Skleidžia melą

Žinutėje rašoma: „NATO viršūnių susitikime Lenkijos iniciatyva buvo pasirašyta slapta sutartis, pagal kurią Lietuva bus įtraukta į karą Ukrainoje! Pasakyk karui ne!“.

Pasirodo, kad tokius pranešimus gavo daugybė žmonių.

„Nesivarginkite, daugiau nesiųskite, ne tuo adresu, tarnybos turbūt žino, kur veisiasi trolių ferma“, – taip į apie gautą žinutę atsiliepė klaipėdietė Jolanta.

Policijos atstovai sureagavo į platinamą melagieną.

„Žmonės vėl masiškai gauna SMS žinutes – šį kartą apie slaptas sutartis. Atkreipiame dėmesį, kad tai – klaidinanti informacija, tad drąsiai trinkite šias žinutes. Išlikite budrūs, nepasiduokite provokacijoms!“ – tokį pranešimą socialiniuose tinkluose platina Lietuvos policija.

Primena apie budrumą

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) taip pat išplatino perspėjimą gyventojus ragindama neprarasti budrumo.

„Šią savaitę gyventojai turėtų neprarasti budrumo ir kritiškai vertinti gaunamas SMS iš nepažįstamų numerių. Iki šiol didžiausia problema buvo žinutės, kuriomis siekiama gauti vartotojų prisijungimo duomenis ar pasisavinti pinigus – paspaudžiant atsiųstą nuorodą. Šiuo metu pagausėjo ir tokių žinučių, kuriose tendencingai skleidžiama negatyvi informacija. Pavyzdžiui, siunčiamos žinutės policijos vardu apie sustiprintą saugumo režimą šalyje dėl galimų riaušių. Gyventojams primename, kad Lietuvos policija masinių žinučių nesiunčia, o oficialią informaciją galite rasti institucijų interneto svetainėse“, – teigė RRT komunikacijos vadovė Rima Aukštuolytė.

Dalis gyventojų jau galėjo sulaukti žinučių ir apie galimą interneto paslaugų išjungimą ar kvietimą į masinius susibūrimus.

„Gavus bet kokią tokio pobūdžio žinutę, svarbiausia nepanikuoti, vertinti informaciją kritiškai ir pasitikrinti ją oficialiuose šaltiniuose, pavyzdžiui, įsijungti bet kurį visuomeninio transliuotojo kanalą, kitus žiniasklaidos kanalus. Jeigu sulaukėte žinučių iš institucijų, patikrinkite jų socialinius tinklus, interneto svetaines ar paskambinkite pasitikrinti oficialioje svetainėje nurodytais informacijos numeriais“, – patarė RRT atstovė.

Nuo liepos – pokyčiai

Gyventojų taip pat prašoma apie gaunamas melagienas informuoti Lietuvos policiją.

Dalis gyventojų jau galėjo sulaukti žinučių ir apie galimą interneto paslaugų išjungimą ar kvietimą į masinius susibūrimus.

Mobiliojo ryšio operatoriai, iš atsakingų institucijų gavę informaciją apie sukčiavimo atvejus ar kitus saugumo incidentus, susijusius su trumpųjų žinučių siuntimu, privalo nutraukti tokių trumpųjų žinučių persiuntimą.

RRT primena, kad nuo liepos 1 d. mobiliojo ryšio operatoriai privalo persiųsti tik tokias vardines trumpąsias žinutes, kurios atitinka siuntėjų nurodytus identifikacinius požymius.

Tai – viena priemonių, kurias pasiūlė RRT, siekdama pažaboti sukčiavimų elektroninėje erdvėje skaičių.

Esą taip sumažinamos sukčių galimybės apsimesti Lietuvos valstybės institucijomis, bankais, pašto kurjeriais ir kitais populiariais paslaugų teikėjais, kurie dažnai vartotojams siunčia informaciją pasitelkdami SMS.

Be to, nuo birželio 15 d. interneto paslaugų tiekėjai yra įpareigoti blokuoti prieigą prie žalingų interneto resursų, kurių registrą sudaro Nacionalinio kibernetinio saugumo centras.

