„Tiek, kiek reikės drįsti pasiūlyti mokestinių pakeitimų, manau, kad Vyriausybė drįs juos pasiūlyti, bet jie nebus iš kepurės, iš po stalo paskutinę dieną. Apie tai reikia labai rimtai diskutuoti. Žmonės turi matyti, už ką yra mokami mokesčiai, ir net jei jie yra keičiami, turi matyti, kodėl juos siūloma keisti, kokia bus iš to grąža ir nauda patiems mokesčių mokėtojams“, – Seime antradienį sakė I. Šimonytė, atsakydama į „valstiečio“ Arvydo Nekrošiaus klausimą.

Žmonės turi matyti, už ką yra mokami mokesčiai, ir net jei jie yra keičiami, turi matyti, kodėl juos siūloma keisti, kokia bus iš to grąža ir nauda patiems mokesčių mokėtojams.

Ji nurodė, kad ateityje bus peržiūrimos mokesčių lengvatos, galimi kiti pakeitimai, tačiau jie nebus daromi skubos tvarka.

„Yra daug dalykų, kuriuos reikia suderinti – reikia suderinti vadinamąjį Atsigavimo fondą, dėl kurio turime susitarti su Europos Komisija, ir priemonių, kurias galėsime tomis lėšomis finansuoti. Tinkamai suplanuoti ES naują perspektyvą, ypatingai investicijas ir tai, ką turėsime išlaikyti sumokamais mokesčiais“, – sakė paskirtoji premjerė.

Jai antrino ir paskirtoji finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Mokesčiai visų pirma patys iš savęs susiję su viešųjų paslaugų apimtimi, ir kada mes sutarsime, kokias paslaugas norime teikti, kiek mes norime išmokų turėti, kokių, tik tuomet bus keičiami mokesčiai, nes mokesčiai patys savaime nėra vertybė“, – sakė G. Skaistė.

Jos teigimu, mokesčiai be reikalo nebus kaitaliojami, o mokesčių sistema bus stabilesnė. Taip pat bus peržiūrimos mokesčių lengvatos.

„Tai turi būti subalansuota. Europos Komisija visada pabrėžia, kad jei renkamasi principą, jog teršėjas moka, reikėtų peržiūrėti kitus mokesčius, galbūt mažinti mokesčius, susijusius su darbo santykiais. Tai yra galimybė. Tačiau einant prie bet kokių mokestinių pakeitimų, jie turi būti labai gerai parengti ir išdiskutuoti tiek verslo bendruomenėje, tiek visuomenėje, kad jie būtų kuo labiau priimtini ir paaiškinti, kodėl vieni ar kiti mokesčiai turėtų keistis“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje teigė V. Sinkevičius.

Anot jo, neišdiskutuoti mokestiniai pakeitimai gali įnešti daugiau žalos nei naudos.

„Manau, kad neracionalūs vieni ar kiti mokestiniai pakeitimai tik gali pakenkti bendrai sistemai. Todėl šioje vietoje, kalbant apie žingsnius dėl mokestinių pakeitimų, jie turi būti gerai paruošti ir išdiskutuoti. Yra rezervų ir kitų, kur Lietuva galėtų padaryti didesnį progresą“, – teigė V. Sinkevičius.

„Grįžtu prie to paties savivaldybių, miestų klausimo – viešojo transporto ir žaliųjų viešųjų pirkimų. Tai galėtų būti lengvesnis kelias nei mokesčiai, kurie ateityje galėtų būti, bet jie turėtų būti itin gerai parinkti“, – pridūrė eurokomisaras.

Paprastumo moko estai

Lūkesčių apklausose beveik 40 proc. įmonių vadovų nestabilią verslo aplinką įvardija kaip pagrindinę riziką plėtrai. Ir tai, anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio, visiškai nenuostabu – skaičiai kalba patys už save.

"2019 m. buvo priimti 17 748 nauji teisės aktai, o 8 090 teisės aktų buvo pakeisti. Iš turinčių įtakos verslo aplinkai teisės aktų pernai priimti 2 946 nauji ir pakeista 3 119. Pernai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas keistas devynis kartus. Sprendimai, kurie tiesiogiai susiję su verslu, yra priimami skubos tvarka, neįvertinus jų padarinių ir nesitariant su verslu. Tad kalbėti apie prognozuojamą verslo aplinką tikrai negalime", – teigė pašnekovas.

