Misija, vadinama MINUSMA, nuleido JT vėliavą nuo savo būstinės sostinėje Bamake, AFP sakė jos atstovė Fatoumata Kaba. Pasak jos, ši simbolinė ceremonija žymi oficialią misijos pabaigą.

Po sausio 1 dienos prasidės „likvidavimo etapas“, kurio metu, be kita ko, bus vykdomas likusios įrangos perdavimas valdžios institucijoms.

JT stabilizavimo misijos MINUSMA pasitraukimas kelia nuogąstavimų, kad suintensyvės kariuomenės ir ginkluotų grupuočių kovos dėl teritorijos kontrolės.

MINUSMA pastarąjį dešimtmetį Malyje turėjo apie 15 tūkst. karių ir policininkų. Apie 180 jos narių žuvo dėl priešiškų veiksmų.

Iki penktadienio iš Malio išvyko daugiau kaip 10,5 tūkst. uniformuotų ir civilių MINUSMA darbuotojų. Išvedimo pradžioje misija turėjo maždaug 13,8 tūkst. darbuotojų, socialiniame tinkle „X“ pranešė JT misija.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), tai paskutinė grupė karių, kuri dalyvavo misijoje rytinėje Malio dalyje, Gao provincijoje. Lietuvos kariai joje dalyvavo Vokietijos kontingento sudėtyje, kuris taip pat baigia savo dalyvavimą tarptautinėje operacijoje.

Sugrįžusius karius sveikins krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, Vokietijos Operacijų vadavietės vadas Bernd Schütt (Berntas Šiutas), Gynybos štabo viršininkas Mindaugas Steponavičius, KASP vadas pulkininkas Darius Vaicikauskas, KASP rinktinių vadai, karių artimieji ir kiti svečiai.

Anot KAM, Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių pagrindu suformuotas Pajėgų apsaugos vieneto pirmosios pamainos būrys tarnybą šioje operacijoje Vokietijos kontingento sudėtyje pradėjo 2017 metų spalį.

Per šešerius metus MINUSMA sudalyvavo daugiau nei 500 karių, kurie rotacijos būdu keitėsi kas šešis mėnesius, įgijo tarptautinės patirties, treniravosi ir vykdė realias pajėgų apsaugos operacijas vietovėje.

Jungtinės Tautos operaciją MINUSMA Malyje vykdo nuo 2013 metų. Ja siekdama stabilizuoti padėtį Malyje, remti pereinamojo laikotarpio veiksmų plano įgyvendinimą, apsaugoti civilius gyventojus, propaguoti ir ginti žmogaus teises, rengti humanitarinės pagalbos teikimą, kultūros paveldo išsaugojimą ir padėti užtikrinti teisingumą nacionaliniu ir tarptautinių lygmenimis.

Sustabdymas galios, kol bus surengtas susitikimas šių kontingentų rotacijos „koordinavimui ir reguliavimui palengvinti“, sakoma ministerijos pareiškime.

„Šį rytą šarvuota transporto priemonė, [važiavusi] MINUSMA tiekimo vilkstinėje, užvažiavo ant minos Tesalitą ir Gao jungiančioje magistralėje“, – nurodė MINUSMA.

Vienas misijos pareigūnas sakė, kad abu žuvę taikdariai yra egiptiečiai.

Sužeistieji buvo evakuoti į įvykio vietą atsiuntus greitojo reagavimo pajėgas, sakoma pareiškime.

„MINUSMA griežtai smerkia šią ataką, pagal tarptautinę teisę galinčią būti karo nusikaltimu, ir su susirūpinimu pažymi, kad teroristinės grupės dažnai naudoja savadarbius sprogstamuosius užtaisus siekdamos pakenkti misijos operacijoms ir trukdyti taikos ir stabilumo sugrąžinimui“, – sakoma jame.

„Minos ir savadarbiai sprogstamieji užtaisai Malyje kenkia JT žmonėms, Malio gynybos ir saugumo pajėgoms, bendruomenėms, kurioms tarnaujame nedarydami jokio skirtumo“, – pabrėžė misija.

MINUSMA vykdo vieną didžiausių ir vieną pavojingiausių JT taikos palaikymo operacijų.

Tai penktadienį pranešė JT misijos padėčiai Malyje stabilizuoti MINUSMA (Multinational Intergrated Stabilization Mission) vadovas El-Ghassimas Wane`as.

