Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas) pirmadienį paragino ES diplomatijos vadovą Josepą Borrellį (Žozepą Borelį) koordinuoti sinchronizuotą Vašingtono ir Teherano sugrįžimą į daugiašalį 2015 metų susitarimą dėl Irano branduolinės programos.

Susitarimo įgyvendinimą koordinuojanti ES drauge su kitomis jį pasirašiusiomis galingosiomis šalimis bando išgelbėti susitarimą, iš kurio 2018 metais Jungtines Valstijas vienašališkai išvedė tuometis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), sugrąžinęs griežtas sankcijas Iranui.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis „dirba ypatingai sunkiai, kad sugrąžintų JCPOA į vėžes“, sakė J. Borrellio atstovas, kalbėdamas apie Bendru išsamių veiksmų planu (JCPOA) vadinamą sutartį.

„Kalbamės su Amerikos administracija, aiškindamiesi, ar šios sankcijos gali būti atšauktos, ar mes galime visiškai įgyvendinti JCPOA“, – sakė Peteris Stano.

J. Bidenas pasisakė už sugrįžimą prie šio susitarimo, tačiau pareikalavo, kad Teheranas pirmiausia vėl pradėtų visiškai laikytis savo įsipareigojimų atšaukdamas priemones, kuriomis protestavo prieš D. Trumpo sugrąžintas sankcijas.

Pasak M. J. Zarifo, naujojo JAV prezidento J. Bideno administracija „turėtų pradėti besąlygiškai ir visiškai panaikindama visas sankcijas, kurios buvo įvestos ar pakartotinai pritaikytos Iranui nuo tada, kai D. Trumpas pradėjo eiti pareigas.“

„Savo ruožtu Iranas atšauks visas korekcines priemones, kurių ėmėsi po D. Trumpo pasitraukimo iš branduolinio susitarimo“, – teigė ministras ir pridūrė, kad susitarimas vis dar gali būti išsaugotas.

2015 metais pasiektas susitarimas tarp JAV, Kinijos, Rusijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos buvo skirtas pažaboti Irano branduolines ambicijas, mainais už sankcijų jam panaikinimą. Tačiau 2018 metų gegužę D. Trumpas vienašališkai išvedė JAV iš branduolinio susitarimo ir atnaujino griežtas sankcijas Teheranui. Nuo tada ir Iranas palaipsniui atsisakė savo įsipareigojimų.

Irano vyriausybė užsiminė esanti pasirengusi bendrauti su J. Bidenu, kuris sausio 20 d. perėmė prezidento pareigas ir taip pat pareiškė norą grįžti prie diplomatijos su Teheranu. Tačiau J. Bidenas nustatė sąlygą, kad Iranas vėl turi griežtai laikytis įsipareigojimų pagal susitarimą. Teheranas savo ruožtu dabar reikalauja, kad Vašingtonas pirmiausia panaikintų visas sankcijas

Iranas, anot ministro, nenori karo ir nenori dalyvauti karinėje konfrontacijoje. „Bes mes nedvejosime nė akimirkos, jei reikės ginti mūsų teritoriją“, – pabrėžė M. J. Zarifas.

JAV ir Saudo Arabija kaltina Iraną atakomis prieš Saudo Arabijos naftos objektus. Islamo Respublika tai neigia. Atsakomybę už savaitgalio atakas prisiėmė Irano sąjungininkai Jemeno husių sukilėliai.

M. J. Zarifas interviu taip pat dar kartą atmetė bet kokias Irano sąsajas su ataka. „Aš žinau, kad tai nebuvome mes“, – teigė jis.

Be to, Iranas esą ir toliau pasirengęs kalbėtis ir su Saudo Arabija, ir su Jungtiniais Arabų Emyratais. Tačiau su JAV Teheranas derėsis tik tada, kai bus atšauktos visos šalia taikomos sankcijos.

JAV pernai pasitraukė iš daugiašalės sutarties, kuria siekiama pažaboti Irano branduolines ambicijas, taip pat sugrąžino Teheranui griežtas sankcijas.

