Misija, vadinama MINUSMA, nuleido JT vėliavą nuo savo būstinės sostinėje Bamake, AFP sakė jos atstovė Fatoumata Kaba. Pasak jos, ši simbolinė ceremonija žymi oficialią misijos pabaigą.

Po sausio 1 dienos prasidės „likvidavimo etapas“, kurio metu, be kita ko, bus vykdomas likusios įrangos perdavimas valdžios institucijoms.

JT stabilizavimo misijos MINUSMA pasitraukimas kelia nuogąstavimų, kad suintensyvės kariuomenės ir ginkluotų grupuočių kovos dėl teritorijos kontrolės.

MINUSMA pastarąjį dešimtmetį Malyje turėjo apie 15 tūkst. karių ir policininkų. Apie 180 jos narių žuvo dėl priešiškų veiksmų.

Iki penktadienio iš Malio išvyko daugiau kaip 10,5 tūkst. uniformuotų ir civilių MINUSMA darbuotojų. Išvedimo pradžioje misija turėjo maždaug 13,8 tūkst. darbuotojų, socialiniame tinkle „X“ pranešė JT misija.

„Turbūt aiškiai mūsų naudą apibrėžia tas, kad buvo aiškus uždavinys – tai užtikrinti taiką, užtikrinti atitinkamas sąlygas Malio visuomenei gyventi ir, aišku, užtikrinant saugumą ten. Vykdant tą uždavinį ir siekiant tų uždavinių greičiausiai mes padarėm didžiulį indėlį į stabilumą ne tik tame regione, bet bendrai į stabilumą ir taiką pasaulyje, buvom dalis, kuri galėjo prisidėti – globalios, didelės, strateginės misijos dalis“, – penktadienį iš Malio grįžusių krašto apsaugos savanorių pasitikimo ceremonijoje žurnalistams sakė generolas.

Tai paskutinė grupė karių, kuri dalyvavo Jungtinių Tautų misijoje MINUSMA rytinėje Malio dalyje, Gao provincijoje.

Lietuvos kariai joje dalyvavo Vokietijos kontingento sudėtyje. Jis taip pat baigia savo dalyvavimą tarptautinėje operacijoje.

Anot V. Rupšio, Malyje vis dar yra karių, dalyvaujančių kitoje, Europos Sąjungos misijoje.

„Žiūrint praktinę mūsų naudą – ypatingai didelė mūsų išmokta pamoka dirbant su pagrindiniu sąjungininku – Vokietijos kariais. Tai užmegzta draugystė, procedūrų žinojimas, taktikos žinojimas, tai yra, galų gale, valstybinio bendradarbiavimo dalis, kai Vokietijos kariuomenė, Bundesveras yra čia“, – teigė V. Rupšys.

Kaip skelbė Krašto apsaugos ministerija (KAM), Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių pagrindu suformuotas Pajėgų apsaugos vieneto pirmosios pamainos būrys tarnybą šioje operacijoje Vokietijos kontingento sudėtyje pradėjo 2017 metų spalį.

Per šešerius metus MINUSMA sudalyvavo daugiau nei 500 karių, kurie rotacijos būdu keitėsi kas šešis mėnesius, įgijo tarptautinės patirties, treniravosi ir vykdė realias pajėgų apsaugos operacijas vietovėje.

Jungtinės Tautos operaciją MINUSMA Malyje vykdė nuo 2013 metų. Ja buvo siekiama stabilizuoti padėtį Malyje, remti pereinamojo laikotarpio veiksmų plano įgyvendinimą, apsaugoti civilius gyventojus, propaguoti ir ginti žmogaus teises, rengti humanitarinės pagalbos teikimą, kultūros paveldo išsaugojimą ir padėti užtikrinti teisingumą nacionaliniu ir tarptautinių lygmenimis.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), tai paskutinė grupė karių, kuri dalyvavo misijoje rytinėje Malio dalyje, Gao provincijoje. Lietuvos kariai joje dalyvavo Vokietijos kontingento sudėtyje, kuris taip pat baigia savo dalyvavimą tarptautinėje operacijoje.

Sugrįžusius karius sveikins krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, Vokietijos Operacijų vadavietės vadas Bernd Schütt (Berntas Šiutas), Gynybos štabo viršininkas Mindaugas Steponavičius, KASP vadas pulkininkas Darius Vaicikauskas, KASP rinktinių vadai, karių artimieji ir kiti svečiai.

