Praėjusį mėnesį grupės „Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas vadovavo savo pajėgoms maište prieš aukščiausią Rusijos kariuomenės vadovybę ir sukėlė didžiulę gėdą Kremliui.

Vėliau J. Prigožinas atsisakė žygio į Maskvą ir sudarė susitarimą su Kremliumi, pagal kurį sutiko išvykti į kaimyninę Baltarusiją.

„Nėra jokios grėsmės dėl kovinio potencialo sumažėjimo tiek vidutinės trukmės, tiek ilgalaikėje perspektyvoje“, – Valstybės Dūmos gynybos komiteto vadovo Andrejaus Kartapolovo žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra TASS.

„Per [bandytą įvykdyti] maištą priešakyje nebuvo nė vieno „PMC Wagner“ samdinio, visi jie buvo stovyklose, – pridūrė jis. – Kalbant apie jų („PMC Wagner“) pakeitimą rezerve, yra kuo juos pakeisti.“

2022 metų vasarį pasiuntęs karius į Ukrainą, 2022-ųjų rugsėjį prezidentas Vladimiras Putinas įsakė surengti, ką jis pavadino daliniu kariniu šaukimu, kad būtų sustiprintos reguliariosios pajėgos – tai buvo pirmoji karinė mobilizacija Rusijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Šimtai tūkstančių vyrų buvo pašaukti į kariuomenę, o dar dešimtys tūkstančių pabėgo į užsienį.

Birželio 13 dieną, prieš „Wagner“ sukilimą, V. Putinas žurnalistams teigė, kad papildomos mobilizacijos nereikia.

„Wagner“ grupuotė atliko svarbų vaidmenį užimant kelis Rytų Ukrainos miestus, įskaitant Bachmutą, po masinio verbavimo Rusijoje.

V. Putinas tvirtino, kad maištininkai per savo sukilimą nesulaukė paramos.

Iš pradžių jis pasmerkė maištaujančius „Wagner“ kovotojus kaip išdavikus ir pažadėjo griežtai juos nubausti, tačiau, maištui pasibaigus, V. Putinas leido kovotojams grįžti į savo namus, prisijungti prie reguliariosios kariuomenės arba išvykti į Baltarusiją.

Rusijos valdžios propagandos ruporu vadinamas populiarus televizijos laidų vedėjas Dmitrijus Kiseliovas sekmadienį apkaltino „Wagner“ vadovą, kad šis, gavęs milijardines valstybės lėšas, „išklydo iš kelio“, formuojantis naujam Maskvos naratyvui.

Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ pakvies pasvarstyti, kokie yra galimi karo scenarijai.

Savo nuomonėmis ir pastebėjimais dalinsis buvęs ilgametis Lietuvos užsienio reikalų ministras ir ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius bei atsargos karininkas Aurimas Navys.

Rusijoje jau plinta vaizdai su naujais mobilizacijos dokumentais. V. Putinas, atrodo, tęsia Josifo Stalino karo vadų tradicijas paimti priešą per savo karių lavonus. Tačiau ar tai jam tikrai padės pasiekti pergalę? O gal tai – tiesus kelias į režimo žlugimą?

Anot A. Navio, pastaruoju metu ties Solidaru vykę mūšiai parodė, kad per vieną parą, vykdant beatodairišką puolimą, okupacinės pajėgos prarado daugiau nei 200 karių. Tačiau, nepaisant to, sugebėjo puslankiu apsupti Solidarą. Tad atsargos karininkas laidoje bus įsitikinęs, kad net jei ginkluotė prastesnė, o technologijos – atsiliekančios, karių masė vis tiek daro savo.

Tačiau yra ir kita pusė. „Jei kalbame apie labai didelius mobilizacijos skaičius – pusę milijono – reikia suprasti, kad pirmiausiai šiuos mobilizuotus žmones reikia apmokyti. Antra – reikia duoti jiems valgyti, juos aprengti, suteikti ginkluotę ir šaudmenų. Juos reikia nugabenti į frontą, o pagrindinis dalykas – nugabenus į frontą, jie turi bent kelias paras išbūti fronto linijoje ar ruože gyvi, išlikti pajėgūs kovoti. Kol kas manyčiau, kad Rusija, be artimiausių savo sąjungininkų pagalbos, nelabai galėtų parengti tokį mobilizuotųjų skaičių lygiavertei kovai su ukrainiečių gynybos pajėgomis“, – sakys laidoje A. Navys.

