Ar atsirita nauja COVID-19 banga, ar verta sunerimti dėl omikron atmainos naujų potipių, kaip paaiškinti mirčių rekordus Honkonge, „Kauno diena“ teiraujasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros profesoriaus Mindaugo Stankūno. Jis – Prezidento inicijuotos Sveikatos ekspertų tarybos ir Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos prie Vyriausybės narys.

–  Kaip apibūdintumėte šiandienos COVID-19 epidemiologinę situaciją Lietuvoje? Atvejų 5 tūkst., ir tokie skaičiai anksčiau būtų traktuojami kaip siaubingi, o dabar svarstoma atsisakyti dar kai kurių apribojimų, atšaukti dėl pandemijos paskelbtą ekstremalią situaciją.

– COVID-19 tikrai dar nepasitraukė, bet matome neblogas tendencijas. Pagal sergamumo statistiką pandemijos pagreitis neigiamas, mažėja užsikrėtimų skaičius. Tebėra labai didelė teigiamų diagnostinių testų dalis – šį trečiadienį buvo 43,2 proc, bet ir šis rodiklis sumažėjęs – prieš porą savaičių jis viršijo 50 proc. Stacionaro, taip pat ir intensyviosios terapijos skyriuose lovų COVID-19 pacientams užimtumo piką buvome pasiekę vasario 20 d. – buvo užimtos net 1 888 lovos, o šiomis dienomis – 1 302.

Prošvaistė: pasak prof. M.Stankūno, nors artimiausiu metu turėsime COVID-19, dėl vakcinacijos ir atsiradusių vaistų, išmoktų pandemijos pamokų ši liga nebepareikalaus tiek mirčių. (J. Kalinsko/BNS nuotr.)

Ypač aktuali mirčių statistika taip pat rodo geresnes tendencijas. Skaičiuojant septynių dienų vidurkį, kad būtų eliminuoti svyravimai, šios savaitės pradžioje per dieną vidutiniškai nuo COVID-19 mirdavo beveik trylika (12,7) asmenų. Tai gana didelis skaičius, norėtųsi, kad būtų mažesnis. Tačiau teigiamas dalykas, kad pagal šį rodiklį yra maždaug toks lygis kaip 2021 m. rugsėjo pradžioje. Vėlinių laikotarpiu šis skaičius siekė 36,5, vadinasi, dabar jis triskart mažesnis, ir tai tikrai nemažas skirtumas ir poslinkis geryn. Mirčių pikas nuo omikron atmainos buvo vasario pabaigoje – apie 23, tad dabartinis 12,7 skaičius rodo nemažą sumažėjimą.

Tendencijos teikia optimizmo, tikėkimės, jos išsilaikys ir turėsime dar geresnius skaičius.

– Nors nuo piko, kai vasarį buvome pasiekę ir per 14 tūkst. naujų atvejų per dieną, gerokai nusileidome, tačiau darbo dienomis, kai daugiau žmonių testuojasi, užstrigome ties 5 tūkst. Kodėl šįsyk taip lėtai leidžiasi atvejų kreivė?

– Gerai, kad Lietuvoje bent jau atvejų mažėjimas, nors pastaruoju metu ir jis sulėtėjęs. Dabar pasaulio statistikoje yra šalių, ypač Azijoje, kur fiksuojami rekordai, kokių nėra buvę. Honkonge tiek mirčių nuo COVID-19, kiek nėra buvę per visą pandemijos laikotarpį – prieš kelias dienas skaičiuojant milijonui gyventojų buvo 240 mirčių per savaitę! Lietuvoje šis rodiklis maždaug šešis septynis kartus mažesnis.

– Po atoslūgio vėl pakilę skaičiai kai kuriose Europos šalyse. Ankstesnės COVID-19 bangos į Lietuvą atsirisdavo vėliau nei Pietų ar Vakarų Europoje. Ar dabartinis atvejų pakilimas ten – ženklas ir mums laukti naujos bangos?

– Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje auga. Britai skelbia, kad didėja ligoninių stacionaro lovų COVID-19 pacientams užimtumas, jis jau siekia 2021-ųjų gruodžio rodiklius, kalbama, ar tai ne nauja COVID-19 banga.

Baltijos regione – tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek ir Estijoje – atvejų mažėja. Ar netrukus turėsime naują bangą, sunku pasakyti. Žiūriu optimistiškai, nes iš ankstesnių bangų matėme, kad šylantys orai turėtų duoti poveikį. Kai šilčiau, daugiau laiko praleisime gryname ore, o ten sunkiau užsikrėsti nei uždaroje patalpoje, ypač jei ji prastai vėdinama.

Tačiau kad nauja banga dabar nekils, niekas negali užtikrinti. Negalime kliautis ir šiluma. Štai praėjusią vasarą Lietuvoje buvo pavienių COVID-19 atvejų, o Nyderlandai ir Ispanija tuo metu turėjo labai didelius užsikrėtimo skaičius. Nyderlandai panašioje klimatinėje juostoje kaip ir Lietuva, o skaičiai buvo skirtingi.

Nauji omikron potipiai

– Ar tas atvejų augimas sietinas su nauju dar labiau užkrečiamu omikron atmainos BA.2 potipiu? Gal tai daugelio šalių panaikintų įvairių apribojimų kaina?

– Priežasčių gali būti keletas. Naujesnis omikron atmainos potipis BA.2 – viena iš jų, nes jis užkrečiamesnis. Kita priežastis gali būti ribojimų atlaisvinimai, nes didėjant kontaktų skaičiui auga ir galimybė užsikrėsti.

