Kaip antradienį pranešė akademija, komisija, sudaryta iš skirtingų sričių ekspertų, išrinko po penkis laimėtojus pagal kategorijas „Tikslinėms grupėms skirti renginiai“, „Audiovizualinių priemonių projektai“ ir „Projektai, kuriems įgyvendinti naudojamas kitos priemonės“. Vertinti projektai, įgyvendinti per metus nuo 2020-ųjų spalio.

Geriausiu mokslo populiarinimo renginiu pripažinta prieš metus vykusi virtuali edukacinė sesija „Europos kvantinė savaitė“ (projekto rengėja – Mažena Mackoit-Sinkevičienė), skirta supažindinti moksleivius, mokytojus ir visuomenę su naujausiais kvantinių technologijų tyrimais, jų teikiama technologine pažanga ir ateities darbais.

Kategorijoje „Audiovizualinių priemonių projektai“ pirmoji vieta atiteko Tadui Jačiauskui, kartu su kūrybine komanda sukūrusiam trumpametražius dokumentinius filmus „Magijos mokslas. Skraidančios raganos“ ir „Magijos mokslas. Odisėjas ir kiaulės“. Juose mokslininkai pateikia hipotezes, kaip galėjo atsirasti įvairios legendos ir kokia jų prasmė, pasakoja apie augalų ir grybų sandarą, atliktus tyrimus. Bendradarbiaujant su LRT, filmai transliuojami per šios grupės kanalus.

Kategorijoje „Projektai, kurių įgyvendinimui naudojamos kitos priemonės“ pirmoji vieta skirta Rigondai Skorulskienei, pasiūliusiai komandines jaunimo varžybas „Pabėgimas iš sunaikintos mokslo laboratorijos“. Jų dalyviams tenka atlikti eksperimentus ir įveikti netikėtas užduotis pasitelkus STEAM dalykų žinias. Siekdami supažindinti visuomenę su DNR molekulės savybėmis, sekoskaitos technologijomis ir jų taikymo galimybėmis, mažoji bendrija „Genomika“ jaunieji tyrėjai nusprendė į DNR molekulę įrašyti Tautišką giesmę. Įgyvendinus šią idėją Lietuva tapo pirmąja pasaulyje valstybe, turinčia savo valstybingumo simbolį DNR molekulėje, o jos sumanytojams atiteko garbinga antroji vieta.

Taip pat apdovanoti ir kiti projektai.

Konkursu buvo siekiama paskatinti organizacijas ir pavienius asmenis aktyviai, pasitelkus inovatyvias priemones, skleisti žinias apie mokslą ir technologijas, didinti mokslininko profesijos patrauklumą, skatinti tyrėjų ir visuomenės dialogą, padėti geriau suprasti mokslinę informaciją.

Pagal kiekvieną kategoriją pirmosios vietos laimėtojams skirtos 8 tūkst., antrosios – 5 tūkst. trečiosios, ketvirtosios ir penktosios vietos laimėtojams – atitinkamai 3 tūkst., 2 tūkst. ir 1 tūkst. eurų premijos.

Jos teigimu, pagrindinė mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ misija yra priartinti „erdvėlaivį“ – mokslą – prie „Žemės“ – jaunimo.

Didžiausias mokslo populiarinimo renginys šalyje šiemet buvo surengtas jau 13-ąjį kartą. Nuo pat ryto į KTU „Santakos“ slėnį ir Studentų miestelį rugsėjo 9 d. susirinkę moksleiviai ir studentai, mokslo darbuotojai dalyvavo įvairiuose eksperimentuose, paskaitose, demonstracijose, praktiniuose užsiėmimuose, ekskursijose bei mokslo mugėse, iš viso vyko apie 80 renginių. Juose buvo pristatomos mokslo įdomybės, tokios kaip išmanieji namai, sumaniosios medžiagos, robotai, nanotechnologijos, virtualus jogos treneris ir daugelis kitų.

