„Kur kas skaidresnis klausimo sprendimas būtų toks, kad jeigu ir kiti politikai pasielgtų taip pat, kaip Povilas“, – LRT televizijai ketvirtadienį sakė G. Nausėda, turėdamas omenyje iš jo patarėjo pareigų pasitraukusį Povilą Mačiulį.

„Mes politinės kultūros kartelę laikome tame lygyje, kokiame laikome. Pažiūrėsime, kokiame lygyje ją laiko Vyriausybė“, – kalbėjo šalies vadovas.

Pasak jo, situacija šiuo metu kelia didelį pavojų valstybės stabilumui, nes atskirų ministrų problemos tampa premjerės Ingridos Šimonytės bei visos Vyriausybės problemomis.

„Abejonės, jeigu jų nebus pajėgta išsklaidyti labai aiškiais įrodymais, liks, nes jau ir šiandien yra pasėta labai daug abejonių“, – sakė G. Nausėda.

Kur kas skaidresnis klausimo sprendimas būtų toks, kad jeigu ir kiti politikai pasielgtų taip pat, kaip Povilas.

Buvęs Kauno vicemeras P. Mačiulis iš pareigų pasitraukė viešojoje erdvėje kilus klausimų dėl Kauno savivaldybės savivaldybės politikų, tarp kurių – keletas esamų ministrų, išlaidų pagrįstumo.

Apie tai, kad įteikė premjerei Ingridai Šimonytei atsistatydinimo pareiškimą, pranešė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Taip ji pasielgė praėjusią savaitę visuomenininkui Andriui Tapinui paviešinus, kad dabartinės ministrės išlaidos jai dirbant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare 2019–2020 metais siekė 13,8 tūkst. eurų ir suabejojus, ar pinigai buvo panaudoti skaidriai.

Kauno taryboje taip pat yra dirbęs kultūros ministras Simonas Kairys bei finansų ministrė Gintarė Skaistė. BNS turimos pačių politikų savivaldybei teiktos ataskaitos rodo, kad per maždaug šešerius su puse metų S. Kairio išlaidos taryboje sudarė 35,1 tūkst. eurų, o G. Skaistės per maždaug ketverius – 20,4 tūkst. eurų.

Visi ministrai teigia pinigus leidę darbo reikmėms, tačiau nevedę išlaidų apskaitos, kad galėtų jas pagrįsti.

Prezidentas sakė, kad ankstesnės kadencijos Sauliaus Skvernelio ir šios Vyriausybės politinės kultūros suvokimai yra „stebėtinai panašūs“.

„Atrodytų, kad šios Vyriausybės koalicijos sutartyje buvo įrašyti labai teisingi ir labai prasmingi žodžiai, kad savo skaidrumo standartais – aukščiausiais skaidrumo standartais – mes sugrąžinsime pasitikėjimą politika ir valdžios institucijomis. Tai, deja, aš priverstas konstatuoti, kad šiandien realybė labai smarkiai skiriasi nuo tų deklaracijų“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis ragino politikus neatidėliojant apsispręsti dėl naujo būdo savivaldybių tarybų nariams kompensuoti už darbą. Šalies vadovo teigimu, tam gali būti įvairių formų, tačiau tai turi būti atlyginimas.

„Tai gali būti įvairūs pasiūlymai: tai gali būti fiksuota suma, galbūt diferencijuota pagal savivaldybių dydį, kaip kad šiandien yra merų atlyginimai diferencijuoti, nes klausimų mastas ir gylis yra skirtingas. Ir kad nebekiltų daugiau jokių klausimų, nebereikėtų ten jokių čekių tvarkytis ir taip toliau“, – sakė prezidentas.

Kadenciją baigusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, ketvirtadienį komentuodama švietimo ministrės išlaidų Kauno taryboje situaciją, pareiškė, kad jai esant pareigose „tokių situacijų nebūtų buvę“.

G. Nausėda tvirtino priimantis tai „kaip juoką, bet nelabai vykusį“, priminęs, jog aptarinėjama situacija tarybose vyko būtent D. Grybauskaitės valdymo laikotarpiu.

Perklaustas, jog greičiausiai kalbama apie J. Šiugždinienės delsimą trauktis, G. Nausėda atkreipė dėmesį į tai, „kokie yra, kokie buvo buvusios prezidentės santykiai su konservatorių Vyriausybe, kokie yra mano santykiai“.

„Jie dinamiški, jie įdomūs – pagyvensim, pamatysim“, – kalbėjo prezidentas.

Neatleisti ministrų ragina valdantieji. Tarp jų – buvęs konservatorių premjeras Andrius Kubilius ir garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis.

„Pareiškimas apie atsistatydinimą man atrodo per ankstyvas, nereikalingas. Jis dabar duoda pagrindą kalbėti apie tai, kaip būtų gerai, kad jie iš tikrųjų pasitrauktų. Aš manau, kad tai nebūtų gerai“, – įsitikinęs V. Landsbergis.

Lengvinančių aplinkybių Gabrieliui Landsbergiui ir susisiekimo ministrui įžvelgia ir kai kurie politologai. „Yra įmonės, konsultantai, kurie dirba tais klausimais – kaip apeiti ar padaryti, kad teisiškai būtų viskas tvarkoje, nors galbūt moraliai ir politiškai – ne visai. Suprantu, dėl ko tokia situacija galėjo atsitikti. Tai nėra vien tik Lietuvos problema. Mes žinome ir „Siemens“ istoriją Kryme, ir Norvegijos kompanijoje, kuri nepaisant Norvegijos pozicijos, tęsia savo veiklą su „Belaruskalij““, – sakė politologas Vytis Jurkonis.