Šiuo metu vienas populiariausių SMS sukčiavimo būdų yra vardinė SMS žinutė, kurioje yra suklastotas siuntėjas, ir raginimas atidaryti SMS žinutėje nuorodą bei prisijungti prie toje nuorodoje nurodyto tinklapio.

„Mažėjant didmeninėms tarptautinio tarptinklinio ryšio kainoms ES, Lietuvoje toliau artėjama prie pagrindinio ES reglamento tikslo – suteikti keliaujantiems europiečiams galimybę visoje ES naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis tokiomis pat sąlygomis, kaip ir savo šalyje, bei tuo pačiu – užtikrinti šalies viduje teikiamų elektroninių ryšių paslaugų tarifų stabilumą“, – teigiama RRT pranešime.

RRT teigimu, galimybė taikyti papildomus mokesčius paslaugoms nustatyta tik vienam Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriui – „Teledemai“.

Gavusi „Teledemos“ prašymą, RRT įvertino įmonės skaičiavimus ir iš naujo nustatė didžiausias leistinas papildomas priemokas prie nacionalinių ryšio paslaugų tarifų, jų paslaugų vartotojams keliaujant kitose šalyse. Šis sprendimas galios iki 2023 metų birželio vidurio.

„Teledema“ galės taikyti tik tokio dydžio mokesčius, kokių reikia jų nuostoliams kompensuoti, siekiant užtikrinti nacionalinių kainų stabilumą. Ar juos taikyti, ir kokio dydžio, operatorius spręs pats, tačiau jis negalės viršyti RRT nustatytos ribos.

Užsienio reikalų ministerija tikina, kad duomenų būtų prašoma tik ypatingais atvejais – siekiant padėti Lietuvos bei Europos Sąjungos piliečiams ar jų artimiesiems, jei kiltų pavojus jų saugumui, gyvybei ar sveikatai.

Elektroninių ryšių įstatymo pataisoms šią savaitę pritarė Vyriausybė. Galutinį sprendimą dėl jų turės priimti Seimas, įstatymo įsigaliojimui taip pat reikės prezidento parašo.

Ar atitinka Konstituciją?

Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius sako, kad įstatymo projekto nuostatos gali pažeisti Konstitucijos garantuojamą teisę į privatumą.

„Manau, yra pagrindo abejoti, ar pataisos dera su Konstitucija, su 22-uoju jos straipsniu, nes jis įtvirtina asmens teisę į privatumą. Kitaip tariant, Konstitucija saugo privatų gyvenimą. O privatus gyvenimas – tai ir gyvenimo būdas, ir šeimyninė padėtis, ir gyvenamoji aplinka, ir santykiai su kitais asmenimis“, – BNS sakė V. Sinkevičius.

„Įpareigojimu operatoriams teikti ministerijai informaciją apie užsienio valstybėje esančių asmenų buvimo vietą tiesiogiai įsiterpiama į privatų gyvenimą ir aš labai abejoju, ar toks įstatymas nebūtų kvestionuojamas atitikties Konstitucijai požiūriu“, – tvirtino V. Sinkevičius.

Vilniaus universiteto profesorius advokatas Vytautas Mizaras teigia, kad idėja rūpintis gyventojų saugumu sveikintina, tačiau Vyriausybės Seimui teikiamos Elektroninių ryšių įstatymo pataisos pažeidžia asmens privatumą.

Pasak jo, įstatyme turėtų būti nuostata, jog operatoriai duomenis gali teikti tik su pačių žmonių sutikimu.

„Nelabai suprantu, kodėl nustumiamas pats žmogus nuo sprendimų priėmimo, t.y. kodėl jo valia jau yra nesvarbi, ar jis nori, kad duomenys apie jo buvimo vietą užsienio valstybėje būtų atskleisti ir pranešti valstybės institucijai, ar ne“, – BNS sakė V. Mizaras.

„Manau, kad tai yra įsiveržimas į privatų asmens gyvenimą – visa tai, kas yra susiję su asmens gyvenimu, nuo to negali būti pats asmuo nušalinamas“, – pridūrė jis.

