Buvo rengiami susitikimai su užsienio inteligentija, lietuvių bendruomenėmis, jų metu buvo pristatytas prof. Kazys Pakštas bei Baltoskandijos idėja, ieškomi ir fiksuojami lietuvybės pėdsakai ir kuriami dokumentiniai filmai, rašoma pranešime spaudai.

Užsienio inteligentams pristatė Lietuvą

Visos ekspedicijos metu buvo surengtos net devynios konferencijos bei susitikimai skirtingų šalių universitetuose.

„Tikiu, kad jos buvo labai vertingos. Aplankytų šalių mokslo bendruomenės atstovai noriai leidosi į diskusijas, domėjosi Baltoskandijos idėja, dalijosi savo patirtimi bei nuomonėmis. Atradome, kad nors gyvename labai skirtingose valstybėse, bet susiduriame su panašiomis problemomis.

Džiaugiamės, kad su kai kuriais pavyko užmegzti ir rimtesnius ryšius, kurie, galbūt išaugs į bendrus projektus ateityje“, — teigė Lietuvos geografų draugijos prezidentė Genovaitė Kynė.

Lietuvius užsienyje kvietė diskusijai

Žygio per pasaulį „Misija Lietuva 100“ vadovas Gintautas Babravičius teigė, kad vienas svarbiausių uždavinių — kurti artimą ryšį su užsienyje gyvenančiais lietuviais.

„Tai — ne tik mūsų žygio uždavinys. Jis svarbus kiekvienam Lietuvos žmogui. Nešame Pasaulio Lietuvos idėją ir tikime, kad būtina stiprinti bendradarbiavimą, dalintis gerąja patirtimi ir nubraukti ribą tarp Lietuvoje gyvenančių lietuvių ir emigrantų.

Nesvarbu, kur yra žmogus, jeigu jis jaučiasi esantis lietuvis — turime ieškoti kelių kaip veikti kartu. Tai įrodė mūsų susitikimai su Bergene, Andoy saloje, Nordkape dirbančiais tautiečiais. Jie — aktyvūs, žingeidūs ir tikrai nepamiršę savo tėvynės. Atvirkščiai — ne vienas minėjo, kad svetur sukauptą patirtį svajoja perduoti ir stiprinti Lietuvoje“, — pasakojo G. Babravičius.

Bendradarbiauja su užsienio kūrėjais

Ekspedicijos metu vyko intensyvūs filmavimo darbai.

„Džiaugiuosi, kad mūsų komandai pavyko surinkti tikrai puikios vizualinės medžiagos. Ekspedicijos dalyvis Michaelis Mattigas-Gerlachas taip pat keliavo su sava filmavimo komanda, todėl jau dabar žinome, kad žiūrovų akis pasieks bent du filmai.

M. Mattigas-Gerlachas kuria dokumentiką apie globalinį atšilimą, šį kūrinį rodys Vokietijos televizija „Deutsche Welle“. Taip pat planuojame ir fotografijų parodą“, — pasakojo režisierius bei operatorius Ignas Veršinskas.

Žygio per pasaulį metu – 2017–2020 metais – bus sukurta iki dvidešimties dokumentinių filmų, kurie sieks atkreipti dėmesį į globalinio atšilimo problemas, supažindinti Lietuvą su pasauliu, skirtingomis kultūromis bei išskirtiniais vienų ar kitų tautų bruožais.

Atrado lietuvybės pėdsakus

Vienas iš ekspedicijos dalyvių išsikeltų tikslų buvo rasti lietuvybės pėdsakus, išsibarsčiusius aplink Baltijos jūrą.

„Kaip ir viso žygio per pasaulį metu, siekėme ne tik skleisti pasauliui žinią apie Lietuvą, bet ir atrasti vietas, kurios svarbios mūsų tautai. Danijoje esančioje Hamleto pilyje apsidžiaugėme išvydę didžiulį lietuviškų šaknų turinčio Johno Gielgudo portretą. Jis — geriausias XX a. Didžiosios Britanijos Šekspyro vaidmenų atlikėjas.