Kalbėti apie situaciją su „Belaruskalij“ susisiekimo ministras Marius Skuodis pirmadienį iš pradžių atsisakė. Tačiau po minutės nusprendė nebėgti ir pasakė, kad savo pareiškimą dėl atsistatydinimo jau padėjo premjerei. Pasitraukti pasiryžęs ir Briuselyje viešintis užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Tačiau opozicija ministrų nuoširdumu netiki.

„Kada tu pasakai, kad: „Aš pateikiau prašymą, bet dabar spręsiu, ką nuspręs premjerė“, tai supranti, kad premjerė įgavo pauzę surasti argumentus, dėl ko nereikėtų tenkinti šių prašymų“, – teigė buvęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Valdančiųjų lyderiai ministrų atstatydinti nenorėtų. Esą to kaip tik ir trokšta kaimynai iš Rytų. „Aš manau, kad šioje situacijoje šią akimirką mums reikėtų atsiriboti nuo kaltų paieškų ir žiūrėti, kaip padaryti, kad tos trąšos nevažiuotų“, – sakė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Opozicija atkerta, kad anksčiau valdantieji daug daugiau kalbėdavo apie skaidrumą. „Palanki proga pakeisti šitą dvideidišką, pseudo – netikrą vertybinę politiką į normalią. Nereikia kankinti nei Lietuvos, nei Baltarusijos visuomenės, nes yra labai klaidingas įsivaizdavimas, kad ekonomonės sankcijos pakenks režimui. Režimas visada pirmas prie biudžeto, pirmas prie resursų“, – kalbėjo Seimo narys Gintautas Paluckas.

Portale delfi.lt buvo paviešinti susirašinėjimai, kad prezidentūra dar vasarą siūlė Europoje netaikyti sankcijų baltarusiškoms trąšoms. Nors viešai kalbėjo kitaip. Prezidentūra dabar sako, kad susirašinėjimo nuotrūpos neatspindi galutinės, suderintos su Vyriausybe, pozicijos.

Iš posto jaučiasi stumiamas ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis. Ne dėl to, kad šalis nesugebėjo pritaikyti sankcijų Baltarusijai, o esą todėl, kad skatino jas įvesti. Jei Lietuva jų neįves, Ž. Pavilionis net grasino, kad pats paprašys amerikiečių įvesti sankcijas „Lietuvos geležinkeliams“.

„Lengviausias sprendimas – nukirsti Pavilioniui galvą, kad jis nebekalbėtų, nes niekas to nenori. Man niekas mano burnos neužkiš. Aš nueisiu pas amerikiečius ir sakysiu: gerai, chebra, įvedinėkite sankcijas“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Šiandien jis ne toks karingas. „Na, čia emocingai gal ir aš kelis žodžius pasakiau. Kai gauni kelis įspėjimus, nes bandai kovoti dėl trąšų tranzito sustabdymo, tai ir mano keli emocingi žodžiai buvo, už kuriuos aš atsiprašau, bet esmė yra viena – sustabdyti tranzitą“, – teigė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.

„Kai kas iš to daro didžiulę problemą – kaip mes apvylėme savo sąjungininkus. Aš negirdėjau iš sąjungininkų pusės jokio nusivylimo. Čia vienas kitas žmogus jų vardu kalba Lietuvoje – nežinia, ar įgaliotas“, – svarstė V. Landsbergis.

Kol ministrų likimas premjerės rankose, susisiekimo ministerija vis dar aiškinasi, kaip „Lietuvos geležinkeliai“ gavo iš Baltarusijos avansą.

Užsienio bei Europos reikalų ministras Ivanas Korčokas ir švietimo ministras Branislavas Gröhlingas trečiadienį pranešė dėl koalicinės vyriausybės nesutarimų atsistatydinantys.

Slovakijos 16 ministrų kabinetą iki šiol jau paliko šeši ministrai, įskaitant sveikatos apsaugos ministrą, šaliai bandant susidoroti su koronaviruso protrūkiu. Pagal mirties nuo COVID-19 atvejų skaičių, Slovakija yra trečia pasaulyje.

I. Matovičiaus kritikai jį kaltina dėl netinkamos komunikacijos ir blogų politinių sprendimų per COVID-19 krizę, taip pat dėl nutarimo pirkti Rusijos „Sputnik V“ vakcinos – vyriausybės narių požiūris į šią vakciną yra įvairus.

I. Korčokas, pavyzdžiui, šią vakciną pavadino „hibridinio karo priemone“.

I. Matovičius sekmadienį pranešė sutinkantis atsistatydinti, bet tik tuo atveju, jei jis galės išlaikyti svarbaus ministro postą – su tuo koalicijos partneriai nesutiko.

Sekmadienį paskelbti apklausų duomenys rodo, kad premjero atsistatydinimui pritaria daugiau nei 80 proc. Slovakijos gyventojų.

Svarstoma, kad I. Matovičiaus pareigas perimti galėtų dabartinis finansų ministras ir laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas einantis Eduardas Hegeris.

I. Matovičiaus partijos „Paprasti žmonės ir nepriklausomos asmenybės“ narys E. Hegeris kol kas neatskleidė, ar sutiktų užimti premjero postą.