Anot KAM, Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių pagrindu suformuotas Pajėgų apsaugos vieneto pirmosios pamainos būrys tarnybą šioje operacijoje Vokietijos kontingento sudėtyje pradėjo 2017 metų spalį.

Per šešerius metus MINUSMA sudalyvavo daugiau nei 500 karių, kurie rotacijos būdu keitėsi kas šešis mėnesius, įgijo tarptautinės patirties, treniravosi ir vykdė realias pajėgų apsaugos operacijas vietovėje.

Jungtinės Tautos operaciją MINUSMA Malyje vykdo nuo 2013 metų. Ja siekdama stabilizuoti padėtį Malyje, remti pereinamojo laikotarpio veiksmų plano įgyvendinimą, apsaugoti civilius gyventojus, propaguoti ir ginti žmogaus teises, rengti humanitarinės pagalbos teikimą, kultūros paveldo išsaugojimą ir padėti užtikrinti teisingumą nacionaliniu ir tarptautinių lygmenimis.

12-asis pajėgų apsaugos vieneto būrys, suformuotas iš savanorių bei profesionalios karo tarnybos karių, pusmetį Vokietijos pajėgų sudėtyje dalyvavo JT vadovaujamoje situacijos stabilizavimo operacijoje MINUSMA (angl. Multinational Intergrated Stabilization Mission-Tarptautinė integruota stabilizavimo misija) rytinėje Malio dalyje, Gao provincijoje.

Anot Lietuvos kariuomenės, pagrindinė Lietuvos karių užduotis – nuolatinė bazės apsauga ir gynyba. Kiekvieną dieną vykdomi budėjimai, trunkantys visą parą.

Laisvą nuo tarnybos laiką lietuviai skyrė tobulinimuisi: susipažino su Vokietijos kariuomenės naudojama autotechnika ir ginkluote, gilino žinias taktinės medicinos srityje, gerino darbo su naudojamais ginklais įgūdžius, nuolatos treniravosi reaguoti į bazės užpuolimo ar apšaudymo situacijas.

KASP nuotr.

„Karybos įgūdžių tobulinimas, mokymasis yra neatsiejama kiekvieno kario darbo dalis. Šie dalykai ne tik tiesiogiai prisideda prie vykdomų funkcijų kokybės, bet taip pat visapusiškai ugdo mūsų karius, o šias žinias jie galės panaudoti ir savo kasdienėje tarnyboje, grįžę į Lietuvą“, – sakė už kovinį rengimą atsakingas būrio vado pavaduotojas viršila Vilius Slavinskas.

Karybos įgūdžių tobulinimas, mokymasis yra neatsiejama kiekvieno kario darbo dalis.

Šešių mėnesių tarnybos laikotarpiu Malyje kariai sutiko Kalėdas, organizavo Sausio 13-osios bėgimą su kitų šalių kariais, Vasario 16-ąją kvietė visus aukoti už laisvę kovojančiai Ukrainai, o Kovo 11-ąją kartu su Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Švedijos kariais žiūrėjo filmą „Emilija iš Laisvės alėjos“.

„Mūsų darbo grafikas yra itin intensyvus, bet laisvu laiku kariai itin aktyviai prisijungia prie įvairiausių bazėje organizuojamų veiklų. Tai parodo, jog galime ne tik puikiai vykdyti savo funkcijas, bet taip pat prisidėti prie įvairiausių sporto renginių atstovaujant Lietuvai bei rodant ir pasakojant apie savo šalį partneriams“, – teigė kapitonas Paulius Stongvilas.

Grįžusius karius Malyje pakeitė KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės kariai.

Jungtinės Tautos operaciją MINUSMA Malyje vykdo nuo 2013 metų ir siekia stabilizuoti padėtį šalyje, remti pereinamojo laikotarpio veiksmų plano įgyvendinimą, apsaugoti civilius gyventojus, propaguoti ir ginti žmogaus teises, rengti humanitarinės pagalbos teikimą, kultūros paveldo išsaugojimą ir padėti užtikrinti teisingumą nacionaliniu ir tarptautinių lygmenimis.

Lietuvos kariai tarnybą šioje operacijoje pradėjo 2017 metų spalį, kiekviename būryje būna apie 10 proc. moterų. Nuo 2003 metų Savanorių pajėgų karių dalyvavo tarptautinėse operacijose Kosove, Irake, Afganistane kaip pėstininkai ir kaip įvairių kvalifikacijų specialistai.