Taip pat lankėmės Marienburgo pilyje, kurioje buvo kalintas kunigaikštis Kęstutis, su istorikais diskutavome apie tai, kad įtempti Hanzos miestų sąjungos bei Kalmaro unijos santykiai galėjo mūsų naudai pakreipti Žalgirio mūšio baigtį. Siekiame, kad lietuviai suprastų, jog, nors ir būdami nedidele tauta, esame svarbi pasaulio istorijos dalis“, — teigė ekspedicijos dalyvė Evelina Razmutė.

Ruošėsi trejų metų žygiui per pasaulį

„Misija Lietuva 100“ vadovas Gintautas Babravičius teigė, kad ši ekspedicija buvo itin naudinga ruošiantis žygiui per pasaulį.

„Ne tik išmėginome techniką bei bendrą pasiruošimą, bet ir turėjome susitikimus, kurie — neįkainojama patirtis ruošiantis didžiajam žygiui. Pavyzdžiui, Taline susitikome su estų ekipažu, kurie šią žiemą mėgino įveikti bekelę iki Beringo sąsiaurio. Nors jiems nepavyko, tačiau jų pastabos bei patarimai yra aukso vertės. Mūsų tikslas — ne tik įveikti atstumą iki Beringo, bet ir patį sąsiaurį, prie visureigių pritvirtinus pontonus, o vėliau Aliaskos bekelėmis vasarą pasiekti civilizaciją.

Šio uždavinio nėra įgyvendinusi nei komanda pasaulyje. Mūsų noras — sujungti du žemynus ir tai padaryti be pašalinės pagalbos. Į žygį per pasaulį iškeliaujame jau po metų. Svarbiausias uždavinys dabar — susitelkti į pasiruošimo darbus“, — pasakojo G. Babravičius.

„Misija Lietuva 100“

Tai — ekstremalus trejų metų žygis per pasaulį automobiliais. Jis skirtas Lietuvos Respublikos šimtmečiui paminėti.

„Kviesime lietuvius visame pasaulyje vienytis ir švęsti valstybės jubiliejų, o švenčiant nepamiršti ir šviestis — ne tik domėtis mūsų praeitimi ir žmonėmis, kurie padėjo pamatus mūsų šaliai, bet ir tapti tais, kurių indėlis į Lietuvos ateitį bus svarbiausias ateinantį šimtmetį“, — teigė žygio per pasaulį ambasadorius Algirdas Kaušpėdas.

Dalis „Baltoscandia 2016“ dalyvių tris savaites trukusią ekspediciją baigia Vilniuje. Beveik 10 tūkstančių – tiek kilometrų per Baltijos ir Skandinavijos šalis nuvažiavo ekspedicijos dalyviai.

Jie aplankė Lenkiją, Daniją, Norvegiją, kur pasiekė ir Šiauriausią Europos kyšulį, vėliau keliavo į Švediją, Estiją, Latviją, čia skleidė bendro – Baltijos ir Skandinavijos šalių regiono idėją, paminėjo 25-ąsias jos metines bei pagerbė žymius Baltoskandijos idėjos palaikytojus, tarp jų – lietuvių keliautoją, profesorių Antaną Pošką.

„Šita idėja yra populiari jau nuo pat Baltijos valstybių atkūrimo. Iš tiesų ji yra jau įgyvendinta apolitiškai 14 metų, o tarp žmonių, aišku, dar turės pasikeisti karta, kad šita idėja taptų ir žmonių sąmonėse gyva, o ne tik tai formali idėja“, – prognozavo „Baltoscandia“ akademijos Lietuvoje prezidentas Arūnas Bliūdžius.

Ekspedicijos dalyviai sako, kad bene kiekviename aplankytame taške juos pasitiko gausi lietuvių bendruomenė, į vieną knygą jie surašė palinkėjimus Lietuvai, kurie, kartu su grįžusiais ekspedicijos nariais, pasiekė gimtuosius išeivių namus.

Per ekspediciją keliautojai rengė ir konferencijas aplankytų miestų universitetuose, vietos bendruomenėse. Jose pristatė savo veiklą, Lietuvą bei šalį garsinusius keliautojus.