„Maždaug 50 proc. incidentų, per kuriuos žuvo arba buvo sužeisti „žydrieji šalmai“, susiję su savadarbių minų sprogimais“, - cituoja jį naujienų agentūra „Maghreb Arab Press“ (MAP).

„Aš ką tik grįžau iš ceremonijos, skirtos aštuonių taikdarių, kurie žuvo atlikdami tarnybines pareigas, atminimui. Lenkiu galvą jų narsumui, ryžtui ir profesionalumui, kurie buvo parodyti pavojingomis aplinkybėmis siekiant užtikrinti labiausiai pažeidžiamų gyventojų grupių saugumą“, - sakė pareigūnas.

Jie žuvo gruodžio 8 d., kai MINUSMA automobilių vilkstinė užvažiavo ant savadarbės minos centrinėje Malio dalyje.

MINUSMA buvo įsteigta JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2013 metų balandžio mėnesį siekiant remti politinius procesus Malyje ir užtikrinti gyventojų saugumą.

Vyriausybės kariuomenės ir įvairių separatistinių bei islamistinių grupuočių konfliktas Malyje įsiplieskė 2012 metų pradžioje. 

Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos MINUSMA misijoje dalyvauja nuo 2017 metų rudens.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyrius, šiomis dienomis ministras R. Karoblis ir Lietuvos kariuomenės gynybos štabo viršininkas gen. mjr. Vitalijus Vaikšnoras yra Malyje, kur lanko Jungtinių Tautų taikos operacijoje MINUSMA bei Europos Sąjungos mokymo misijoje EUTM Mali tarnaujančius Lietuvos karius.

Malyje dislokuojamas antras pagal dydį Lietuvos karių kontingentas tarptautinėse operacijose – iš viso čia tarnauja 41 Lietuvos karys.

MINUSMA yra Jungtinių Tautų taikos palaikymo ir stabilizavimo misija, pradėta 2013 m. siekiant padėti Malio valdžiai įgyvendinti politinius procesus, kovoti su saugumo iššūkiais, užtikrinti stabilumą, civilių gyventojų apsaugą. Joje šiandien dalyvauja daugiau kaip 13 tūks. karių iš 53 valstybių. Lietuva į šią misiją delegavo 5 štabo karininkus ir 34 Lietuvos karių pajėgų apsaugos vienetą, kuriam patikėtos stebėjimo ir perspėjimo užduotys sargybos bokštuose, taip pat patruliavimas bei inžinerinių stovyklos apsaugos sprendimų įgyvendinimas bei tobulinimas. Gao mieste įsikūrusioje karinėje misijos bazėje „Camp Castor” Lietuvos kariai tarnauja kartu su Vokietijos, Olandijos, Latvijos, Estijos, Čekijos ir kitų šalių kariais - iš viso jų čia 1400. Dar 2 Lietuvos kariai tarnauja ES mokymo misijoje EUTM Mali.

R. Karoblis Gao susipažino su karių tarnybos ir poilsio sąlygomis, aiškinosi jų poreikius. Karių tarnybos ritmas ir tempas čia yra intensyvus – taikos susitarimo įgyvendinimui Malyje stringant, MINUSMA operacija veikia ypatingai sudėtingomis saugumo sąlygomis. Tarnybą apsunkina ir klimato sąlygos. „Siųsdami karius tarnauti į padidinto pavojingumo zonas, turime užtikrinti tinkamą jų aprūpinimą“, - sakė R. Karoblis.

Tuo tarpu karius kartu lankęs Gynybos štabo viršininkas gen. mjr. V. Vaikšnoras pabrėžė, jog dalyvavimas sudėtingose misijose prisideda prie kario profesinio tobulėjimo: „Čia realiai išmokstama gerinti sąveikumą su sąjungininkais ir partneriais, dirbti tarptautinėje aplinkoje”.

Ministras R. Karoblis taip pat susitiko su Vokietijos vadovaujamo kontingento, kuriame tarnauja Lietuvos kariai, vadu plk. Aslak Heisner, kuris išreiškė padėką Lietuvai už jos indėlį į MINUSMA misiją. Daugeliui Malyje tarnaujančių Lietuvos karių tai - pirmoji tarnyba tarptautinėje misijoje, būrio pagrindą sudaro kariai savanoriai iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų. Pasak plk. A. Heisner, lietuviai kariai išsiskiria disciplinuotumu ir puikiu fiziniu pasirengimu. „Ypatingai lenkiu galvą prieš tris čia tarnaujančias lietuves kares, kurių fizinis pasirengimas - įspūdingas”, - sakė plk. Aslak Heisner. Jis taip pat pabrėžė, jog apsaugos ir patruliavimo užduotys dėl savo specifikos reikalauja ypatingos karių disciplinos ir atidumo, ir šia prasme lietuviai savo tarnybą atlieka nepriekaištingai.