Nuo to laiko įtampa tarp abiejų šalių pastebimai padidėjo, o D. Trumpas sakė paskutinę minutę atšaukęs antskrydžius prieš Irano taikinius, kai Teheranas numušė vieną amerikiečių bepilotį lėktuvą. JAV taip pat kaltina šiitišką respubliką surengus Persijos įlankoje virtinę atakų prieš kitų šalių tanklaivius.

Vašingtonas paprastai neleidžia nedraugiškų valstybių atstovams lankytis toliau kaip 40 km nuo Niujorko Kolumbo žiedinės sankryžos.

„Manau, kad Jungtinės Valstijos žaidžia su ugnimi“, – amerikiečių televizijai „NBC News“ sakė Niujorke viešintis M. J. Zarifas.

Praėjusią savaitę Iranas paskelbė viršijęs branduolinio susitarimo nustatytą 3,67 proc. urano sodrinimo ribą, taip pat 300 kg prisodrinto urano atsargų limitą.

Tačiau tokie veiksmai „gali būti atšaukti per kelias valandas“, televizijai pareiškė M. J. Zarifas.

„Nesiruošiame kurti branduolinių ginklų. Jei būtumėm panorėję susikurti branduolinių ginklų, jau seniai būtume tai padarę“, – pridūrė jis.

Irano diplomatijos vadovas tokius komentarus išsakė Jungtinėms Valstijoms įvedus jam neįprastai griežtus judėjimo laisvės apribojimus per vizitą į Jungtinių Tautų būstinę Niujorke.

Kelios savaitės po to, kai JAV pagrasino paskelbti sankcijas M. J. Zarifui JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) pranešė, kad Vašingtonas išdavė Irano URM vadovui vizą, bet uždraudė jam išeiti už šešių kvartalų nuo Irano JT misijos Manhatane ribos.

„JAV diplomatai neklajoja po Teheraną, todėl nematome jokios priežasties, kodėl Irano diplomatai turėtų laisvai judėti po Niujorką“, – laikraščiui „The Washington Post“ sakė M. Pompeo.

JT reiškia susirūpinimą

Irane nedirba nė vieno JAV diplomato, nes abi šalys nutraukė santykius po 1979 metais įvykusios Islamo revoliucijos, per kurią buvo nuverstas provakarietiškas šachas.

„Užsienio reikalų ministras Zarifas, naudodamasis JAV laisvėmis, čia atvyksta ir skleidžia pagiežingą propagandą“, – nurodė vienas aukšto rango amerikiečių diplomatas.

Jungtinių Tautų atstovas Farhanas Haqas pareiškė žurnalistams, kad JT Sekretoriatas aptarinėja su JAV ir Irano misijomis M. J. Zarifo judėjimo laisvės apribojimus bei „išreiškė savo susirūpinimą priimančiajai šaliai“.

Jungtinės Valstijos, būdamos šalis, kur įsikūrusi Jungtinių Tautų būstinė, yra įsipareigojusios greitai išdavinėti vizas JT reikalais atvykstantiems užsienio diplomatams ir labai retai atsisako išduoti tokius dokumentus.

Vašingtonas paprastai neleidžia nedraugiškų valstybių atstovams lankytis toliau kaip 40 km nuo Niujorko Kolumbo žiedinės sankryžos.

M. J. Zarifas ruošiasi trečiadienį skaityti kalbą JT Ekonomikos ir socialinių reikalų taryboje, kuri rengia aukšto lygio susitikimą tvaraus vystymosi klausimais.

Nepaisant apribojimų, sprendimas išduoti M. J. Zarifui vizą yra vėliausias ženklas, kad D. Trumpo administracija, regis, pergalvojo savo pažadą įvesti jam sankcijas, vykdant „maksimalaus spaudimo“ kampaniją prieš Iraną.

Birželio 24 dieną iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnušinas) sakė, kad baudžiamosios priemonės M. J. Zarifui turėjo būti paskelbtos vėliau tą savaitę.

Kritikai abejoja, ar yra teisinio pagrindo bausti M. J. Zarifą ir pabrėžia, kad įvedus sankcijas nebeliktų beveik jokių galimybių užmegzti dialogą. D. Trumpas sako, kad būtent tokio tikslo ir siekia.

