Daugybė naujokų

Kauno „Saulės“ gimnazijos, kurioje lankėmės naujųjų mokslo metų pirmąją dieną, gimnazistai rinkosi jaukiame savo kiemelyje.

„Gimnazijoje mokslo metus pradeda 990 mokinių. 250 jų tai bus pirmi mokslo metai mūsų mokykloje, todėl tikrai nebus lengva, reikės priprasti prie aplinkų, pasikeitusių mokytojų reikalavimų, susirasti draugų. Gimnazijai šie metai ir taip išskirtiniai, mes šventėme 100 metų veiklos jubiliejų. Mokytojų taip pat laukia nauji iššūkiai, nes numatyti atnaujinto ugdymo turinio pokyčiai ir tarpiniai patikrinimai“, – „Kauno dienai“ kalbėjo gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė.

Anot jos, yra šiek tiek nerimo dėl techninių galimybių tarpiniams patikrinimams, dėl to, su kokiais iššūkiais mes susidursime, kiek laiko ir žmogiškųjų išteklių reikės jiems įveikti.

„Viliamės gauti rekomendacijas, dalyvauti bandymuose ar pan. Mokiniams reikia praktinių įgūdžių – matytume tai kaip esminį iššūkį. O dėl atnaujinto ugdymo turinio – svarbiausia nuoseklumas ir susitarimas tarp mokytojų – ko ir kaip mokyti. Šis susitarimas ir kompetencijų ugdymu grįstas mokymas egzistuoja Kauno „Saulės“ gimnazijoje jau ne vienerius metus ir tai leidžia kryptingai judėti į priekį“, – teigė S. Drazdavičienė.

Po šventės „Saulės“ ir J. Jablonskio gimnazijų mokiniai rinkosi į šv. Mišias Kauno Prisikėlimo bazilikoje.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Nusikėlė į Paryžių

Kauno dailės gimnazijoje Mokslo ir žinių diena atšvęsta teatralizuotai. Vieni tapo vienos dainos miuziklo po atviru dangumi „Po Paryžiaus dangum“ dalyviais, kiti – paryžiečiais.

Aprangos kodo – XX a. pradžios Paryžiaus mada – paisė dauguma mokinių. Žaidimui pasidavė ir mokytojai.

Įspūdingos dekoracijos ir sceniniai kostiumai, muzikinis takelis ir originalus scenarijus vertė šypsotis ir gėrėtis gimnazijos bendruomenės išradingumu, įdėtu darbu.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

3215 pirmokų

Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė portalą kauno.diena.lt informavo, kad šiemet į pirmąją klasę Kaune sugužės 3215 pirmokų. Miesto ugdymo įstaigas lankys 2240 dvyliktokų. Tikslus pedagogų skaičius bus žinomas spalio mėnesį, tačiau, savivaldybės turimais duomenimis, šiomis dienomis iš viso darbuosis apie 2300 mokytojų.

„2023–2024 mokslo metais Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose (0–12 klasėse) planuojama ugdyti 34966 mokinius. Palyginus su praėjusiais metais, prognozuojamas didėjimas – 871 mokiniu“, – palygino vedėja.

Anot jos, naujieji mokslo metai bus pilni darbų, iššūkių, patirčių ir žinių. „Linkime, kad pamokos neprailgtų, o kiekviena mokslų diena skatintų tobulėti, būti kūrybiškiems ir smalsiems. Sėkmingų naujų mokslo metų, naujų žinių, idėjų bei atradimų!“ – linkėjo O. Gucevičienė.

Vedėja vardijo, kad iš mokinių tikisi sėkmingo jų tobulėjimo, pasiekimų augimo. „Iš mokyklų vadovų, mokytojų ir tėvelių tikimės ryžto, kantrybės nugalint iššūkius bei puikių veiklos rezultatų. Labai vertiname mokytojų aktyvumą ir kūrybiškumą darbe, naujovių taikymą ir, žinoma, – nenuilstamą darbą auginant jaunąją kartą bei jų vertybes“, –  sakė O. Gucevičienė.

Naujas vaikų lopšelis-darželis

Vienos švietimo ir ugdymo įstaigos skaičiuoja veiklos metus, viršijančius šimtmetį, kitos savo veiklą tik pradeda.