Sugrįžusius karius sveikins krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, KASP vadas pulkininkas Linas Kubilius, pranešė kariuomenė.

42 KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės kariai pusmetį dalyvavo Jungtinių Tautų (JT) vadovaujamoje situacijos stabilizavimo operacijoje MINUSMA rytinėje Malio dalyje, Gao provincijoje.

Lietuvos kariai veikė Vokietijos kuopos sudėtyje ir buvo atsakingi už pajėgų apsaugos užtikrinimą karinės bazės teritorijoje.

Tai buvo 11-oji pajėgų apsaugos vieneto pamaina, suformuota karių savanorių pagrindu. Ją Malyje pakeitė KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės kariai.

JT operaciją MINUSMA Malyje vykdo nuo 2013 metų. Ja siekiama stabilizuoti padėtį šalyje, remti pereinamojo laikotarpio veiksmų plano įgyvendinimą, apsaugoti civilius gyventojus, propaguoti ir ginti žmogaus teises, rengti humanitarinės pagalbos teikimą, kultūros paveldo išsaugojimą ir padėti užtikrinti teisingumą nacionaliniu ir tarptautinių lygmenimis.

Lietuvos kariai į pirmą misiją išvyko 2017 metų spalį.

Kadangi Vokietija apsisprendė 2024 metais išvesti savo karius iš Malio, anot Lietuvos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariai taip pat nebegalės tęsti misijos, nes jie šiuo atveju yra Vokietijos kontingento dalis.

Visiškai iš JT misijos Malyje pasitraukti neketinama

Lietuvos kariai iš Jungtinių Tautų (JT) vadovaujamos misijos Malyje visiškai pasitraukti neketina, tačiau sako nebegalėsianti dalyvauti joje tokia apimtimi, kaip anksčiau, teigia Krašto apsaugos ministerija (KAM).

„Šiuo metu negalima teigti, kad Lietuva nebedalyvaus šioje misijoje, jei iš jos pasitrauks Vokietija. Dalyvavimas tikrai nebus tokio paties lygmens, tačiau štabo karininkų atitraukimas kol kas nėra svarstomas“, – teigiama BNS penktadienį pateiktame ministerijos komentare.

Lietuva yra dislokavusi 47 karius JT vadovaujamoje stabilizavimo ir taikos palaikymo misijoje.

Dabartinis Lietuvos misijos mandatas baigia galioti 2023-ųjų gruodžio 31 dieną.

Antradienį Berlynas pranešė, kad nutrauks dalyvavimą misijoje 2024-ųjų gegužę, o karius palaipsniui pradės išvesti ateinančiais metais.

Jungtinės Tautos operaciją MINUSMA Vakarų Afrikos valstybėje Malyje vykdo nuo 2013 metų. Ja siekiama stabilizuoti padėtį šalyje, remti pereinamojo laikotarpio veiksmų plano įgyvendinimą, apsaugoti civilius gyventojus, propaguoti ir ginti žmogaus teises, rengti humanitarinės pagalbos teikimą, kultūros paveldo išsaugojimą ir padėti užtikrinti teisingumą nacionaliniu ir tarptautinių lygmenimis.

KASP Didžiosios kovos apygardos karių savanorių pagrindu suformuotas būrys pusmečiui išvyksta į JT vadovaujamą situacijos stabilizavimo operaciją MINUSMA, Gao provincijoje, rytinėje Malio dalyje, pranešė kariuomenė.

Jis pakeis pusmečio tarnybą baigiančius KASP Dariaus ir Girėno apygardos karius.

Dvyliktosios pamainos kariai operacijoje veiks Vokietijos kuopos sudėtyje ir bus atsakingi už pajėgų apsaugos užtikrinimą karinės bazės teritorijoje.

Ruošdamiesi misijai, kariai treniravosi vykdyti bazės apsaugą, atpažinti grėsmes, suteikti pirmąją medicinos pagalbą ir veikti kartu su Vokietijos pajėgų kariais.

JT taikos palaikymo misija MINUSMA Malyje pradėjo veikti 2013 metų liepą, o KASP kariai joje dalyvauja nuo 2017 metų spalio. 