Pats M. J. Zarifas, duodamas interviu dienraščiui „The New York Times, pareiškė, kad sankcijos jo nepaveiktų, nes jis esą neturi jokio turto už Irano ribų.

„Europiečiai tvirtina, kad nori išsaugoti JCPOA (Bendrąjį išsamių veiksmų planą), bet kol kas nematėme jų pasiruošimo investuoti, kad susitarimas būtų išsaugotas“, – Irano žiniasklaida citavo Niujorke viešintį šalies užsienio reikalų ministrą Mohammadą Javadą Zarifą (Mohamadą Džavadą Zarifą).

„Yra didelis skirtumas tar nori ir pasiruošimo prisidėti konkrečiu indėliu. Europiečiai šio skirtumo kol kas nepademonstravo“, – pridūrė jis.

Šiuos komentarus M. J. Zarifas išsakė prieš Briuselyje pirmadienį prasidedant ES užsienio reikalų ministrų susitikimui, per kurį bus tariamasi dėl JCPOA ir padidėjusios įtampos Persijos įlankos regione.

„Ministrai aptars padėtį dėl branduolinio susitarimo, bet diskusijos galbūt apims platesnį klausimų ratą, nes jie visi formuoja labai sudėtingą padėtį regione“, – žurnalistams sakė vienas aušto rango Europos pareigūnas, susipažinęs su ministrų susitikimo darbotvarke.

Pasak jo, Bendrija palaiko ryšį su kitomis 2015 metų sutarties dalyvėmis, kad nustatytų, kokio lygio bendra komisija turėtų būti paskirta padėčiai nustatyti. Tokią komisiją planuojama suformuoti artimiausiu laiku.

„Datos dar nėra. Šiuo metu nuolat palaikome ryšį su [kitomis JCPOA dalyvėmis]. Tačiau taip pat naudojame kitus kanalus, kad spaustume Iraną vėl pradėti laikytis susitarimo nuostatų“, – pridūrė ES pareigūnas.

Pasak jo, neleistina, kad Iranas nebesilaikytų įsipareigojimų pagal JCPOA, o Europos Sąjungos pozicija šiuo klausimu esanti visiškai aiški.

2015 metais Iranas ir šešios galingosios šalys (JAV, Rusija, Kinija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija) pasirašė susitarimą, turėjusį suvaržyti Irano branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą, ekonominę naudą ir Teherano izoliacijos tarptautinėje arenoje pabaigą.

Tačiau Iranas sako netekęs kantrybės dėl Europos šalių neveiksnumo, esą besitęsiančio praėjus metams po JAV D. Trumpo sprendimo, kad turi Vašingtonas vienašališkai pasitraukti iš šio susitarimo ir sugrąžinti skaudžias sankcijas šiitiškai respublikai.

Iranui praeitą pirmadienį paskelbė daugiau nei vienu procentiniu punktu viršijęs susitarime numatytą 3,67 procento leistiną urano sodrinimo limitą. Toks sodrinimo lygis yra pakankamas energijos gamybai, bet toli gražu nepakankamas, kad medžiaga galėtų būti panaudota branduoliniams ginklams. Atominiams užtaisams reikalingas uranas, prisodrintas bent iki 90 procentų.

Irano prezidentas Hassanas Rouhani gegužę paskelbė, kad jo šalis kas 60 dienų atsisakinės dalies pagal susitarimą prisiimtų įsipareigojimų, siekdama priversti kitas signatares ištesėti duotus pažadus.

Teherano nuomone, ES iki šiol neįvykdė savo pažado sukurti veikiantį atsiskaitymų su Iranu mechanizmą INSTEX, turintį leisti apeiti JAV sankcijas šiitiškos respublikos naftos eksportui.

Minėtas ES pareigūnas sakė, kad specialusis mechanizmas jau paleistas veikti ir pirmieji sandoriai jau apdorojami. Dar septynios Bendrijos narės yra viešai paskelbusios, kad nori prisijungti prie šios priemonės.

Taip pat vedamos derybos dėl virtinės kitų šalių prisijungimo prie INSTEX, nurodė ES pareigūnas.

