Knygos kūrėjai tiki, kad spalvingai iliustruota vaikams skirta knyga kiekvienam skaitytojui padės tapti truputį laimingesniam.

Apie Kauno Žvėries nuotykius galima sužinoti ir pasinėrus į knygų pasaulį. 2020 m. buvo išleista „Kauno Žvėries pasakų knyga“. Tarp 30 istorijų, tąkart pasirodė ir pasaka „Kaip šiltą vasaros naktį Žvėris kalbasi su virėju Vasiliausku apie laimę“. Šįkart kūrinys atgimsta atskirame, daug platesniame leidinyje, kuriame – vaizdingos iliustracijos, įtraukiantis tekstas ir svarbi pamoka apie tai, kad laimė yra sukuriama.

„Žvėris labai myli Kauną, o ypač vaikus. Kodėl? Vaikai moka būti laimingi. Svarbiausia, kad jie moka būti laimingi greitai! Radai sraigę – laimė. Supiesi sūpynėse – laimė. Susidraugavai su kažkuo – laimė. Parėjo mama – laimė. Parėjo tėtis – laimė. Suaugę taip nemoka. Jiems iki pilnos laimės visada kažko trūksta, mąsto sau Žvėris... Reikia iš vaikų imti pavyzdį. Tad Žvėris tokį pavyzdį paėmė ir nutarė kitiems perduoti. Taip atsirado Žvėries laimės knyga,“ – apie kūrinio idėją pasakoja vienas iš „Kaunas 2022“ kuratorių Rytis Zemkauskas.

Kaip jau žinoma, visas Kaunas apjuostas fortų žiedu. Dar XIX amžiuje tai buvusi viena svarbiausių Rusijos imperijos tvirtovių. Ryškiausias ir bene labiausiai atpažįstamas simbolis – Kauno Soboras, žymėjo tvirtovės statybų pabaigą ir tapo jos simboliu. Tarsi žiedlapis, aplink kurį kelių kilometrų spinduliu išsidėstė Kauno fortai.

„Žinote, kas svarbiausia? Ne tai, jog tai okupacinė, ne lietuviška tvirtovė, kaip daug kas sako. Tačiau statyta iš lietuviško molio ir tūlo kauniečio rankomis! Išminkyta šimtai milijonų plytų. Ironiška, tačiau tam, kad šiuos mūrus įveiktų, anuomet Vokietijos imperijai reikėjo sukurti galingiausią artilerijos pabūklą pasaulyje!“ – pasakoja VŠĮ Kauno tvirtovės parkas direktorius Egidijus Bagdonas.

1915 metų rugpjūčio mėnesį Kauno apylinkėse užvirė didžiausias mūšis Kauno istorijoje. Kaizerio armija pradėjo carinės Kauno tvirtovės šturmą. Rašoma, jog Kauno tvirtovės šturmo metu buvo paleista 800 000 įvairaus kalibro sviedinių. Vos per vienuolika dienų! Neįmanoma suvokti tokio Europos sužvėrėjimo Pirmojo pasaulinio karo metu.

Organizatorių nuotr.

Apmąstykite tokią keistą situaciją su Europos kultūra – Renesanso humanistinės idėjos, meno spindesys, o visai šalia – didžiausi karai tarp Europos tautų, taip pat ir Pirmasis pasaulinis karas, kuriame, galima sakyti, visi liko pralaimėtojais.

Konfliktas yra tarsi įtrūkis, kuris perskrodžia visą Europą, nuolatos pasirodo vėl, neįmanoma jo užglaistyti. Ir štai Pirmasis pasaulinis karas Kaune, 1915-ieji, Europoje modernieji laikai – aukštoji technologija, industrija, ir šalia – karo pramonė, griaunanti ir naikinanti jėga. Pavyzdžiui, tais pačiais metais jau kuria Pablo Picasso, o Kazimiras Malevichius nutapo „Juodąjį kvadratą“, apibendrinant, gimsta šiuolaikinė kultūra.

Organizatorių nuotr.