Anot atsargos karininko, Rusijos praradimai jau dabar yra milžiniški. Tačiau, reikia nepamiršti, kad šiai šaliai niekuomet nėra gana.

Gruodžio 5 d. Maskvoje 19-metis rusas iššoko pro langą iš ketvirtame aukšte esančio karinio komisariato Saratovskajos gatvėje. Apie tai praneša Rusijos „Telegram“ kanalas „Baza“.

„Vaikinas turėjo būti pašauktas į karinę tarnybą, bet Aleksas tikrai nenorėjo tarnauti. Tiek, kad atidarė langą ketvirtame aukšte ir nušoko žemyn“, – rašo kanalas.

Rusui buvo diagnozuoti keli sunkūs lūžiai, visą mėnesį jis turės praleisti ligoninėje.

„Kol kas prezidento dekreto (dėl mobilizacijos nutraukimo) nėra“, – sakė V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jis kalbėjo kitą dieną po to, kai Maskvos meras Sergejus Sobianinas paskelbė apie mobilizacijos sostinėje pabaigą ir mieste uždaromus mobilizacijos biurus.

Rugsėjo 21 dieną V. Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją visoje šalyje, kad paremtų Maskvos pajėgas Ukrainoje.

Dalinės mobilizacijos paskelbimas išprovokavo protestus, daug šaukiamojo amžiaus vyrų išvyko iš Rusijos, be to, įvyko keli išpuoliai prieš įstaigas, atsakingas už šaukimą.

Praėjusią savaitę Rusijos vadovas pareiškė, kad siekia užbaigti šį procesą „maždaug per dvi savaites“.

D. Peskovas teigė, kad kai kurie regionai jau pasiekė nustatytus tikslus, tačiau neįvardijo, kurie.

„Todėl dalinės mobilizacijos procesas baigiasi, o kai kuriuose regionuose jau baigėsi“, – sakė jis.

Jis taip pat pažadėjo, kad valdžios institucijos nemobilizuos daugiau žmonių nei V. Putino nustatytas tikslas –  300 000 rezervistų.

Apie tai pranešė ELTA.

Vaikinas tikino nežinantis, kaip reaguoti į šaukimą, tačiau į Lietuvą grįžti nenori, nes Rusijoje turi šeimą.

„Neketinu išvykti iš Rusijos“, – sakė jis.

Čia jis gyvena jau nuo 2000-ųjų.

Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos direkcija.

„Vykdant mobilizaciją, Omsko tankų inžinerijos instituto teritorijoje buvo numatyta patalpinti 6 tūkst. žmonių. Tačiau iki rugsėjo 30 d. į institutą iš tikrųjų atvyko 9 tūkst. mobilizuotų asmenų. Pranešta, kad turėtų atvykti dar 2 tūkst.“, – rašoma pranešime.

Žvalgybos duomenimis, įstaigos vadovybė nepajėgi šiems darbuotojams užtikrinti net minimalių gyvenimo sąlygų ir maisto.

„Nėra miegamųjų vietų, neužtenka tualetų, kambariuose nėra šildymo. Naktį oro temperatūra nukrenta iki 6 laipsnių šalčio. Tarp mobilizuotųjų yra daug pacientų, kuriems neteikiama medicininė pagalba. Nauji atvykėliai siunčiami į Jekaterinburgo miestą, tačiau ten situacija panaši, be to, dauguma mobilizuotųjų negavo karinės uniformos, nes jų tiesiog nepakanka“, – rašoma pranešime.

Pareigūnai išduoda šaukimus nepaisydami amžiaus, sveikatos būklės ir karinės patirties.

Be to, Centrinės ir Seimskio apygardų karinis komisaras Igoris Jasko informavo vadovybę apie didelius sunkumus mobilizacijos metu. Administracinė sistema tiesiog nepasirengusi vykdyti pavestų užduočių.