Malio vyriausybė ne kartą atsisakė suteikti oro erdvę Bundesvero skrydžiui, kurio reikia karių rotacijai, pranešė atstovas spaudai, o tai reiškia, kad transporto skrydžiai ir žvalgybos operacijos bus nedelsiant sustabdytos.

Vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas sakė, kad Vokietija iš principo yra pasirengusi toliau dalyvauti tarptautinėje taikos palaikymo misijoje, tačiau tik tuo atveju, jei tai parems Malio vyriausybė. Gynybos ministrė Christine Lambrecht sakė dar ketvirtadienį gavusi patikinimą, kad jos kolega Malyje Sadio Camara atkurs skrydžių teisę. „S. Camaros veiksmai neatitinka jo žodžių“, – sakė Ch. Lambrecht.

Maždaug 20 mln. gyventojų turinčiame Malyje nuo 2012 metų įvyko trys kariniai perversmai, šalis laikoma itin nestabilia. Nuo pastarojo perversmo 2021 m. gegužę šaliai vadovauja karinė pereinamojo laikotarpio vyriausybė, teigiama, kad ji palaiko glaudžius ryšius su Rusija.

Praėjusią savaitę Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock apkaltino kariškių vadovaujamą Malio vyriausybę „dar kartą torpedavus“ Bundesvero pastangas.

Vokietija dalyvauja Jungtinių Tautų daugiamatėje integruotoje stabilizavimo misijoje Malyje (MINUSMA) – taikos palaikymo pajėgose, sukurtose siekiant sustiprinti saugumą po 2012 m. tuaregų sukilimo. Susidūrusios su chuntos priešiškumu, Vakarų valstybės iš naujo įvertina savo įsipareigojimus Maliui, Prancūzija ir kitos Europos šalys neseniai išvedė karius, dalyvavusius kovos su terorizmu operacijose prieš islamistus sukilėlius.

Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vadas Linas Idzelis sakė, kad šie lietuvių kariai – tikras pavyzdys net ir vokiečių kariams.

„Labai džiaugiuosi, kad visi grįžote sveiki ir gyvi – tai yra svarbiausia. Kartais vykstame į tokias vietas, kurias būtų sunku parodyti ir žemėlapyje. Esame Vakarų pasaulio sudėtinė dalis ir norime padėti tiems, kurie gyvena žemiau skurdo ribos. Vokiečių vadovybė man pasakė, kad jūs reaguojate ir vykdote pareigas geriau negu tie patys vokiečių kariai. Vokiečių kariams buvote pavyzdys“, – teigė L.Idzelis.

Skuodo rajono savivaldybės meras Petras Pušinskas taip pat pasidžiaugė, kad būdami tarp tokių karių Lietuvos gyventojai yra saugūs.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Džiaugiamės, kad turime tokias pajėgas. Mes, civiliai, esame garantuoti, kad pas mus bus ramu, žinant dabartinę situaciją. Jūsų patirtis, kurią parsivežate iš misijos, yra nepakartojama ir jūs ją galite perduoti kitiems savanoriams, kurie dar nebuvo misijose“, – palinkėjo P.Pušinskas.

Po sveikinimo žodžių susirinkusius palaimino Klaipėdos įgulos vyresnysis kapelionas komandoras kunigas Remigijus Monstvilas.

„Mes atsižvelgėme į Prancūzijos poreikį ir prašymus, ši operacija yra mandatuojama“, – per spaudos konferenciją po tarybos posėdžio sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Indėlis į ją priklausys nuo situacijos regione ir konkrečiai Malyje, ir nuo Prancūzijos bei sąjungininkų įsitraukimo į šią misiją ateityje“, – pridūrė jis.

Dalyvaudami operacijoje „Takuba“ Lietuvos kariai prisidėtų prie tarptautinės paramos vietos ginkluotosioms pajėgoms kovoti su džihadistais.

Vasarą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) kreipėsi į Lietuvos vadovą Gitaną Nausėdą su prašymu Lietuvai skirti karių šiai operacijai.

„Saugumo eksportuotoja“

Krašto apsaugos ministras sakė, kad atsižvelgiant į Prancūzijos prašymą Lietuvai skirti logistinę paramą operacijai, Lietuva numato siųsti transporto orlaivį „Spartan“ su jį aptarnaujančiais maždaug 12 karių – pilotų ir logistų.

Pasak jo, orlaivis būtų dislokuojamas Nigeryje ir vykdytų užduotis Malyje.