R.Karoblis su plk. A. Heisner aptarė ir saugumo situaciją Malyje, kuri išlieka itin sudėtinga. Išpuoliai prieš JT taikdarius ir Malio kariuomenės karius vykdomi vis dažniau: po karinės bazės Timbuktu užpuolimo, sustiprinti saugumo reikalavimai ir Gao, kur tarnauja lietuviai. Išpuolių geografija plečiasi – išpuoliai vykdyti ne tik šiaurinėje, bet ir centrinėje Malio dalyje, Mopti regione, didėja pavienių išpuolių intensyvumas.

Malyje R. Karoblis taip pat susitiks su operacijos MINUSMA bei ES mokymo misijos vadovais, su kuriais aptars saugumo situaciją regione, užduočių įgyvendinimą ir tikslus, bendradarbiavimą tarp Malyje veikiančių tarptautinių taikos palaikymo ir mokymų iniciatyvų bei Lietuvos indėlį į šias iniciatyvas.

Šiuo metu 8 tarptautinėse operacijose bei karinėse mokymo misijose dalyvauja iš viso 140 Lietuvos karių, iš jų 50 tarnauja misijose ir operacijose Afrikoje.

Antrąją Pajėgų apsaugos vieneto pamainą sudaro 34 profesinės karo tarnybos kariai ir kariai savanoriai iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Vyčio apygardos 5-osios rinktinės. Jie operacijos rajone pakeis keturių mėnesių tarnybą baigiančius KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės karius ir tarnaus Vokietijos kontingento sudėtyje. Lietuvos kariai operacijoje atsakingi už pajėgų apsaugos užtikrinimą karinės bazės teritorijoje Gao provincijoje Malio rytinėje dalyje.

Lietuva, be Pajėgų apsaugos vieneto ir Nacionalinio paramos elemento karių, JT vadovaujamai operacijai taip pat skiria 5 Lietuvos karius, kurie tarnauja operacijos vadavietėse Bamake ir Timbuktu. Operacijoje MINUSMA Lietuvos kariai koviniuose veiksmuose nedalyvauja.

Renginyje Panevėžyje planuoja dalyvauti Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadovybė, Panevėžio miesto ir rajono valdžios atstovai, karių artimieji ir kiti svečiai. Ceremonijos metu Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Valdemaras Rupšys išvykstančios pamainos vadui įteiks Lietuvos valstybės vėliavą, o visiems į operaciją išvykstantiems kariams – simbolinių suvenyrų.

Apie JT operaciją

Jungtinės Tautos operaciją MINUSMA (angl. Multinational Intergrated Stabilization Mission, MINUSMA) Malyje vykdo nuo 2013 m. MINUSMA siekia stabilizuoti padėtį šalyje, remti pereinamojo laikotarpio veiksmų plano įgyvendinimą, apsaugoti civilius gyventojus, propaguoti ir ginti žmogaus teises, rengti humanitarinės pagalbos teikimą, kultūros paveldo išsaugojimą ir padėti užtikrinti teisingumą nacionaliniu ir tarptautinių lygmenimis.

Siųsdama karius į MINUSMA Lietuva prisideda prie tarptautinių pastangų stabilizuoti padėtį Malyje, remti pereinamojo laikotarpio veiksmų plano įgyvendinimą, apsaugoti civilius gyventojus, propaguoti ir ginti žmogaus teises, dalyvauti teikiant humanitarinę pagalbą, padėti išsaugoti šalies kultūros paveldą, padėti užtikrinti teisingumą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. 

MINUSMA nėra vienintelė tarptautinė operacija Malyje, kurioje dalyvauja Lietuvos kariai. Nuo 2013 m. pavasario Lietuvos kariai dalyvauja šioje Afrikos šalyje vykdomoje Europos Sąjungos mokymo operacijoje (EUTM Mali), į kurią rotuodamiesi kasmet iki 2016 m. vyko po tris Lietuvos karius, o nuo 2016 m. iki šiol – po du, jie prisideda rengiant Malio karius.