O štai Briansko ir Kursko srityse mobilizuotieji priversti patys pirktis uniformas ir ekipuotę. Karinių prekių parduotuvių savininkai smarkiai pakėlė kainas, ir tai kelia masinį nepasitenkinimą.

„Didėja nepasitenkinimas visuotine mobilizacija. Buvo mobilizuoti net tie vyrai, kurie niekada netarnavo armijoje“, – sakoma pranešime.

Kaip pažymi žvalgyba, karinės registracijos ir įdarbinimo tarnybų darbas Rusijos Federacijoje apskritai apibūdinamas kaip „chaotiškas“.

„Pareigūnai išduoda šaukimus nepaisydami amžiaus, sveikatos būklės ir karinės patirties“, – sakoma pranešime.

„Vis daugėja atvejų dėl piniginio atlygio nemokėjimo, daugėja kreipimųsi į teismą ir prokuratūrą. Kai kurie vyrai siūlo kyšius“, – aiškino žvalgyba.

Mobilizacija Rusijoje

Primename, kad rugsėjo 21 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie dalinę mobilizaciją Rusijoje. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu tuomet sakė, kad planuojama mobilizuoti apie 300 tūkst. vyrų.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės vadovaujamas Nepaprastosios padėties valdymo koordinavimo komitetas, apsvarstęs galimas Rusijoje paskelbtos mobilizacijos pasekmes bei pastarųjų dienų migracijos iš Rusijos tendencijas, nusprendė patikslinti valstybės sienos kirtimo tvarką, teigiama pranešime.

VRM pažymi, kad Lietuva laikosi nuostatos, jog Rusijoje paskelbta mobilizacija nėra automatinis pagrindas įleisti šios šalies pilietį į Lietuvą. Kiekvienas atvejis sprendžiamas individualiai, įvertinant visą informaciją ir galimas grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį Seime patvirtino, kad ieškoma sprendimo, kaip Rusijoje paskelbus dalinę mobilizaciją padėti lietuvių kilmės Rusijos piliečiams atsidurti Europos Sąjungoje (ES), tačiau jis turės numatyti ir „nacionalinio saugumo iššūkius“.

Jis taip pat patvirtino, kad Rusijoje gali būti „keletas tūkstančių asmenų“, kurie yra Lietuvos kilmės, bet neturi Lietuvos pilietybės.

VRM skelbia, kad ir toliau į Lietuvą toliau nebus įleidžiami Vyriausybės nustatytų kriterijų neatitinkantys asmenys, išskyrus lietuvių kilmę patvirtinantį ar teisę atkurti Lietuvos pilietybės pažymėjimą turinčius asmenis bei nelydimus nepilnamečius.

Išimtys bus taikomos ir tais atvejais, jeigu iš Užsienio reikalų ministerijos bus gauta išankstinė informacija, kad yra poreikis įleisti Rusijos piliečius humanitariniais pagrindais.

VRM nurodo, kad uždarius sienas Rusijos piliečiams per 10 dienų į Lietuvą buvo neįleisti 273 asmenys.

Nuo praėjusio pirmadienio į Baltijos valstybes ir Lenkiją įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

Taip pat Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui praėjusią savaitę paskelbus dalinę mobilizaciją tūkstančiai rusų vyrų išvyko ir tebevyksta į šalis, kurios juos priima, – Sakartvelą, Kazachstaną, Mongoliją, Turkiją.

VRM teigia, jog remiantis vien tuo, kad asmuo nenori vykti į Rusijos pradėtą karą, prieglobsčio Lietuvoje gauti negalima. Kilusiai grėsmei įrodyti nepakaks tik parodyti gautą šaukimą į karo tarnybą.

Regiono šalys atvykimo ribojimų rusams ėmėsi Maskvai tęsiant invaziją Ukrainoje.

M. Usmanovo kalbą paviešino „Telegram“ kanalas „Katun 24“. 

Komisaras 30 sekundžių kreipimesi pripažino, kad nemažai karių, kurie turėtų būti atleisti nuo karinės tarnybos, gavo šaukimus. 

