Įmokų tarifai nuo 2019 metų keičiasi, nes sujungiamos darbdavio ir darbuotojo mokamos įmokos, todėl darbo užmokestis dirbantiems pagal darbo sutartis „ant popieriaus“ paaugs 1,289 karto.

Įmokų sujungimas – tai įrankis šešėlio mažinimui darbo santykių srityje. Kai socialinio draudimo įmokos padalintos tarp darbuotojo ir darbdavio, gali susidaryti įspūdis, kad kiekviena pusė yra atsakinga už savo dalies įmokų mokėjimą, nors tai įmokos nuo vieno darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio.

Stipresnioji darbo santykių pusė gali siūlyti silpnesniajai tartis dėl oficialaus darbo užmokesčio sumažinimo mainais į „vokelį“. Taip darbuotojas praranda dalį socialinių garantijų. Sujungus darbuotojo ir darbdavio įmokas, dingsta paskata stipresniajai pusei tartis dėl dalies darbo užmokesčio mokėjimo „vokelyje“.

Socialinio draudimo įmokos 2019 metais bus mokamos nuo sumos, kuri ne didesnė nei 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių per metus. 2020 metais įmokų lubos sieks 84 vidutinius šalies darbo užmokesčius, 2021 metais – 60.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad 2019 metais mokestinė našta dirbantiems pagal darbo sutartį turėtų mažėti. Tai galima pasitikrinti pajamų skaičiuoklėje, kurią galima rasti www.socmin.lt ir www.finmin.lt

1 lentelė su įmokų tarifais darbo užmokesčiui pagal darbo sutartį.

Įmokų tarifai savarankiškai dirbantiems asmenims

Savarankiškai dirbantiems asmenims taip pat siūloma mažinti įmokų tarifus ir taip juos sulyginti su tarifais, kurie taikomi darbo užmokesčiui pagal darbo sutartį. Dėl šios priežasties siūloma plėsti savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinamąją bazę iki 100 proc. pajamų ir nustatyti metines 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio įmokų lubas, kurios yra aktualios kai kurioms savarankiškai dirbančių asmenų grupėms. 43 VDU įmokų lubos po reformos iš esmės atitinka 28 VDU lubų lygmenį, kuris egzistuoja šiuo metu.

Pažymėtina, kad didžiajai daliai savarankiškai dirbančių asmenų kitais metais liks galioti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, išskyrus individualių įmonių savininkus, mažųjų bendrijų narius, TŪB, KŪB narius (jiems bus taikomas 20 % GPM) ir verslo liudijimų turėtojus, kurie nusiperka verslo liudijimą pagal savivaldybių nustatytus įkainius. Įprastas GPM tarifas kitais metais sieks 20 % bei 27 % pajamų daliai, viršijančiai 120 VDU per metus.

„Siūlomi pokyčiai savarankiškai dirbantiems asmenims yra iš esmės techninis pokytis, kurio reikėjo dėl to, kad po mokesčių reformos sumažėjo įmokų tarifai, o gyventojų pajamų mokestis šiai asmenų grupei su viena išimtimi išliko mažesnis. Jeigu nieko nebūtume keitę, tai būtų sudarę sąlygas plėstis vadinamajam „gyvulių ūkiui“ mokesčių sistemoje. Išplėtus mokesčių bazę daliai savarankiškai dirbančių asmenų grupių apmokestinamoji našta išlieka panaši, kitiems nežymiai išauga, dar kitiems – netgi sumažėja“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis.

2 lentelė su įmokų tarifais savarankiškai dirbantiems asmenims.

Ar keisis apmokestinamoji našta?

Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, apmokestinamoji našta asmenims, vykdantiems individualią veiklą ir užsiimantiems individualia žemės ūkio veikla liks apytiksliai ta pati, nežymiai išaugs asmenims, kurie negauna autorinio atlyginimo arba pajamų iš sporto ar atlikėjo veiklos iš to paties draudėjo, taip pat mažųjų bendrijų nariams, individualių įmonių savininkams, TŪB ir KŪB nariams.

Tačiau įmokų ir mokesčių našta mažės šeimynų dalyviams, ūkininkams, kurie nedeklaruoja pajamų ir verslo liudijimų turėtojams. Pažymėtina, kad Vyriausybė apsisprendė atsisakyti verslo liudijimų auklių paslaugoms, statybos darbams bei transporto priemonių remontui.