Be to, mokesčių sistema Lietuvoje yra paini ir sudėtinga, o mokesčiai – santykinai dideli. Tai, remiantis gerąja valstybių praktika, neatitinka mažos ir augančios šalies specifikos.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausiosios ekspertės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, kiekviena šalis mokesčių sistemos modelį renkasi pagal vadinamąjį socialinį kontraktą – pagal tai, kiek ir kokių viešasis sektorius gyventojams turėtų siūlyti viešųjų paslaugų. Vienos šalys savo ūkį linkusios tvarkyti per viešąjį sektorių, kuo didesnį lėšų perskirstymą, o kitos – priešingai: jos valdžią įsivaizduoja, kaip bazinių paslaugų užtikrintoją, o visas likusias paslaugas teikia privatus sektorius.

Pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse, kaip pasakojo pašnekovė, yra išvystytas platus viešųjų paslaugų sektorius, tad šiose šalyse taikomi didesni mokesčiai, reikalingi toms paslaugoms išlaikyti. Tuo metu Airijoje ar Šveicarijoje mokesčių sistema yra lakoniška ir šiose šalyse yra daugiau galimybių į viešųjų paslaugų sektorių įsiterpti privačiam sektoriui.

Vis dėlto net ir šalyse, kuriose perskirstymo lygis yra aukštas, mokesčiai, anot I.Genytės-Pikčienės, negali kilti iki itin aukšto lygio. Teorinė Lafero kreivė byloja, kad kylant mokesčiams, biudžeto pajamų surinkimas didėja tik iki tam tikro taško. Peržengus ribą, tiek gyventojai, tiek verslas mokesčių pradeda vengti, netgi imasi iškeldinti iš šalies savo ekonomines veiklas. Taigi, kylant tarifui, biudžeto pajamos pradeda mažėti. Todėl mokesčių sistema turi būti optimali, subalansuota ir ne pernelyg apkraunanti. Tačiau Lietuva nepasižymi nė vienu šių bruožų.

Ekspertės vertinimu, Lietuvai būdingi ne tik santykinai dideli mokesčiai, bet ir gremėzdiška mokesčių sistema. Norėdama išlikti konkurencinga šalis esą turėtų siekti paprastos, lengvai suprantamos bei stabilios mokesčių sistemos – būtent tokią taiko estai.

"Net ir turėdami pragmatišką mokesčių sistemą su vienu tarifu jie sugeba į biudžetą surinkti daugiau mokestinių pajamų, įgyvendinti didesnį perskirstymą ir atitinkamai pasiūlyti aukštesnės kokybės viešąsias paslaugas visose srityse: švietimo, sveikatos apsaugos ir kituose sektoriuose. Net ir neskirdama šioms sritims daugiau, palyginti su BVP, lėšų, ši šalis sugeba pasiekti puikius rezultatus. Tai rodo, kad mes, turintys panašią istoriją ir išgyvenę panašius iššūkius, paprasčiausiai dar nesugebame surinktų pajamų išnaudoti optimaliai", – įsitikinusi I.Genytė-Pikčienė.

Jos manymu, Lietuvai, kuri vis dar išgyvena pereinamąjį laikotarpį, yra besivejanti šalis, ilgą laiką išgyvenusi emigracijos procesus ir turinti didžiulį interesą pritraukti užsienio investuotojų, būtina sukurti palankią terpę verslui ar aktyviems gyventojams reikštis, realizuoti savo idėjas. Vien tai Lietuvai gali padėti laimėti konkurencinę kovą su kitomis šalimis, mat daug pranašumų, palyginti tiek su Vakarais, tiek kitomis Centrinės Europos valstybėmis, šalis neturi.

Svarbiausia būtų sutvarkyti viešojo sektoriaus lėšų panaudojimą, jo efektyvumą – tuomet su tais pinigais, kuriuos suneša mokesčių mokėtojai, galima pasiekti daug aukštesnių kokybinių rezultatų.

Lėšas suvalgo aparatas

I.Genytės-Pikčienės vertinimu, labai nemažai lėšų Lietuvoje yra iššvaistoma, o tai sukuria visuomenės nepasitikėjimą ir smukdo motyvaciją mokėti mokesčius. Dėl to Lietuvoje, palyginti su Estija ar Vakarais, šešėlis yra didesnis.