Profesoriaus nuomone, Vyriausybės deklaruojamiems tikslams dauguma atveju visiškai pakanka ir dabar operatorių siunčiamų pranešimų atvykus į kitas užsienio šalis su konsuline informacija, kontaktais.

„Manau, kad tai visiškai įmanoma, tai gali būti ar kažkokia programėlė, ar mobiliojo ryšio operatorius galėtų atsiųsti žinutę ir pasiteirauti asmens, ar jis sutinka, kad būtų pateikta informacija apie jo buvimo vietą Užsienio reikalų ministerijai – tai, be abejonės, gali būti įrašoma į įstatymo normą, bet to įrašymo šiandien nėra“, – pabrėžė teisininkas.

Mato pavojų dėl sekimo

Lietuvos Advokatūros sekretorius Paulius Griciūnas pabrėžia, kad duomenų rinkimas apie asmenį pagal Lietuvos teisės aktus galimas tik teismo leidimu, tiriant ar įtariant neteisėtą veiklą, arba su asmens sutikimu.

„Tai nereiškia, kad Užsienio reikalų ministerija tų duomenų kam nors neperduos. Tai reiškia, bent jau kiek suprantu aš, kad esant tam tikroms aplinkybėms, iš principo galime žinoti visus Lietuvos mobiliojo ryšio abonentus, kur jie visi yra konkrečiu atveju konkrečioje šalyje (...). Tai yra ne kas kitas, o totalinis sekimas tam tikromis aplinkybėmis, kurias pasitvirtintų pačios institucijos“, – sakė jis.

P. Griciūnas pataisose pasigenda aiškių saugiklių nustatant, kokie tiksliai duomenys būtų renkami ir kam tiksliai naudojami. Anot jo, nėra garantijos, jog prisidengiant gyventojų saugumu duomenys nebūtų panaudoti kitiems tikslams, pavyzdžiui, perduoti teisėsaugai.

„Mes suprantame, kad informacija gali būti panaudota bet kam, pirmiausia, teisėsaugos tikslams. Pats savaime tikslas užkardyti nusikaltimus nėra blogas, bet jis turi būti proporcingas. Šiuo atveju, tai iškrenta iš proporcingumo principo“, – tvirtino advokatų atstovas.

„Yra vadinamoji užsienio saulėlydžio sąlyga, kad vos tik dingus toms aplinkybėms, visi duomenys sunaikinami. To niekur nėra, nekalbama apie nė vieną saugiklį. Aišku, pagrindinis dalykas, kad tokie duomenys gali būti renkami tik su asmens sutikimu“, – pabrėžė jis.

URM: įpareigojimas – tik būtinais atvejais

Vyriausybės Seimui teikiamose pataisose numatyta įpareigoti operatorius teikti duomenis apie užsienyje esančių paslaugų naudotojų skaičių, persiųsti Užsienio reikalų ministerijos pranešimus, padėti susisiekti su Lietuvos ar Europos Sąjungos piliečiais, jeigu kyla grėsmė jų saugumui, sveikatai ar gyvybei.

Užsienio reikalų viceministras Darius Čekuolis Vyriausybės posėdyje tvirtino, kad tokios informacijos būtų prašoma ypatingais atvejais, t.y. siekiant užtikrinti užsienyje esantiems Lietuvos piliečiams konsulinę pagalbą dėl „ypatingų aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių kyla grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ar saugumui“.

„Bendradarbiaujant su ministerija, mobiliojo ryšio operatoriai siųstų informacinio turinio žinutes, taip vadinamus SMS, paslaugų vartotojams, esantiems užsienyje, taip pat, pabrėšiu, pavieniais atvejais, konkrečiam asmeniui atsidūrus sudėtingose situacijose, padės ministerijai susisiekti su juo, pateikiant visą turimą informaciją, kuri būtų būtina susiklosčiusioje situacijoje“, – teigė jis.

Detaliau tvarką, kaip teikiami duomenys, dar turės nustatyti užsienio reikalų ministras.

