Prieš koronaviruso pandemiją mokymas namuose Austrijoje, kaip ir Lietuvoje ar daugumoje kitų Europos valstybių, buvo suprantamas ne kaip dalyvavimas įprastose pamokose su mokytoju ir klasės draugais, bet kaip vaikų ugdymas namuose pagal specialią programą. Anot "Der Standard", 2012–2013 m. tokių vaikų buvo 1 820, 2017–2018 – 2 320, 2019–2020 mokslo metais – apie 2 000, šiemet – jau 3 600.

Iki naujų mokslo metų šis skaičius gali pašokti iki 6 tūkst. – galutinius skaičius Švietimo ministerija žada pateikti tik prasidėjus naujam mokymosi periodui. Paaiškinti tokios tendencijos priežastis nepaprasta.

Neoficialiuose forumuose tėvai diskutuoja apie tragišką pandemijos metu vestų nuotolinių pamokų kokybę, apie tai, kad buvo priversti patys mokyti savo vaikus, ir įsitikino, jog jie savo vaikams išaiškina geriau, gali labiau kontroliuoti jų ugdymosi procesą, todėl vaikai sukaupia geresnį žinių bagažą. Vis daugiau palaikymo sulaukia idėja steigti virtualiąją mokyklą, kurioje pamokos vyktų tik virtualiai.

Federalinės sektų klausimų tarnybos ekspertai mano, kad didelė dalis tokiam žingsniui pasiryžtančių tėvų gali būti susiję su bendruomenėmis, radikaliai kritikuojančiomis valdžios priimamus kovos su pandemija sprendimus ar neigiančius paties viruso egzistavimą.

Federalinės sektų klausimų tarnybos ekspertai mano, kad didelė dalis tokiam žingsniui pasiryžtančių tėvų gali būti susiję su bendruomenėmis, radikaliai kritikuojančiomis valdžios priimamus kovos su pandemija sprendimus ar neigiančius paties viruso egzistavimą.

Tokios priemonės kaip skiepai ar prievolė dėvėti veido kaukes, kurių bus imamasi naujais mokslo metais, kai kuriems tėvams tiek nepatinka, kad jie ketina nebeleisti vaikų į ugdymo įstaigas ir mokyti juos namuose.

Neatmetama galimybė, kad esama tėvų, kurie priešingai – mano, jog kovos su pandemija priemonės yra per menkos, o lankydama mokyklą jų atžala rizikuotų užsikrėsti virusu ar tapti jo nešiotoju.

Galimybė mokyti vaikus namuose yra užfiksuota Austrijos konstitucijoje. Ši sena, dar XIX a. menanti austrų tradicija yra patraukli ir kitose vokiškai kalbančiose šalyse, pvz., Vokietijoje, kur vaikams ugdyti namuose keliami labai dideli reikalavimai. Atsiranda šeimų, kurios dėl šios priežasties persikrausto gyventi iš Vokietijos į Austriją.

Pagal Austrijos įstatymus, procedūra, kaip klasikinį ugdymą pakeisti mokymuosi namuose, nesudėtinga. Vienintelė sąlyga – namų ugdymas turi atitikti tuos pačius kriterijus, kurie yra keliami ir mokymuisi mokykloje. Per mokslo metus netikrinami vaikų ir jaunuolių mokymosi pasiekimai, tačiau jiems pasibaigus mokiniai turi laikyti egzaminus. Neišlaikiusieji privalo kitais mokslo metais lankyti mokyklą. Neoficialioje aplinkoje kalbama, esą jie yra visai nesudėtingi.

Be galimai nepakankamo namuose įgyjamų žinių lygio ekspertai nerimauja ir dėl kito reiškinio: mokymosi namuose teise piktnaudžiauja ekstremistinės pasaulėžiūros asmenys ar sociopatiški tėvai. Neseniai šalį sukrėtė istorija apie namuose mokytą trylikametę, mirusią, nes tėvai dėl religinių įsitikinimų nesikreipė į medikus. Anot ekspertų, ugdant vaikus namuose kyla rizika jų gerovei. Be to, vaikai neįgyja pakankamai socialinių kompetencijų.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino vaikų ugdymo šeimoje tvarką ir sąlygas. Anksčiau mokymą šeimose yra įstatymu įteisinęs Seimas.

