Ieškoti nuotykių – į mikrorajonų kiemus

„Kultūra į kiemus“ – projektas, nešantis muziką, pasirodymus ir gerą nuotaiką tiesiai po Kauno gyventojų langais. Plačioje programoje – ne tik muzikiniai pasirodymai, šokiai, bet ir mažiesiems skirtos veiklos. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais vaikus į kiemą išlįsti kvies aitvarų gamybos dirbtuvės, Burbulų dėdės pasirodymai ir šokio spektaklis. Renginiai vyks net septyniuose mikrorajonuose: Panemunėje, Centre, Gričiupyje, Žaliakalnyje, Petrašiūnuose, Vilijampolėje ir Aleksote.

Ypatingoms patirtims – cirko pasirodymai ir ... žirafos

Rugpjūtį į Kauno ir Kauno rajono gatves atkeliauja tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“. Žiūrovų rugpjūčio 1–21 dienomis laukia plati programa, kurioje – daugiau kaip 140 pasirodymų ir Baltijos regione dar nematyti kūriniai. Tarp jų – pasirodymai, sudominsiantys ir jaunąją auditoriją. Svajingą savanos atmosferą, afrikietiškus ritmus ir žaismingą pažintį su unikaliais personažais dovanos  teatras „Xirriquiteula“ iš Barselonos, pristatysiantis spektaklį „Žirafos“. Kartu su linksmais ir išradingais personažais vaikai galės susipažinti Kaune ir Kauno rajone rugpjūčio 4–7 d. vykstančiuose pasirodymuose. Jauniesiems kultūros gerbėjams taip pat patiks akrobatikos elementų pilni cirko pasirodymai „Spiralė“, „Vėtrungė“ bei unikali ir emocionali virtualios realybės patirtis „Laikykis“.

Vyresni vaikai ir paaugliai galės mėgautis ir šokio ekskursija „Einu pirkti pieno“, abejingų nepaliekančiu cirko bei šokio spektakliu „L‘absolu“, teatro spektakliu „Fugit“ ar įspūdingu šokių aikštelėje kuriamu reginiu „Pasilik paskutinį šokį man“.

M. Plepio nuotr.

Šiuolaikinių seniūnijų renginiai kvies pažinti Kauno rajoną

Iki pat spalio pradžios Kauno rajonas skleisis kaip unikali renginių ir festivalių scena – čia suplanuoti  „Šiuolaikinės seniūnijų“ renginiai, kuriuose įdomių veiklų netrūks visai šeimai. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais Vilkijoje, Babtuose, Garliavos apylinkėse, Ringauduose ir Samyluose pasitiks muzikos, kultūrinių pasirodymų, edukacijų pilni renginiai. Liepą vaikų lauks „Labaiteatras“ spektaklis, „Kai užaugsiu, būsiu“, Babtuose įsikurs maisto laboratorija, o Garliavoje visi norintys susipažins su stimpanko judėjimu. Rugpjūtį jėgas išbandyti kvies tradicinis Ringaudų bėgimas bei turininga programa Samyluose.

Pasivaikščioti ypatingu maršrutu – „Smaragdo kelyje“

Jei jau susiplanavote išvyką į Kauno seniūnijas, visai šeimai verta leistis į dar vieną nuotykį Kauno rajone. „Smaragdo kelyje“ – tiek pirmą kartą pristatomi, tiek jau ne vienerius metus džiuginantys Kauno rajono meniniai objektai – skulptūros, instaliacijos, šiuolaikinio meno kūriniai ir net senoji technika, paversta į meno galeriją ar gastronomijos centrą. Gamtoje, miestelių skveruose ir įvairiose netikėtose erdvėse pastaraisiais metais realizuotos Lietuvos ir užsienio menininkų idėjos nuo šiol lengvai randamos specialiai sudarytame „Kaunas 2022“ maršrute.

