Juolab mokytojo duota užduotis ir buvo nutapyti save bei geriausią savo draugą. O kas, jei geresnių draugų tas vaikelis neturi, tik tą, kurį ir nupiešė? Bet štai bėda, mokytojas to nesuprato ir nesidžiaugė su visais. Maža to, netgi įsižeidė, esą jį pažemino.
O vaikas jam siuntė vis kitus ženklus ir mėgino rasti kontaktą, bendrą sąlyčio tašką, susikalbėjimo mazgą. Tad imitavo nacį, tai irgi svarbi metafora ir labai subtilus siekis tam neišprususiam k... (čia turėtų būti tas pats nenorminis žodis, taip mėgstamas mūsų brolių lenkų) priminti, kas gali nutikti, kai dailininko talentas būna neįvertintas.
Sunkiai skaitantiesiems tarp eilučių paaiškinsime: pamenate, kas atsitiko, kai Adolfo Šiklgruberio nepriėmė į Meno akademiją. Šiandien akivaizdu, kad geriau jau būtų priėmę.
Berniukas ne šiaip išdykavo ar tyčiojosi iš pedagogo, o siuntė rimtą signalą, netgi pagalbos šauksmą, kad jis neturi draugų, be to, labai nori kurti ir tapti garsiu dailininku, kaip A.Modiglianis.
Bet, deja, mokytojas, "tas k..." (vėl neišvengiama nenorminė leksika), kuris visai neturi humoro jausmo, jau nekalbant apie meno supratimą, sukėlė jam fizinį sopulį, galbūt net sukrėtė smegenis, nors gydytojai ir nesugebėjo rasti to sukrėtimo, ir dargi sužeidė jo jautrią sielą, taip grubiai nutraukęs jaunatvišką mokinuko performansą.
Tad kokius gi dar ženklus ir simbolius reikia siųsti pedagogui, kad jis pagaliau suprastų tikrąjį meną, jaunatviškus išgyvenimus ir hormonų nuodijamą dar vaikišką širdelę? Kodėl gi dar, jūsų manymu, popieriaus lape vaikas išrėžė tą daiktą? Tik iš nevilties. Bet, užuot gavęs pagalbą, iš pedagogo jis sulaukė smūgio į sieną.
O baisiausia – pats muša, pats rėkia ir dar mėgina vaidinti auką. Esą viešai žemino, neklausė, tyčiojosi, trukdė dirbti kitiems vaikams. Tiesa juk kur kas subtilesnė. Todėl verdiktas vienareikšmis – lauk tokį iš mokyklos, nes geram mokytojų vardui gėdą užtraukė.