Paklaustas, ar Bendrijos diplomatijos vadovai priims kokių nors konkrečių sprendimų dėl prekybos iranietiška nafta, įtraukiant į INSTEX naftos sandorius arba mėginant įtikinti Kiniją pirkti daugiau šios šalies naftos, ES pareigūnas atsakė: „Viskas, kas gali padėti išsaugoti JCPOA, yra geri užmojai. Tačiau pirmadienį procesas bus kitoks. Pirmadienį padėtį aptars ne trys bendros JCPOA komisijos Europos šalys, o dar 25 ES šalys.“

Susitikimas ministrų lygiu skirtas „informuoti, aptarti padėtį, kad būtų galima mėginti rasti išeitį [Iranui taikomų] sankcijų neigiamiems padariniams sušvelninti“, aiškino pareigūnas.

Paaštrėjus įtampai Jungtinės Valstijos nusiuntė į Persijos įlankos regioną lėktuvnešį, bombonešių ir papildomų karių, reaguodamos į potencialą Irano keliamą grėsmę.

D. Trumpas birželį pareiškė įsakęs smogti šiitiškos respublikos kariniams taikiniams, bet paskutinę minutę šį puolimą sustabdė, iraniečių pajėgoms numušus JAV bepilotį orlaivį, Irano teigimu, pažeidusį jo oro erdvę. Vašingtonas šiuos kaltinimus neigia.

Iranas žada branduolinę programą sugrąžinti į buvusį lygį

Irano atominės energetikos agentūra pirmadienį paskelbė, kad savo branduolinę programą gali sugrąžinti į lygį, buvusį prieš apribojimų įvedimą pagal svarbų 2015 metų susitarimą su pasaulio galiomis.

„Jei europiečiai ir amerikiečiai nenori vykdyti savo pareigų,.. mes sumažinsime savo įsipareigojimus ir... sugrąžinsime sąlygas (į lygį), buvusį prieš ketverius metus“, – sakė agentūros atstovas Behrouzas Kamalvandi (Behruzas Kamalvandis), kurį citavo valstybinė naujienų agentūra IRNA.

„Šie veiksmai nėra iš užsispyrimo. Jais siekiama suteikti diplomatijai šansą, kad kita šalis atsikvošėtų ir vykdytų savo įsipareigojimus“, – pridūrė jis.

Pagal susitarimą Iranui buvo pažadėta ekonominių naudų ir sankcijų sušvelninimas, bet JAV prezidentas 2018 metų gegužę pasitraukė iš susitarimo ir sugrąžino griežtas baudžiamąsias priemones Teheranui.

Pasipiktinęs, kad jo ekonomika nesulaukia sankcijų sušvelninimo, kuris, jo nuomone, buvo pažadėtas pagal susitarimą, Iranas suintensyvino urano sodrinimą.

Europos užsienio reikalų ministrai pirmadienį Briuselyje susitinka krizinių derybų dėl Irano susitarimo.

Dar labiau padidėjus įtampai tarp Irano ir JAV, susitarime dalyvaujančios Europos šalys – Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija – sekmadienį paragino tęsti dialogą.

Šios trys šalys pareiškė nerimą, kad 2015 metais pasirašytas dokumentas dėl Irano branduolinės programos stabdymo gali iširti, tačiau tvirtino, jog Teheranas turi galimybių išsaugoti susitarimą.

Iranas ne kartą grasino pasitraukti iš susitarimo, jei partnerės Europoje neras būdo apeiti JAV sankcijas ir tesėti susitarime numatytą pažadą dėl ekonominių sankcijų sušvelninimo.

Irano susitarimas buvo pasirašytas baiminantis, kad Teheranas kuria branduolinį ginklą.

Dėl šnipinėjimo sulaikyta prancūzų mokslininkė

Irane dėl šnipinėjimo buvo sulaikyta iraniečių kilmės prancūzė akademikė Fariba Adelkhah (Fariba Adelcha), pirmadienį pranešė Prancūzijos žiniasklaida, remdamasi Užsienio reikalų ministerijos informacija.