„Atsivėrė unikali, dar nematyta vieta. Su komanda išvalėme autentiškus, pirmąjį pasaulinį karą menančius griuvėsius, čia sustojus istorinė akimirka, kuomet sprogimo jėga suardė forto kareivinių skliautus. Iš viršaus tai 12 metrų skersmens krateris, kurį paliko iš 1 km aukščio kritęs ir 800 kg svėręs sviedinys, o iš kareivinių vidaus – atsiveria dangus, į požemius krenta jau ne bombos, o natūrali šviesa“, – pasakoja VŠĮ Kauno tvirtovės parkas direktorius E. Bagdonas.

Architekto Manto Maziliausko archiskulptūrinė erdvės kompozicija „Pa(si)matymas“ atskleis šį susitikimą įvairias kampais. Pa(si)matymas – kaip nuostaba, iš kurios pirminio impulso jau mezgasi nauji kūrybiniai audiniai. Metafizinė Bertos akis, obuolys akiduobėje, lyg žvėries guolyje, Istoriniame Kauno tvirtovės žiedo grunte, I-ajame forte.

Organizatorių nuotr.

„Ši instaliacija skirta susitikimui, pasimatymui ir MATYMUI. Kaunui ir pasauliui, Urbis et Orbis! Akis, kaip bene stipriausias vizualumo ženklas, čia virsta abstrahuota skulptūra, artima mūsų planetos provaizdžiui. Šiuolaikine skulptūrine plastika sukonstruota struktūra, skirta istorijos audrų prasmingai atminčiai įženklinti ir tuo pačiu naujam, ateities kūrybos sūkuriui užčiuopti“, – pristato menininkas.

„Konstrukcija – eglės rašto, rūdintuose ir raudonintuose strypuose, tarsi skulptūrinėse gijose įsisuka penkių metrų skersmens didysis Kauno vyzdys. Panaudota netoli pusė kilometro armatūros. Numatomas ir lęšis. Tai 2,5 metro skersmens apskritas stiklinis langas ir stogas“, - pasakoja autorius M. Maziliauskas.

Visas instaliacijos įrengimas tapo procesu, į kurį įsitraukė tiek Kauno tvirtovės parko darbuotojai, tiek profesionalūs šaltkalviai, o montuojant skulptūrą vietoje prireikė ir krano.

Organizatorių nuotr.

Forto kareivinėse taip pat pasitiks garso instaliacija „420“, kurios autorius – muzikinio projekto „ENTROPIJA“ garso menininkas Marius Paulikas. Techninio sprendimo autorius – Augustinas Buizina. Garso instaliacija, galima sakyti, taip pat yra erdvinė kompozicija, paverčianti forto kareivines muzikiniu instrumentu, tarsi Žvėris įkūnija akustinę erdvę.

2016 metais spalio 15 d. Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės kartu su asociacija „Kauno tvirtovė“ įkūrė viešąją įstaigą – Kauno tvirtovės parką, kuriam perdavė valdyti didžiąją dalį Kauno tvirtovės fortų ir kitų pavienių tvirtovės statinių Kaune ir Kauno rajone. Per kelerius metus fortuose matomi ryškūs pokyčiai – teritorijos tapo saugesnės, kuriami lankytojų takai, įvyko per šimtą įvairiausių renginių, įgyvendinta dešimtys kultūros projektų. Fortai tapo lankomais objektais, kuriuose sezono metu kiekvieną savaitę pasitinka gidai, bendruomeniniai renginiai, įgyvendinami įvairiausi kūrybiniai sumanymai.

Projektą „Kauno (Žvėries) tvirtovė“ pristato „Kaunas 2022“. Kaunas ir Kauno rajonas 2022-aisiais taps Europos kultūros sostine. Projektas įgyvendina aštuonių krypčių programą, kurios svarbi dalis – kultūros partnerysčių projektai, vystomi su 64 kultūros organizacijomis. „Kaunas 2022“ – tai judėjimas iš laikinosios sostinės šiuolaikinės link, vykdant projektus, skatinančius pokytį Kauno kultūros sektoriuje.