Pasak ministerijos, šiuo metu teikiant konsulinę pagalbą Lietuva neturi aktualių duomenų apie užsienyje esančius gyventojus, besinaudojančius šalies operatorių paslaugomis, taip pat nėra reglamentuotas URM ir operatorių bendradarbiavimas.

Siaučiant pasaulinei koronaviruso pandemijai, Lietuva informaciją užsienyje esantiems ar įstrigusiems piliečiams iki šiol platindavo atskiru sutarimu su operatoriais.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Užsienio reikalų ministerijos parengtoms Elektroninių ryšių įstatymo pataisoms. Jos keliaus į Seimą.

Jomis numatoma įpareigoti operatorius teikti duomenis apie užsienyje esančių paslaugų naudotojų skaičių, persiųsti URM pranešimus, padėti susisiekti su Lietuvos ar Europos Sąjungos piliečiais, jeigu kyla grėsmė jų saugumui, sveikatai ar gyvybei.

Detalesnė bendradarbiavimo tvarka bus nustatyta užsienio reikalų ministro įsakymu.

Pasak ministerijos, šiuo metu teikiant konsulinę pagalbą Lietuva neturi aktualių duomenų apie užsienyje esančius gyventojus, besinaudojančius šalies operatorių paslaugomis, taip pat nėra reglamentuotas URM ir operatorių bendradarbiavimas.

Siaučiant pasaulinei koronaviruso pandemijai, Lietuva informaciją užsienyje esantiems ar įstrigusiems piliečiams iki šiol platindavo atskiru sutarimu su operatoriais.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius tvirtina, kad pataisos teikiamos siekiant užtikrinti visuomenės saugumą daliai asmenų dėl koronaviruso epidemijos paskelbto karantino metu nesilaikant izoliacijos taisyklių.

Kai kurie opozicijos atstovai mano, kad pataisomis būtų įteisintas masinis žmonių sekimas ir taip grubiai pažeistos žmogaus teisės.

Pataisos teikiamos ypatingos skubos tvarka, Seimo antradienio vakariniame posėdyje suplanuotas jų priėmimas.

Pagal pataisas, karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar karantino metu viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turėtų neatlygintinai teikti duomenis valdžios institucijoms duomenis apie asmenų, kurių judėjimas yra apribotas, buvimo vietą ar jų judėjimą.

Tokie duomenys turėtų būti teikiami „nedelsiant, kai tik raštu arba elektroninėmis priemonėmis gaunama motyvuota užklausa“. Vietos nustatymo ar srauto duomenų teikimas turėtų būti nutraukiamas, o surinkti duomenys sunaikinti, kai karantinas ar ekstremalioji, nepaprastoji, karo padėtis atšaukiama.

„Įstatymo projektą paskatino spartus COVID-19 plitimas ir su tuo susijusios grėsmės. Juo siekiama užtikrinti visuomenės saugumą ypatingų situacijų metu, kai norint efektyviai suvaldyti kylančias grėsmes yra būtina stebėti faktinę asmenų, kurių judėjimas apribotas, buvimo vietą ir taip užtikrinti karantino režimo metu nustatytų izoliacijos taisyklių laikymąsi“, – teigė J. Narkevičius.

Kaip teigė Elektroninių ryšių įstatymo pataisą pristatęs ministras, ja būtų sudarytos teisinės prielaidos „ypatingais atvejais institucijoms gauti iš elektroninių ryšių operatorių duomenis asmenų, kurių judėjimas apribotas, buvimo vietą arba jų judėjimą“.

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Andrius Mazuronis teigė, kad ministerijos siūlomos pataisos yra „ne kas kita, kaip visuotinis sekimas be jokių sankcijų, be jokių nusižengimų, totalus žmogaus teisių į privatų gyvenimą pažeidimas“.

J. Narkevičius tvirtino, kad duomenys „neaprėpia visų gyventojų, o tik tuos asmenis, kuriems būtina izoliacija“. Ministras taip pat teigė, jog sparčiai plintanti infekcija rodo, jog žmonių sąmoningumu kliautis nepakanka.