Pasak ministerijos, moteriai neleidžiama susisiekti su ambasada.

Kaip pranešama, akademikė sulaikyta dėl įtarimų šnipinėjimu.

Antropologė F. Adelkhah dirba elitiniame Paryžiaus politinių studijų institute („Sciences Po“).

„Prancūzų pareigūnai neseniai buvo informuoti apie apie Faribos Adelkhah areštą“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, kuriame taip pat pažymima, kad moteris turi dvigubą pilietybę.

„Prancūzija kreipiasi į Irano valdžią su raginimu visiškai išaiškinti ponios Adelkhah situaciją ir kartoja visus reikalavimus, ypač susijusius su skubiu galimybės susisiekti su ambasada suteikimu“, – žiniasklaida cituoja URM pranešimą.

„Iki šiol negauta jokio patenkinamo atsakymo“, – priduriama ministerijos pranešime.

Irano vyriausybės atstovas Ali Rabiei (Ali Rabis) sakė negalintis patvirtinti kaltinimų.

Anksčiau šalyje jau buvo sulaikyti keli Irano piliečiai, turintys ir kitos Vakarų valstybės pasą.

2016 metais buvo sulaikyta dvigubą Didžiosios Britanijos ir Irano pilietybę turinti Nazanin Zaghari-Ratcliffe (Nazanin Zagari-Ratklif), kuri dirbo finansinių duomenų ir naujienų agentūros „Thomson Reuters“ labdaros padalinyje. Ji kaltinama tuo, kad esą planavo „minkštą perversmą“, bet šiuos kaltinimus ji neigia.

Irano ir JAV pilietybę turintys Siamakas Namazi (Siamakas Namazis) ir jo tėvas Baqueras (Bakeras) atlieka 10 metų įkalinimo bausmes už šnipinėjimą. Ši byla įsiutino Vašingtoną.

Jungtinės Valstijos taip pat nerimauja dėl kinų kilmės amerikiečio Xiyue Wango (Sijujė Vango), Prinstono universiteto mokslininko, nuteisto Irane kalėti 10 metų, ir 46-erių JAV piliečio Michaelo White'o (Maiklo Vaito), šiemet taip pat nuteisto kalėti 10 metų.

2009-aisiais Irane buvo suimta ir šnipinėjimu kaltinta jauna prancūzų dėstytoja Clotilde Reiss (Klotilda Reis). Namo ji buvo paleista po 10 mėnesių, o jos byla tuo metu sulaukė daug dėmesio.

Beveik tuo pačiu metu Prancūzijos teismas lygtinai atleido nuo laisvės atėmimo bausmės kalėti iki gyvos galvos nuteistą Irano agentą Ali Vakili Radą (Alį Vakilį Radą).

A. Vakili Radas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už nušalintojo Irano šacho paskutinio ministro pirmininko Shapouro Bakhtiaro (Šapuro Bachtjaro) nužudymą jo namuose netoli Paryžiaus 1991 metais.

Tada spėliota, kad Paryžius tarėsi su Teheranu dėl galimo apsikeitimo kaliniais, tačiau Prancūzijos pareigūnai tai neigė.

F. Adelkhah sulaikymas gali padidinti įtampą tarp Paryžiaus ir Teherano tebesitęsiant krizei dėl Irano branduolinės programos.

Prancūzija ir jos sąjungininkės Europos Sąjungoje stengiasi išsaugoti 2015 metais pasirašytą vadinamąjį Bendrąjį išsamių veiksmų planą (JCPOA) po to, kai JAV vienašališkai iš jo pasitraukė.

„Iranas viršijo 300 kg limitą, nustatytą planu“, – ISNA sakė M. J. Zarifas

Vienas šaltinis anksčiau sakė iraniečių naujienų agentūrai „Fars“: „Praėjusį trečiadienį Irano prisodrintų medžiagų apimtį įvertinę Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektoriai šiandien jas vėl patikrino ir pranešė, kad Irano atsargos viršija 300 kg ribą“.