Su skirtinga situacija skirtingose šalyse labai stipriai susijęs ir vakcinacijos jose lygis. Pavyzdžiui, Honkonge labai žemas vakcinacijos procentas, ypač tarp 80-ies metų ir vyresnių asmenų – apie 37 proc. Lietuvoje šioje amžiaus grupėje pasiskiepiję apie 90 proc. vyrų ir per 70 proc. moterų. Be to, Honkonge naudotos kiniškos vakcinos. Nagrinėjant skirtingų vakcinų poveikį buvo keliama nemažai klausimų dėl šių efektyvumo.

– Ar verta sunerimti dėl naujo omikron atmainos potipio ar kokių kitų fiksuojamų naujų mutacijų?

– Kiekvieną savaitę Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) parengia naujų atmainų apžvalgą. Kai atsirado omikron, tai buvo sensacinga žinutė. Šį antradienį paskelbtoje ataskaitoje kažko ypatingai naujo nematau. Taip, jau yra ir omikron BA.2, ir BA3. Tačiau apie šių potipių specifiką geriau pasakytų virusologai.

Ketvirtasis skiepas

– Gana daug nuo COVID-19 miršta ir paskiepytų asmenų. Kokie naujausi duomenys apie vakcinų efektyvumą: kiek omikron atveju jos apsaugo nuo užsikrėtimo ir kiek nuo sunkios ligos formos?

– Omikron atveju labai skiriasi, kada žmogus vakcinuotas, ar trimis dozėmis, kiek laiko praėjo nuo paskutinės. Ši atmaina atsirado pernai lapkričio pabaigoje, prieš keturis mėnesius, tad dar nėra daug duomenų. PSO skelbia, vakcinos po trečiosios dozės praėjus 14 dienų neblogai apsaugo nuo sunkios ligos formos, kai jau reikia intensyvios pagalbos – efektyvumas siekia 80–90 proc., praėjus trims mėnesiams kiek sumažėja, bet išsilaiko pusmetį apie 75 proc., ir tai nemažai.

Kalbant apie apsaugą nuo užsikrėtimo, JAV, Škotijoje, Danijoje, Čekijoje ir kitose šalyse atliktų tyrimų duomenimis, ji siekia 50–70 proc. iki trijų mėn. po vakcinacijos, o vėliau sumažėja iki 30 proc. Tačiau nuo sunkių ligos formų apsauga ir tuomet yra apie 75 proc.

Pasiūlėme šiuo etapu rekomenduoti ketvirtąja doze vakcinuoti tik turinčius imunodeficitą ir vyresnius nei 65 metų asmenis, o masiškai dar neskiepyti.

– Lietuvoje daug miršta ir paskiepytų: pastarosiomis dienomis iš vienuolikos – keturi, iš trylikos – penki, iš penkiolikos – septyni.

– Žinoma, vakcina 100 proc. neapsaugo. Reikėtų detalesnės mirčių analizės. Kiek girdžiu iš medikų ekspertų tarybose, iš savo klinikinės praktikos jie pasakoja, kad dažniausiai skiepyti miršta imunosupresiniai (prislopinto imuniteto) ligoniai.

– JK nuo COVID-19 jau pradeda skiepyti kevirtąja doze. Ar nereikėtų pradėti ir Lietuvoje? Juk, kaip minėjote, tyrimai rodo, kad po vakcinos praėjus trims mėnesiams apsauga mažėja.

– Šiuo klausimu Lietuvoje stebima. Ekspertų taryboje prie Vyriausybės vasario pabaigoje buvo kalbama apie ketvirtąją dozę, buvo peržiūrėti duomenys. Pasiūlėme šiuo etapu rekomenduoti ketvirtąja doze vakcinuoti tik turinčius imunodeficitą ir vyresnius nei 65 metų asmenis, o masiškai dar neskiepyti. Taip pat vertinsime naujus duomenis ir svarstysime šį klausimą.

Visuotinis imunitetas

–  Vis dėlto varo į neviltį, kai kasdien skaitai, kad COVID-19 užsikrečia ir skiepyti, ir persirgę žmonės, kai kurie ne tik antrą, bet ir trečią kartą net per vieną sezoną. Kaip paaiškinti, kodėl nesusiformuoja imunitetas?

– Tiksliau atsakytų imunologai. Tačiau, jei pasižiūrėtume Lietuvos statistiką, kam iš COVID-19 pacientų prireikia reanimacijos, tai apie 70 proc. iš jų neskiepyti. Šis skaičius sumažėjęs, nes populiacija jau nemažai paskiepyta. Ekspertų tarybose gydytojai pabrėžia, kad labai skiriasi ir ligos klinikinė eiga: jei vakcinuoti ir patenka į reanimaciją, jų gydymas būna trumpesnis ir lengvesnis. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 vyrauja nepaskiepyti. Tačiau niekada nėra taip, kad vakcina apsaugotų 100 proc.

– Vis dėlto kai bent vieną skiepo dozę gavę beveik 70 proc. Lietuvos gyventojų, nuo pandemijos pradžios bent kartą šia liga susirgo per 1 mln., ar jau galima sakyti, kad turime visuotinį imunitetą, kuris galėtų sustabdyti pandemiją?

– Visuotinio imuniteto esmė, kad, pasiekus tam tikrą skaičių žmonių, kurie atsparūs infekcijai, – negali patys užsikrėsti ir negali platinti viruso, jam sunku plisti. Tą procentą lemia viruso reprodukcijos dydis, kuris parodo jo užkrečiamumą. Yra formulė, pagal kurią skaičiuojama, kokiai daliai žmonių įgijus imunitetą (persirgus ar pasiskiepijus) pandemija nurimtų. Kai turėjome pirminę, vadinamąją Uhano atmainą, reprodukcijos dydis siekė apie 2,5, tuomet pandemijai sustabdyti reikėjo apie 70 proc. imunitetą turinčių gyventojų, todėl ir kelti tikslai, kad būtų paskiepyta 70 proc.