Apsilankius paskaitose ir praktiniuose užsiėmimuose buvo galima sužinoti, kaip veikia verslo įmonė, aptarti XXI-ojo amžiaus finansų ypatumus ar suplanuoti savo karjerą. KTU Studentų miestelyje taip pat vyko infomobilio, mobilios STEAM laboratorijos pristatymo renginys.

Lietuvos ateitis – mokslas ir inovacijos

Pasveikinti „Erdvėlaivio Žemė“ dalyvių ir pristatyti pirmąjį pranešimą „Mokslo ateitis Europos Sąjungoje: strateginės įžvalgos“ atvyko už mokslą ir inovacijas atsakingas Europos Komisijos komisaras Carlosas Moedas, Kauno miesto mero visuomeninis patarėjas švietimo ir sveikatos apsaugos klausimais prof. Dainius Pavalkis.

C. Moedo teigimu, Europos Komisijos veikla šiandien yra nukreipta į mokslo ir inovacijų stiprinimą, skatinamas atviras mokslas ir inovacijos. „Mokslo atvirumas yra ne tik ideologinė, bet ir finansinė platforma, kuri leistų sutaupyti ne tik Europos Sąjungai, bet ir atskiroms šalims, įskaitant Lietuvą“, – sakė renginio svečias.

Linkėdamas, kad mokslo festivalis ateityje apimtų dar daugiau Lietuvos miestų ir rajonų, o į jo veiklas įsitrauktų vis daugiau studentų ir moksleivių, buvęs švietimo ministras D. Pavalkis akcentavo, kad be mokslo ir inovacijų Lietuva neturi ateities. Profesoriaus teigimu, tokie renginiai kaip mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ yra labai reikalingi ir svarbūs. 

Skatina rinktis tyrėjo kelią

Mokslo populiarinimo laidų autorius ir vedėjas, vienas iš mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ iniciatorių ir jo organizatorius Rolandas Maskoliūnas džiaugėsi, kad mokslą pavyko priartinti prie žemės.

„Erdvėlaivis Žemė“ – unikali iniciatyva, sujungianti skirtingus švietimo sistemos dalyvius iš keturiolikos šalies miestų bei rajonų. Drauge besimokydami ir eksperimentuodami, galime patirti, kaip mokslo dėsniai veikia kasdieniame gyvenime“, – kalbėjo R. Maskoliūnas.

Jo nuomone, mokslo festivalis ir toliau sėkmingai įgyvendina savo tikslus, t.y. skatina visuomenės kritinį mąstymą, domėjimąsi mokslu, naujausiomis technologijomis bei padrąsina jaunimą rinktis tyrėjų kelią.

„Praėjus daugiau kaip 10 metų nuo „Erdvėlaivis Žemė“ starto, labai įdomu matyti, kaip jis keičiasi, tobulėja ir auga. Lyginant su pirmaisiais mokslo festivalio metais, šiandien galime džiaugtis kur kas turiningesne programa, interaktyvesniais renginiais, didėjančiu moksleivių – ypatingai žemesniųjų klasių – skaičiumi. Kuriant renginio programą šiemet dalyvauja ne tik mokslininkai, studentai, bet ir gimnazistai“, – džiaugėsi R. Maskoliūnas.

R. Maskoliūnas sakė neabejojantis, kad nemaža dalis susirinkusiųjų po keleto metų taps puikiais tyrėjais, kurie nustebins savo žiniomis bei atradimais. „Esu labai dėkingas KTU, kuris nuo pat pirmųjų mokslo festivalio dienų buvo ir yra vienas pagrindinių jo ramsčių“, – sakė jis.

Trečiadienį prasideda vienuoliktasis nacionalinis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“, jo programoje - 350 renginių.

Jie vyks septynių Lietuvos miestų mokyklose, universitetuose, laboratorijose, aikštėse ar net prekybos centruose. Itin platus ir temų spektras - pradedant diskusijomis apie kino filosofiją, beprotybės temą literatūroje, homoseksualumo ištakas, propagandinę animaciją, finansų inžinerijos galimybes įveikti įvairias pasaulines problemas ir baigiant fizikų, matematikų, meteorologų eksperimentais arba pasivaikščiojimu po filosofų labirintą, pranešė festivalio organizatoriai.