„Pagal jūsų logiką, viskas turėtų remtis sąmoningumu. Jei žmogus sąmoningas, jis būna saviizoliacijoj, jis nekelia grėsmės savo artimiesiems nei kitiems asmenims, tada mes turėtume ne tokį skaičių užsikrėtusių, o mažesnį. Tačiau ekstremalioji situacija ir yra ekstremalioji tam, kad (valdžios institucijos – BNS) turėtų įgaliojimus užtikrinti kitų asmenų saugumą“, – teigė J. Narkevičius.

Liberalas Eugenijus Gentvilas teigė, kad pataisos nekeltų abejonių, jei tos būtų taikomos tik karo ar nepaprastosios padėties, bet ne ekstremalios ar karantino situacijos atveju.

„Ar toks reguliavimas neatrodo perteklinis, nes jis lieka galioti ateičiai, ir ekstremali situacija gali būti ne tik, kaip dabar, bet ir, pavyzdžiui, Alytaus gaisro atveju, bet valdžios žmonės įgauna įgaliojimus net tokiu kaip Alytaus padangų gaisro atveju vykdyti totalinį sekimą“, – sakė E. Gentvilas.

Pasak bendrovių, prasminga kalbėti apie šios didelių investicijų reikalaujančios technologijos galimybes daiktų interneto ar nešiojamų įrenginių segmente, tačiau net ir čia sprendimus diktuos rinka – tokių įrenginių paplitimas, vartotojų poreikiai.

Ministerija argumentuoja, kad integruoti mobiliojo ryšio abonento identifikavimo moduliai eSIM (angl. embedded SIM) leistų nuotoliniu būdu aktyvuoti mobiliojo ryšio paslaugas ir keisti jų teikėją nekeičiant SIM kortelės.

Operatoriai: konkurencijos pakanka, klientų migracija sumažėjusi

„Telia Lietuvos“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis mano, kad eSIM suteikiamos galimybės lengviau keisti operatorių jau nebėra tokios aktualios.

„Nepadidintų nei konkurencijos, kuri Lietuvoje didelė, nei mažintų kainas, kurios yra vienos mažiausių Europoje. Ir, ką rodo pati rinka, kad per mėnesį įvyksta, tarkime, vos pora tūkstančių operatoriaus keitimo operacijų Lietuvoje (apėmus visus operatorius), tai labai maži skaičiai“, – BNS sakė A. Stasiulaitis.

Jis pridūrė, kad investicijos į sistemas siektų „dešimtis milijonų eurų“, o diegimas užimtų daug laiko.

„Tele2“ atstovas Andrius Baranauskas teigia, kad eSIM yra nauja ir palyginti ribotai taikoma technologija, o jos diegimas reikalauja keisti tinklo parametrus ir papildomai investuoti.

„Matome galimą šio sprendimo potencialą, tačiau kol kas stebime tiek rinkos poreikį, tiek pačios technologijos plėtrą. Visais atvejais puikiai žinome, kad visas sąnaudas galų gale apmoka klientai – todėl taupome jų pinigus ir atidžiai vertiname bet kokias naujas investicijas“, – BNS komentavo A. Baranauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad didelių investicijų dar pareikalaus 5G ryšys ir tai reikia turėti omenyje, kalbant apie galimą investavimą į eSIM.

Užsimindamas apie klientų migravimą tarp operatorių, A. Baranauskas pastebėjo, kad šio reiškinio mastas kur kas mažesnis nei anksčiau.

„Migracija dabar yra objektyviai mažesnė ir daug, daug kartų lengvesnė ir greitesnė negu prieš 10 metų“, – sakė A. Baranauskas.

„Bitė Lietuvos“ interneto produktų vystymo vadovas Paulius Kudarauskas atskleidė, kad bendrovė jau kurį laiką stebi eSIM technologiją ir tiki jos potencialu, tačiau atidžiai vertina ir investicijų bei naudos santykį.