"Svarbiausia būtų sutvarkyti viešojo sektoriaus lėšų panaudojimą, jo efektyvumą – tuomet su tais pinigais, kuriuos suneša mokesčių mokėtojai, galima pasiekti daug aukštesnių kokybinių rezultatų. Kol mes neišeisime iš to užburto nepasitikėjimo rato, manau, būtų labai kenksminga reikšmingai didinti mokesčius. Nes kol nėra pasitikėjimo, tol ir reikalauti aukštos mokesčių moralės yra paprasčiausiai akiplėšiška", – sakė LLRI ekspertė.

Ji priminė, kad prieš keletą metų darbą pradėjusi Vyriausybė žadėjo efektyvinti viešąjį sektorių: atlikti švietimo, aukštojo mokslo, sveikatos apsaugos sektorių, valstybės valdymo aparato reformas. Tačiau jos nebuvo įgyvendintos ir neefektyvaus viešojo sektoriaus organizmo išlaikymas pareikalauja vis daugiau lėšų.

"Tai kaip pilti vandenį į kiaurą kibirą. Kai viešojo sektoriaus paslaugų spragos bus užkamšytos, galbūt nebereikės nei progresinių mokesčių, nei kitų keistų mokestinių iniciatyvų, kurios komplikuoja visą mokestinę sistemą ir gyvenimą tiek smulkiam verslui, tiek ateinantiems investuotojams, – sakė I.Genytė-Pikčienė. – Šitie namų darbai turėjo būti padaryti ne vakar ar užvakar, bet valios tam nėra – jeigu ir atsiranda iniciatyvų Vyriausybėje, tai jos užgęsta Seime, nes politikai gyvena ne ilgalaikėmis strategijomis, o politinio ciklo ritmais. Dėl to politikams, pavyzdžiui, sunku uždaryti mokyklą regione, nors ji seniai nekuria pridėtinės vertės mokiniams, o tik imituoja švietimo procesus ir kainuoja mokesčių mokėtojams. Tokių spragų yra kiekvienoje srityje – Lietuva neatitinka vidutinių ES rodiklių ir pagal mokytojui tenkančių mokinių skaičių, vienam pacientui tenkančių gydytojų skaičių ir t.t."

Reikia mažinti šešėlį

Paklaustas, ar mokesčių didinimas nestabdo ekonomikos augimo, nes gyventojams lieka mažiau laisvų lėšų, kurias galėtų išleisti prekėms ir paslaugoms, banko "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad vienareikšmio atsakymo nėra. Svarbu tai, kokie mokesčiai didinami ir iki kokio lygio, taip pat nuo surenkamų lėšų panaudojimo.

"Akivaizdu, kad jei padidinus mokesčius eksportuotojai tampa mažiau konkurencingi arba visai nekonkurencingi užsienio rinkose, jiems sunkiau pritraukti žmogiškąjį kapitalą, tai ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiu padariniai būtų neigiami. Jeigu mokesčiai didinami ir surinktos lėšos yra naudojamos neskaidriai, neefektyviai bei neatsakingai, tai tokioje aplinkoje dažnai ir įmonės, ir gyventojai yra linkę vengti mokestinės naštos tiek legaliomis, tiek nelegaliomis priemonėmis. Tada, didėjant mokesčiams, didėja ir šešėlinė ekonomika. Bet negalima teigti, kad visais atvejais didesni mokesčiai yra blogis. Neužmirškime, kad akcizų pagrindinė funkcija dažniausiai yra ne papildyti biudžetą, o pakeisti gyventojų elgseną, taršos mokesčiais bandoma mažinti taršių prekių ir paslaugų vartojimą. Tokių mokesčių didinimas gali nepatikti gyventojams ir verslo atstovams, bet ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiu jis gali turėti teigiamos įtakos sveikatingumui, aplinkosaugai ir pan.", – aiškino pašnekovas.

Vis dėlto vienas esminių Lietuvos mokesčių sistemos bruožų, anot ekonomisto, yra tai, kad su gana dideliais, palyginti su kitomis ES šalimis, mokesčių tarifais į biudžetą surenkama gana nedaug mokesčių.