2018 m. birželio mėnesio duomenimis, individualią veiklą vykdančių asmenų Lietuvoje yra apie 68,8 tūkst., asmenų, kurie negauna autorinio atlyginimo arba pajamų iš sporto ar atlikėjo veiklos iš to paties draudėjo – apie 7,6 tūkst., mažųjų bendrijų narių, individualių įmonių savininkų, TŪB ir KŪB narių – 3,4 tūkst., šeimynų dalyvių – 78, individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų – 8,1 tūkst.

Su verslo liudijimais dirba apie 45,9 tūkst. asmenų, iš jų apie 22 tūkst. teikia auklių paslaugas, vykdo statybos darbus ar užsiima transporto priemonių remontu.

Iš viso įmokas mokančių savarankiškai dirbančių asmenų yra apie 134 tūkst.

3 pavyzdžiai, kaip įmokas moka individualia veikla besiverčiantys asmenys, deklaruojantys 1000 ir 2000 Eur pajamų per mėnesį ir verslo liudijimų turėtojai.

„Ekonomikai augant biudžeto išlaidos, deja, didėja panašiu tempu. Žmonės daugiau uždirba, bet mokesčių tarifai nemažėja, tad daugiau ir sumokama. Todėl mokesčių našta išlieka ta pati“, – mokestinę situaciją Lietuvoje vertina LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.

LLRI skaičiavimu, vidutinę algą (693 eurus „į rankas“) uždirbantis ir juos išleidžiantis žmogus šiemet iš viso sumokės 7281 eurą mokesčių. Tam, kad sumokėtų mokesčius, jis privalės dirbti iki liepos 11 d. Tuo tarpu 1000 eurų „į rankas“ uždirbantis ir juos išleidžiantis lietuvis mokesčiams šiemet išleis daugiau kaip 11 120 eurų. Jam teks dirbti iki liepos 16 d.

„Ilgiausiai darbuojamės pensijoms, sveikatos apsaugai, švietimui, kitoms socialinės apsaugos srities išlaidoms padengti. Retas susimąsto, kad mokesčiams išleidžiame daugiau nei maistui, drabužiams ir būstui kartu sudėjus“, – sako Ž. Šilėnas.

Retas susimąsto, kad mokesčiams išleidžiame daugiau nei maistui, drabužiams ir būstui kartu sudėjus.

Kas trukdo mažinti mokesčių naštą

„Simboliška, kad Laisvės nuo mokesčių dieną Vyriausybė svarsto mums visiems svarbius mokesčių reformos pakeitimus. Deja, kai kurie pasiūlymai įneša nemažai sumaišties. Jei darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų sujungimas buvo seniai reikalingas, jį lydintys progresinis GPM, pasiūlymai dėl dalies verslo liudijimų naikinimo yra nereikalingi. O kai kurių politikų kartas nuo karto pasiūlomi mokesčiai visam gyventojų turimam nekilnojamam turtui, automobiliams ar bandelėms yra dar ir žalingi“, – teigia Ieva Valeškaitė, LLRI ekspertė.

Anot I. Valeškaitės, švęsti Laisvės nuo mokesčių dieną anksčiau neleidžia ir kasmet didėjantys vartojimo mokesčiai. Pagal tai, kokią dalį mėnesio pajamų sudaro kuro, alkoholinių gėrimų ar tabako produktų įperkamumas, Lietuva patenka į ES šalių, kuriose ši dalis didžiausia, penketuką. Be to, jau dešimtmetį mūsų šalyje „laikinai“ nuo 18 iki 21 proc. padidintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas. Šį mokestį moka visi šalies gyventojai, pirkdami prekes ir paslaugas.

„Dažnai sakoma, kad PVM tarifas Lietuvoje – panašus kaip ir kaimyninėse šalyse, tačiau nutylima, kad didesnė krepšelio dalis jose yra apmokestinama lengvatiniais tarifais, dėl to mokesčio našta mūsų kaimynams yra mažesnė. Turbūt jau metas svarstyti, ar negalima būtų grįžti prie mažesnio PVM, taip paankstinant Laisvės nuo mokesčių dieną“, – svarsto ekspertė.

Mokantys daugiau – ignoruojami?

Pasak LLRI ekspertų, viena iš priežasčių, kodėl dirbantiesiems Laisvės nuo mokesčių diena ateina vėliau – uždirbantiems virš 900 eurų „į rankas“ netaikomas NPD. Tai reiškia, daugiau uždirbantys ir mokesčių sumoka daugiau. Net ir daugiau uždirbančių atlyginimai nėra tokie aukšti, kad esminė pajamų dalis būtų ne išleidžiama, o sutaupoma.

„Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokos nepatrauklios daugiau uždirbantiems. Labai daug į „Sodrą“ sumokantys žmonės gali tikėtis tik šiek tiek didesnės pensijos. Sveikatos draudime – ar tu moki 30 eurų, ar 150 eurų per mėnesį – gauni tą patį. Šia prasme sąžiningi ir sumokantys daugiau mokesčių žmonės yra tiesiog ignoruojami. Jei už daugiau negaunama ko nors papildomo, tai nėra jokių paskatų ir mokėti daugiau. O tai – viena iš šešėlio priežasčių“, – įsitikinęs LLRI prezidentas Ž. Šilėnas.

Trūksta efektyvaus valdymo

2018 metais mokesčių ir įmokų į biudžetą sunešime daugiau nei 13 mlrd. eurų. Tačiau „liūto dalį“ jame sudarys vos 6 mokesčiai: „Sodros“ įmokos, PVM, GPM, akcizai, privalomojo sveikatos draudimo įmokos, pelno mokestis. Likusieji mokesčiai sudarys vos 9 proc. valstybės mokesčių pajamų.

Balandžio mėnesį LLRI užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter“ atliktos apklausos duomenimis, gyventojai mano, kad valdžia efektyviai išleidžia vos apie pusę (51 proc.) biudžeto. Vos 3 proc. mano, kad valdžia efektyviai išleidžia daugiau nei 80 proc. biudžeto.

Įvairios institucijos, tokios kaip Valstybės kontrolė ar Viešųjų pirkimų tarnyba, ne kartą yra atkreipusios dėmesį, kad naudojant valstybės lėšas vis pasitaiko išlaidavimo, neatsargaus pinigų leidimo atvejų.

„Naivu viltis, kad žmonės savanoriškai ir sąžiningai mokės mokesčius, kai dauguma jų įsitikinę, kad šie pinigai bus iššvaistyti. Todėl politikai privalo šiuos pinigus valdyti maksimaliai efektyviai ir skaidriai. Net jei ekonomikos augimas bus spartus, tačiau valdžios apetitas išlaidavimui nesumažės, nemažės ir mokesčių našta sąžiningiems mokesčių mokėtojams“, – teigia I. Valeškaitė.

Kas yra Laisvės nuo mokesčių diena

Laivės nuo mokesčių diena yra simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Kasmet ši simbolinė diena yra skaičiuojama ir skelbiama daugelyje pasaulio šalių: Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse. Jungtinėje Karalystėje šiemet ji buvo švenčiama gegužės 19 d., Čekijoje – gegužės 22 d., Bulgarijoje – gegužės 13-ąją. Ispanai ją minės tik birželio pabaigoje.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas simbolinę Laisvės nuo mokesčių dieną skaičiuoja jau 25 metus, nuo 1993-ųjų.

Skaičiuojant vidutinio šalies gyventojo Laisvės nuo mokesčių dieną, lyginamos viešosios išlaidos su grynosiomis nacionalinėmis pajamomis. Tokiu atveju yra gaunama visų šalies gyventojų, tarp jų ir vaikų, senjorų bei bedarbių Laisvės nuo mokesčių diena.

Kiekvienam dirbančiam ir mokesčius mokančiam lietuviui jo asmeninė Laisvės nuo mokesčių diena išaušta skirtingai. Pavyzdžiui, dirbančiajam už vidutinį darbo užmokestį – 693 eurus į rankas – mūsų šalies piliečiui Laisvės nuo mokesčių diena ateis tik liepos 11 dieną!

Asmeninę laisvės nuo mokesčių dieną kiekvienas norintis gali pasiskaičiuoti mokesčių skaičiuoklėje mokumokescius.lt.

Statybininkams nepavyksta įtikinti Finansų ministerijos, kad Lietuva turėtų sekti Švedijos bei Latvijos pėdomis ir statybos sektoriui nustatyti atvirkštinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėjimo principą, kai PVM moka ne rangovas, o užsakovas - motyvuojama tuo, kad tokią priemonę ES leidžia taikyti tik siekiant užkirsti kelią slėpti PVM, o ne sprendžiant įmonių apyvartinių lėšų problemas, penktadienį rašo "Verslo žinios".

Galimybę keisti PVM mokėjimo tvarką ministerija gal ir svarstytų, jei gautų informacijos apie PVM sukčiavimo atvejus statybos sektoriuje.