„Valstybinių institucijų dėmesys šiai sričiai yra sveikintinas ir su jais palaikome dialogą. Tiesa, ši technologija reikalauja didelių investicijų, todėl bent jau artimiausiu metu koncentruosimės į tam tikras mūsų klientams aktualiausias sritis, kur sprendimai tikrai padės vieną ar kitą užduotį atlikti lengviau“, – BNS teigia P. Kudarauskas.

Anot jo, pavyzdžiui, šiuo metu eSIM technologijos pritaikymas telefonuose yra gana ribotas, nes ją palaiko „tik keli patys naujausi flagmanai“, todėl daugiau galimybių regima kitose srityse.

„Daugiau potencialo matome daiktų interneto ir dėvimų įrenginių srityje – čia eSIM leis paišmaninti įrenginius, į kuriuos šiandien įdėti fizines SIM korteles buvo neįmanoma ar labai sudėtinga“, – sakė P. Kudarauskas.

Laukiama daiktų interneto ir dėvimų įrenginių plėtros

Ministerija aiškina, kad naujausi mobilieji įrenginiai – mobilieji telefonai, išmanieji laikrodžiai, IoT (daiktų internetas, angl. Internet of Things) ir M2M (mašina mašinai, angl. machine-to-machine) įrenginiai, pavyzdžiui, išmanūs apskaitos prietaisai, sensoriai ar valdikliai, – turi iš anksto gamintojo įdiegtą mikroschemą, kuri atstoja įprastą fizinę SIM kortelę, todėl šių įrenginių veikimui užtikrinti reikalingas ryšio paslaugų aktyvavimas nuotoliniu būdu.

„Tele2“ atstovas A. Baranauskas teigė, kad šiuo metu investicijos į dėvimų įrenginių (angl. wearables) segmentą būtų perteklinės, bet situacija gali pasikeisti ateityje.

„Su tais nešiojamais įrenginiais – matome, kad kol kas dar nėra to masinio poreikio, masinio pirkimo. (...) Jeigu rinka vystysis taip, kad tų įrenginių bus daugiau, jie bus pigesni, jie bus plačiau pritaikomi, tai vartotojai matys priežastį juos pirkti. Jeigu vartotojai matys priežastį pirkti, tai mes labai greitai atnaujinsime savo sistemas be jokių išorinių raginimų ir tas investicijas padarysime tiesiog savo vartotojų labui. Kol to nėra, tos investicijos šiandien yra perteklinės“, – argumentavo A. Baranauskas.

„Telia Lietuvos“ atstovas A. Stasiulaitis sakė, kad rinkoje išaugus dėvimų įrenginių poreikiui, bendrovė bus tam pasiruošusi.

„Manome, kad kai ateis masiška tokių daiktų su integruota SIM kortele ir jos funkcija banga, mes tikrai būsime pasiruošę tą teikti (...) Kitas dalykas, kai jūs jau galite iš esmės keisti operatorių. Tai čia ta takoskyra suplakta į vieną vietą kaip „eSIM“. Čia yra dvi aiškios kategorijos. Šiai kitai kategorijai mes nematome reikalo“, – kalbėjo A. Stasiulaitis.

Ministerija: eSIM būtų naudinga verslui ir vartotojams

Susisiekimo ministerija įsitikinusi, kad eSIM technologija svarbi visiems, kurie naudoja ar planuoja naudoti judriojo ryšio veikimu paremtus įrenginius, nes nereikės keisti SIM kortelių, o ryšio paslaugas bus galima aktyvuoti nuotoliniu būdu. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad technologijos diegimą skatina ir ES teisės aktai. 

„Naujoji technologija leis atsisakyti įprastų SIM kortelių, o galutiniams vartotojams bus paprasčiau pakeisti mobiliojo ryšių tinklus ar paslaugų teikėjus. Teigiamą šios technologijos perspektyvą nurodo ir Europos Sąjungos direktyvos, skatinančios diegti ją ES šalyse“, – pranešime sako susisiekimo viceministras Paulius Martinkus.

Pasak ministerijos, eSIM jau galima naudotis Austrijoje, Estijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kai kuriose kitose šalyse.

Šiuo metu mobiliojo ryšio paslaugos Lietuvos vartotojams teikiamos naudojant fizines SIM korteles.