"Dažnai politikai ir kai kurie ekonomistai bado pirštu, kad Lietuvos biudžeto perskirstymas siekia tik apie 30 proc. BVP, kai ES vidurkis yra arčiau 40 proc. Bet jie užmiršta pasakyti, kad to priežastis yra ne maži mokesčių tarifai, o didelis mokesčių vengimas, didelė šešėlinė ekonomika. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl nesurenkama lėšų į biudžetą, yra PVM atotrūkis, kuris, Europos Komisijos skaičiavimu, siekia daugiau nei milijardą eurų – tiek nesurenkama vien PVM mokesčio. Tai yra geras pavyzdys, kaip reikia ieškoti lėšų, norint papildyti biudžetą, t.y. mažinant mokesčių vengimą, stabdant kontrabandą, o ne didinant mokesčių tarifus", – įsitikinęs N.Mačiulis.

Anot jo, tuščių pakelių tyrimai rodo, kad cigarečių kontrabanda pastaraisiais metais padidėjo: jei prieš porą metų surūkytos nelegalios cigaretės sudarė 17 proc., tai dabar – 21 proc., nors Latvijoje ir Estijoje šis rodiklis tuo pačiu metu mažėjo.

"Tai reiškia, kad didindami akcizus nesugebame sėkmingai kovoti su kontrabandos srautais. Mokesčių politika, kai nedidinamos pastangos kovoti su šešėline ekonomika, o tiesiog bandoma dar labiau padidinti mokesčių tarifus, yra neefektyvi ir žalinga. Siekiama, kad tie gyventojai ir įmonės, kurios moka ir taip didelius mokesčius, sumokėtų dar daugiau", – sakė N.Mačiulis.

Robertas Dargis

Klesti populizmas

Ekspertai pastebi, kad biudžeto surinkimas yra tapęs bemaž svarbiausiu tikslu – svarbesniu ir už siekį sukurti palankią mokestinę sistemą, o tai esą byloja apie ribotą politikų požiūrį.

"Problema susijusi su tuo, kad planuojamas vienų metų biudžetas ir štai kitų metų biudžete yra tam tikri pažadai, tam tikri lūkesčiai, tačiau lėšų neužtenka, todėl keičiama mokesčių sistema. Tai yra labai primityvus ir neatsakingas mokesčių sistemos keitimas – tiek valstybės finansų išlaidas, tiek pajamas reikia planuoti ilgesniam laikotarpiui, nes mokesčių funkcija yra ne tik surinkti lėšų į biudžetą, ne tik perskirstyti lėšas, bet ir nesugriauti ateities vertės kūrimo potencialo, nesugadinti investicinės aplinkos", – pabrėžė N.Mačiulis.

Pašnekovas priminė, kad tirs Nobelio premijos laureato įvardytus mokesčių sistemos kūrimo principus: paprastumą, efektyvumą ir teisingumą. Ekonomisto vertinimu, Lietuvoje dažnai ne remiamasi šiais principais ar gerąja kitų šalių praktika, o prabėgomis ieškoma, kokį mokestį, neišprovokuojant labai didelio rinkėjų nepasitenkinimo, būtų galima padidinti ar sukurti, kad biudžetas pasipildytų vienu kitu papildomu euru.

Pirmiausia mokestiniai pakeitimai ar reforma turi paskatinti žmones galvoti apie savo ateitį.

Stebint praėjusių metų biudžeto formavimo laikotarpį, labiausiai, I.Genytės-Pikčienės vertinimu, nerimą kėlė tai, kad mokestinė sistema tapo įrankiu laimėti politinius žaidimus, todėl ji buvo "ganėtinai dažnai darkoma".

"Šios Vyriausybės kadencijos pradžioje buvo įvykdyta grandiozinė mokesčių reforma ir tarsi buvo padėtas taškas tolimesniems rimtesniems pakeitimams. Tačiau, net nepasibaigus kadencijai, vėl sulaukėme mokestinės sistemos pakeitimų. Jie daromi, siekiant labai trumpalaikių tikslų, netgi dėl priešrinkiminio populizmo. Kai stuburinė mokesčių sistema, kurios stabilumas yra labai reikšmingas tiek smulkiajam ir vidutiniam verslui, tiek ateinantiems investuotojams, panaudojama trumpalaikiams tikslams, tikrai einama klystkeliu", – sakė pašnekovė.