„Pavyko visos konferencijos. Jų buvo numatytos aštuonios. Latviai, estai labai susižavėjo ekspedicija ir netgi galbūt prisijungs skirtinguose etapuose“, – sakė „Baltoscadia 2016“ maršruto sudarytoja, Geografų draugijos prezidentė Genovaitė Kynė.

Likusi ekspedicijos „Baltoscandia 2016“ grupės dalis grįš rugpjūčio pabaigoje.

„Baltoscandia 2016“ – vienas Lietuvos šimtmečiui skirto žygio „Misija Lietuva 100“ etapų.

Užsienio lietuviams tėvynė — brangesnė?

Vienas pagrindinių pirmosios ekspedicijos bei viso žygio per pasaulį „Misija Lietuva 100“ tikslų – skleisti Pasaulio Lietuvos idėją. „Be galo svarbu susitikti su užsienyje gyvenančiais lietuviais, išgirsti, kaip jie nori stiprinti ryšius su Lietuva, pasidalinti idėjomis dėl mūsų šalies ir jos tautos ateities,“ — teigė žygio vadovas Gintautas Babravičius.

Apsistoję Punsko kaimo turizmo sodyboje ekspedicijos dalyviai pirmą sykį turėjo tokią galimybę. Sodybos šeimininkas Petras Krekauskas– išskirtinė asmenybė. Ekologiškame ūkyje vyras puoselėja lietuviško kulinarijos paveldo tradicijas, o ir pačioje sodyboje — lietuviški meno dirbiniai, aplink skamba muzika.

„Čia gyvenantys lietuviai dalyvauja liaudies šokių ar dainų ansamblių veikloje, kartu švenčiame tradicines šventes, sekame kiekvieną naujieną iš Lietuvos. Atrodo, gyvename ne taip ir toli nuo sienos, tačiau jaučiame, kad kraštas – ne savas,“ – pasakoja P. Krekauskas. Paklaustas, kaip gyvendamas Lenkijoje, jis sugeba išlaikyti lietuvišką dvasią, sodybos šeimininkas atsakė, kad svarbiausia — meilė tėvynei.

„Gyvendami Lietuvoje galbūt ir nejaučiate, kokia svarbi yra laisvė, galimybė visur kalbėti gimtąja kalba. Mano močiutė, nors buvo pusiau lenkė, man įskiepijo tokią meilę Lietuvai, kad, nors niekada ten ir negyvenau, myliu ir branginu savo tėvynę – Lietuvą,“ – ekspedicijos dalyviams pasakojo P. Krekauskas.

Ieškos iškilių lietuvių pėdsakų pasaulyje

Ekspedicijos dalyviai taip pat nuoširdžiai seka ir legendinio lietuvių keliautojo Mato Šalčiaus žodžiais „Lietuvai apie pasaulį ir pasauliui apie Lietuvą“. „Keliaudami, natūralu, užsuksime ir į kai kuriuos turistų traukos centrus. Niekas mūsų nesuprastų, jei, pavyzdžiui, važiuodami pro Peru neaplankytume Maču Pikču. Ta pati taisyklė galioja ir kaimynėje Lenkijoje. Negalime praleisti skaudžių istorijos faktų, todėl aplankėme per daugybę šeimų išdraskiusį ir kultūrinį paveldą naikinusį Antrąjį pasaulinį karą pastatytą, „Vilko guoliu“ vadinamą, bunkerių kompleksą, kur slėpėsi ir pats Adolfas Hitleris. Taip pat nuvykome į Malborko (Marienburgo) pilį, kurioje buvo kalinamas Lietuvos kunigaikštis Kęstutis. Lietuvai ar pasauliui svarbios vietos pasakoja mūsų istoriją, iš jos galime ir turime mokytis, todėl ir didžiojo žygio per pasaulį „Misija Lietuva 100“ metu kaupsime vadinamąjį „Lietuviškų genų fondą“, – teigė žygio vadovas G. Babravičius.