Kauno miesto savivaldybė pasidalijo žinia, kad vietų trūkumo klausimus vaikų darželiuose jau senokai išsprendęs Kaunas Rugsėjo 1-ąją atidarė dar vieną šiuolaikišką ugdymo įstaigą – lopšelį-darželį „Pelėdžiukas“.

„Prieš 60 metų Vilijampolėje, Jūratės g. 19, iškilęs pastatas sulaukė konversijos. Įstaiga iš viso talpins 160 vaikų – devynias grupes. Čia įrengta virtuvė, funkciškai suskirstytos erdvės, sutvarkyta ir žaidimams pritaikyta aplinka“, – nurodė savivaldybės atstovai.

Mokslo ir žinių dieną mažųjų kauniečių laukė kojūkininkai „flamingai“, muilo burbulų šou ir kitos linksmybės.

Atrasti patiems

Pirmasis skambutis šį vėsų rudens rytą garsiai skambėjo Kauno Panemunės pradinės ir kitų mokyklų pirmokėliams. Mažųjų žvilgsniai – į atlydėjusius tėvelius, į mokytoją ir mintys, kas gi laukia toje mokykloje.

„Šie mokslo metai bus smagūs jau vien tuo, kad sugrįžtame tiesiai į mokyklą, ne prie kompiuterių. Galėsime vienas kitu pasidžiaugti, apsikabinti, pasimėgauti gražia mokslo metų pradžios švente, kuri, tikiu, mus visus įkvėps. Mokysimės, būsime ir augsime drauge“, – kalbėjo Panemunės pradinės mokyklos direktorė dr. Virginija Rupainienė, perdavusi sveikinimus visai šalies švietimo bendruomenei.

Kauno Jono Pauliaus II-ojo gimnazijos pirmokėlius, į gimnazijos kiemelį iškilmingai atlydėtus dvyliktokų, ir naują etapą pradedančius penktokus bei visų jų tėvelius, mokytojus sveikinęs Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas kalbėjo apie atradimo ir pažinimo džiaugsmą. Mokykla, anot jo, tai galimybė geriau pažinti save ir pasaulį. „Telaimina Dievas visus, žygiuojančius per mokslo metus“, – gimnazijos bendruomenei linkėjo arkivyskupas.

Panemunės pradinė mokykla nuo šių mokslo metų pradeda įgyvendinti dar vieną programą, išsiskiriančią individualiu požiūriu į mokinius, pritaikymu ugdymo metodų, padedančių vaikui pačiam išmokti mokytis, pačiam tyrinėti aplinką, užduoti klausimus ir susirasti atsakymus, tai yra, sieks Tarptautinio bakalaureato pradinio ugdymo mokyklos statuso.

Po šventės mokiniai išsiskirstė į klases Pirmajai pamokai, o po jos irgi dar neišsibarstė po namus. Panemunės mokinukai rinkosi mokyklos kieme įrengtose lauko klasėse, kur yra galimybė surengti pikniką, žaisti, bendrauti.

Laimučio Brundzos nuotr.

Daugiau dėmesio matematikai

Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos bendruomenė, susirinkusi stadione, Rugsėjo 1-ąją taip pat minėjo kartu. Gimnazija šiemet sulaukė daugybės naujokų. Jiems pirmąją naujųjų mokslo metų dieną – apsčiai naujienų ir pažinčių. Bet jaudulio užteko ir senbuviams.

„Pasiilgau draugų“, – išdavė tarpusavyje čiauškėjusių ir šventės laukusių mokinių akys. 

J.Basanavičiaus gimnazijos direktorė Sandra Palšauskienė džiaugėsi mokinių ir mokytojų iš kovido ir nuotolinio mokymo atgauta bendravimo akis į akį laisve.

“Kiekvieni mokslo metai yra iššūkis mokiniams ir mokytojams“, – džiaugėsi vadovė pilnai suformuotu pedagogų kolektyvu ir dideliu naujų mokinių srautu. Jį, kaip vertino, lėmė stabiliai geri mokymosi rezultatai, o daug naujokų atėjo pagal jau baigusiųjų mokyklą rekomendacijas dėl šaunių mokytojų, jų bendravimo su mokiniais. Daugiau apie mokslus ir iššūkius – rytoj, šiandien šventė.