Tačiau atsiradus labiau užkrečiamoms šio viruso atmainoms didėja jo reprodukcijos dydis, o kartu ir reikalingas imunitetą turinčių gyventojų procentas. Delta atmainos reprodukcijos dydis buvo 7, o visuotiniam imunitetui reikėjo per 80 proc. imunizuotos populiacijos. Omikron, dabartiniais duomenimis, reprodukcijos dydis apie 10, vadinasi, jau reikia apie 90 proc. žmonių, atsparių infekcijai.

Deja, omikron atveju žinome, kad tiek pasiskiepiję, tiek persirgę asmenys gali ir patys dar kartą užsikrėsti, ir platinti virusą. Vadinasi, tai nesukuria tokio imuniteto, kad virusas taptų nepavojingas, ir kalbėti apie visuotinį populiacijos imunitetą pagal šios sąvokos esmę – kad pasiekę tam tikrą imunizacijos lygį virusas tampa nebaisus, negalime.

Nors bent jau artimiausiu metu turėsime COVID-19, dėl vakcinacijos ir atsiradusių vaistų, išmoktų pandemijos pamokų ši liga nebepareikalaus tiek mirčių.

– Kada taip bus?

– Galima sakyti, kad ir dabar jau taip yra. Omikron atmainos Lietuvoje piko metu vidutiniškai per dieną turėjome 3,5 karto daugiau atvejų nei blogiausiu laiku iki tol. Vidutinį mirčių skaičių per septynias dienas vasario viduryje palyginome su ankstesniais mirčių pikais, ir jis buvo tris kartus mažesnis. Vadinasi, omikron atmainos piko metu turėjome tris su puse kartus daugiau užsikrėtimų ir tris kartus mažiau mirčių.

Taip, omikron banga lengvesnė, ir tai taip pat turėjo įtakos. Tačiau negalima paneigti ir to, ką dabar rodo Honkongo situacija, kai esant mažai daliai vakcinuotų žmonių mirčių skaičius rekordinis.

Neaišku, kokia omikron banga ir kiek mirčių būtų Lietuvoje, jei nebūtų jau tiek daug pasiskiepijusių. Dabar turėjome nerealų skaičių atvejų, bet daug mažiau mirčių. Iš čia ir optimizmas, kad vakcinacija, vaistai nuo COVID-19, išmoktos pamokos leidžia išvengti mirčių.

Pirmadienį Lietuvos ir Izraelio sveikatos specialistai aptarė vaikų vakcinavimo klausimus nuotolinio susitikimo metu.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas sako, kad pediatrų įtraukimas padėtų tėvams atsakyti į rūpimus klausimus, susijusius su skiepijimu.

„Buvo aptartas aktyvesnis pediatrų įsitraukimas į vaikų vakcinavimą. Buvo tokia iš jų išėjusi rekomendacija, kad reikėtų, jog pediatrai būtų kaip tiltas, kadangi jie turėtų atsakyti į tėvams kylančius klausimus dėl visų šalutinių poveikių, naudos, rizikos ir panašiai“, – BNS sakė medikas.

Anot jo, tai ypač būtų naudinga tiems tėvams, kurių vaikai turi gretutinių ligų.

Kaip pirmadienį pranešė Vyriausybė, pediatrų įtraukimas į vaikų skiepijimo procesą padėtų tėvams gauti atsakymus į klausimus, kuriuos jie šiuo metu užduoda socialiniuose forumuose, kur informacija nėra profesionali ir gali būti žalinga.

Taip pat, anot Vyriausybės, priimant spendimus dėl vaikų vakcinacijos Izraelyje, didžiausią nerimą ekspertams kėlė liekamieji koronaviruso infekcijos reiškiniai.

Izraelio duomenimis, nuo jų kenčia maždaug 1-2 proc. vaikų.

Ekspertai rekomenduoja vakcinuoti ir persirgusius vaikus, kadangi tai suteikia labai stiprią apsaugą – kaip ir stiprinamoji dozė.

Izraelio ekspertai taip pat atkreipė dėmesį, kad šiandien susirūpinimą Izraelyje kelia naujoji omikron atmaina, o kadangi ji jau pasiekė šalį, būtina galvoti apie sustiprinančiosios dozės skyrimą anksčiau paskiepytiems vaikams.

„Turimi duomenys iš Afrikos rodo, kad omikron atmaina dažniau infekuoja jaunus asmenis, todėl papildomos saugos priemonės ir turi būti skirtos šiai amžiaus grupei. Svarbu galvoti ir apie stiprinamosios vakcinų dozės skyrimą anksčiau paskiepytiems vaikams“, – rašoma Vyriausybės pranešime.

Izraelio ekspertai, be kita ko, pažymėjo, kad baimės dėl sunkių nepageidaujamų reiškinių po stiprinamosios dozės nėra pagrįstos, kadangi jų dažnis ne didėja, o netgi mažėja.

Konstatuota, kad stiprinamoji dozė, skirta bendrai populiacijai, padėjo Izraeliui išvengti ketvirtosios bangos plintant delta atmainai.

Izraelio ekspertų nuomone, vakcinuoti būtina ne tik rizikos grupių (turinčius tam tikrų ligų), bet visus vaikus. Šiuo metu Izraelyje vakcinuota jau apie 60 proc. vaikų ir vaikų vakcinavimas, kaip rodo jų duomenys, yra labai saugus.

Susitikime su Lietuvos ekspertais dalyvavo Izraelio sveikatos ministerijos Užsienio ryšių departamento direktorius Asheras Salmonas (Ašeras Salmonas), Izraelio pediatrų asociacijos pirmininkas Yitzhakas Grossmanas (Icchakas Grosmanas), Izraelio COVID-19 patariamosios tarybos vadovas Boazas Levas.

