Visgi išsamesnių duomenų, dėl kokių – be koronaviruso – priežasčių mirčių šiuo laikotarpiu skaičius šoktelėjo, dar reikės palaukti. Šią statistiką tvarkantis Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyrius informuoja iš Registrų centro gavęs kurį laiką lauktus mirties liudijimus už balandžio, gegužės ir birželio mėnesius.
Higienos institutas balandžio mėnesio mirties priežasčių duomenis ketina paskelbti per savaitę, tačiau gegužės ir birželio duomenų dar teks palaukti. Higienos instituto teigimu, mirties priežasčių duomenys sistemai veikiant be trukdžių yra prateikiami nuo kalendorinio mėnesio pabaigos praėjus 45 dienoms.
Esama situacija susilaukė ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narių dėmesio. Trečiadienį vyksiančiame komiteto pasėdyje bus svarstomas tarpinstitucinio bendradarbiavimo tarp Registrų centro ir Higienos instituto klausimas.
„Bus svarstomas klausimas dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo, kaip vaikšto žinios iš vienos institucijos į kitą, kaip iš Registrų centro ateina duomenys iki Higienos instituto“, – Eltai teigė komiteto pirmininkė Guoda Burokienė.
Viešoje erdvėje jau ne kartą būgštauta, kad Registrų centro skelbiami duomenys apie išaugusį mirties atvejų skaičių kelia klausimą, ar tai nėra susiję su karantino metu apribotu sveikatos apsaugos paslaugų teikimu. Opozicijai priklausiančių politikų įsitikinimu, į šį klausimą padėtų atsakyti detalesnė informacijos apie mirčių priežastis analizė.
Kaip liepos pradžioje rašė portalas lrytas.lt, per karantino laikotarpį 10 proc. padidėjo bendras mirčių skaičius. Visgi, kokios šių mirčių priežastys atsakymo kol kas nėra, nes Registrų centras pavėlavo Higienos institutui pateikti balandžio, gegužės bei birželio mėnesių mirčių liudijimus. Registrų centro direktorius Saulius Urbonavičius dėl susidariusios situacijos kaltino streikuojančią e.sveikatos sistemą, kuri liepos pabaigoje daugiau nei savaitę neveikė dėl techninių gedimų, atsiradusių užliejus Registrų centrą.
„Mes esame gavę mirties liudijimus iki liepos 2 dienos. (...) Dabar mums reikia juos įvertinti pagal tarptautines taisykles“, – Eltą pirmadienį informavo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas Romualdas Gurevičius, primindamas, kad šiuo metu Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyrius kol kas oficialiai yra paskelbęs kovo mėnesio duomenis.
Garantijų, kad ateinančių mėnesių duomenis gaus laiku – nėra
Higienos instituto atstovas akcentuoja, kad svarbiausia, jog ir ateinančių mėnesių duomenis Registrų centras siųstų reguliariai. Visgi R. Gurevičius teigia, kad kol kas jokio patikinimo, kad duomenys tikrai bus gauti laiku – nėra.
„Tokio patikinimo tikrai negavome, mums pasakė, kad štai jums duomenys iki liepos 2 dienos, o kai sutvarkysite birželio mėnesio duomenis, tada mes duosime likusius, kiek turėsime“,– sakė jis.
Sveikatos informacijos centro vadovas taip pat pabrėžia, kad Registrų centro skelbiama informacija apie mirčių skaičių rodo tik išaugusį mirties atvejų faktą, tačiau išaugimo priežastys paaiškės tik Higienos institutui sutvarkius mirčių priežasčių statistiką.
„Registrų centras turi tik mirties faktą. Jie skelbia šį mirčių faktorių pagal mėnesius ir pagal savaites, bet iš to šnipštas – nieko. Kas iš to, kad mirčių padidėjo, visi klaus, kieno sąskaita padidėjimas įvyko. Faktiškai tik po mirčių registro sutvarkymo medicininių mirties liudijimų, sukodavimo pagal tarptautines taisykles bus aišku mirties priežastys“, – teigė R. Gurevičius.
Balandžio mėnesio duomenis žada paskelbti per savaitę
Savo ruožtu Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Sandra Mekšriūnaitė teigia, kad per artimiausią savaitę turėtų būti baigti tvarkyti ir paskelbti mirties priežasčių duomenys už balandžio mėnesį.
„Tik liepos mėnesį pilnai gavome vėlesnius dokumentus, tai mes šią savaitę baigsime tvarkyti balandžio duomenis, juos paskelbsime ir tvarkysime kitus dokumentus. Mes jau vejamės grafiką, nes Registrų centras pagaliau suteikė mums prieigą prie dokumentų“, – informavo S. Mekšriūnaitė.
Higienos instituto atstovė akcentuoja, kad sistemai veikiant be sutrikimų ir duomenis gaunant laiku mėnesio mirties priežasčių duomenys yra skelbiami praėjus 45 dienoms nuo jo pabaigos. S. Mekšriūnaitės teigimu, šių duomenų susisteminimas užtrunka dėl procedūrinių veiksmų kuriuos būtina atlikti.
„Paprastai, kai be sutrikimų viskas veikė, tai pasibaigus kalendoriniam mėnesiui po 45 dienų mes jau paskelbdavome duomenis. Nes mes per mėnesį turime gauti iš Statistikos departamento mirusiųjų sąrašą. (...) Tada mes pagal sąrašą išsitraukiame visus (mirties – ELTA) liudijimus, patikriname, ar viską esame gavę, o tada, kai viską turime, tai mes šiuos dokumentus ir tvarkome“, – sakė S. Mekšriūnaitė.
„Mes tvarkome medicininius mirties liudijimus, kuriuos gydytojai išrašo kiekvienam žmogui. Ten yra įvardintos mirties priežastys, kurių yra ne viena diagnozė įrašyta. Ten įrašoma ir tiesioginė, ir tarpinė mirties priežastis, kitos būklės, kurios sąlygojo mirties priežastį. Gydytojai jas rašo tiesiog ranka, naudodami tokias formuluotes, kokias žino, o mes turime jas sukoduoti pagal ligų klasifikatorių“, – duomenų tvarkymo specifiką paaiškino ji.
Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovės teigimu, skyriuje paprastai dirba trys žmonės, kurie kiekvieną mirties liudijimą individualiai peržiūri, patikrina, ar jame nėra netikslumų. Visgi šiuo metu, Higienos instituto atstovės teigimu, susikaupus dideliam duomenų kiekiui, papildomai šį darbą padeda atlikti dar vienas žmogus.
„Jeigu mes greičiau darytume šį darbą, tai tada kokybė nukentėtų, o mes to nenorime. Mes ir taip jau palyginus greitai šį darbą padarome, nes kitos šalys metinius duomenis skelbia apskritai po dviejų metų, mes tai po devynių mėnesių praktiškai. Tai arba mes darome gerai, arba mes darome greitai, klausimas, ką mes renkamės“, – sakė ji.