Laukia daug naujų gerų dalykų

Lopšeliuose-darželiuose šiandien taip pat neeilinė diena. Mažuosius kauniečius pasitiko papuoštos erdvės ir muzika. Naujas svarbus etapas turi prasidėti smagiai, nes laukia daug gerų dalykų.

„Pagaliau normali Rugsėjo 1-oji, be jokių karantinų“, – šypsojosi Kauno lopšelio-darželio „Aviliukas“ direktorė Kristina Šataitienė. Prie šio darželio vartų mažuosius pasitiko darželio personažas Bitutė ir smagi muzika.

„Šventės su programa pirmomis dienomis nerengiame. Vaikams jos yra sunkios, visų pirma jie turi susipažinti su aplinka, darbuotojais, su jais apsiprasti. Rimčiau pramogausime po to“, – sakė vadovė.

Laimučio Brundzos nuotr.

Šis lopšelis-darželis išskirtinis savo nauju filialu, tiksliau jo lauko erdvėmis. Aplinka suskirstyta į temines erdves, pavyzdžiui, smėlio, mašinų, sporto, virtuvės, greitosios medicinos pagalbos, konstravimo su dideliais konstruktoriais.

Galėsime vienas kitu pasidžiaugti, apsikabinti, pasimėgauti gražia mokslo metų pradžios švente, kuri, tikiu, mus visus įkvėps. Mokysimės, būsime ir augsime drauge.

Iššūkiu įstaigos vadovė įvardijo visuotinę specialiųjų poreikių turinčių vaikų integraciją. „Integraciją vykdėme jau ir anksčiau, bet šiemet ji bus didesniu mastu“, – sakė K. Šataitienė, pridūrusi, kad bendruomenė yra pasiruošusi, mano, kad viskas bus gerai, bet dėl didelės atsakomybės vis tiek jaučiasi jaudulys, kaip seksis.

Daugiau mokinių

Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė portalui kauno.diena.lt skaičiavo, kad praėjusiais mokslo metais Kauno miesto mokyklose mokėsi 32 533 vaikai, o šiemet Rugsėjo 1-ą laukiame beveik 2 tūkst. kauniečių daugiau.

„Džiugina ir rugpjūčio mėnesį atliktos apklausos duomenys, rodantys, kad mokytojų trūkumas sumažėjo dvigubai ir šiuo metu ieškoma apie 20 bendrojo ugdymo pedagogų“, – rugsėjo aktualijomis pasidalijo savivaldybės atstovė.

„Tegul tikra draugystė ir atradimo džiaugsmas Jus išmoko pačių gražiausių žmogiškų dalykų: išgirsti, suprasti, atjausti, mylėti. Nuoširdžiai linkiu, kad Jūsų bendruomenei pavyktų puoselėti ne tik akademinius pasiekimus, bet ir tarpusavio bendrystę“, – sveikindama susirinkusiuosius linkėjo pirmoji ponia.

Vilniaus lietuvių namuose mokosi moksleiviai iš daugiau nei 40 šalių: tai lietuvių kilmės tremtinių ir politinių kalinių palikuonys, iš užsienio sugrįžusiųjų ir ne Lietuvoje gyvenančiųjų vaikai.

Moksleiviai čia turi galimybę gyventi šalia esančiame bendrabutyje. Nuo šių metų ši mokymo įstaiga bus atsakinga ir už migrantų vaikų mokymo koordinavimą, pažymima Prezidentūros pranešime.

„Laukiau rugsėjo, nuotaikos, bent jau mano, yra optimistiškos“, – BNS sakė Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Rita Lodaitė.

Ji pridūrė besitikinti, kad mokymas vyks klasėse visus metus.

„Jeigu reikės, tai reikės mokyti nuotoliniu būdu, bet labai norėčiau, kad mokymasis vyktų klasėse“, – teigė 32-ejų pedagogė.

Drąsiau – pasiskiepijus

Vaikus į mokyklas atlydėję tėvai teigė, kad atžalų testavimas nuo koronaviruso problemų nesukėlė, o kai kuriems ramiau ir dėl gauto skiepo.

Jie taip pat teigė situacijos nebijantys ir besitikintys, kad jų atžalos mokysis klasėse.

„Mes labai to norime ir tikimės, kad vaikai mokytųsi klasėse. Dėsime pastangas, kad vaikai nesimokytų nuotoliniu“, – teigė 44-erių Alicija.