Y. Grossmanas ir B. Levas yra pagrindiniai Izraelio ekspertai vaikų ir kitais vakcinavimo klausimais. 

Europos vaistų agentūrai rekomendavus nuo koronaviruso skiepyti 5-11 metų vaikus, gruodį šios amžiaus grupės vakcinacija prasidės ir Lietuvoje.

Šiuo metu skiepijami vyresni nei 12 metų vaikai.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje nuo COVID-19 paskiepyta 32 proc. 12-15 metų vaikų.

„COVID-19 – persirgti ar pasiskiepyti? Vos ne hamletiškas klausimas, kurį vis dar užduoda nemažai iš mūsų. Pasigirsta pasvarstymų, kad persirgus susidaro ilgesnis ir stipresnis imunitetas, nei po vakcinacijos. Nesu imunologas, tad apie imuniteto specifiškumus negaliu plačiau komentuoti. Tačiau naujausi epidemiologiniai tyrimai rodo, kad pasiskiepijus, tikėtina, įgyjama gerokai stipresnė apsauga prieš COVID-19 nei persirgus. Aptarkime pačią „šviežiausią“ publikaciją šia tema. Visų Šventųjų šventės išvakarėse (2021 m. spalio 29 d.) JAV Ligų kontrolės centro leidžiamame mokslo žurnale „Mortality and Morbidity Weekly Report“ buvo publikuotas labai įdomus straipsnis“, – socialiniame tinkle rašė profesorius.

M. Satnkūnas aptarė ir pačią tyrimo esmę – buvo nagrinėjami hospitalizacijų duomenys iš 187 JAV ligoninių. Tyrime buvo žiūrimi tose ligoninėse su COVID-19 ligos požymiais hospitalizuoti pacientai. Visiems jiems buvo atliekamas laboratorinis SARS-CoV-2 molekulinis testas ir tokiu būdu buvo patvirtinama arba paneigiama COVID-19 diagnozė.

„Šios publikacijos autoriai pažiūrėjo, kaip skyrėsi teigiamo COVID-19 testo tikimybė tarp pilnai paskiepytų ir persirgusių COVID-19 asmenų, kuriems pasireiškė šiai ligai būdingi simptomai. Ši tikimybė buvo vertinama naudojant galimybių santykio rodiklį (angl. odds ratio – OR). Jis paprastai sakant parodo, kiek tiriamo veiksnio veikimas padidina arba sumažina tikimybę įvykti tam tikrai ligai/būklei. Šiuo atveju OR buvo skaičiuojamas, lyginant tikimybę teigiamam COVID-19 testui tarp pilnai vakcinuotų ir persirgusių. Detaliau panagrinėkime pridedamą lentelę. Čia matote, kad OR skaičiuojamas lyginant veiksnio neveikiamą (pilnai vakcinuoti – referentinė grupė Ref.) su veiksnio veikiama grupe (persirgę). Tas lyginimas yra daromas kelis kartus įvairiais pjūviais. Iš lentelės matome, kad persirgę turėjo 5,49 karto didesnę tikimybę laboratoriškai patvirtintam COVID-19, nei tie, kurie buvo pilnai pasiskiepiję mRNR vakcina (t. y. yra liaudiškai sakant „Pfizer“ arba „Moderna“). Žiūrėkime toliau. Yra skaičiuojamas OR skirtingiems laikotarpiams, kai vyravo skirtingos viruso atmainos. Matome, kad Alfa dominavimo metu OR=6,11, o Delta – 7,55. Tai reiškia, kad Delta laikotarpiu, persirgę, bet nesiskiepiję asmenys pusaštunto karto turėjo didesnę tikimybę gauti teigiamą COVID-19 testą, nei pilnai vakcinuoti. Dar toje pačioje lentelėje yra paskaičiuojamas OR skirtingoms vakcinoms. Tačiau daug įdomesni skaičiai stebimi pagal amžiaus grupes. Jei tarp 18-64 m. OR=2,57, tai 65 m. ir daugiau OR=19,57“, – tyrimo rezultatus aptarė profesorius.

„Apibendrinimas. Pasakysiu atvirai, kad šis straipsnis ir jame pateikti skaičiai mane labai nustebino. Kai paėmiau į rankas savo iPad’ą ir atsisėdau skaityti šio straipsnio, tai tikėjausi kažkokių panašių tendencijų, bet tikrai ne tokių didelių skaičių. O jie tikrai dideli. Kaip minėjau, kad negaliu komentuoti iš imunologinės pusės, bet iš epidemiologinės perspektyvos galima drąsiai sakyti, kad šis tyrimas siunčia aiškią žinutę, kad vakcinacijos suformuotas imunitetas, labai tikėtina, suteikia stipresnę apsaugą nuo COVID-19 nei įgytas persirgus. Todėl anot šį tyrimą atlikusių mokslininkų, yra svarbu pasiskiepyti visiems nuo COVID-19 ir tą padaryti nepaisant buvusio užsikrėtimo šiuo koronavirusu“, – įrašą socialiniame tinkle baigė profesorius.

M. Stankūno feisbuko nuotr.

Praėjusią parą nustatyti 2032 nauji COVID-19 atvejai, mirė 32 žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. 28 mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.

Praėjusią parą 76 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 202 žmonės.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 1830 COVID-19 sergančių žmonių – beveik tiek pat, kiek ir prieš parą, 142 iš jų – reanimacijoje.

Šalyje praėjusią parą atlikta 6,3 tūkst. molekulinių (PGR) ir 4,6 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų kiek nukrito ir siekia 1385,4 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis pakilo iki 17,5 procento.