Kauno Mitinio Žvėries pėdsakai

Kauno Mitinio Žvėries gerbėjai vykusiuose renginiuose jau galėjo artimiau susipažinti su Europos Kultūros sostinės talismanu. Pasakojama, kad Žvėris itin myli vasarą, tad visų mažiausių savo gerbėjų labai laukia net keliose ypatingose vietose. Norintys įsitikinti, kad Žvėris tikrai lankosi Kaune, įrodymą išgirs vaikščiodami Kauno pilies prieigose. Čia, priglaudę ausį prie vienos iš angų pilies vakariniame bokšte ir atidžiai paklausę, maži ir dideli išgirs Žvėries knarkimą.

Jeigu vis dar kyla abejonių dėl Žvėries egzistavimo, užsukti verta ir į Jonavos bei A. Jakšto gatvių sankryžos pėsčiųjų salelę. Čia galima išvysti Milžinišką Žvėries dantį, kurį Kauno senamiestyje surado ir visiems smalsuoliams pristatė Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto 4D katedros Keramikos specializacijos vadovas, keramikas doc. Remigijus Sederevičius. Užbaigti Žvėries paieškų maršrutą geriausia užklydus į Kauno Nemuno salą, šalia Žalgirio arenos. Čia, ant metalinio molo, visu gražumu galima pamatyti Kauno Žvėriui sukurtą skulptūrą, kurios dizainą sukūrė Darius Petreikis. Geriausia su Žvėrimi pasisveikinti iš tolo, nuo Karaliaus Mindaugo prospekto krantinės dviračio tako arba nuo „Žalgirio“ arenos tilto ties Karmelitų bažnyčia.

G. Jovaišos nuotr.

Pasislėpti nuo vasaros karščių – į teatrą

Pasislėpti nuo vasaros karščių rugpjūtį bus galima ir teatro salėje. „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“ – interaktyvus teatro nuotykis jaunimui. Tai keturių Europos teatrų – Norvegijos,  Islandijos, Vengrijos bei Nacionalinio Kauno dramos teatro – bendrai sukurtas spektaklis, pasakojantis fantastinę istoriją apie naujo pasaulio ir naujos žmonių genties kūrimą po visuotinės planetos katastrofos. Spektaklis skirtas jaunimui nuo 13 metų.

Turiningai praleisti laiką kvies muziejai ir bibliotekos

Liepos ir rugpjūčio mėnesiais įdomios veiklos vaikams lauks ir Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje. Liepos 14, 21 ir 28 dienomis Vaikų literatūros skyriuje vyksiančiuose užsiėmimuose 8–12 metų vaikai galės susipažinti su robotika. Liepos 13, rugpjūčio 17 d. bibliotekos „Berželio padalinyje“ patys mažiausieji galės klausytis pasakų, eilėraščių, tyrinėti biblioteką bei knygas. Vasaros pabaigoje,  rugpjūčio 24 d., Šilainių padalinyje, 7–11 metų vaikų lauks viktorina „Stebuklingas knygų pasaulis“, po kurios bus galima išbandyti virtualios realybės akinius.

Atrodytų, tarp kultūros ir sveikatos bendrumo nedaug, tačiau tik iš pirmo žvilgsnio. Teigiamos emocijos, sužadinta fantazija, o kartais tiesiog atitrauktas dėmesys ne tik pakelia ūpą, tačiau ir padeda greičiau pasveikti. Ypač tai svarbu patiems mažiausiems.

„Vaikai, kartais net geriau nei suaugusieji, žino, kaip pasakos „išeina į sveikatą“. O Mitinis Kauno žvėris puikiai tą moka: pakelti nuotaiką, suteikti šypseną, supažindinti su neįprastais ar keistais dalykais, atverti slapčiausius požemius ir padėti pabėgti nuo ligos į paslaptingą ir nepažintą Kauną. Fantazijos kelionės į pasakų pasaulį vaikams, o ypač – sergantiems, labai reikalingos dabar, kai nerimas ir netikrumas yra tapęs visuotiniu“, – sako „Kaunas 2022“ programos „Mitinis Kauno Žvėris“ kuratorius Rytis Zemkauskas.