I.Genytės-Pikčienės manymu, pastarieji mokestiniai pakeitimai – tiek progresiniai mokesčiai, tiek papildomi "keisti automobilių registracijos, bankų ir kiti mokesčiai", – yra mokestinės sistemos iškraipymai.

Mokestinės blogybės

R.Dargis taip pat atkreipė dėmesį, kad, priimant sprendimus dėl mokesčių sistemos pakeitimo ar mokesčių įvedimo, svarbiausia numatyti tikslus, kurių ketinama siekti bent artimiausius 5 ar 10 metų.

"Jei siekiame tik surinkti biudžetą, tai jokie pakeitimai ar reforma neduos siekiamo efekto. Permainos turi nubrėžti valstybės ekonominio augimo ir konkurencingumo perspektyvą, – sakė LPK prezidentas. – Pirmiausia mokestiniai pakeitimai ar reforma turi paskatinti žmones galvoti apie savo ateitį. Kol mes neturėsime aiškaus ryšio tarp to, ką žmogus sumoka į biudžetą ir kokią mato naudą, tol jokia reforma nebus vainikuota sėkme. Tai turi dalį žmonių paskatinti imtis savo verslo – ji turi tapti paskata žmogui veikti ir elgtis ekonomiškai naudingiau sau. Ji turi sąlygoti žmonių mokestinę elgseną."

O N.Mačiulis kaip vieną didžiųjų mokestinės sistemos blogybių įvardijo įstatymuose "prikaišiotas lengvatas", kuriomis naudojasi siauros visuomenės grupės, kartais gaunančios ir labai dideles pajamas. Šioms lengvatoms, anot jo, dažniausiai nėra jokio aiškaus ekonominio ar socialinio pagrindo, todėl tai, ekonomisto manymu, yra akivaizdus diskriminavimas.

"Jei mokesčio tarifas diferencijuojamas tik pagal sektorių, o ne kitokius kriterijus, tuomet tai prieštarauja bet kokiems teisingumo principams. Atsimenu, praėjusių metų vasarą premjeras su Prezidentu netgi sukirto rankomis, kad tvirtinant 2020 m. biudžetą bus naikinamos lengvatos, peržiūrimas jų pagrįstumas. Tačiau tai ir liko tik rankų sukirtimu, nes šiame kontekste niekas iš esmės nepasikeitė", – sakė ekonomistas.

„Iš tikrųjų šiuo metu valstybėje vyksta taip, kad ji, turėdama tikslą sumažinti socialinę atskirtį, sako: „mums reikia 100 mln. eurų“. (...) Paimkime vieną to paties „Investuotojų forumo“ narį: „Danske“ banko paslaugų centrą. (...) Vien iš darbuotojų mokesčių šis bankas atskaito ir sumoka į biudžetą 44 mln. eurų mokesčio. (...) Tokių centrų atsiranda, daugėja, (...) jeigu mokesčių pakeitimai bus priimti, Lietuva per metus praras bent porą investuotojų, kurie neateis į Lietuvą. Jei neateitų du „Danske“ banko paslaugų centrai, štai jums ir 100 mln. eurų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė R. Valiūnas.

„Reikia neatimti iš kažko ir kažkam duoti, bet padidinti bendrą ekonominę situaciją“, – pridūrė jis.

Reikia neatimti iš kažko ir kažkam duoti, bet padidinti bendrą ekonominę situaciją.

Anot advokato, taip vadinamame nacionaliniame susitarime tarp verslo sektoriaus ir valdžios atstovų buvo numatyta nedaryti mokestinių pakeitimų nepasitarus su verslu.

„Buvo sutarti du dalykai: bet kokie mokesčių pakėlimai bus daromi tik diskutuojant su verslu. Matyt, labai sunku būtų davimą kelių dienų termino pastaboms išreikšti vadinti diskusija, nebent formalios varnelės uždėjimu.

Iš minties sakau, kad ten buvo parašyta, kad jei būtų keliami vieni mokesčiai, susiję su verslu, turėtų būti mažinami kiti, ir taip išlaikytas balansas“, – laidoje teigė R. Valiūnas.