Veikdama kaip aktyvi ir atsakinga tarptautinės bendruomenės narė, Lietuva remia tarptautinės bendruomenės pastangas palaikyti taiką ir stabilumą pasaulyje, užkirsti kelią etniniams konfliktams, spręsti užsitęsusius konfliktus, kovoti su tarptautiniu terorizmu. Tarptautinėse operacijose Lietuvos kariai įgyja operacijų planavimo ir atlikimo, karių ir civilių bendradarbiavimo, veikimo kartu su sąjungininkais įvairiomis sąlygomis  patirties, vertingos rengiantis savo krašto gynybai.

Renginio sausio 26 d. Panevėžyje programa:

13.00 val. Šv. Mišios Panevėžio Šv. Trejybės bažnyčioje (Nepriklausomybės a. 12);

14.00 val. Iškilminga karių rikiuotė Panevėžio miesto Nepriklausomybės aikštėje.

Pirmoji diena ir pirmasis išbandymas. Lietuvos karius, vos nusileidusius Malio sostinėje Bamake, pasitiko daugiau nei 40-ies laipsnių karštis. Tačiau tikrieji išbandymai dar prieš akis.

34-iems Jungtinių Tautų vadovaujamoje situacijos stabilizavimo misijoje Malyje „Minusma“ tarnybą pradedančių karių laukia skrydis į dislokavimo vietą – Gao regioną, kur įsikūrusi Vokietijos pajėgų stovykla. Būtent ją keturis mėnesius saugos pirmoji lietuviška Pajėgų apsaugos vieneto pamaina, sudaryta iš savanorių pajėgų, kuriose yra ir profesinės karo tarnybos karių, ir vos keli yra anksčiau dalyvavę tarptautinėse misijose.

Planuojama, kad Lietuvos kariai koviniuose veiksmuose nedalyvaus ir už stovyklos ribų kovinių užduočių nevykdys. Tačiau jų misija taip pat pavojinga – Vokietijos bazę džihadistai jau yra apšaudę iš artilerijos pabūklų. Būtent Malio šiaurėje, kur ir tarnaus mūsų kariai, saugumo situacija – sudėtingiausia.

Lietuvos karių siuntimas į Malį nėra pirmas kartas, kai lietuviai prancūzų prašymų dalyvauja operacijoje Afrikoje. 2014 metais 10 Lietuvos karių su transporto lėktuvu C-27J „Spartan“ teikė paramą Prancūzijos operacijai Centrinės Afrikos Respublikoje. Prancūzija kitąmet ketina atsiųsti kelis šimtus karių su tankais į Lietuvą sustiprinti Vokietijos vadovaujamą NATO batalioną.

Šiuo metu vykstančio pirmosios pamainos pasiruošimo metu kariai atnaujina individualius įgūdžius, treniruojasi vykdyti patruliavimą, reaguoti į apšaudymus, vykdyti asmenų sulaikymą ir sužeistųjų evakuaciją, taip pat tobulina kitas taktines užduotis, dalyvauja kovinio šaudymo pratybose, susipažįsta su operacijos rajono specifika.

Pajėgų apsaugos vienetas (PAV) – suformuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo mandatu, leidžiančiu į operaciją Malyje siųsti iki keturiasdešimt karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Pirmojoje PAV pamainoje – profesinės karo tarnybos kariai ir kariai savanoriai iš KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės.

Jungtinės Tautos operaciją MINUSMA Malyje vykdo nuo 2013 m. Ja siekiama stabilizuoti padėtį šalyje, remti pereinamojo laikotarpio veiksmų plano įgyvendinimą, apsaugoti civilius gyventojus, propaguoti ir ginti žmogaus teises, rengti humanitarinės pagalbos teikimą, kultūros paveldo išsaugojimą ir padėti užtikrinti teisingumą nacionaliniu ir tarptautinių lygmenimis.

Du Europos šalių piliečiai ir trys vietos gyventojai buvo nušauti viename Malio sostinės naktiniame klube anksti šeštadienį per įtariamą teroro išpuolį – tuo metu, kai vyriausybė pasiekė svarbų etapą taikos derybose su kovotojais neramiame šiauriniame regione.

Mažiausiai vienas kaukėtas užpuolikas apie 1 val. vietos (3 val. Lietuvos) laiku įėjo į klubą Bamako rajone, kuriame gyvena daug atvykėlių iš kitų šalių, nurodė saugumo pajėgos.