„Mes jau po skiepo, tai situacijos nebijome“, – sakė prisistatyti nenorėjusi moteris.

Šv. Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius Adamas Blaškevičius teigė, kad tai, ar mokiniai mokysis klasėse visus metus, priklausys nuo visos mokyklos bendruomenės pastangų.

„Mes stengėmės padaryti viską, kad mokiniai kuo ilgiau dirbtų klasėse. Čia sunkus uždavinys, bet jį galima išspręsti, jeigu visa bendruomenė supras ir skiepijimo, testavimo svarbą“, – žurnalistams sakė mokyklos vadovas.

Mes stengėmės padaryti viską, kad mokiniai kuo ilgiau dirbtų klasėse.

Jis teigė, kad į pirmąją dieną mokykloje po vasaros grįžo ne visi mokiniai.

„Kai kurie yra saviizoliacijoje, nes šeimoje yra COVID-19“, – teigė A. Blaškevičius.

Anot jo, beveik visi gimnazijos mokytojai yra pasiskiepiję nuo COVID-19, tačiau kiek kitokia situacija su mokiniais – imunitetą turi vos apie 40 proc. jų.

„Per mažai, todėl mes testuojame mokinius ir gan sėkmingai vyksta testavimas, kol kas nė vieno užsikrėtusiojo“, – kalbėjo gimnazijos vadovas, pridūręs, jog tikisi, kad pasiskiepijusių mokinių skaičius augs.

Nuotolinis ugdymas sklandus, bet pasiilgo gyvo

Šventiškai nusiteikę ir į Kauno mokyklas atžalas atvedę tėveliai. Prie Vinco Kudirkos progimnazijos su ketvirtaklase dukra stoviniavusi 39-erių teisininkė Sonata BNS sakė, jog džiaugsmas neabejotinai stelbia nerimą.

„Labai pasiilgo (bendraklasių), labai džiaugiasi rugsėjo pirmąja ir labai visi džiaugiamės“, – apie nuotaikas per rugsėjo pirmąją sakė moteris.

Pasak jos, kol kas nustatyti pandeminiai reikalavimai atrodo pakankami ir aiškūs, todėl į mokyklą vesdama dukrą ji jaučiasi saugiai, tačiau nerimauja dėl tolesnio viruso plitimo.

„Nuotolinis ugdymas buvo pakankamai viskas aiškiai, sklandžiai ir viskas buvo gerai, tai labiau baugina virusas, nes tarp vaikų tarpo, tikriausiai, didesnė tikimybė jam plisti“, – sakė pradinukės mama.

Į privačią „Erudito licėjaus“ mokyklą sūnų atvedęs 44-erių KTU Statybos fakulteto dėstytojas Ernestas Ivanauskas taip pat sakė, jog nuotaika, vėl grįžtant į klases – puiki.

„Su nuotaikomis labai geromis – viliamės, kad pandemija kažkiek nuslops, bus geriau, norime labai to kontaktinio ugdymo: bent jau pirmosiose klasėse tai labai svarbu“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto, pasak pašnekovo, nuotolinis ugdymas taip pat buvo vertinga patirtis, visus išmokiusi naujų dalykų.

„Labai daug patirties įgijome ir tų naujovių nuotoliniu būdu: tiek pats, kadangi esu dėstytojas universitete, dėstau paskaitas, tai ir su mažyliu teku padalyvauti. Iš tikrųjų bent jau kompiuteriniame raštingume, tiek mažieji, tiek mes patobulėjome gerokai, ir nemažai toks patirties net ir po pandemijos tikrai liks“, – kalbėjo jis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiemet bendrojo ugdymo mokyklų duris praveria 324,9 tūkst. mokinių, iš jų 28,3 tūkst. pirmokų ir 22,1 tūkst. abiturientų.

Mieli moksleiviai ir tėveliai, studentai ir dėstytojai, garbioji švietimo ir akademine bendruomene!

Nuoširdžiai sveikinu visus jus su Rugsėjo 1-ąja – Mokslo ir žinių diena.

Tegu šiandien kardeliais pražydęs miestas jums visiems dovanoja susitikimo mokykloje džiaugsmą, gerą nuotaiką, plačias šypsenas!