Šaltinis pridūrė, kad tokių veiksmų Teheranas ėmėsi reaguodamas į Vašingtono vienašališką pasitraukimą iš vadinamojo Bendrojo išsamių veiksmų plano (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) ir Europos šalių nesugebėjimą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Sekmadienį Irano ambasadorius prie JT Majidas Takhtas-Ravanchi (Madžidas Tachtas Ravančis) sakė televizijai CNN, jog per artimiausias 10 dienų nepasikeitus padėčiai šalis dar labiau didins savo prisodrinto urano atsargas ir toliau viršys JCPOA nustatytas ribas.

Gegužės 8 dieną Teheranas paskelbė, kad laikinai nesilaikys dviejų pažadų pagal branduolinį susitarimą ir suteikė Europai, Kinijai ir Rusijai du mėnesius, kad jos padėtų Iranui apeiti JAV sankcijas ir leistų šiitiškai respublikai prekiauti savo nafta. Kitu atveju Teheranas pagrasino nebepaisyti dar dviejų savo įsipareigojimų.

Iranas anksčiau teigė, kad viršys 300 kg limitą birželio 27-ąją, bet tą dieną atitinkamas pareiškimas nebuvo paskelbtas.

Irano diplomatinis vadovas pažėrė virtinę grasinimų į Teheraną atvykus Vokietijos užsienio reikalų ministrui, Persijos įlankos regione toliau didėjant įtampai. Ši krizė išsivystė JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) pernai gegužę priėmus sprendimą išvesti Ameriką iš 2015 metų daugiašalės sutarties dėl Irano branduolinės programos. D. Trumpas taip pat grąžino griežtas sankcijas šiitiškai respublikai, nukreiptas prieš jos naftos sektorių.

„Ponas Trumpas pats paskelbė, kad JAV pradėjo ekonominį karą prieš Iraną, – pažymėjo M. J. Zarifas. – Vienintelis sprendinys sumažinti įtampą šiame regione – sustabdyti šį ekonominį karą.“

M. J. Zarifas taip pat perspėjo: „Kad ir kas pradeda karą su mumis, nebus tas, kas jį pabaigs.“

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas (Heikas Masas) savo ruožtu tvirtino, kad jo šalis ir kitos Europos valstybės nori rasti būdą išsaugoti branduolinį susitarimą, kuriuo Iranas įsipareigojo apriboti savo vykdomą urano sodrinimą mainais į ekonominių sankcijų sušvelninimą.

Kita vertus, Europa iki šiol dar nėra pasiūliusi Iranui būdo apeiti naujai įvestas JAV sankcijas. Tuo tarpu Iranas yra paskelbęs, kad Europa iki liepos 7-osios privalo rasti būdą, kaip išgelbėti byrančią sutartį.

Teheranas perspėjo, kad priešingu atvejus atnaujins urano sodrinimą iki aukštesnio lygio.

Griežtesnė retorika

Nors M. J. Zarifas pabrėžtinai paspaudė H. Maasui ranką prieš televizijos kameras, jo griežti pareiškimai labai skyrėsi nuo ankstesnės šio Jungtinėse Valstijose išsilavinimą įgijusio diplomato retorikos, padėjusios užtikrinti branduolinį susitarimą, kai į valdžią Irane atėjo gana nuosaikių pažiūrų prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis).

M. J. Zarifo aštrus tonas tikriausiai susijęs su didėjančiu Irano nusivylimu dėl Europos, taip pat Amerikos griežtinamomis sankcijomis jo šaliai. Smarkiai nusmukus Irano valiutos kursui žmonių santaupos nuvertėjo, taip pat smarkiai pabrango beveik visos prekės.

Europos šalys pažadėjo sukurti mechanizmą INSTEX, turintį leisti Iranui toliau prekiauti mainais už humanitarines prekes, nepaisant Amerikos sankcijų. Vis dėlto ši programa kol kas neįsibėgėjo, ir Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas į tai atkreipė dėmesį prieš M. J. Zarifo ir H. Maaso spaudos konferenciją.