"Gavusi informacijos apie sukčiavimo mokant PVM atvejus šiame sektoriuje, ministerija svarstytų galimybę statybos sektoriuje įvesti atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą kaip priemonę kovoti su sukčiavimu. Tačiau ši priemonė nėra skirta apyvartinių lėšų klausimui spręsti", - dienraščiui teigė Finansų ministerijos Mokesčių departamento Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Žygintas Grekas.

Šiandien išaušo Laisvės nuo mokesčių diena. Minint šią dieną Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) primena didžiulį mokesčių mokėtojų indėlį į viešąjį sektorių. Laisvės nuo mokesčių diena yra simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valstybei ir pradeda dirbti sau.

Šiemet Laisvės nuo mokesčių diena yra gegužės 8 d., tai yra 2 dienomis vėliau nei faktiškai buvo pernai. Taip yra dėl to, kad šiemet planuojamos viešojo sektoriaus išlaidos didės sparčiau negu grynosios nacionalinės pajamos.

„Šia diena siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į didžiulį mokesčių mokėtojų indėlį į viešojo sektoriaus išlaikymą. Mūsų visų sumokėti mokesčiai ir yra tos valstybės lėšos, kuriomis finansuojame tiek valdininkų atlyginimus, tiek sveikatos, švietimo ir kitas valstybės paslaugas. Tačiau ir šių lėšų nepakanka, nuolat kalbama tai apie naują automobilių, tai apie traškučių mokestį. Pagarba mokesčių mokėtojui reikalauja ne svarstyti mokesčių didinimą, o efektyviau naudoti esamas lėšas, pažaboti viešojo sektoriaus pūtimąsi, didinti valdžios atskaitomybę už surinktų pajamų panaudojimą”, – teigia LLRI vyr. ekspertė Kaetana Leontjeva.

Remiantis Valstybės tarnybos departamento duomenimis, prieš dešimtmetį 1000-iui Lietuvos gyventojų teko 6 valstybės tarnautojai, o šiemet – jau 10.

2014 m. visos viešojo sektoriaus išlaidos (be ES lėšų) vienam gyventojui sudarys 12 640 litų. Lyginant su 2013 m., jos padidėjo 1 000 litų, t. y. 9 proc. Jomis finansuojamos tokios sritys, kaip socialinė apsauga, sveikatos apsauga, švietimas, viešoji tvarka ir gynyba, valstybės aparatas ir kita.

„Apie paprastų kainų augimą kalbama daug ir dažnai, nes žmonės visuomet mato ir skaičiuoja, kiek sumoka pirkdami duoną, batus ar automobilių padangas. Tačiau tikriausiai vos vienetai žino, kiek jiems kainuoja valstybės teikiamos paslaugos ir kiek mokesčių per metus jie sumoka. Laisvės nuo mokesčių diena primena Lietuvos gyventojams, kad didžiausią jų išlaidų dalį sudaro ne išlaidos maistui ar būstui, o būtent mokesčiai. Kad juos sumokėtume, dirbame daugiau nei trečdalį metų. Beje, kol skaitėte šį tekstą, valdžia jau spėjo išleisti 100 tūkst. litų”, –sako ekspertė.

LLRI atkreipia dėmesį, kad kiekvienas žmogus mokesčiais atseikėja skirtingą dalį savo pajamų, todėl kiekvieno iš mūsų laisvės nuo mokesčių diena labai skiriasi – vieniems ji gali ateiti sausį, o kitiems neateiti ir liepą.

Laisvės nuo mokesčių diena apskaičiuojama pagal santykinės valdžios išlaidų naštos rodiklį, parodantį, kokią žmogaus sukuriamų pajamų dalį paima valdžia ir perskirsto per nacionalinį biudžetą ir nebiudžetinius fondus. Kasmet LLRI pateikia prognozuojamą Laisvės nuo mokesčių dieną, skaičiuojamą remiantis biudžeto įstatymais ir Finansų ministerijos prognozėmis dėl ekonomikos augimo.

Didžiosios dalies dirbančių šalies gyventojų sumokama mokesčių suma kitais metais, palyginti su 2013-aisiais, mažės, bet nežymiai. Skaičiuojant nuo darbo užmokesčio fondo, mažiausiai uždirbantiems mokesčių našta palengvės 1 proc. punktu, o aukštesnes pajamas gaunantiems mokesčiams tenkanti pajamų dalis sumažės, tik jei jie turi vaikų. Tai parodė lapkričio pabaigoje „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta gyventojų mokamų mokesčių analizė.