Spektaklis, kurį galima žaisti

Apie mitinį Kauno Žvėrį kalbama jau ne vienus metus, "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" komandai pradėjus kelti klausimą, ar Kaunas turi savąją legendą. Taip buvo sukurtas Kauno Žvėries, kuris ir yra pats Kauno miestas, mitas.

"Kažkas yra šiuose akmenyse, šioje Santakoje, kur pačiame smaigalyje vasarą leidžiasi saulė ir kur galima stebėti besimaišančius upių vandenis. Kažkas yra šio miesto melancholijoje, jo panašume į viso pasaulio miestus ir kartu skirtingume. Kažkas yra keistame jo apleistume. Kažkas yra šio miesto begaliniuose laiptuose į viršų ir žemyn, jo požemiuose, apie kuriuos pasakojama…" – taip apie šią mistinę būtybę užsimenama "Kaunas 2022" programoje.

Ši idėja įgijo ir vaikams skirtos "Kauno žvėries pasakų knygos" pavidalą, kurią parašė Rytis Zemkauskas, iliustravo Darius Petreikis. Kartu išleistas buvo ir strateginis stalo žaidimas, kurio autorius – Urtis Šulinskas.

Šiame kontekste buvo sumanyta Žvėries legendą apgyvendinti ir Kauno valstybiniame lėlių teatre. Spektaklis kviečia šį miesto gyventoją susekti patiems mažiausiems kauniečiams. Jo metu vaikai galės užuosti, išgirsti, susekti, pamatyti ir net paliesti bei sugauti mitinį Kauno Žvėrį. Vaidinimo eigą kuria ne tik jame veikiantys du personažai – Rotušė ir Fontanas, bet ir į jį ateisiantys vaikai, mat žiūrovai gali pakreipti kai kuriuos spektaklio siužeto elementus kita linkme. Tad kiekvieną kartą tai būsianti vis kitokia Žvėries legendos versija.

Spektaklio autorius ir režisierius A.Žiurauskas kuria neįprastą spektaklį – einant į jį reikėtų nusiteikti, kad teks patirti nuotykį, taip, kaip kasdien vaikai jį patiria žaisdami žaidimų aikštelėse.

"Pirmiausia, tai yra interaktyvus žaidimas, ne spektaklis. Pradėjau galvoti, kas yra tas mitinis Žvėris, ar galima jį pamatyti. Jeigu galima, tai kaip jis atrodo, kuo gyvena, maitinasi, kaip atrodo jo oda, kokio jis dydžio, ar jį galima paliesti. Kas yra Kaunas? Nes Kauno Žvėris ir yra tai. Taip natūraliai pradėjome galvoti apie spektaklį kaip žaidimą vaikams ir visai šeimai. Įprastų žiūrovų čia nėra, yra dalyviai, kurių kiekvienas bandys pagauti Žvėrį. Tai unikali galimybė kiekvienam tapti pėdsekiu. Kviečiame ne į spektaklį, o į nuotykį, kadangi sau išsikėliau užduotį šiek tiek pakvailioti ir padovanoti vaikams pramogą, kuri nebūtų vulgari bei nuspėjama."

Vaizdiniai: kurdami Kauno mitą spektaklio-žaidimo dalyviai atras miesto architektūrą, kvapus ir garsus. / Teatro nuotr.

Modernios dekoracijos ir muzika

Unikalią žaidimo patirtį scenoje kuria šiuolaikinės išraiškos priemonės. Prie spektaklio kūrybinės komandos prisijungė du jauni savitą kūrybinį braižą turintys menininkai – dailininkas Dominykas Gutauskas ir kompozitorė Raminta Naujanytė-Bjelle.

D.Gutauskas, kilęs iš senos dailininkų giminės, kuria modernius dailės darbus, kuriuose dominuojančios neįprastų linijų ir spalvų dermių tūrinės kompozicijos kelia įdomių netikėtų pojūčių. Spektaklyje jis kuria abstrakčias savitų formų dekoracijas, leidžiančias pamatyti, išgirsti ar dar kitomis juslėmis aptikti Žvėrį.