„Nedėjom daug vilčių į INSTEX, – Irano valstybinė televizija citavo URM atstovą Abbasą Mousavi (Abasą Musavį). – Jeigu INSTEX būtų galėjęs mums padėti, tai jau būtų padaryta.“

D. Trumpas kaip vieną iš priežasčių trauktis iš vadinamojo Bendrojo išsamių veiksmų plano (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) nurodė, kad šis susitarimas neriboja Irano balistinių raketų programos. Be to, Amerikos pareigūnai sako, kad 2015 metų sutartis niekaip netrikdo, anot jų, Teherano žalingos įtakos Vidurio Rytuose.

Kai sutartis 2015 metais buvo pasirašyta, ji buvo vadinama pagrindu tolesnėms deryboms su Iranu, kurio islamistinės vyriausybės santykiai su JAV buvo įtempti nuo 1979 metų, kai buvo užgrobta JAV ambasada Teherane ir kilo didelė įkaitų krizė.

Kai kurie JAV administracijos pareigūnai, ypač nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas (Džonas Boltonas), anksčiau rėmė siūlymus nuversti Irano vyriausybę. Tačiau D. Trumpas pabrėžė norįs derėtis su Iraną valdančiu šiitų režimu.

Trečiadienį į Teheraną atvyks Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė), pasisiūlęs tarpininkauti Irano deryboms su D. Trumpu.

Japonija anksčiau pirkdavo iranietišką naftą, bet dabar liovėsi tai daryti dėl Amerikos sankcijų. Vis dėlto nafta iš Vidurio Rytų išlieka gyvybiškai svarbi Tokijui, o neseniai Irano paskelbti grasinimai blokuoti Hormūzo sąsiaurį, per kurį gabenama trečdalis pasaulyje laivais pergabenamos naftos, smarkiai padidino japonų susirūpinimą.

Pusiau valstybinė naujienų agentūra „Tasnim“ citavo Irano branduolinės energetikos departamento vadovo pavaduotoją Ali Asgharą Zareaną (Ali Asgarą Zareaną), sakiusį, kad požeminiame Fordo urano sodrinimo komplekse centrifugų skaičius buvo padidintas iki 1 044.

Pareigūnas pridūrė kad iki 2015 metų branduolinės sutarties Fordo komplekse buvo 720 centrifugų uranui sodrinti. Vis dėlto A. A. Zareanas nenurodė, kokio modelio centrifugos ten sumontuotos, todėl neaišku, koks jų našumas.

Irano atominės energetikos organizacijos vadovas Ali Akbaras Salehi (Ali Akbaras Salehis) praeitą mėnesį sakė, kad Netanzo urano sodrinimo įmonėje pradėta montuoti 20 centrifugų IR-6. Irano pareigūnai teigia, kad šio modelio centrifugos veikia 10 kartų sparčiau negu ankstesnės – IR-1.

Gegužės pabaigoje Jungtinių Tautų branduolinių programų priežiūros organizacija nurodė, kad „iki 33“ pažangesnių centrifugų jau yra sumontuotos ir kad „vyksta techninės discusijos dėl centrifugų IR-6“.

Pagal branduolinės sutarties sąlygas, praėjus 8,5 metų nuo susitarimo įsigaliojimo Iranas galės vykdyti bandymus su ne daugiau kaip 30 IR-6 centrifugų. Tačiau šia sutartimi nėra aiškiai nustatyti apribojimai iki minimo laikotarpio pabaigos 2023 metais.

Centrifugose uranas sodrinamas dideliu greičiu sukant urano heksafluorido dujas – tokiu būdu skirtingi urano izotopai, pasižymintys šiek tiek skirtingu atominiu svoriu, susikaupia skirtinguose lygiuose. Pagal branduolinę sutartį Iranas turi teisę naudoti 5 060 senesnio modelio centrifugų IR-1.

„Ne, galimybės deryboms nėra“, – sakė ministras Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas), atsakydamas į žurnalistų klausimą, ar jis sutiktų pradėti dvišales derybas su Vašingtonu įtampai sumažinti.

Irano diplomatijos vadovas Tokijuje susitiko su Japonijos pareigūnais.

Daugiau Irano užsienio reikalų ministro komentarų „Kyodo“ nepateikė. Tuo metu M. J. Zarifą tai pat pacitavęs valstybinis transliuotojas NHK pranešė, kad JAV daromą spaudimą Iranui jis pavadino „savižudybės aktu“.

