis. Mes kalbame apie pinigų kilmę. Lošimų bendrovės turi įsitikinti, kelti klausimus ir vykdyti patikrą dėl pinigų kilmės, nustačius jau ne tik asmenybę, kas lošia. Bet taip pat turi prižiūrėti ir vykdomas finansines operacijas.

Dabar mes turim efektą ne dėl klaidingos pasirinktos strategijos investuojant, bet dėl pinigų apsaugos, pinigų, kurie galėjo tapti nusikaltimo taikiniu.

– Bet dabar yra labai daug informacijos, kaip iš tikrųjų tai vyksta realiame gyvenime, ar ne? Ir žmonės komentuoja, sakydami, kad klausimas yra labai formalus – jūsų pinigai ar skolinti pinigai? Ir galima parašyti tada bet ką, kad uždirbau, taupiau ar dar kažką. Ir niekas iki galo nepatikrina, iš kur tie, šiuo atveju, milijonai.

– Turbūt tai ir signalizuotų apie reguliavimo ydas. Nebūtinai apie pačio reguliavimo, gali būti reguliavimo įgyvendinimas. Nes jeigu yra tokia prievolė įsitikinti ir jeigu nėra stabdoma, mes galbūt rastume daug gyvenimiškų pavyzdžių tokių, kaip, kai bankas sustabdo mokėjimą, jei kažkur įtarimas kyla didesnę sumą vedant. O čia mes matom tikrai precedento neturinčią sumą…

– Ar jūs, kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, galite kažką inicijuoti, pakeisti ar čia jau reikia kalbėt europiniu lygiu?

– Mes, matyt, turėtume etapais į visą šitą klausimą žiūrėt. Nes dabar kalbam apie diagnozę. Na, suprantame, kad yra kažkas negerai įvykę, bet negalim pradėti gydymo, nežinodami tikslios diagnozės. Tą tikslią diagnozę turi nustatyti priežiūros institucijos ir tyrimus vykdančios institucijos, kurios identifikuotų, kurioje grandyje kokie pažeidimai yra įvykę. Ir matant, kur yra bėdos, jeigu jas reikia taisyti, tada būtų teisėkūrai darbo.

Į parlamento etikos sargus su prašymu išsiaiškinti, kieno iniciatyva įvyko šis susitikimas ir ar jo metu nebuvo neleistinai kišamasi į VTEK veiklą, kreipėsi Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė.

„Prašau įvertinti Seimo nario M. Lingės veiksmų atitikimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms viešai skelbti darbotvarkes, bei politikų etikos kodekse įtvirtintiems principams, inter alia, skaidrumui, viešumui, pavyzdingumui, o taip pat nustatyti kieno iniciatyva vyko aukščiau nurodytas viešai nedeklaruotas M. Lingės susitikimas ir ar jo metu nebuvo neleistinai kišamasi į VTEK veiklą“, –  buvo akcentuojama A. Širinskienės kreipimesi į etikos sargus.

Visgi M. Lingė patikino turįs įrodymų, kad susitikimą inicijavo pats VTEK pirmininkas.

Pasak politiko, susitikimo metu VTEK pirmininkas pasidalino, kokias sistemines Lobistinės veiklos įstatymo spragas jis mato, kurios varžo komisiją ir neretai lobizmo įstatymą padaro neveiksniu.

ELTA primena, kad mišriai Seimo narių grupei priklausantis P. Gražulis kreipimuisi į KT surinko 35 parlamentarų parašus. Visgi Eltos kalbinti opozicijai priklausantys politikai negalėjo paaiškinti, kaip jų parašai atsirado ant KT iniciatoriams grąžinto projekto.

Nors opozicijoje kilo nepasitenkinimo banga, P. Gražulis savo kaltės sakė nematantis.

Seimo nariai savo kreipimesi į KT nurodė, kad Vyriausybės nutarimo nuostata, susijusi su Kinija, pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, draudžiantį nustatyti konstituciškai nepagrįsta diferencijuotą teisinį reguliavimą. Kreipimesi nurodoma, kas toks reguliavimas nėra pagrįstas ar proporcingas.

Be to, į KT pasikreipusių parlamentarų teigimu, toks nutarimas suteikia Vyriausybei teisę pačiai – nesikonsultuojant su Prezidentūra ar Seimu – priimti sprendimus dėl užsienio politikos krypčių.

Visgi, KT dar rugsėjo 7 dieną pateikė savo išvadą dėl grupės parlamentarų kreipimosi. Nutarta bylos nepradėti ir klausimą grąžinti teikėjams.

„(...) Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų savo pozicijai pagrįsti, todėl jos (...) grąžintas pareiškėjai“, – buvo rašoma išplatintame pranešime.

Seimo Antikorupcijos komisija pradėjo tyrimą dėl mįslingo kreipimosi į KT. Savo ruožtu kreipimosi sulaukė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), tačiau tyrimo dėl galimai nedeklaruotos lobistinės advokato G. Kaminsko veiklos nepradėjo.