Linkiu, kad stipraus troškimo mokytis ir mokyti, bendrauti, džiaugtis išsiilgtomis veiklomis, siekti savo tikslų neužgožtų įvairūs draudimai, bet primenu – saugokime save ir kitus, rūpinkimės savo pačių ir visų mus supančių sveikata.

Šiandien kaip niekada suvokiame švietimo vertę, nes tik išsilavinęs ir išprusęs žmogus pajėgus įveikti tokius neeilinius iššūkius, su kokiais dabar susiduria mūsų visuomenė.

Tegul šiais mokslo metais mus visus jungia darnus darbas, supratimas, bendri siekiai, įkvepiantys atradimai, džiuginantis bendravimas!

Klaipėdos miesto meras

Vytautas Grubliauskas

Pasak prezidento, simboliška, kad šiomis dienomis taip glaudžiai susipina švietimo ir laisvės temos. Rugsėjo 1-oji visiems vaikams, jų tėvams ir pedagogams visų pirma yra Mokslo ir žinių diena. Šios šventės išvakarėse kiekvienais metais minime ir Laisvės dieną, kai Lietuvos Respubliką paliko svetimos kariuomenės kareivio batas.

„Tarp mokymosi ir laisvės yra labai gilus ryšys. Viena vertus, laisvė suteikia galimybę įgyti tokių žinių, kokių mes norėtume, neiškreiptų propagandos, kurią vyresnioji karta dar puikiai pamena. Kita vertus, žinios, mokslas atveria mums laisvės tolius – žinodami, gebėdami ir pasirinkdami kelius, labiausiai atitinkančius mūsų polėkį, mes galime pasiekti viską“, – Prezidento rūmų vidiniame kieme vykusiame koncerte sakė šalies vadovas, pasidžiaugęs, kad naujoji karta bręsta demokratiškoje aplinkoje, kurioje klesti žodžio ir saviraiškos laisvė, kur ugdymo procesas nukreiptas į kūrybingo, kritiškai mąstančio žmogaus ir piliečio augimą.

Prezidentas pabrėžė, kad asmeninė laisvė yra neatsiejama nuo pilietinės laisvės: galimybės dalyvauti valstybės gyvenime, išsakyti savo nuomonę, dalyvauti sąžininguose rinkimuose, prisidėti prie pilietinių ir nevyriausybinių organizacijų, bendruomeniškai burtis į prasmingas iniciatyvas.

Kreipdamasis į mokytojus, šalies vadovas sakė: „Jūs esate kertinė mūsų mokyklos ašis ir darote kartais nematomą, bet visuomenei nepaprastai reikalingą darbą – prisidedate prie vaiko tobulėjimo. Norėtųsi, kad ir Jūs jaustumėtės laisvi, vykdydami šią šventą misiją, neapkrauti perteklinių įsipareigojimų, kurie trukdo atrasti minutę išvysti vaiko akis ir suprasti jo rūpestį.“

Sveikindamas mokinius ir jų tėvelius, mokytojus, mokyklų vadovus, švietimo darbuotojus bei visus Lietuvos žmones su Mokslo ir žinių diena, prezidentas palinkėjo, kad niekada nepamirštume, kokia svarbi mums visiems yra laisvės idėja, kuri mus įkvepia, suburia ir įpareigoja, sakoma Prezidentūros pranešime.

Šiemet Kretingos rajono švietimo ir ugdymo įstaigas iš viso lankys daugiau nei 6 tūkst. vaikų.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigas iš viso lankys 1293, priešmokyklinio – 356 mažieji, o bendrai – net 81 vaiku daugiau nei pernai metais. Vietų darželiuose rugsėjo 1-ąją pristigo 27 vaikams.

Kretingos rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose tendencija kita – čia mokysis 4357 moksleiviai arba 261 moksleivių mažiau nei pernai. Labiausiai mažėja pirmokų – mokysis 79 mažiau. Taip pat 144 moksleiviais bendras skaičius savivaldybės švietimo įstaigose sumažėjo Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo skyrių iškėlus į Kretingos verslo ir technologijų mokyklą.

„Ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų skaičiaus augimas didžiąja dalimi susijęs su koronaviruso pandemijos sukeltais pokyčiais. Šiemet, kitaip nei ankstesniais metais, dauguma registravusių savo vaikus iš anksto, juos ir panoro atvesti į rajono darželius, daugiau sugrįžo emigrantų šeimų, daliai planavusių išvykti su šeimomis į užsienį teko keisti gyvenimo planus ir pasilikti Lietuvoje, – sako Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė. – Taip pat pastaruoju metu daugėja ir į Kretingą besikeliančių gyventi jaunų šeimų iš kitų šalies rajonų.“

Sprendžiant ikimokyklinio ugdymo vietų trūkumą darželiuose, Kretingos lopšelio-darželio „Pasaka“ skyriuje „Eglutė“ įrengta dvidešimt papildomų vietų vaikams, Rūdaičių skyriuje – dvylika, Kartenos mokykloje-daugiafunkciame centre rekonstravus patalpas – šeši, Salantų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriuje „Rasa“ suformuota jungtinė priešmokyklinio ugdymo grupė penkiolikai vaikų. Papildomai vietų dar atsiras pabaigus statyti lopšelio-darželio „Ažuoliukas“ naująjį priestatą ir Salantų gimnazijos rekonstrukcijos metu joje įrengus patalpas priešmokyklinėms grupėms.

Švietimo įstaigų tinklą pertvarkantis Kretingos rajonas investuoja ir į įstaigų atnaujinimą. Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje šiemet įrengtos modernios biotechnologijų, chemijos, fizikos laboratorijos ir užsienio kalbų klasė, tvarkomos dvi lopšelio-darželio „Žilvitis“ grupės, įvairūs remonto darbai atlikti ir kitose rajono švietimo įstaigose.

Artimiausiais metais numatoma parengti Kretingos mokyklos-darželio „Žibutė“, „Eglutės“ skyriaus ir lopšelio-darželio „Pasagėlė“ kapitalinio remonto projektus bei pritraukti finansavimą darbams. Kretingos Marijono Daujoto progimnazijoje numatoma įrengti liftą ir pritaikyti sanitarinį mazgą žmonėms su negalia, Marijos Tiškevičiūtės mokykloje keltuvą.

Taip pat Vyriausybei papildomai skyrus 773 tūkst. eurų, šiemet bus užbaigti daugiau nei dešimtmetį trunkantys Salantų gimnazijos rekonstrukcijos darbai. Joje atsiras vietos ir Salantų meno mokyklai.

Plečiant ir atnaujinant mokyklų sporto infrastruktūrą, šiemet atnaujinti Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, Baublių mokyklos-daugiafunkcio centro, Kūlupėnų M. Valančiaus pagrindinės mokyklos sporto aikštynai, artimiausiais metais ruošiamasi modernizuoti Pranciškonų gimnazijos stadioną.

Sprendžiant moksleivių pavežėjimo klausimus, švietimo įstaigų autoparkas bus papildytas dar dviem mokykliniais autobusais. Darbėnų gimnazijai mokyklinį autobusą skyrė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o Salantų gimnazijai – perkamas iš Kretingos rajono savivaldybės lėšų.

Po įgyvendintos švietimo įstaigų tinklo pertvarkos Kretingos rajone veikia 22 švietimo įstaigos, iki šiol jų buvo 26.

Mes mokomės joje gyventi ir rasti pusiausvyrą tarp saugumo mūsų sveikatai ir emocinės gerovės. Čia ypač svarbus tampa tiesioginis bendravimas ir gyvas mokymasis.

Aš tikiu, kad tas laikotarpis, kurį ištvėrėme pavasarį, suteikė ypač naudingų pamokų. Galėjome įvertinti, koks svarbus kasdienis bendravimas su savo mokytojais ir klasės draugais, ko netenkame, semdamiesi žinių tik per ekraną. Neabejoju, kad tą įvertino tiek tėvai, tiek mokiniai.

Todėl linkiu visiems mokiniams ir studentams visų pirma saugoti save, savo mokytojus bei dėstytojus ir atsakingai laikytis visų mokyklose nustatytų saugumo reikalavimų. Noriu užtikrinti, kad Vyriausybė su epidemiologų ir kitų specialistų pagalba atidžiai stebi situaciją ir nedvejodama reaguos, jei to prireiks.