M. J. Zareifas taip pat atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) komentarą socialiniame tinkle „Twitter“, esą Iranas netrukus pats sieks derybų.

„Nežinau, kodėl prezidentas Trumpas yra toks įsitikinęs, bet tai visiškai klaidinga“, -  citavo M. J. Zarifą NHK.

Japonų transliuotojas ministrą citavo japoniškai, tad lieka neaišku, ar jis kalbėjo anglų, ar farsi (persų) kalba.

Ketvirtadienį su Japonijos ministru pirmininku Shinzo Abe (Šindzu Abe) susitikęs Irano aukšto rango diplomatas anksčiau apkaltino Vašingtoną „nepriimtinai“ eskaluojant įtampą ir patikino, jog Teheranas demonstruoja „maksimalų santūrumą“.

Praėjusių metų gegužę iš branduolinės sutarties pasitraukusios Jungtinės Valstijos vėl įvedė Iranui vienašališkas sankcijas.

Tačiau įtampa išaugo per pastarąją savaitę, Jungtinėms Valstijoms pasiuntus į Persijos įlanką lėktuvnešio smogiamąją grupę bei strateginių bombonešių B-52 dėl numanomų Irano grėsmių.

M. J. Zarifas nuo 2013 metų buvo Irano užsienio reikalų ministras ir daug prisidėjo, kad 2015 metais būtų pasirašytas tarptautinis branduolinis susitarimas su Teheranu. Jis instagrame padėkojo gyventojams ir „pripažintiems lyderiams“ už jų paramą.

Oficialūs šaltiniai patvirtino ministro atsistatydinimą. Tačiau tam dar turi pritari prezidentas Hassanas Rouhani. M. J. Zarifas vadovavo Užsienio reikalų ministerijai per pirmąją nuosaikiu laikomo H. Rouhani kadenciją ir liko poste po jo perrinkimo.

Stebėtojai Teherane buvo nustebę, kad M. J. Zarifas apie tokį svarbų sprendimą paskelbė socialiniuose tinkluose prieš vidurnaktį vietos laiku. Manoma, kad prezidentas nepriims savo diplomatijos vadovo atsistatydinimo ir todėl šis toliau liks poste.

Politinių stebėtojų vertinimu, H. Rouhani šiuo metu neturi alternatyvos patyrusiam diplomatui M. J. Zarifui. Esą galimos jo pavaduotojo Abbaso Araghchi ir viceprezidento Ali Akbaro Salehio kandidatūros, tačiau nė vienas jų nėra toks charizmatiškas, kaip M. J. Zarifas.

Vasario viduryje M. J. Zarifas dalyvavo Miuncheno saugumo konferencijoje, kur ragino europiečius būti atkaklesnius ginče su JAV dėl branduolinio susitarimo. Jis derybose dėl šio susitarimo padėjo pasiekti persilaužimą. JAV 2018 metų gegužę vienašališkai pasitraukus iš susitarimo, ministras sulaukė didelės konservatyvių jėgų Teherane kritikos.

„Įsivaizduokite, kad derybos vyksta dabar – kaip mes galime pasikliauti jais?“ – per valstybinį transliuotoją IRINN žurnalistų retoriškai klausė M. J. Zarifas.

„Amerika nuolat mėtosi į skirtingas puses, todėl dabar ja niekas nebetiki“, – pridūrė jis.

Irano užsienio reikalų ministras taip kalbėjo kitą dieną po to, kai Vašingtonas atnaujino pirmąją savo griežtų sankcijų dalį, kurios įsigaliojo JAV pasitraukus iš 2015-ųjų branduolinio susitarimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) anksčiau sakė, jog norėtų kalbėtis su Iranu dėl naujo susitarimo, kuriame būtų aptariamas visas „piktybiškas elgesys“ šiame regione. Iranas šį pasiūlymą atmetė.

„Šįsyk yra didelis skirtumas, – pareiškė M. J. Zarifas. – Anksčiau niekas nepalaikė Irano. Bet dabar visas pasaulis mūsų pusėje.“