Net jei staiga spektaklyje vaidinantys aktoriai taptų nematomi, spektaklis galėtų vykti toliau, kadangi vaikų žaidimo aikštelę menančiose dekoracijose vaikai gali daryti daugybę dalykų: lipti, lįsti, čiuožti, apčiupinėti. Ši moderni žaidimo aikštelė, kaip šiuolaikinio meno instaliacija, gali puošti ir bet kurią miesto aikštę.

Mėgstu legendas ir mitus, o režisierius leido į istoriją pažvelgti savu kampu, todėl garsinę spektaklio pusę stengiausi pateikti žaismingai.

Žvėrį spektaklyje galima ne tik pačiupinėti, bet ir išgirsti. Šią galimybę suteikia įtraukiančios, ypač nuotaikingos puikiai kompozicijos meną išmanančios kompozitorės R.Naujanytės-Bjelle – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doktorantės ir dėstytojos – kurtos dainelės.

"Spektaklis išskirtinis portabilumu ir man labai patiko metaforiška pagrindinė jo idėja. Mėgstu legendas ir mitus, o režisierius leido į istoriją pažvelgti savu kampu, todėl garsinę spektaklio pusę stengiausi pateikti žaismingai, šiuolaikiškai ir tembrais vaizdavau kažką tarp kosmoso ir pasakų", – patirtimi dalijosi kompozitorė.

Žadinti vaizduotę

"Kauno Žvėris" žadins vaizduotę ir susidomėjimą Kauno miestu, įsivaizduojant kas yra šis mitinis padaras. Kartu kurdami Kauno mitą spektaklio-žaidimo dalyviai (aktoriai, vaikai ir galbūt tėveliai) atras naujai ar iš naujo Kauno architektūrą, užuos Kauno kvapus ir išgirs garsus, kuriuos jis skleidžia. Vaikai vaizduotėje susikurs savojo mitinio Kauno Žvėries vaizdinį.

Spektaklis išsiskiria dar ir tuo, kad stebėdami vaikus tėvai galės pamatyti, kaip kartais paradoksaliai, kurioziškai vienas ar kitas vaikas visiškai skirtingai reaguoja į tuos pačius dalykus. Kaip pavyzdį kūrėjai pateikė juodą skylę – kaip elgsis vaikas aptikęs juodą skylę, kurioje nieko nesimato, bet jam labai smalsu – ar jis išdrįs į tą tamsą įkišti ranką? Vienam vaikui tai padaryti bus vieni juokai, o kitam bus labai nejauku. Panašių momentų spektaklyje yra ne vienas, tad tėveliai, stebėdami vaikų žaidimą, ir patys patirs netikėtai įdomių akimirkų.

Ar spektaklis įdomus tik kauniečiams? Spektaklio kūrėjai atsako, kad tikrai ne. Kadangi spektaklis yra žaidimas, o žaidimai patinka visiems. Jeigu kitų miestų tėveliai ir jų vaikai smalsūs bei nori susipažinti su Kauno miestu, neturėtų kilti jokių barjerų įsitraukiant į bendrą nuotykį.

"Spektaklis yra ne tik Kauno gidas, visų pirma – jis yra žaidimas. Tad jeigu tu nori žaisti ir tau tai patinka, tada sveiki atvykę į mūsų mitinį "Kauno Žvėrį"! Kaip niekada laukiu rudens, nes tikiuosi, kad galėsime sugrįžti į darbus, mokyklas ir teatrus, kad mūsų žiūrovai prisimins teatrą. Gali ieškoti naujų platformų, kurti nuotolinius spektaklius, tačiau gyvas susitikimas su teatru yra pats svarbiausias. Filmuotas spektaklis praranda savo gyvybę, tik gyvas susitikimas su žiūrovu yra vertingas. Noriu žiūrovams priminti, kad ta vertybė gyva ir į ją reikia sugrįžti", – nuoširdžiu kvietimu dalijosi A.Žiurauskas.

Kūrybinė komanda

Autorius ir režisierius Andrius Žiurauskas, dailininkas Dominykas Gutauskas, kompozitorė Raminta Naujanytė-Bjelle, aktoriai Dominyka Budinavičiūtė, Rūta Kumpikaitė / Remigijus Endriukaitis, Arvydas Šaučiūnas.