Mieli mokytojai, dėstytojai, jūsų pats svarbiausias darbas visų pirma yra ugdyti mūsų vaikus, o ne rūpintis, kas ir kokiu atstumu prasilenkė koridoriuje. Turime vadovautis sveiku protu, saugotis, tačiau ne nustumti ugdymo į antrą planą. Reikia nusiteikti, kad greičiausiai atvejų mokyklose bus – jų pasitaiko visur. Tam mūsų sveikatos sistema pasirengusi. O jūsų darbas visada buvo ir bus vesti mūsų vaikus pažinimo keliu.

Įvykiai visame pasaulyje parodė, koks svarbus yra mokslas, kuriuo dabar ir kliaujamės, ieškodami sprendimų, kaip gyventi su virusu. Todėl noriu palinkėti, kad sudėtingos situacijos tik įkvėptų mokinius ir studentus mokytis ir siekti mokslo aukštumų, matant, kokią didelę naudą tai gali visiems atnešti“, – sakoma Vyriausybės vadovo sveikinime.

Ministras pirmininkas linki gražios, kad ir nedidelės šventės šiandien, ir ypač prasmingų bei saugių mokslo metų.

Į pikniką susirinko septyniasdešimt penki savivaldybių mokyklų bendrojo ugdymo mokytojai, kuriems šie mokslo metai yra jų pedagoginės karjeros startas.

„Noriu Jums padėkoti, kad paklausėte savo pašaukimo, savo širdies ir nepabijojote atverti mokyklos durų. Nors šiandien galima išgirsti įvairių vertinimų apie Lietuvos švietimo sistemą, kai kurie galbūt yra pagrįstai kritiški, tačiau mokytojas lieka kertine mūsų švietimo sistemos figūra. Dėsime visas pastangas, kad jis būtų ta ašimi, apie kurią suktųsi visas mokymosi procesas", - kreipdamasis į būsimuosius mokytojus sakė šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad mokytojo profesija yra prasminga ir reikalauja ne tik gebėjimo perduoti turimas žinias, atsidavimo, nuoširdaus ir sąžiningo darbo, bet ir gebėjimo pastebėti kiekvieną mokinį.

„Kiekvienas mokinys yra asmenybė, turinti skirtingą charakterį ir individualių poreikių. Jeigu Jums pavyks tai pastebėti - tai bus didžiulė Jūsų, kaip mokytojų, sėkmė ir visos mūsų visuomenės laimėjimas. Jūs sąmoningai pasirinkote kurti mūsų valstybės ateitį ir norite prisidėti prie Lietuvos sėkmės ir pažangos. Jūs auginsite pilietišką, sąžiningą, kūrybišką ir laisvą naują kartą", - pabrėžė valstybės vadovas.

Jūs sąmoningai pasirinkote kurti mūsų valstybės ateitį ir norite prisidėti prie Lietuvos sėkmės ir pažangos.

Naują kelią pradėsiantiems mokytojams prezidentas palinkėjo visada prisiminti, kokį šventą ir prasmingą darbą jie pasirinko, ir visada būti savo mokinių mentoriais ir vedliais.

Diskusijoje dalyvavo programai „Renkuosi mokyti" vadovaujanti ir mokytojų bei vaikų gera savijauta besirūpinanti Agnė Motiejūnė, „Renkuosi mokyti" dalyvė Deimantė Jankūnaitė, tik prieš metus pradėjusi savo kelią švietimo srityje, „Renkuosi mokyti" pirmosios kartos alumnas Donatas Kriukas ir hiphopo grupės „G&G Sindikatas" įkūrėjas bei lyderis Gabrielius Liaudanskas. Diskusiją moderavo „Renkuosi mokyti" alumnas, empatinio bandravimo ir patirtinio mokymosi lektorius Gytis Valatka, praneša Prezidento komunikacijos grupė.

„Prezidentas domėsis jų pasirinktu karjeros keliu ir tokiu būdu skatins dar didesnį jaunų žmonių skaičių rinktis mokytojo profesiją“,  – BNS sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Jo teigimu, Prezidentūra pozityviai vertina mokytojo profesiją pasirinkusių būsimų studentų skaičius.

„Pozityvi tendencija, jog šiemet reikšmingai išaugo mokytojo kelią ir pedagogų studijas pasirinkusių jaunų žmonių skaičius“, – teigė šalies vadovo atstovas spaudai.

Palyginus su praėjusiais metais, šiemet stojančiųjų į pedagogines studijas skaičius išaugo bene dvigubai.