„Tai labai ženkliai prisidėtų prie specialiųjų operacijų pajėgų, kurios ten yra šiuo metu Prancūzijos įvardijamos kaip pakankamos, operacijų sėkmės“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Pasak jo, tai būtų „stipri, ženkli, nors ir nemažai kainuojanti parama“.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad parlamentui bus pateiktas tvirtinti iki 30 Lietuvos karių dalyvavimas operacijoje „Takuba“ 2022–2023 metais.

„Tai yra įsitraukimas į kovą su džihadistais“, – sakė politikas.

Tai yra įsitraukimas į kovą su džihadistais.

Pasak jo, įsitraukdama į šią operaciją Lietuva parodys, kad yra „ne tik saugumo importuotoja, bet ir saugumo eksportuotoja“.

Šiuo metu apie pusšimtį Lietuvos karių dalyvauja dviejose karinėse misijose Malyje ir vienoje misijoje Centrinės Afrikos Respublikoje.

SOP – Irake

A. Anušauskas taip pat patvirtino, kad Lietuva rengiasi siųsti specialiųjų operacijų karius apmokyti vietos pajėgas Irake.

Pasak jo, tam nereikės naujo mandato, pakaks pratęsti dabar egzistuojantį leidimą skirti iki 40 karių JAV vadovaujamos koalicijos prieš grupuotę „Islamo valstybė“ operacijai „Įgimtas ryžtas“ (angl. „Inherent Resolve“).

Ministras nenurodė į Iraką vyksiančių karių skaičiaus, motyvuodamas informacijos jautrumu.

Valstybės gynimo taryba taip pat pritarė planams Lietuvai siųsti du štabo karininkus į naują Europos Sąjungos mokymo misiją Mozambike.

Mandatą dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose 2022–2023 metais Seimas tvirtins rudens sesijoje.

Tai 10-oji Pajėgų apsaugos vieneto (PAV-10) karių rotacija Jungtinių Tautų vadovaujamoje situacijos stabilizavimo operacijoje MINUSMA, Gao provincijoje, rytinėje Malio dalyje, praneša Lietuvos kariuomenė.

Ceremonijoje dalyvavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) vadas plk. Linas Kubilius, Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vadas plk. ltn. Linas Idzelis, Klaipėdos įgulos dalinių vadai, KASP rinktinių vadai, 3-iosios rinktinės pėstininkų kuopų valdymo grupės, Klaipėdos rajono savivaldos atstovai.

KASP vadas plk. L. Kubilius išvykstančios pamainos būrio vadui kpt. Kęstučiui Denbinskui įteikė Lietuvos Respublikos vėliavą, visiems kariams palinkėjo ištvermės tarnyboje toli nuo artimųjų, sėkmės vykdant užduotį ir saugiai sugrįžti į namus.

Išvykstantiems kariams atminimui įteikti suvenyrai – Vyčio ženkliukai, kurie simbolizuoja vienybę, ištikimybę, drąsą, išmintį ir gyvybę.

Planuojama, kad PAV-10 kariai į Malį kartu su Vokietijos karių kontingentu išvyks spalio mėnesį. Operacijos rajone jie pakeis pusės metų tarnybą baigiančius KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės (Alytus) karius. Lietuvos kariai šioje operacijoje atsakingi už Pajėgų apsaugos užtikrinimą Gao provincijoje esančioje karinės bazės teritorijoje.

Jungtinės Tautos operaciją MINUSMA Malyje vykdo nuo 2013 m. MINUSMA siekia stabilizuoti padėtį šalyje, remti pereinamojo laikotarpio veiksmų plano įgyvendinimą, apsaugoti civilius gyventojus, propaguoti ir ginti žmogaus teises, rengti humanitarinės pagalbos teikimą, kultūros paveldo išsaugojimą ir padėti užtikrinti teisingumą nacionaliniu ir tarptautinių lygmenimis. Krašto apsaugos savanorių pajėgų suformuotas Pajėgų apsaugos vieneto pirmosios pamainos karių būrys (PAV-1) tarnybą šioje operacijoje pradėjo 2017 metų spalį. Nuo 2003 m. Savanorių pajėgų kariai dalyvavo tarptautinėse operacijose Kosove, Irake, Afganistane kaip pėstininkai ir kaip įvairių kvalifikacijų specialistai.