„Pasaulio visuomenės sveikatos mokslo bendruomenė jau seniai kelia klausimą apie COVID-19 pandemijos poveikį visuomenės psichinei sveikatai. Mano žiniomis, pirmas toks globalus tyrimas buvo publikuotas spalio 8 dieną „The Lancet“ žurnale. Čia mokslininkai remdamiesi įvairiais duomenų šaltiniais pabandė įvertinti pandemijos įtaką psichinei savijautai. Pridedamame žemėlapyje galite matyti, kaip išaugo depresijos atvejų tarp skirtingų pasaulio šalių. Tačiau pagrindiniai rezultatai yra dar labiau sukrečiantys. Anot jų, vien COVID-19 per 2020 metus yra „atsakingas“ už 53,2 (44,8–62,9) milijonus depresijos atvejų; 76,2 (64,3–90,6) milijonus nerimo sutrikimo atvejų“, – statistiką vardijo profesorius.

M. Stankūno feisbuko nuotr.

Pasak M. Stankūno, skaičiai tikrai neraminantys. „Tai rodo, kad mūsų laukia ilgas ir sunkus kelias šalinant pandemijos pasekmes. Kad tų pasekmių būtų kaip galima mažiau, tai mums reikia nepamiršti, kad šiuo metu efektyviausias būdas tą pandemiją „apraminti“ yra vakcina. Tačiau dar kitas svarbus dalykas yra „apraminti“ tą įžeidinėjimų ir patyčių pandemiją mūsų viešoje erdvėje. Aš sau visada stengiuosi priminti amerikiečių rašytojos Maya Angelou žodžius: „Aš supratau, kad žmonės pamirš ką tu sakei, jie taip pat pamirš ką tu padarei, bet jie niekada nepamirš kaip tu privertei juos jaustis“. Kritikuokime, nepritarkime, protestuokime, gal kartais ir su subtilia ironija patraukime oponentą „per dantį“, bet susilaikykime nuo žeidžiančių žodžių. Ar man tai visada pavyksta padaryti pačiam? Oi, ne. Tačiau labai stengiuosi“, – įrašą socialiniame tinkle baigė profesorius.

Kad tų pasekmių būtų kaip galima mažiau, tai mums reikia nepamiršti, kad šiuo metu efektyviausias būdas tą pandemiją „apraminti“ yra vakcina.

Praėjusią parą nustatyti 2354 nauji COVID-19 atvejai, mirė 26 žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. 19 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.

Praėjusią parą 3151 žmogus paskiepytas pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepytas 7831 žmogus.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 1842 COVID-19 sergantys žmonės – trimis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 153 iš jų – reanimacijoje.

Šalyje praėjusią parą atlikta 12,2  tūkst. molekulinių (PGR) ir 11,8 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau kyla ir pasiekė 1328 atvejus. 7 dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis nepakito ir siekia 14 procentų.

„Tradicijų nelaužau ir pradedu nuo žvilgsnio į globalias tendencijas. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, COVID-19 naujų atvejų augimas tęsiasi paskutinius du mėnesius ir per paskutinę savaitę 4,4 mln. naujų susirgimų. Tai yra 2 proc. daugiau nei užpraeitą savaitę. Per tą patį laikotarpį nuo COVID-19 mirė 66 506 asmenys ir tai yra panašus mirčių skaičius nei savaitę atgal. Didžiausias susirgimų ir mirčių skaičiau augimas fiksuojamas Vakarų Ramiojo vandenyno regione (atitinkamai +14 proc. ir +23 proc.). Daug atvejų fiksuojama Malaizijoje, Filipinuose, Japonijoje. Tačiau mane labiausiai nustebino P. Gogeną sužavėjusioje Prancūzijos Polinezijoje naujų COVID-19 atvejų „sprogimas“. Labai panašus scenarijus, kokį matėme kitoje Ramiojo vandenyno valstybėje Fidžyje prieš kelias savaites. Apie Fidžio situaciją jau esu rašęs anksčiau. Pagal naujausią Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ataskaitą, Lietuvai pagal sergamumą COVID-19 (naujų atvejų sk. per 14 d. / 100 000 gyventojų) teko 9 vieta. Šis „topas“ iki mūsų yra toks: 1) Kipras (748,76); 2) Prancūzija (481,90); 3) Ispanija (456,94); 4) Airija (456,71); 5) Islandija (399,85); 6) Graikija (393,88); 7) Portugalija (314,13); 8) Estija (254,63); 9) Lietuva (254,47)“, – vardijo M. Stankūnas.

Lietuvoje po beprotiškai staigaus delta atmainos išplitimo įsivyrauja šiokia tokia ramybė.

„Pažvelgus į Baltijos ir Skandinavijos šalių dinamiką matosi, kad Lietuva dar liepos pradžioje turėjo mažiausią sergamumą COVID-19 regione. O dabar tik per „Marytės plauką“ nepatenka į pirmą poziciją. Gal ir nevykusiai pajuokausiu, bet tikrai nepergyvenu, kad čia estai už mus yra aukščiau. Dabar pažiūrėkime į Lietuvos situaciją. Čia pradėsiu nuo mano tradicinio grafiko. Kas pirmiausiai „krenta į akį“, kad paskutinėmis dienomis sulėtėjo 7 dienų atvejų vidurkio augimas. O šiandien buvo fiksuotas jo net sumažėjimas. To nebuvo nei karto nuo mūsų „žaliosios zonos“ palikimo. Greičiausiai per kelias šios dienos skaičiai pasikoreguos (t. y. padidės), bet manau, kad nebus esminio pasikeitimo. Nors žvelgiant į šią kreivę ima pagunda skelbti apie plokštėjančią kreivę arba net pasiektą šios bangos piką, bet tai būtų labai jau drąsu“, – teigė M. Stankūnas.