Premjera – rugpjūčio 29 d. 13.30 val., rugsėjo 5 d. 12 val. ir 11, 12 d. 12 val. Kauno valstybiniame lėlių teatre. Spektaklis nuo ketverių metų.

Spektaklio partneris "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022".

18-asis tarptautinis fotografijų meno festivalis kartu su "Kaunas 2022" komanda vykdo projektą "Mitinio Kauno Žvėries buveinės", kuriame unikaliu būdu bus fotografuojami-skenuojami Kauno modernistiniai pastatai. Tokiu būdu siekiama sukurti vienu žvilgsniu nesuvokiamą miesto ikonografiją. Kiekvienoje galutinėje fotografijoje matysis pastato fasadas ar jo dalis ir rūsio ar požemio dalis – ta, kurioje gyvena mitinis Kauno Žvėris.

Kūrinius rugsėjo mėnesį kurs menininkas Chiragas Jindalas iš Naujosios Zelandijos. Kiekvienas galutinis atvaizdas bus sukurtas unikaliu būdu iš daugelio pavienių atvaizdų.

Planuojama sukurti dešimt tokių atvaizdų, o kiekvienas rūsys turės vis kitokią funkcinę paskirtį: slėptuvė, uogienių saugykla, sporto salė, vyno rūsys, muzikos repeticijų salė, pirtis ir kt. Visi galutiniai rezultatai bus rodomi didžiulių šviesdėžių pavidalu "Kauno – Europos kultūros sostinės 2022" baigiamojoje dalyje Rotušės aikštėje.

Organizatoriai kviečia kauniečius dalyvauti šiame išliekamąją vertę turinčiame istoriniame-meniniame projekte. "Jeigu gyvenate ar dirbate tarpukario architektūros name, kuris turi rūsį su aiškiai apibrėžta paskirtimi – labai kviečiame prisidėti prie projekto ir kreiptis į festivalio "Kaunas Photo" koordinatorę Karoliną Krinickaitę", – ragina festivalio organizatoriai.

Rūsių su paslaptimis šeimininkai kviečiami susisiekti tel. 8 600 31 722, e.p. krinickaite.k@gmail.com arba siųsti asmeninę žinutę į festivalio socialinio tinklo "Facebook" ar "Instagram" paskyrą @Kaunas.Photo.

Atvykus į Kauno geležinkelio stotį, Kauno Žvėries pasakų traukinys pasitiks take, esančiame netoli automobilių stovėjimo aikštelės.

„Originalioms idėjoms, kurios praturtina keliones traukiniais, visuomet sakome „taip“. Gamtos motyvais puoštą traukinį išlydėjome kursuoti tarp Vilniaus ir Trakų, bet šalia esamos bei senosios neužmirštame ir laikinosios sostinės – Kauno. Kauniečiai ir miesto svečiai, laukdami savo kelionės pradžios, galės įdomiai pakeliauti ir po Mitinio Kauno Žvėries istorijas“, – pasakoja „LTG Link“ vadovas Linas Baužys.

Visiems, kurie jau yra skaitę „Kauno Žvėries pasakų knygą“, veikėjai bus matyti ir pažįstami. Priėjus prie traukinio pasigrožėti Pijaus Šematulskio grafičiais, sukurtais pagal Dariaus Petreikio iliustracijas, pasigirs įtraukiančios Ryčio Zemkausko sukurtos ir paties autoriaus įgarsintos istorijos. Jų linijos sujungs Žvėries susitikimus su vaiduokliais, bandymus užkariauti Karalaitę ar draugystę su virėju Vasiliausku.

„Nors jau esu piešęs ant traukinio praeityje, tačiau piešti tokia stilistika, kuomet piešinys yra labai detalus, buvo nauja patirtis. Traukinys nėra lygi siena, tad tokia plotmė reikalauja dar daugiau pastangų. Tikiuosi, kad visiems laukiantiems ir atvykstantiems į Kauno geležinkelio stotį kultūringa Žvėries traukinio stotelė pakels nuotaiką ir praplės akiratį“, – pasakojo alytiškis grafičių meistras Pijus Šematulskis.