ELTA primena, kad Seimas yra priėmęs svarstyti prezidento Gitano Nausėdos mokestinius siūlymus, orientuotus į senatvės pensijų didinimą.

Prezidentūra siūlo nustatyti, kad nuo kitų metų indeksuojamai bazinei pensijai taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas būtų didinamas 1,83 procentinio punkto. Nuo 2021 m. sausio 1 d. indeksuojamai bazinei pensijai taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas didinamas 1,91 procentinio punkto.

Kol kas 2020 m. numatoma indeksuoti pensijas 1,081 indeksavimo koeficientu.

Valstybės biudžete bazinės pensijos papildomam spartesniam – 1,83 proc. punkto – indeksavimui 2020 m. reikės apie 31,8 mln. eurų. 2021 m. papildomai spartesniam – 1,91 proc. punkto – indeksavimui reikės apie 33,2 mln. eurų.

Taip pat Seimas priėmė svarstyti prezidento siūlymą kitas nesusijusias su darbo santykiais pajamas iš turto pardavimo, nuomos, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio apmokestinti 20 proc. tarifu. Šiuo metu tarifas siekia 15 proc.

Valstybės ir savivaldybių biudžetai per 2020 m. gaus 28 mln. eurų papildomų pajamų (dėl dividendų ir kapitalo prieaugio pajamų mokesčių), 2021 m. – 40 mln. eurų (dėl kapitalo prieaugio ir aukštų pajamų iš individualios veiklos mokesčių pokyčių).

Seimas priėmė svarstyti ir kitą prezidento siūlymą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, nustatyti 146 eurų už 1000 litrų produkto akcizų tarifą.

Šiuo metu taikomas 56 eurų už 1000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatyto gazolių kiekio.

Valstybės biudžete iš akcizų didinimo 2020 m. bus papildomai gauta 17 mln. eurų pajamų.

Kaip kiek anksčiau yra sakęs prezidento G. Nausėdos Ekonominės ir socialinės politikos grupės vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta, siūlomi skirti papildomi 100 mln. eurų skurdo mažinimui padėtų išlaisvinti vienus mažiausiai pajamų turinčius žmones – pensininkus - iš santykinio skurdo spąstų. Jų pajamos turi augti sparčiau nei vidutinis atlyginimas, sako prezidento patarėjas.

Seimas ėmėsi ir atidėto įstatymo projekto dėl bankų, kredito unijų apmokestinimo.

Numatoma, kad mokesčio objektas – finansų rinkos dalyvių turtas, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.

Seimas po pateikimo taip pat yra pritaręs „valstiečių“ frakcijos narių Tomo Tomilino, Jono Jaručio ir Virgilijaus Poderio siūlymui apmokestinti stambią prekybą.

„Reikia atkreipti dėmesį į skurdžiausiai gyvenančias visuomenės grupės – mūsų senjorus, pensininkus, neįgaliuosius, žmones, kurie augina vaikus. (...) Visokeriopai remčiau idėją didinti per biudžetą perskirstomą BVP dalį, kuri šiuo metu yra nepateisinamai maža Lietuvoje. Jei kalbėtume apie mokestines pajamas – tai viso labo 30 proc. Kalbėti apie manevro laisvę įgyvendinti gerovės valstybę su tokiu santykiu yra užsiiminėjimas demagogija“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas taip pat pateikė S. Skverneliui mokestinius siūlymus.

„Pateikėme pasiūlymus mažinti „gyvulių ūkio“ apraiškas Lietuvoje, suvienodinti kai kuriuos tarifus. Tikimės judėti toliau tiek pasiremdami Vyriausybės formuojamu biudžetu, tiek ir su savo kai kuriomis iniciatyvomis eidami tiesiogiai į Seimą“, – teigė G. Nausėda.

Prezidentas teigė nenorįs, kad mokestiniai siūlymai būtų suprasti vien tik kaip fiskalinių ar socialinių priemonių paketas.

Reikia atkreipti dėmesį į skurdžiausiai gyvenančias visuomenės grupės – mūsų senjorus, pensininkus, neįgaliuosius, žmones, kurie augina vaikus.

„Jis apims ir daugiau dalykų, tokių, kaip Prevencijos įstatymo nauja redakcija, Viešųjų pirkimų tarnybos įstatymo tam tikri pakeitimai. Manau, kad Seime surasime pakankamai supratimo tų sprendimo įgyvendinimo reikalingumui“, – sakė G. Nausėda.