Pasak profesoriaus, praeityje yra buvę atvejų, kai po tokio „pakritimo“ sekdavo labai dideli augimai. „Tad dar palaukime su skambiomis išvadomis. Džiugu ir tai, kad nuo šv. Onos (liepos 26 d.) matome nuoseklų pandemijos pagreičio mažėjimą ir jis vakar dieną siekė tik 7,5 proc. Tai mažiausia reikšmė nuo Mindauginių, kai šis rodiklis buvo ties 0 atžyma. Tai leidžia mums tikėtis, kad bent jau artimoje perspektyvoje mes neturėtume stebėti šuoliško atvejų augimo. Dar labai džiugina vakcinacijos tempai Lietuvoje. Pažvelkite į diagramą iš ECDC duomenų bazės, kurioje matosi vakcinavimo dinamika Lietuvoje ir lyginama su ES šalių vidurkiu. Matome, kad pavasarį judėję greičiau nei ES vidurkis, birželio mėn. mes „apsnūdome“. Tačiau pastarosiomis savaitėmis vejamės europiečius. Šiuo metu ES bent viena doze pasiskiepijo 74,4 proc. suaugusiųjų, o Lietuvoje 65,8 proc.“, – situaciją komentavo profesorius.

Pasak M. Stankūno, vakcinacija šiuo metu viruso plitimo kovoje atlieka itin reikšmingą funkciją. „Virusas toliau mokosi geografijos ir apie save praneša vis naujose pasaulio vietose. Lietuvoje po beprotiškai staigaus delta atmainos išplitimo įsivyrauja šiokia tokia ramybė. Kiek ji tęsis ir į kokią pusę pakryps kreivė, yra dar labai sunku pasakyti. Tačiau, kaip jau šią savaitę sakiau, kad matau daugiau priežasčių nedrąsiam optimizmui, nei kad tai buvo liepos pabaigoje. Taip pat jau ne kartą esu minėjęs, kad vakcina šiuo metu ir yra tas pagrindinis mūsų optimizmą didinantis veiksnys. Ir visiškai nepritariu oponentų pasakymams, kad vakcinacija yra tik jų asmeninis reikalas. Jūsų asmenis reikalas (ir tik tam tikra apimtimi) yra pasirinkimas rūkyti, gerti „kaukolinį“, ignoruoti kvietimus sportuoti ar sveikai maitintis ir pan. Nes jūsų gyvensenos pasirinkimai nulems tik tam tikrų neinfekcinių ligų (pavyzdžiui, infarkto, insulto, vėžio) atsiradimą, kurios paveiks tik jus ir dar netiesiogiai jūsų artimuosius. O kalbant apie infekcines ligas, tai jūsų sprendimai gali atsiliepti tiek teigiamai, tiek ir neigiamai mums visiems. Tad jūs priimdami sprendimą vakcinuotis apsaugote ne tik save, bet ir tuos, kurie to negali padaryti dėl tikrai svarbių medicininių priežasčių, o ne dėl to, kad tiesiog neturiu laiko, noriu atkeršyti dabartiniai valdžiai ar, kad jau atsibodo Stankūno bei visų kitų medikų prašymai tai padaryti. Aš tikiu, kad tai žmonės supranta ir priima reikalingus sprendimus. Už tai esu labai dėkingas“, – įrašą socialiniame tinkle baigė M. Stankūnas.

„Pirmą kartą Lietuvoje nėra nei vienos raudonosios savivaldybės pagal COVID-19 rodiklius! O žaliųjų jau ir suskaičiuoti sunku“, – štai tokia žinia socialiniame tinkle pasidalijo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas.

Kaip nurodoma Oficialiosios statistikos portale, visos Lietuvos spalvinė zona yra „geltona B1“.

Galimai imunitetą turinčių asmenų dalis – 48.60 proc.

Oficialiosios statistikos portalo nuotr.

Kaip skelbta anksčiau, praėjusią parą nustatyta septyniolika naujų COVID-19 atvejų, mirė vienas žmogus.

Šalyje atlikta 3137 molekuliniai (PGR) ir 3043 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Pastarųjų keturiolikos dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 33,1 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 0,6 procento.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 278 tūkst. 674 žmonės.

Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 267 tūkst. 349 asmenys, statistiškai šiuo metu serga 1001 asmuo.

Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4380 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8898 mirtys.

„Vyksta fantastiški dalykai su COVID-19 statistika! Lietuva per penkias dienas kaip kometa „perskrodė“ raudoną C2 zoną ir vakar įlėkė į C1 „rusvą“. Tai jau paskutinis žingsnis atsisveikinant su raudona spalva. O „žalia“ zona, kuri dar neseniai atrodė taip toli, tampa visai ranka pasiekiama“, – feisbuke COVID-19 situaciją apžvelgė profesorius.

Ketvirtadienio vakarą M. Stankūnas socialiniame tinkle aptarė ir COVID-19 situaciją Europoje.

„Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) paskelbė naujausią ataskaitą apie COVID-19 situaciją Europoje. Praeitoje ataskaitoje (už 2021 m. 20–21 sav.) Lietuva užėmė „garbingą“ pirmąją vietą pagal sergamumą COVID-19 (naujų atvejų skaičių per 14 d. tenkantį 100 000 gyv.). O naujausioje ataskaitoje mes „nusiritome“ net į šeštą vietą: 1. Danija 215,28. 2. Nyderlandai 203,73. 3. Latvija 202,71. 4. Graikija 182,52. 5. Belgija 182,34. 6. Lietuva 181,70. Visai neblogos naujienos, ar ne“, – rašė profesorius.

Feisbuko nuotr.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 155 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė trys žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikta 13 tūkst. 992 molekuliniai (PGR) ir 6491 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Pastarųjų keturiolikos dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 143,4 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 1,4 procento.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 277 tūkst. 379 žmonės. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 262 tūkst.140 asmenų, deklaruoti 211 tūkst. 142 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 5228 žmonės, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 56 tūkst. 226.