Ministerija taip pat teigia, kad atsisakant įprastų fizinių SIM kortelių būtų galima sutaupyti išteklių, reikalingų jų gamybai ir utilizavimui, sumažėtų vartotojams ir verslui tenkanti administracinė našta, padidėtų mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų konkurencija.

Anot jų, tai gali sumažinti investicijas. Dėl techninių direktyvos detalių dar turi susiderėti valstybės narės.

Nuo kitų metų gegužės pokalbiai telefonu su abonentu kitose Europos Sąjungos valstybėse tarp abonentų skirtingose Bendrijos šalyse turėtų pigti – skambutis negalės kainuoti daugiau kaip 19 centų už minutę, o trumpoji žinutė negalės būti brangesnė kaip 6 centai. Toks kompromisas pasiektas Europos Parlamente, nors norėta apskritai drausti papildomą apmokestinimą.

Tuo metu Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai pastebi, kad itin sparčiai auga mobiliųjų duomenų naudojimas tiek Lietuvoje, tiek išvykus į užsienį, o skambučių augimas gerokai mažesnis.

Manoma, kad žmonės skambučiams dažniau naudoja įvairias programėles, kurioms naudojami mobilieji duomenys, o ne įprastas ryšys. Dėl to jie nesupranta, kodėl tokių reguliavimų reikia.

Be to, manoma, kad papildomi reguliavimai gali sumažinti investicijas šiame sektoriuje, o dėl to gali nukentėti ir vartotojai.

„Tai reiškia, kad jei į vogtą ar pamestą telefoną įdėsite SIM kortelę, įrenginys bus blokuojamas ir neveiks“, – paskelbta Policijos departamente Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje.

Didžiausios Lietuvos telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“, „Tele2“ ir „Telia Lietuva“ pasirašė sutartį su duomenų analizės ir dirbtinio intelekto sprendimų kūrėja „Scorify“. Ji vystys vieningą ir viešą blokuojamų IMEI numerių duomenų bazę.

Įmonė programuos sistemą, į kurią operatoriai talpins (ir joje tikrins) vogtų, pamestų ir kitų probleminių telefonų IMEI numerius.

Naujoji sistema leis ryšio operatoriams tarpusavyje keistis Lietuvoje ir užsienyje vogtų, pamestų ir apgaule įgytų telefonų IMEI numeriais. Lietuvos operatoriai sistemoje matys ne tik vieni kitų pateiktus IMEI, juos blokuos. Jie taip pat matys IMEI numerius, pateiktus daugiau nei 140-ties ryšio operatorių visame pasaulyje.

„Tai reiškia, kad iš kuprinės Lietuvoje ištrauktas telefonas neveiks su britiška SIM kortele, o Didžiojoje Britanijoje prarastas įrenginys neveiks Lietuvoje“, - sako „Scorify“ direktorius Žilvinas Milerius.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas sako, kad šis modernus žingsnis labai svarbus nusikalstamumo užkardymui.

„Mes šiandien su privačiu sektoriumi informuojame apie rimtą žingsnį nusikalstamumo prevencijos link“, – sakė A. Roginskis.

Jo teigimu, pavogus telefoną, asmuo turėtų apie tai informuoti policiją. Tada pavogtas įrenginys bus įtrauktas į vogtų įrenginių duomenų bazę, pareigūnai keisis keisis informacija su mobiliojo ryšio operatoriumi. Operatorius informaciją įves į sistemą ir įrenginys bus blokuotas. Kliento pageidavimu, iš prarasto telefono galės būti ištrinti jame esantys duomenys.

Policijos duomenimis, 2016 metais pavogti 3103 telefonai, 2017 m. – 2348, šiemet pirmą ketvirtį – 393. Vogti telefonai dažnai naudojami darant ir kitus nusikaltimus, ypač sukčiaujant. 

Taip pat veiks savitarnos sistema, joje gyventojai, perkantys telefonus iš privačių rankų, galės pasitikrinti, ar įsigyjamas įrenginys anksčiau nebuvo vogtas ar pamestas tikrojo savininko.