Mitinio Kauno Žvėries pasakų knygą šių metų pradžioje išleido „Kaunas 2022“ komanda, tekstų autorius – Rytis Zemkauskas, dailininkas Darius Petreikis. Pasakų knygą sudaro daugiau nei trisdešimt įvairių pasakojimų apie Mitinio Kauno Žvėries nuotykius mieste. Skaitytojas leidžiasi į neatrastą požeminį Kauną, susipažįsta su aikštingąja Karalaite, sužino apie slaptuosius kauniečius ir tampa pačiu geriausiu Kauno Žvėries draugu.

Centriniame pašte vaiduokliai sulindo į visus penkis aukštus, naktimis jie rausėsi po laiškus, sumaišydavo adresus, slėpdavo siuntinius. Tol krėtė šunybes, kol galiausiai paštą teko uždaryti. Bet vaiduokliai nenurimo. Jie išjungė šildymą, atėjo žiema, vanduo radiatoriuose užšalo, tada atšilo, tada visus aukštus užliejo vanduo ir nedaug trūko, kad Paštas išplauktų Nemunu žemyn, kaip koks laivas.

Iš Kauno Žvėries pasakų knygos.

Kuriamos legendos

2022-aisiais Kaunas taps Europos kultūros sostine ir tada pabus šiuo metu po Kauno pilimi miegantis Mitinis Žvėris. Kol kas galima tik pasiklausyti, kaip gyvūnas, kurio niekas dar nematė, gardžiai knarkia.

Yra pasakojimų apie slaptus tunelius, vedančius iki Nemuno, iki Pažaislio arba net Trakų. Yra istorijos apie iki šiol neatrastas požemines sales, prikrautas ginklų ir lobių, tačiau yra ir apie Kauno Žvėrį.

„Įvairios legendos sklinda nuo tų laikų, kai atsirado ši pilis. Kalbama, kad slapti tuneliai veda iki savivaldybės, Pažaislio ar net kito miesto, tačiau abejojame, ar tokie ilgi tuneliai anais laikais galėjo būti, tačiau kadangi Kauno Žvėris yra tamsos mėgėjas, pagrobiantis saulę, jis ir turėjo įsikurti požemiuose. Dabar sužinojome, kad jo guolis yra būtent po Kauno pilimi, nes ji yra seniausias Kauno pastatas. Kadangi žvėris didelis, galėjo prasiplėsti tunelis ir dabar jie gali būti labai tolimi“, – apie Kauno Žvėrį pasakojo miesto muziejaus, Kauno skyriaus edukatorius Giedrius Kaminskas.

Galima tik girdėti

Jis tikino, kad šiomis dienomis Žvėries pamatyti dar nebus galima, jis prabus tik po kelių metų, kuomet Kaunas taps Europos kultūros sostine.

„Dabar galime girdėti, kaip jis miega. Žvėries knarkimas turėtų girdėtis ir dieną, ir naktį“, – pridūrė G.Kaminskas.

Dabar galime girdėti, kaip jis miega. Žvėries knarkimas turėtų girdėtis ir dieną, ir naktį.

Kauno pilies prieigose sutikti kauniečiai įdėmiai klausėsi kuriamų pasakų apie mieste gyvenantį dar niekam nematytą padarą. Patys mažiausieji prisiekinėjo, kad priglaudę ausį prie pilies bokšto jau spėjo kažką išgirsti. Kiti tikino, kad knarkimas, matyt, buvo per tylus, tad viliasi kitą kartą pajausti Žvėries riaumojimą.

„Girdėjau, bet nebuvo baisu. Manau, kad jis bus draugiškas. Man atrodo, kad po pilimi miega juodas ir didelis gyvūnas, gal kaip šuo“, – tikino sutikta septynmetė Lina.

„Na gal per daug miesto triukšmo, bet aš knarkimo negirdėjau. Gal reikės naktį ateiti, tada, manau, jo knarkimas sklis visu garsumu“, – sakė Kauno Žvėries atėjęs aplankyti Vytautas.

Vaizduotės vaisius

Kadangi joks žmogus dar nematė, kaip atrodo Kauno Žvėris, programos „Kaunas 2022“ komanda pakvietė pasinaudoti fantazija. O ją sužadino pilies pašonėje skaitytos pasakos, atgulusios į Kauno žvėries pasakų knygą.