Festivalio lankytojai galės mokytis japonų, hindi, kinų ir kitų egzotiškų kalbų, sužinoti, ar dirbtinis intelektas gali priimti geresnius sprendimus už žmogų ir užtikrinti efektyvesnį bankų sistemų valdymą, kaip spausdinami žmogaus organai.

Ekskursiją surengs Vilniaus universiteto (VU) Žmogaus genomo tyrimų centro mokslininkai, kurie vadovaujami akademiko Vaidučio Kučinsko vykdo genomo tyrimus, siekdami nustatyti intelektinės negalios sutrikimų mechanizmus. Norintieji pamatyti, kaip vyksta kompiuteryje sumodeliuotų fermentų evoliucija, kviečiami į ekskursiją VU Biotechnologijų institute, tie, kas domisi, kaip sukurti kompiuterinį žaidimą arba kosminį palydovą, – į VU Matematikos ir informatikos fakultetą. Lietuvos edukologijos universitete į rudens gėrybes bus galima pažvelgti chemiko akimis, sužinoti, kas pasaulyje aukščiausias.

VU astronomai pakvies pro teleskopus pažvelgti į Mėnulį, pasakos apie kintamas žvaigždes bei nežemiškos gyvybės paieškas prie kitų žvaigždžių. VU Gamtos mokslų fakultete bus galima išgirsti apie ekstremalius gyvūnų dauginimosi būdus, kaip augalai bendrauja tarpusavy, išbandyti melo detektorių, pamatuoti savo smegenų aktyvumą žaidžiant kortomis, įvertinti tikrąjį biologinį amžių.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas penktadienį pakvies į Atradimų dieną, kur pamėgins nustebinti robotų varžybomis per sieną ir makaronų tiltais. Taip pat bus galima išbandyti šio universiteto mokslininkų sukurtas oro valymo technologijas, patiems sukurti virtualų bepilotį orlaivį, valdyti kvadrokopterį ir pan.

Vilniaus kolegija pakvies į mados dirbtuves, o Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Atrankos centre bus pasakojama, ar ateities karuose bus reikalingi žmonės.

Kaune planuojamos dešimtys įvairių ekskursijų, praktikos darbų ir paskaitų, Kauno technologijos universitete penktadienis bus skirtas šeimai, o šeštadienis - penkioms stichijoms Kauno tvirtovės VII forte. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai papasakos apie atminties formavimąsi smegenyse, signalų perdavimą tarp neuronų ir kodėl šis signalo perdavimas kartais sutrinka.

Klaipėdoje, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, moksleiviai susipažins su realia jūrinio laivo įranga, patys valdys įvairius laivus sumodeliuotose realiuose plaukiojimo rajonuose. Apsilankiusieji Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultete išgirs, kur naudojamos šiuolaikinės mechatroninės sistemos ir dalyvaus autonominių mini sumo robotų varžybose. Klaipėdos universiteto socialinio darbo katedros dėstytojai papasakos apie socialinio darbo ištakas ir specifiką, atskleis delfinų terapijos paslaptis Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume.

Šiauliuose ir miesto gimnazijose šiemet lankysis klimatologų komanda iš Vilniaus. Jie papasakos apie Antarktidos kapituliaciją, apie klimato kaitos poveikį Baltijos jūrai, pavojingus meteorologinius reiškinius ir apie tai, kaip galime sumažinti grėsmę ekosistemoms.

Panevėžio kolegijos specialistai mokys taisyklingai valytis dantis, nustatyti burnos sveikatos būklę, demonstruos fitneso naujoves, pratimus ant funkcinių treniruoklių, gimnastikos kamuolių, nestabilių platformų, ypač padedančių sumažinti kūno masę. Jie taip pat papasakos apie atsinaujinančių energijos šaltinių sistemų veikimo principus, apie elektroninius nusikaltimus ir būdus nuo jų apsisaugoti.

Mokslo festivalis truks iki rugsėjo 19 dienos.