„Rusijos piliečiai patys nevykdė savo įsipareigojimų, nepranešė apie šeiminės padėties pasikeitimus, apie pasikeitusią darbo vietą“, – rėžė M. Usmanovas. 

Kremlius pirmadienį pripažino, kad mobilizuojant rezervistus kariniams veiksmams Ukrainoje buvo padaryta klaidų, ir teigė, kad sprendimas uždaryti Rusijos sienas nebuvo priimtas.

„Iš tiesų yra atvejų, kai (mobilizacijos) dekretas buvo pažeistas. Kai kuriuose regionuose gubernatoriai aktyviai dirba, kad ištaisytų padėtį“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Dekreto „nesilaikymo atvejų mažėja. Tikimės, kad viskas paspartės ir visos klaidos bus ištaisytos“, – kalbėjo jis.

Praėjusią savaitę prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie tūkstančių rezervistų šaukimą dalyvauti kare Ukrainoje. Tai išprovokavo demonstracijų visoje šalyje, per kurias sulaikyta šimtai žmonių, ir paskatino rusus skubiai palikti Rusiją.

Kritikai kaltina valdžią šaukimą į kariuomenę organizuojant pirmiausia atokiuose šalies regionuose, įskaitant Sibirą ir Šiaurės Kaukazą, kad nekiltų nepasitenkinimas svarbiuose urbanistiniuose centruose, ypač Maskvoje.

Atsakydamas į žurnalistų klausimus D. Peskovas teigė, kad, nepaisant priešingų gandų, nebuvo priimtas joks sprendimas uždaryti Rusijos išorės sienas ir įvesti karinę padėtį kai kuriuose pasienio regionuose.

„Aš nieko apie tai nežinau. Kol kas jokių sprendimų nepriimta“, – sakė jis.

„Dabar jie bėga, kur prabūti saugesnėje vietoje, bet klausimas, ar tas masinis bėgimas taip pat nėra suplanuotas ir nėra dar vienas bjaurus ginklas – privaryti į kokią nors Gruziją dešimtis, o gal šimtus tūkstančių svetimų žmonių, kurie yra auklėti putinijoje ir nebus jokie Gruzijos patriotai. Juos panaudos kokiems referendumams, balsavimams, kad prašytųsi pagalbos iš dėdės Putino“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus dalinę mobilizaciją, šaukiamojo amžiaus rusų migracijos srautai į Sakartvelą beveik padvigubėjo.

Antradienį Sakartvelo vidaus reikalų ministras Vachtangas Gomelauris pareiškė, kad nuo pastaruoju metu į šalį kasdien atvykstančių Rusijos piliečių skaičius pasiekė maždaug 10 tūkst. per parą.

Juos panaudos kokiems referendumams, balsavimams, kad prašytųsi pagalbos iš dėdės Putino.

Rusų antplūdis sukėlė nevienareikšmiškus jausmus Sakartvele, kur dar gyvi skaudūs prisiminimai apie 2008 metų Rusijos invaziją. Trečiadienį dėl šio antplūdžio opozicija surengė protesto akciją.

V. Landsbergis ragino Vakarus nereaguoti į V. Putino grasinimus sakydamas, jog tai neturi reikšmės.

„Reikšmę turi tai, ką jie daro“, – kalbėjo buvęs Lietuvos vadovas.

Jis taip pat teigė, kad Lietuva turi pasitikėti pasaulio vadovais, branduolinio karo atveju pasiryžusiais Rusiją „sumalti į miltus“.

Rusiją karą Ukrainoje tęsia jau daugiau nei septynis mėnesius. Praėjusią savaitę komentuodamas tariamus referendumus okupuotose Ukrainos teritorijose, V. Putinas perspėjo, kad Maskva panaudos visas įmanomas priemones „Rusijos suverenitetui“ ginti.

Taip jis leido suprasti, jog Kremlius galėtų panaudoti strateginius branduolinius ginklus, kad atremtų galimus Ukrainos bandymus susigrąžinti teritoriją.