Šiuo metu jau veikia pilotinis savitarnos portalas www.manoimei.lt, jame galima pasitikrinti, ar įrenginio užsienio operatoriai nėra įtraukę į vogtų ar pamestų įrenginių registrą.

Pasaulyje 10-30 proc. naudojamų mobiliųjų įrenginių yra vogti. Mobiliojo ryšio operatorių duomenimis, kai užsienio valstybės ėmė taikyti dabar Lietuvoje diegiamą sistemą, telefonų vagysčių žymiai sumažėjo.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas spalį pranešė, kad kovoje su telefoniniais sukčiais vietoje SIM kortelių registravimo nuspręsta pasitelkti specifinį telefono aparato kodą (IMEI).

Trečiadienį ministrų kabinetas iš esmės pritarė tokiam VRM pasiūlymui, o galutinai apsispręsti dėl to ketinama kitą savaitą Vyriausybės posėdyje, BNS informavo ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius.

Be kita ko, numatyta tvarkyti duomenis, reikalingus nustatyti geografinė įrenginio vietą. Tačiau VRM ir mobiliojo ryšio operatoriai nesutarė dėl tokių duomenų saugojimo termino.

Ministerijos manymu, šie duomenys turėtų būti saugomi 6 mėnesius, tačiau operatoriai siūlo jį sutrumpinti iki 15 dienų.

Siekiant nevilkinti Vyriausybės išvados pateikimo Seimui, nuspręsta, jog dėl duomenų saugojimo termino turės apsispręsti Seimas.

VRM iš pradžių norėjo įvesti privalomą SIM kortelių registravimą, galintį padėti kovoti su nusikalstamumu, tačiau tam pasipriešino dalis mobiliojo ryšio operatorių.

Praėjusių metų pabaigoje Vyriausybė jau buvo pateikusi Seimui pataisas dėl SIM kortelių registravimo, tačiau gegužę Seimo Ekonomikos komitetas padarė pertrauką ir paprašė papildomo Vyriausybės pagrindimo.

Šiuo metu operatoriai registruoja tik fiksuoto ar mobiliojo ryšio abonentų duomenis.

Sulaukus nevienareikšmiško mobiliojo ryšio bendrovių, parlamentarų ir policijos vertinimų, kitą savaitę ministerija siūlys atsisakyti prievolės registruoti SIM korteles, o su nusikalstamumu kovoti blokuojant specifinį telefono aparato kodą.

„Įvertinus šiuo metu esančias technologijas, tą nuomonę, kad IMEI (unikalus telefono aparato kodas - BNS) blokavimu galima pasiekti SIM kortelių registravimo keliamus tikslus, teiksime tokį pasiūlymą, kad nereikėtų registruoti SIM kortelių, o užteks IMEI blokavimo“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Pasak jo, tokį pasiūlymą ministerija teiks kitos savaitės ministrų kabineto pasitarime.

„Bus numatyta sąlyga, kad po metų, įvertinę duomenis, ar tokia tvarka pasiteisino, ar pasiekėme numatytų tikslų, tada grįšime prie klausimo dėl kortelių registravimo“, - sakė E. Misiūnas.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime svarstė VRM siūlymą registruoti tik naujas SIM korteles. Vyriausybės kanceliarija pasiūlė apskritai neregistruoti SIM kortelių, o su nusikaltėliais kovoti nutraukiant mobiliųjų paslaugų teikimą pagal IMEI kodą.

Praėjusių metų pabaigoje Vyriausybė pateikė Seimui pataisas dėl SIM kortelių registravimo, tačiau gegužę Seimo Ekonomikos komitetas padarė pertrauką ir paprašė papildomo Vyriausybės pagrindimo.

Šiuo metu operatoriai privalo registruoti tik fiksuoto ar mobiliojo ryšio abonentų duomenis.

„Telia Lietuva“ šiuo metu turi apie 290 tūkst. išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio klientų, „Bitė Lietuva“ - apie 350 tūkst., „Tele-2“ - apie 950 tūkstančius.