Pasakomis prakalbinti traukinius padėjo „Glow Factory“ komanda. Iki šiol į pasimatymus su Žvėrimi jau buvo kviesta Kauno pilyje – čia galima pasiklausyti, kaip knarkia Žvėris, o Kauno tvirtovės I forte, Rokuose, pasitinka Žvėries guolio instaliacija.

„Mitinis Kauno Žvėris“ – tai „Kaunas2022“ programa, kurios metu visi kartu kuriame šiuolaikinę Kauno ir Kauno rajono legendą. Žvėries istorija yra miesto istorija, kuriai pasitelkiamas Mitinis Žvėris – Miesto Saugotojas bei miesto talismanas.

Jau ateinančiais metais „Kaunas 2022“ pasiūlys milžinišką kultūros injekciją Kauno ir Kauno rajono svečiams. Kultūros išvengti nepavyks – renginių vyks daugiau nei metuose yra dienų: daugiau kaip 40 festivalių, daugiau kaip 60 parodų ir prie programos prisijungusios bienalės, per 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų (per šimtas festivalyje „ConTempo“), daugiau nei 250 koncertų – Kaunas ir Kauno rajonas tampa viena didele Europos scena.

Iš 19 a. pastatyto I forto užnugario betoninio kaponieriaus pasirodantis ženklas, L. Kutavičiaus šviesos instaliacija – lyg simbolis, kviečiantis užsukti ir stebėti. Ja siekiama prijaukinti fortą, taip pat tai užuomina apie tolimesnes paieškas ir atradimus. Dar šiais metais fortas pakvies atrasti naujus stendus, pažintinį taką bei kitas Mitinio Kauno Žvėries guolio instaliacijas.

„Manau, jog daugeliui kauniečių fortas yra kažkur šalia. Tamsa, drėgmės kvapas, vaikystės baimės ir drąsos vieta. Pats fortas žvėriškos karinės industrijos sutvėrimas. Žmogus yra pasakotojas, kuriantis ženklus, simbolius, mėtantis ir paliekantis nuorodas ateities kartoms. Taip kuriami mitai, pasakos, istorijos tarp atminties ir vaizduotės. Ši instaliacija projekto „Kauno Žvėries tvirtovė“ dalis, skirta interpretuoti ir apmąstyti miesto – tvirtovės paveldą, atrasti ir sumėtyti naujus ženklus, naujas interpretacijas, kuriais tvirtovės lankytojai galės sekti,“ – pasakoja Egidijus Bagdonas, „Kauno tvirtovės parko“ direktorius.

Nuo gegužės 1 d. apsilankyti ir kituose forto požemiuose leis jau pabudę forto šikšnosparniai. Fortą rekomenduojama pažinti su „Kauno tvirtovės parko“ gidais, su jais būsite saugiausi. „Kauno tvirtovės parkas“ apjungia septynis Kauno fortus, kelias dešimtis kitų tvirtovės objektų – slėptuvių, šaudmenų sandėlių. Kauno miesto bei Kauno rajono savivaldybių dėka daugelį metų pamiršti fortai atgimsta – tampa saugesni, atviresni ir prieinami tiek vietos bendruomenėms, tiek miesto svečiams.

Šiame I forte taip pat galima apžiūrėti menininko Povilo Kupčinsko piešinį „Sapnas apie praeitį“. Jis buvo sukurtas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Šiuolaikinės seniūnijos – Ringaudai“ projekto metu. Taip pat pasigrožėti architekto Manto Maziliausko architektūrine instaliacija „Restart“, kuri buvo sukurta kultūros paveldo festivalio „Baterija 2020” pagalba.

Projektą „Kauno (Žvėries) tvirtovė“ pristato „Kaunas 2022“. Kaunas ir Kauno rajonas 2022-aisiais taps Europos kultūros sostine. Projektas įgyvendina 8 krypčių programą, kurios svarbi dalis – kultūros partnerysčių projektai, vystomi su 64 kultūros organizacijomis. „Kaunas 2022“ – tai judėjimas iš laikinosios sostinės šiuolaikinės link, vykdant projektus, skatinančius pokytį Kauno kultūros sektoriuje.