„Nuo šiol maži ir dideli miestiečiai dažnai galės išgirsti jį knarkiant. Tereikės prieiti prie vienos iš angų Kauno pilies vakariniame bokšte ir atidžiai paklausyti. Jei nesigirdės, reikš, kad Žvėris nubudo ir išėjo apžiūrėti savo valdų. Tuomet nepatingėkite ateiti kitą kartą“, – sakė „Kaunas 2022“ Mitinio Žvėries programos kuratorius Rytis Zemkauskas.

„Žvėris ne veltui užmigo po Kauno pilimi – tai seniausias, daugybe tikrų ir netikrų istorijų apipintas miesto objektas. Tikimės, kad šis „Kaunas 2022“ sukurtas personažas pažadins tiek vaikų, tiek suaugusiųjų smalsumą ir paskatins pažvelgti į miestą kitu kampu“, – tikino Kauno miesto muziejaus direktorius Gabrielius Sužiedėlis.

Kauno miesto muziejaus Pilies skyrius, planuojama, dar ne kartą suburs miestiečius prie Žvėries miego vietos. Šią vasarą numatomi bent tris šeimoms skirti susitikimai, kurių metu bus galima pasiklausyti Kauno mitinio žvėries pasakų skaitymų.

Žvėries knarkimo garso instaliacijos autorius – kompozitorius Paulius Kilbauskas.

Yra istorijos apie nugrimzdusį senąjį Kauną.

Yra istorijos apie Kauno Karalaitę, su kariuomene gyvenančią požemiuose.

Yra pasakojimų apie slaptus tunelius, vedančius iki Nemuno, iki Pažaislio arba net Trakų.

Yra istorijos apie iki šiol neatrastas požemines sales, prikrautas ginklų ir lobių.

Ir yra istorija apie Kauno Žvėrį.

Legenda sako, kad jis miega ir nubus 2022-aisiais metais, kai Kaunas švęs Europos kultūros sostinės atidarymo šventę. Ir miega jis giliai po Kauno pilimi.

Jau netrukus kauniečiai ir miesto svečiai, eidami pro Kauno pilį, netikėtai išgirs keistus garsus – jų ausis pasieks miegančios mitinės būtybės knarkimas. Liepos 25 d. 12 val. Kauno miesto muziejus ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pristatys bendrą renginį: „Po Kauno pilimi miega žvėris“. Nors požeminiame Kaune gyvenančio žvėries išvysti negalime, iki mūsų atsklis paslaptingas jo balsas. Kas gi tas Žvėris – pabandysime įsivaizduoti skaitydami ir klausydamiesi „Kauno žvėries pasakų knygoje“ nugulusių istorijų.

„Nuo šiol maži ir dideli miestiečiai dažnai galės išgirsti jį knarkiant. Tereikės prieiti prie vienos iš angų Kauno pilies vakariniame bokšte ir atidžiai paklausyti. Jei nesigirdės, reikš, kad Žvėris nubudo ir išėjo apžiūrėti savo valdų. Tuomet nepatingėkite ateiti kitą kartą“, – sako „Kaunas 2022“ Mitinio Žvėries programos kuratorius Rytis Zemkauskas.

„Žvėris ne veltui užmigo po Kauno pilimi – tai seniausias, daugybe tikrų ir netikrų istorijų apipintas miesto objektas. Tikimės, kad šis „Kaunas 2022“ sukurtas personažas pažadins tiek vaikų, tiek suaugusiųjų smalsumą ir paskatins pažvelgti į miestą kitu kampu“, – sako Kauno miesto muziejaus direktorius Gabrielius Sužiedėlis.

Kauno miesto muziejaus Pilies skyrius, planuojama, dar ne kartą suburs miestiečius prie Žvėries miego vietos. Šią vasarą numatomi bent 3 šeimoms skirti susitikimai, kurių metu bus galima pasiklausyti Kauno mitinio žvėries pasakų skaitymų.

Žvėries knarkimo garso instaliacijos autorius – kompozitorius Paulius Kilbauskas.