Planuojama, kad su naujausia įranga LSU mokslininkai aplankys įvairius šalies miestus ir miestelius, mokyklas, sporto federacijas, centrus ir klubus.

„Inovatyvios mobiliosios sporto mokslo laboratorijos veikla labai svarbi visam sporto mokslui. Tai – postūmis siekti naujų aukštumų, galimybė supažindinti su mokslo svarba, visuomenei suteikti šiuolaikiškas paslaugas. Sporto moksle labai svarbios technologijos. Mokslininkai nemažai diskutavo su mūsų socialiniais partneriais, įvairiomis federacijomis. Įsigijome naujausią pasaulyje žinomą sporto mokslo įrangą,– teigė LSU rektorė profesorė Diana Rėklaitienė.

Su LSU mobiliosios laboratorijos įranga sporto mokslininkai padės vertinti sveikatinimo ir treniravimo programų efektyvumą.

28 sporto mokslininkų komanda vykdys tyrimus su 22 mokslinės įrangos komplektais. Planuojama, kad LSU profesionalų komanda per kelias valandas trunkantį apsilankymą galės ištirti iki 40 žmonių bei pateikti išsamius duomenis.

Unikaliame LSU mobiliosios laboratorijos pristatyme apsilankė ir Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

„Pastarąsias savaites atidžiai stebime Pekino žiemos olimpines žaidynes. Suprantame, kad sportininkų pasiekimams labai svarbus sporto mokslininkų indėlis.  Džiugu, kad LSU mokslininkai apsilankys ne tik didžiuosiuose miestuose, bet  ir regionuose. Jų surinkti duomenys ir pateiktos rekomendacijos bus svarbios visoms amžiaus grupėms“, – sakė ministrė.

Mobiliosios laboratorijos projekto vadovas, LSU sporto mokslo ir inovacijų instituto direktorius profesorius Sigitas Kamandulis tikisi, kad laboratorija prisidės prie tolimesnio šalies sportininkų tobulėjimo ir padės ne tik Lietuvos olimpiečiams, bet ir komandinių sporto šakų atstovams.

„Sieksime padidinti ne tik sportininkų ir mokslininkų bendradarbiavimą, bet ir pagerinti verslo bei mokslo santykius. Kursime ir tobulinsime inovatyvius produktus bei technologijas. Sporto mokslininkai taip pat padės vertinti sveikatinimo ir treniravimo programų efektyvumą. Be to, sieksime surinkti kuo didesnę duomenų bazę apie Lietuvos gyventojų fizinę būklę“, – teigė mobiliosios laboratorijos projekto vadovas.

Pasak S. Kamandulio, LSU mokslininkų tikslas – su šiuolaikiška sporto mokslo įranga aplankyti Lietuvos miestus ir miestelius bei ištirti mokyklų, sporto centrų, klubų ir organizacijų sportininkus.

Keliones po Lietuvą LSU inovatyvi mobilioji sporto mokslo laboratorija pradėjo vasario pradžioje. Pirmais tyriamaisiais tapo Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos, Usėnų pagrindinės mokyklos bei Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai.                         

„Tai naujas kokybinis šuolis Lietuvos kelių kokybės tikrinime. Mes pirmieji iš Baltijos šalių įsigijome šią vieną moderniausių pasaulyje kelių tyrimų laboratoriją ir dabar turime galimybę patikrinti visus Lietuvos kelius, jų kokybę. Tada atitinkamai galima planuoti kelių remontą, rekonstrukciją ir priežiūrą. Svarbu, kad šie tyrimai iki minimumo sumažina žmogaus įtaką vertinant kelio dangos būklę. Tyrimų rezultatai taps pagrindu objektyviai teikti pirmenybę skubiausio remonto reikalaujantiems kelių ruožams, neatsižvelgiant į politinius užsakymus“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

59 proc. valstybinės reikšmės kelių yra blogi.

Šiuo metu jau išanalizuoti pirmųjų 1000 km asfaltuotų rajoninių valstybinės reikšmės kelių tyrimų duomenys. Pagal juos nustatytas dangos būklės indeksas (DBI) rodo, kad 59 proc. šių kelių yra blogi, t. y. DBI viršija 4 balus. Šio indekso reikšmė nustatoma pagal kelio dangos pažeidimų – plyšių, išdaužų, nelygumų, provėžų kiekį bei jų tiesioginę įtaką eismo saugai ir komfortui.

Dangos būklės indeksas susideda iš 3 parametrų. Pirmasis – komforto indeksas atspindi dangos nelygumų situaciją. Antrasis – saugumo indeksas, nustatomas atsižvelgiant į kelyje susidariusias vėžes, t. y. defektus, dėl kurių kelyje stovi vanduo, todėl automobilį gali sumėtyti arba jis gali nuslysti nuo kelio. Trečiasis – struktūrinis indeksas, parodantis dangos stiprumą, t. y. kelio galimybę atlaikyti apkrovas, atsparumą „lūžimui“.

„Prasta rajoninių kelių būklės situacija susidarė per daugelį metų dėl lėšų stokos, privalome ją spręsti. Pirmas žingsnis – esame parengę ilgalaikės valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros iki 2035 m. strategijos projektą. Ilgalaikė strategija leis efektyviai ir skaidriai plėtoti ir prižiūrėti Lietuvos kelių infrastruktūrą. Antras svarbus žingsnis kelių būklei pagerinti – laikytis sudaryto plano“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

Mobiliosios laboratorijos pagalba iki šių metų pabaigos bus ištirta visų asfaltuotų rajoninės reikšmės kelių tinklo būklė ir priimti sprendimai dėl remontuotinų ruožų bei jų tvarkymo apimčių. Bendras tokių kelių ilgis – 8192 km.

Pasak V. Andrejevo, pagal esamas galimybes, jei kelių finansavimas ateityje nepadidės, iki 2035 m. Lietuvoje turėtų būti sutvarkyti beveik visi magistraliniai ir krašto keliai, kurie yra blogos būklės ir maždaug pusė prastos būklės rajoninių kelių. Kelių direkcijos parengtame ilgalaikės valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros iki 2035 m. strategijos projekte numatyta, kad iki 2035 m. turi būti sutvarkyta apie 2119 km rajoninių kelių, tam reikės apie 551 mln. eurų.

Naudojantis mobilios laboratorijos įranga, Lietuvos automobilių kelių informacinės sistemos duomenis bus galima atnaujinti kasmet, todėl bus tiksliau atrenkami remontuotini valstybinės reikšmės kelių ruožai, operatyviau sudaromi prioritetiniai jų remontavimo sąrašai, tinkamiau parenkamas kelio dangos remonto tipas. Kasmet atliekami kelių tinklo tyrimai leis nustatyti kelių būklę ir jos kitimo tendencijas, tuo pačiu įvertinti, ar esamų investicijų į kelius pakanka tinkamai kelių būklei užtikrinti. Taip bus galima efektyviau planuoti ir investuoti kelių plėtrai ir remontui skiriamas lėšas.