„Šiandien netekome Bobo Hawke'o – iškilaus australo, o daugelio akimis – ir pačio iškiliausio pokario laikotarpio australo“, – rašoma jo antrosios žmonos Blanche d'Alpuget (Blanš d'Alpužė) išplatintame pareiškime.

„Jis ramiai užgeso savo namuose“, – priduriama pareiškime.

Pamokslininko sūnus B. Hawke'as, vadovavęs šaliai praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį, papirko tautą savo paprastumu. Jis pradėjo liberalizuoti ekonomiką ir, be kita ko, atsisakė šalies valiutos sąsajos su JAV doleriu.

Pradedant derybomis su Franku Sinatra (Frenku Sinatra), padėjusių užtikrinti, kad į1974-aisiais vyktų jo koncertai Sidnėjuje, ir baigiant nuoširdžiomis ašaromis dėl protestuotojų žudynių Pekino Tiananmenio aikštėje 1989 metais – B. Hawke'as ilgą laiką buvo viena ryškiausių figūrų Australijos politikos arenoje. 

Jis niekada nesulaukė antausio iš rinkėjų, atleisdavusių jam jo klaidas. Nuo 1983 metų B. Hawke'as keturis kartus iš eilės laimėjo rinkimus, o postą paliko tik po vidaus maišto partijoje.   

B. Hawke'as mirė kelios dienos iki visuotinių rinkimų Australijoje.

Leiboristų partija socialiniame tinkle „Twitter“ šiltais žodžių atsisveikino su vienu iš savo titanų. 

„Prisiminsime jį. Solidariai, amžinai. Tesiilsi jis ramybėje“, – rašoma partijos žinutėje. 

„Kai dalyvaudavome su Bobu rinkimų kampanijos renginiuose, būdavome apgulti žmonių“, – prisiminė jo kabineto narė Susan Ryan (Sjuzan Rajen).

„Jis buvo neįtikėtinai populiarus tarp rinkėjų moterų. Joms iš tiesų patikdavo prasibrauti kuo arčiau jo, paliesti jį ar gauti jo autografą“, – kalbėjo ji.  

„Vyrai jį taip pat mėgo, nes jis buvo sportininkas ir daug nuveikė būdamas profsąjungos lyderiu. Jis tikrai buvo ponas Populiarusis“, – sakė S. Ryan.

Kai Australija 1983 metais laimėjo Amerikos taurės jachtų regatą, džiūgaujantis B. Hawke'as apsivilko baltą švarką, išmargintą užrašais „Australija“ ir ištarė įsimintiną frazę: „Jeigu kuris nors viršininkas atleis darbuotoją už tai, kad jis šiandien neatėjo į darbą, jis yra mulkis.“

Kaip bebūtų, buvęs lyderis padėjo rasti konsensusą tarp profesinių sąjungų ir darbdavių, taip pat pasinaudojo savo populiarumu, kad užsitikrintų palaikymą plačioms ekonomikos reformoms, nors kritikai kai kada ji kaltindavo vedant Leiboristų partiją per toli į dešinę.