Ministras pirmininkas S. Skvernelis teigė, kad kai kurie prezidento siūlomi mokestiniai pakeitimai bus įgyvendinti šiais metais.

„Jie visi nukreipti vieninteliu tikslu – mažinti skurdą ir socialinę atskirtį“, – pridūrė premjeras.

Kaip ELTA jau rašė, G. Nausėda Seimui ketina teikti svarstyti Pelno mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio ir Akcizų įstatymų pataisas. Taip pat – įstatymų pataisas, kurios sudarys sąlygas sparčiau didinti senatvės pensijas ir pagerinti senatvės pensijos išankstinio skyrimo sąlygas, taip mažinant 41,7 proc. siekiantį pensininkų skurdą, pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį. Taip pat bus mažinamas neįgaliųjų skurdas, siekiama sparčiau didinti mažų pensijų priemokas, šalpos pensijas ir valstybės remiamas pajamas.

Ekonomikos augimo sulėtėjimas

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ekonomika šiuo metu išgyvena ciklinį ekonomikos augimo sulėtėjimą, kuris netrukdo vykdyti socialinės politikos planų.

„Sutinku, kad ekonomikos augimas negali nuolat būti labai įspūdingas, tačiau būtų klaidinga slėptis po augimo lėtėjimu ir stengtis pateisinti, kad nedarysime ar pristabdysime metams keliems savo ambicingus planus dėl to, kad makroekonominė situacija keičiasi“, – teigė G. Nausėda.

Anot prezidento, kalbėti apie krizę netikslinga – šiuo metu vyksta ciklinis ekonomikos augimo sulėtėjimas.

„Tikrai neišgyvenome krizės, išgyvenome viso labo ciklinį ekonomikos augimo sulėtėjimą. Bet net ir toks augimas suteikia pakankamai erdvės aktyviai socialinei politikai, kuri šiuo metu turėtų būti aiškus ekonominės politikos prioritetas. Viliuosi ir matau akivaizdžius ženklus, kad atskiros valdžios institucijos gali sutarti šių prioritetų atžvilgiu“, – sakė G. Nausėda.

Premjeras: pensijos augs sparčiau nei atlyginimai

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad kitų metų biudžete bus suprojektuoti sprendimai, lemsiantys tai, jog vidutinės pensijos augimo tempas bus spartesnis nei vidutinio atlyginimo.

„Tie sprendimai bus suprojektuoti kitų metų biudžete dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) augimo, dėl vidutinės pensijos augimo tempo, kuris bus didesnis nei vidutinio atlyginimo, dėl vaiko pinigų, dėl to, kad reikia ir bus padidintos šalpos pensijos ir mažų pensijų priemokos“, – po susitikimo su šalies prezidentu Gitanu Nausėda sakė S. Skvernelis.

Tiesa, jis pridūrė, kad fiskalinės drausmės bus laikomasi.

„Visi mokestiniai pakeitimai, kuriuos aptarėme ir su prezidentu, kai kurie jų bus įgyvendinti šiais metais, kai kurie fiskalinę reikšmę dėl mokestinių režimų turės 2021 metais“, – teigė premjeras.

Tuo metu G. Nausėda pridūrė, kad bus teikiamas pensijų indeksavimo sistemos patobulinimą numatantis siūlymas.

„Mes dėl to nenusiraminsime ir teiksime indeksavimo sistemos patobulinimą, kuris numatytų ir de jure aplenkiantį vidutinės pensijos augimą, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu. Mūsų manymu, tai yra nepaprastai svarbu siekiant sumažinti absoliutaus ir santykinio skurdo lygį, nes tai yra pati jautriausia skurdui visuomenės grupė“, – sakė prezidentas.

Tiesa, premjeras tikslių skaičių, kiek galėtų keistis pensijos ir išmokos neįgaliesiems neįvardijo.

„Spalio 16 ar 17 dieną Vyriausybė priims galutinį sprendimą dėl biudžeto projekto. Tada jis kelsis į Seimą. Prieš tai turėsime esminį dalyką – kaip euro zonos valstybė važiuoti į Europos Komisiją, kad atitiktume visus reikalavimus, susijusius su fiskaline drausme. Skaičiai matysis spalio viduryje“, – teigė premjeras.