„Jau matome vakcinacijos poveikį. Praėjusią savaitę vykusiame Sveikatos ekspertų tarybos pasitarime buvo pasidalinta patirtimi iš Jungtinės Karalystės, kad pirmiausia vakcinacijos rezultatai turėtų atsispindėti sunkių COVID-19 atvejų mažėjime. Tad mestelkime akį į situaciją Lietuvos ligoninių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose (RITS). Matome, kad šiuose skyriuose gydomų COVID-19 pacientų skaičius stabiliai augo iki balandžio 28 d. Tą diena RITS buvo gydomi 145 sunkios būklės kovidiniai ligoniai. Tačiau nuo to taško kreivė keičią kryptį ir juda palengva žemyn“, – situaciją apžvelgė profesorius.

Feisbuko nuotr.

Ketvirtadienio ryto duomenimis, RITS jau gydoma 116 COVID-19 pacientų. „Jei pažiūrėtume, tai balandžio 28 dieną mes turėjome apie 30 proc. galimai imunitetą turinčių žmonių Lietuvoje. Taigi, ar tik pagaliau nepradedame matyti jau apčiuopiamą vakcinacijos programos rezultatą? Užtikrintai tą teigti būtų šiek tiek ankstoka, tačiau viltingų ženklų daugėja“, – apie pozityvias naujienas rašė M. Stankūnas.

Kaip skelbta ketvirtadienio rytą, kitą savaitę visoje Lietuvoje nuo COVID-19 bus pradėta skiepyti 55+ amžiaus grupės žmones, kas savaitę leidžiantis viena amžiaus grupe žemyn.

Ar tik pagaliau nepradedame matyti jau apčiuopiamą vakcinacijos programos rezultatą?

Masinė vakcinacija, kai skiepytis galės visi norintys, prasidės nuo gegužės 31 dienos. „Nuo gegužės 10 dienos mes jau startuotume su plačiosios visuomenės vakcinacija ir kiekvieną savaitę skiepijimas būtų atveriamas vis naujai amžiaus grupei“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pasak jo, nuo gegužės 10 dienos planuojama visoje šalyje leisti skiepytis 55-erių ir vyresniems, nuo gegužės 17-osios – 45-erių ir vyresniems, nuo gegužės 24-osios – 35-erių ir vyresniems žmonėms.

„Nuo gegužės 31-osios – jau ir visi kiti, nuo 16+“, – sakė ministras.

Nuo 16 metų bus galima skiepytis tik „Pfizer-BioNTech“ vakcina, kitų gamintojų vakcinos yra numatytos žmonėms nuo 18 metų. Pasak ministro, šis planas neturėtų keistis, jeigu vakcinų gamintojai nepakeis pristatymų grafikų. Prioritetinių grupių sąrašuose esantys žmonės ir toliau galės skiepytis bet kuriuo metu.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Bendra sistema – nuo gegužės 17-osios

Bendrą registracijos sistemą žadama paleisti nuo gegužės 17-osios. Iki to laiko veiks šiuo metu galiojantys registracijos skiepams būdai. „Registruotis būtų galima spustelėjus savivaldybių svetainėse būsimas tam tikras nuorodas ir taip pat koronastop.lt puslapyje“, – sakė ministras.

Skiepams savivaldybėse registracija vyks ir per Karštąją liniją 1808, administruojamą Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties.

Pasak A. Dulkio, savivaldybės jau yra pradėjusios jungtis į bendrą sistemą, tikimasi, kad tai jos padarys iki gegužės 13-osios.

„Šiai dienai jau 17 savivaldybių yra prisijungusios, reiškia, jau vyksta vakcinavimo laikų takelių kėlimas į sistemą ir kai tik bus pasirengta, bus kviečiama gyventojus registruotis būtent elektroniniu būdu“, – teigė ministras.

„Tos savivaldybės, kurios šiuo metu naudojasi savo elektronine registravimo sistema, vėliau pereis prie bendros. Vilnius ir Kaunas jau tai darys automatiškai, nes ta sistema yra ta pati“, – pridūrė jis.

„Dar turime tik pirmuosius duomenis, didelių apibendrinimų negalima daryti, bet matome ženklesnį prekybos centrų mobilumo padidėjimą pirmadienį ir antradienį. Po to, jei kalbame apie ketvirtadienį ir penktadienį, jis grįžo į tą lygį, kuris buvo dar prieš savaitę, prieš prekybos centrų atvėrimą. Galima sakyti, kad prekybos centrų šturmo neįvyko. Žmonės galbūt nuėjo, įsigijo tą, ką jiems reikėjo, ir kažkokio didelio lankymosi mobilumo duomenys nefiksuoja“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė M. Stankūnas.

Pasak jo, pastebima, kad gyventojai dažniau lankosi maisto prekių parduotuvėse.

„Lietuvos gyventojai ženkliai dažniau lankosi maisto prekių parduotuvėse. Jeigu palygintume mobilumą šitame segmente su 2020 metų sausio mėnesiu, matome, kad dabar Lietuvos gyventojai maisto parduotuves lanko net 30 proc. dažniau negu tą darė pernai metų sausio mėnesį“, – sakė M. Stankūnas.

Nuo praėjusio pirmadienio gali veikti parduotuvės prekybos centruose, tačiau jų veikla draudžiama šeštadieniais ir sekmadieniais.

Karantinas šiuo metu pratęstas iki gegužės 31 dienos.