„Tai yra teroristinė ataka, nors mes (dar) laukiame paaiškinimų. Pagal preliminarius duomenis žuvo keturi žmonės – vienas Prancūzijos pilietis, vienas belgas ir du maliečiai“, – sakė naujienų agentūrai AFP vienas policijos atstovas, pridūręs, kad tarp žuvusiųjų buvo vienas policininkas.

Jungtinių Tautų (JT) taikdarių misija (MINUSMA) vėliau nurodė, kad mirė vienas iš sužeistų maliečių ir kad pranešimai apie trečio europiečio žūtį buvo neteisingi.

„Užpuolė mažiausiai vienas kaukėtas asmuo, kuris pradėjo šaudyti į lankytojus, – sakoma jos pranešime. – Preliminarūs pranešimai rodo, kad per šį išpuolį žuvo mažiausiai penki žmonės – trys maliečiai ir du užsieniečiai.“

Ligoninės šaltiniai nurodė, kad dar aštuoni žmonės buvo sužeisti, iš jų trys Šveicarijos piliečiai, tarp kurių buvo ir viena moteris.

Ugniagesiai išnešė nušautą Prancūzijos pilietį iš restorano ir naktinio klubo „La Terrasse“, įsikūrusio Bamako judriame Hipodromo rajone, sakė AFP korespondentas, apsilankęs įvykio vietoje.

Tuojau po išpuolio gatvėje matėsi gulintis nužudytas policininkas ir vieno privataus namo apsaugininkas, kiek toliau nuo jų – negyvas Belgijos pilietis.

Dešimtys policininkų apsupo įvykio vietą, bet keli išpuolio liudininkai iš pradžių atsisakė duoti parodymus, baimindamiesi keršto.

Vienas policijos šaltinis sakė, kad suimti du įtariamieji ir kad jie yra apklausiami, tačiau neatskleidė jų tapatybės ir pilietybės.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) „kuo griežčiausiai pasmerkė tą bailų išpuolį“, sakoma prezidentūros pranešime.

Eliziejaus rūmai nurodė, kad F.Hollande'as susitiks su Malio prezidentu Ibrahimu Boubacaru Keita (Ibrahimu Bubakaru Keita) ir pasiūlys Paryžiaus pagalbą buvusiai Prancūzijos kolonijai. Prezidentūra pažymėjo, kad Prancūzijos ambasadoje ir kitose Malyje veikiančiuose Prancūzijos objektuose buvo sustiprintos saugumo priemonės.

„Mano mintys – su aukomis ir jų šeimomis“, – sakė Belgijos užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas), patvirtinęs, kad tarp žuvusiųjų buvo vienas jo tėvynainis.

Europos Sąjungos išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) sakė, kad viena iš aukų buvo Bendrijos darbuotojas Malyje, kur 28 šalių blokas vadovauja misijai, padedančiai policijos ir nacionalinės gvardijos pajėgoms.

„Šie šiurpūs ir bailūs išpuoliai, šie teroro aktai..., šaudymas restorane, kuriame pilna nekaltų žmonių, tik dar labiau stiprina mūsų ryžtą kovoti su terorizmu visomis jo formomis ir visur, kur tik jis pasireiškia“, – pasakė JAV valstybė sekretorius Johnas Kerry po susitikimo Paryžiuje su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Laurent'u Fabius (Loranu Fabijusu), kuris pažymėjo, kad įtariami dėl šio išpuolio asmenys dabar tardomi.

„Mes kartu reiškiame pasibjaurėjimą tokio pobūdžio aktu, – tęsė J.Kerry. – Užuot išgąsdinęs mus, jo efektas yra priešingas. Jis stiprina mūsų bendradarbiavimą, mūsų ryžtą įveikti tai ir atsakyti į šį kartoms mestą iššūkį . Mes tai padarysime“. 

Prancūzijos ambasada Bamake perspėjo visus tame mieste esančius Prancūzijos piliečius būti budrius išėjus iš namų.

Didžiulį šiaurinį Malio dykumų regioną krėtė smurtas tarp etninių bendruomenių ir islamo kovotojų. Šalis siekia atkurti stabilumą ir taiką po 2012 metais įvykdyto perversmo.

Su tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“ susiję džihadistai devynis mėnesius kontroliavo Teksaso valstijai dydžiu prilygstančią teritoriją, kol 2013 metais pradėta Prancūzijos vadovaujama karinės intervencija padėjo išstumti kovotojus iš didžiosios to regiono dalies.