„Bet kokie mokesčių pakeitimai niekada negali būti priimti kaip pjaunant peiliu per sviestą, jie visada yra susiję su tam tikrų visuomenės grupių pasipriešinimu“, – žurnalistams po susitikimo su Seimo valdybos nariais penktadienį sakė G. Nausėda.

Jis siūlo Seimo rudens sesijoje paketą mokestinių pakeitimų, kurie leistų valstybės pajamas papildomai padidinti 100 mln. eurų jas skiriant spartesniam senatvės pensijų, išmokų neįgaliesiems augimui. Didžiąją dalį papildomų lėšų prezidentas siūlo surinkti lėtinant neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) augimą ir mažinant ūkininkams taikomą lengvatą dyzeliniam kurui.

G. Nausėda pabrėžė, kad negalima „kurti socialinių sprendimų vakuume arba tuščioje bazėje“, kiekvienam sprendimui, norint išvengti biudžeto deficito, būtina pasiūlyti lėšų šaltinį.

„Tai, ką mes siūlome šiandien, pirmiausia, tokie sprendimai, kurie radikaliai nekeičia mokestinės aplinkos, yra pakankamai prognozuojami ir juos realu įgyvendinti, nebent kas nors norėtų specialiai trukdyti“, – tikino jis.

Anot prezidento, mokesčių lengvatos dyzelinui pakeitimai praeityje „sukėlė didelių kontroversijų“, tačiau prezidentas sako siūlantis ne visiškai naikinti lengvatą, o sprendimus, kurie lengvatos dydį „padarytų priimtinesniu“.

„Bet vis dėlto sutikime, kad šiandien skirtumas tarp akcizo žymėtiems degalams ir tarp normalaus akcizo yra labai didelis. Jis, sakyčiau, sudaro prielaidas traktuoti ir atsirasti netgi šešėlinei prekybai, nes degalai yra gerokai pigesni“, – pabrėžė šalies vadovas.

D. Nausėda taip pat siūlo Seimui nepmokestinamųjų pajamų dydį kitąmet didinti apie 10 proc. arba apie 30 eurų – tai sulaukė kritiškos „socialdarbiečių“ reakcijos.

„Žinoma, tai yra mažiau, nei tas pirminis siūlymas, kuris šiuo metu tebegalioja. Bet, kiek aš žinau, pats Vyriausybės planas taip pat yra stabdyti NPD didinimą ir netrukus tai bus padaryta“, – tikino G. Nausėda.

Konkrečius projektus Seimui Prezidentūra žada pateikti vėliau. G. Nausėda pabrėžė, kad yra pasiryžęs įrodinėti kiekvieno sprendimo būtinybę.

„O jei nepavyktų vieno ar kito teisės akto įgyvendinti, visuomenė, be abejo, turi žinoti, kas nepriėmė, kodėl nepriėmė ir kokios buvo tikrosios to priežastys. Tai bus naudinga informacija prieš kitus Seimo rinkimus“, – tvirtino jis.

G. Nausėda akcentavo būtinybę ne tik įgyvendinti savo rinkimų pažadą kurti gerovės valstybę, bet ir laikytis finansinės disciplinos, „kad niekam nekiltų abejonių, jog Lietuva nesilaiko finansinės disciplinos ir gali susilaukti kažkokių nemalonių padarinių“.

Jis be kita ko žada teikti Korupcijos prevencijos, Viešųjų pirkimų įstatymų pakeitimus, suteiksiančius daugiau galių Viešųjų pirkimų tarnybai, siūlyti perpus mažinti plyno lauko kirtimų bendrą apimtį, Biudžeto sandoros įstatymo pakeitimais įpareigoti detalizuoti įstaigas, kiek jos lėšų skirs socialinei atskirčiai sumažinti.

Jis pabrėžė, kad atvirai rems ir kai kurias Seime registruotas iniciatyvas. Už šią „naujovišką poziciją“ po susitikimo padėkojo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Parlamento vadovas savo ruožtu sakė, kad Seimo prioritetai bus kitų metų biudžetas, socialinės atskirties, korupcijos mažinimas, švietimo reformų tąsa.