Apie situaciją šalyje M. Stankūnas socialiniame tinkle mintimis pasidalijo ketvirtadienio vakarą. „Juodai drąsi ar juodai atsakinga šalis? Tikėtina, kad rytoj ryte išgirsime, kad Lietuvoje 14 dienų naujų COVID-19 atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų perkopė 500 ir tai reikš mūsų šalies sugrįžimą į „juodąją zoną“. Na, gal dar rytoj ir pavyks „per Marytės plauką“ to išvengti, bet šeštadienį mes tikrai būsime ten, kur paskutinį kartą svečiavomės dar sausio 30 d. Šiuo metu stacionare gydomi 958 COVID-19 pacientai, o tai prilygsta vasario pirmos savaitės lygiui. Geriausias mūsų pasiektas „lygis“ buvo kovo 15-21 d., kai buvo gydoma apie 750 pacientų, t. y. +20 proc. su „magaryčiom“. Reanimacijoje turime 104 COVID-19 pacientus. Tai irgi praktiškai vasario pradžios rodiklis. O mano minėtomis kovo dienomis siekė apie 80. Taip pat +20 proc. su „magaryčiomis“. Testuojame tikrai daug. Dar niekada Lietuvoje nebuvo atliekama tiek daug testų, o tai reiškia, kad tikėtina pavyksta nustatyti daugiau atvejų ir taip lėtinti viruso plitimą. Vakcinacija įgauna pagreitį ir jei nebus kokių „oba“ su planuojamu vakcinų tiekimu, tai galėčiau eiti lažybų, kad prezidento ambicingas tikslas iki Mindauginių pasiekti populiacinį imunitetą yra visai įmanomas“, – socialiniame tinkle rašė profesorius.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Dar niekada Lietuvoje nebuvo atliekama tiek daug testų, o tai reiškia, kad tikėtina pavyksta nustatyti daugiau atvejų ir taip lėtinti viruso plitimą.

Pasak M. Stankūno, nereikėtų stebėtis, kad atlaisvinus karantiną turėsime daugiau naujų COVID-19 atvejų. „Taigi situacija dabar yra tokia. Tačiau po šiandieninio Vyriausybės sprendimo realiai iš karantino liko tik graužtukas. Aiškiai su datomis yra įvardijami įvairių veiklų atlaisvinimo etapai. Grynai žiūrint matematiškai, tai šie atlaisvinimai turėtų konvertuotis į naujų atvejų didėjimą. Būsiu tikslus, kad tai turėtų sąlygoti +3000 naujų COVID-19 atvejų skaičių per dieną dar gegužės pradžioje. Masinis testavimas padeda kontroliuoti, bet ne tiek, kad tik jo pakaktų turėti žemus sergamumo rodiklius. Vakcinacija dar neveiks taip stipriai. Žvelgiant į Izraelio patirtį, mums reikia bent 40 proc. pavakcinuotų žmonių. Dar esame pusiaukelėje ir tokį skaičių net su pačiais optimistiškiausiais planais pasieksime tik gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje. Vakcinacija šiuo metu mums gali leisti tikėtis mažesnio hospitalinio sektoriaus apkrovimo ir mirčių. Tikriausiai nerasime nei vienos pasaulio šalies, kuri turėdama +500 / 100 000 COVID-19 atvejų ir teigiamą augimo tendenciją imtųsi laisvinti veiklas. Tai ar Vyriausybė nesielgia neatsakingai? Nemanau. O gal per drąsiai? Hm... galbūt“, – mintimis dalijosi M. Stankūnas.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Vakcinacija šiuo metu mums gali leisti tikėtis mažesnio hospitalinio sektoriaus apkrovimo ir mirčių.

„Dar pernai metais sakiau, kad virusas nėra kažkoks slibinas – supermenas. Jis yra net labai pažeidžiamas ir gali būti nesunkiai kontroliuojamas. Tam reikia paprastų paprasčiausių dalykų, apie kuriuos mes visi žinome. Kažkada teko turėti NEPT posėdį su prekybos tinklų atstovais. Labai pozityviai nuteikė jų suvokimas apie rizikas ir pasiruošimas prisiimti papildomus įsipareigojimus, kad virusas nebeplistų. Tada aš jiems pasakiau, kad labai žaviuosi jų pasiryžimu, bet pabrėžiau, kad norint, jog mums pavyktų, tai turi šis pasiryžimas ir atsakomybė būti kiekvieno jūsų darbuotojo akyse. Norint, kad mums pavyktų, reikia padaryti ne 100 proc., bet gal net 110, 120 ar net 130 proc. Tą turime daryti visi. Tą turėtų daryti parduotuvės darbuotoja, kuri paprašytų klientą truputį palaukti lauke, kol išeis dabar esantys klientai. Tą turėtų padaryti ir kavinės barmenė, kuri dar papildomą kartą su dezinfektantu perbrauktų per staliuką. Tą turėtų padaryti sporto klubo treneris, kuris pasiūlytų klientui padaryti kitus pratimus, kad nebūtų „susigrūdimo“ vienoje vietoje. Ir dar daug kitų“, – tikino profesorius.

Pasak M. Stankūno, kaip COVID-19 situacija šalyje rutuliosis toliau, priklauso nuo žmonių atsakingumo. „Prisipažinsiu, kad su nerimu žvelgiu į ateinančias savaites. Lietuva, pasirinkdama tokį kelią, tikrai demonstruoja didelę drąsą. Tačiau tuo pačiu ir didelį pasitikėjimą savo piliečiais. Jau seniau esu sakęs, kad pandemijos nėra įveikiamos nei politikų, nei ekspertų... Jas įveikia paprasti žmonės. Tad labai prašau – įrodykime, kad mes esame ne tik drąsūs, bet ir atsakingi. Įveikime šį pasitikėjimo iššūkį kartu“, – įrašą socialiniame tinkle baigė M. Stankūnas.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1088 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės. Šalyje atlikti 11 tūkst. 58 molekuliniai (PGR) ir 7629 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Pastarųjų keturiolikos dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 493,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,4 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 231 tūkst. 601 žmogus.