Šiais metais 1000 litų neatskaičius mokesčių gavusio netaupančio ir finansinių įsipareigojimų neturinčio gyventojo atveju, pagrindiniams pajamų ir vartojimo mokesčiams buvo skirta 54 proc. darbo užmokesčio fondo (1312 Lt/mėn.), apimančio darbuotojo bruto darbo užmokestį ir darbdavio sumokamus mokesčius, arba šiek tiek daugiau nei 700 litų per mėnesį. Tuo tarpu vidutinį mėnesio atlyginimą – 2305 litus neatskaičius mokesčių – uždirbusio gyventojo mokesčių dalis nuo darbo užmokesčio fondo – 3024 litų – siekė 57 proc. arba 1728 litus.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertų teigimu, įvertinus 2014 m. numatytus mokesčių pakeitimus, prognozuojama, jog mažiausiai uždirbantys mokesčiams skirs 13 litų per mėnesį mažiau.

„Nuo kitų metų pradžios mokesčiams tenkanti pajamų dalis mažės dėl 100 litų augančio neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD). Vis dėlto jo poveikį grynųjų pajamų padidėjimui gali pajusti ne visi, nes kitų metų pavasarį taip pat didėja akcizai alkoholiui ir tabakui. Tad negalintiems atsisakyti žalingų įpročių, gali tekti papildomas pajamas, kurias lems NPD didėjimas „paaukoti“ išlaidų dėl padidėjusių akcizų kompensavimui“, − komentavo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Dėl NPD sukuriamo mokesčių progresyvumo uždirbančiųjų daugiau nei 3192 Lt per mėnesį mokestinė našta mažės nežymiai tik tuo atveju, jei asmuo ar šeima augina nepilnamečių vaikų. Mat papildomas NPD, taikomas tik tėvams auginantiems nepilnamečius vaikus, nuo 2014-ųjų sausio 1 d. didės 100 litų – iki 200 litų už pirmą vaiką.

„Skaičiuojama, kad dėl papildomo NPD didėjimo šeimos, kurią sudaro du suaugusieji, gaunantys vidutinius darbo užmokesčius, ir vienas nepilnametis, mokesčiams tenkanti pajamų dalis, palyginus su šiais metais, sumažės tik keliais litais“, – sakė O. Bložienė.

Jos teigimu, mažiau vartoja, taigi ir mažiau mokesčių sumoka, turintys finansinių įsipareigojimų ar taupantys. „Todėl bene racionaliausias būdas išnaudoti grynųjų pajamų padidėjimą, kuris prognozuojamas ne tik dėl NPD pokyčių, bet ir dėl vidutinio darbo užmokesčio augimo bei teigiamų tendencijų darbo rinkoje, yra kaupimas, pavyzdžiui, pensijai“, − teigė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė.

Asmeninių finansų instituto ekspertų skaičiavimais, vidutinį darbo užmokestį gaunantis lietuvis per mėnesį 369 litus arba 16 proc. bruto atlyginimo sumoka pridėtinės vertės mokesčio (PVM), 320 litų gyventojo pajamų mokesčio (GPM), 138 litus privalomojo sveikatos draudimo įmokos (PSDĮ), 112 litų akcizų ir 69 litus mokesčio Sodrai formomis. Tačiau didžiausią sumą – beveik 719 litų – sudaro darbo jėgos mokesčiai, kuriuos už darbuotoją sumoką darbdavys.

„Šiais metais Pasaulio Banko iniciatyva atlikta mokesčių analizė parodė, kad iš 185 pasaulio šalių, kurias jie analizavo, tik 13-oje darbo jėgos mokesčiai, kuriuos moka darbdaviai, yra didesni nei Lietuvoje. Aukštas darbo jėgos apmokestinimas trukdo ne tik investicijų į šalį pritraukimui, bet taip pat neigiamai veikia ir darbo jėgos pasiūlą, paklausą, darbo rinkos skaidrumą ir pan.“, − sakė O. Bložienė.

Jos teigimu, NPD didinimas yra tik nedidelis žingsnis teisinga kryptimi mažinant darbo jėgos mokestinę naštą. „Tačiau šiuo atveju ji šiek tiek mažėja tik mažiausias pajamas gaunantiems bei nepilnamečius vaikus auginančioms šeimoms, todėl reikia ieškoti būdų, kaip šią naštą sumažinti ir daugiau uždirbantiems, aukštos kvalifikacijos darbuotojams. Tai skatintų darbdavius kurti geriau apmokamas, aukštesnės kvalifikacijos darbo vietas, o darbuotojus pasilikti dirbti Lietuvoje“, – teigė finansų ekspertė.