Kaip nurodo LVK, dabartiniai mokesčių įstatymai pasižymi didžiuliu pataisų skaičiumi, todėl naujų redakcijų reikalauja ir galiojančios teisėkūros taisyklės – visuose pagrindiniuose mokesčių įstatymuose daugiau nei pusė jų nuostatų jau yra pakeistos, papildytos arba panaikintos.

„Yra nemažai nuostatų, kurios kažkada įtvirtintos įstatymo pakeitimo įstatyme, bet šių nuostatų nėra pačiame įstatyme. Taigi, įstatymas lyg ir galioja, bet jas atrasti gali būti sudėtinga net ir specialistams“, – teigė LVK ekspertų grupės narė, advokatų profesinės bendrijos „Walless“ partnerė advokatė Aistė Medelienė.

Pasak LVK, nauja pagrindinių mokesčių įstatymų redakcija leistų išgryninti pagrindinius apmokestinimo elementus bei ištaisyti akivaizdžius reglamentavimo netikslumus.

Taip pat kai kurie įstatymų pakeitimai per ilgą laiką yra išbalansavę pačią įstatymo logiką ir principus.

„Pavyzdžiui, darbo užmokestis, gaunamas iš darbdavio Lietuvoje, yra A klasės pajamos, mokestį nuo jo visada turi sumokėti darbdavys. Įstatyme jokių išlygų nėra. Tačiau didelių darbo užmokesčių atveju, kai taikomos „Sodros“ lubos ir padidėja dėl to gyventojų pajamų mokesčio tarifas (iki 32 proc.), skirtumą liepiama susimokėti pačiam darbuotojui, metams pasibaigus, nors to įstatymas nenumato, nes tai lieka A klasės pajamomis. Taip, vadovaujantis principais ir logika, šiuo atveju ieškoma praktinio sprendimo, bet formaliai tas sprendimas įstatymo neatitinka“, – sako  A. Medelienė.

Anot parlamentarų, tvarka, kai pagal Mokesčių administravimo įstatymą su biudžetu priimamiems mokesčių pakeitimams netaikomas 6 mėnesių įsigaliojimo terminas, gali prieštarauti Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Kreipimosi iniciatorių nuomone, galimai neteisėtai buvo sutrumpintas mokestinių įstatymų įsigaliojimo terminas – pasiruošti naujų mokesčių įvedimui vietoj 6 mėnesių buvo paliktos vos kelios dienos.

„Seimas tapo neprognozuojamas. Prieš pat Kalėdas priimti įstatymai gyventojams ir verslui pasiruošti naujų mokesčių įvedimui paliko vos kelias dienas. Normalus visuomenės ir įstatymų leidėjų dialogas neįvyko. Su taip sparčiai besikeičiančiais įstatymais tapo itin sunku – praktiškai neįmanoma – planuoti gyvenimą ir veiklą“, – pranešime spaudai sakė vienas kreipimosi iniciatorių liberalas Simonas Gentvilas.

„Konstitucinio Teismo prašome išaiškinti, ar ne krizės laikotarpiu galima taip staigiai keisti esmines verslo aplinkos ir mokesčių sistemos sąlygas“, – pridūrė jis.

Parlamentarai KT prašo ištirti 2019 metų pabaigoje priimtas ir vos po dviejų savaičių – sausio 1 dieną įsigaliojusias Pelno, Akcizų, Nekilnojamojo turto, Gyventojų pajamų mokesčių įstatymų pataisas, taip pat kai kurių Mokesčių administravimo ir Teisėkūros pagrindų įstatymų nuostatų atitikimą Konstitucijai.

Seimas padidino pelno mokesčio tarifą bankams ir kredito unijoms, gyventojų pajamų mokestį didžiausias pajamas gaunantiems dirbantiesiems, sumažino gyventojų nekilnojamojo turto neapmokestinamos vertės dydį, padidino akcizus degalams, stipriam alkoholiui, kaitinamajam tabakui.