Tvarka numato, kad tėvai galės ugdyti vaikus namuose su savivaldybės paskirta mokykla sudarę mokymo sutartį, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Diskusijos dėl šeimų pasirinkimo mokyti savo vaikus namuose vyksta daugelį metų ir pagaliau šiemet mums pavyks įteisinti tvarką, sudaryti sąlygas tėvams, kurie to nori. Nustatydami tam tikras sąlygas šeimoms, įdėdami saugiklius, kad nenukentėtų vaikai, apibrėždami mokyklos vaidmenį šitame procese, tam galime ryžtis“, – pranešime cituojamas švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

„Tėvai, mokiniai, kurie to nori, kuriems toks būdas tinkamiausias, turi turėti pasirinkimą. Užklupus karantinui visos mokyklos staiga turėjo pereiti prie nuotolinio mokymo ir labai sėkmingai su tuo susidorojo. Sveikintina, kad ir Lietuvos švietimas tampa įvairesnis, atviresnis, priimtinesnis įvairių poreikių mokiniams“, – sako A. Monkevičius.

Šeimos, norinčios mokyti vaikus namuose, turės atitikti tam tikras sąlygas. Vaikus mokyti namuose bus galima, jeigu šeimoje per pastaruosius dvejus metus nebuvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai, taip pat ir susiję su tėvų narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio vartojimu, smurtu, nebuvo skirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės vaikui ir pan. Tėvai, mokyklai teikdami prašymą ugdyti vaiką namuose, kartu turės pateikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgalioto teritorinio skyriaus informaciją apie tai, kad nebuvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai.

Tėvai, mokiniai, kurie to nori, kuriems toks būdas tinkamiausias, turi turėti pasirinkimą.

Mokykla, sudariusi mokymo sutartį, mokinius aprūpins vadovėliais, teiks vaikams konsultacijas, sudarys sąlygas dalyvauti mokyklos vykdomose neformaliojo vaikų švietimo programose, renginiuose, socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje.

Du kartus per mokslo metus mokyklos, su kuria bus sudaryta tėvų sutartis, mokytojai įvertins mokinio mokymosi pasiekimus ir pažangą bei tai, ar užtikrinami mokinio socializacijos poreikiai.

Tėvams nustatyta pareiga ne rečiau kaip kartą per dvi savaites mokyklos elektroniniame dienyne fiksuoti vaiko pasiekimus: ko vaikas mokėsi, kokiose aplinkose, ką išmoko ir panašiai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, mokymas namuose šiuo metu gali būti aktualus 200 Lietuvos mokinių. Iš jų apie 100 ugdytųsi pagal priešmokyklinio ugdymo programą.

Anot pranešimo, tam papildomai reikėtų 76,6 tūkst. eurų, o 2021 metais – 230 tūkst. eurų. Mokymo lėšos būtų skiriamos mokytojų darbo užmokesčiui už valandas pasiruošti konsultacijoms, pasiekimams vertinti ir t. t., kitoms ugdymo reikmėms, pvz., vadovėliams.

Antradienį 75 Seimo nariams balsavus „už“ ir septyniems susilaikius priimtos mokymą šeimoje įteisinančios Švietimo įstatymo pataisos.

Pataisų įsigaliojimas numatytas birželį, tad rinktis ugdymą namuose šeimos galėtų jau nuo kitų mokslo metų.

Įstatymo pataisos numato, kad vaikas gali būti ugdomas šeimoje, su pasirinkta mokykla sudarius mokymo sutartį. Ugdantis šeimoje įgytas išsilavinimas prilyginamas mokykloje įgytam išsilavinimui.

Seimo priimtos pataisos, palyginti su pirmine versija, pakoreguotos, numačius daugiau saugiklių.

Pirminiame projekte buvo įrašyta, kad mokykla turi teisę patikrinti ugdymosi šeimoje sąlygas, vėliau nuostata sugriežtinta, kad tai būtų privaloma.

Numatyta, kad prieš sutarties dėl vaiko ugdymosi šeimoje sudarymą mokykla, pasitelkdama reikalingus specialistus, įvertina ugdymosi šeimoje sąlygas, vaiko brandos ir žinių lygį.

Mokykla, su kuria sudaryta mokymo sutartis, turės konsultuoti mokinius, aprūpinti mokomąja medžiaga, periodiškai vertinti mokymosi pažangą ir pasiekimus, socializacijos poreikio užtikrinimą.

Parlamentas šią savaitę po pateikimo pritarė Švietimo įstatymo pataisoms dėl mokymo namie sąlygų, projektui paprašyta Vyriausybės išvados. Jį svarstyti Seime planuojama gegužės pabaigoje.

Mokymas namie turėtų vykti pagal bendrąsias ugdymo programas, tėvai turėtų pasirašyti sutartį su mokykla. Mokykla turėtų patikrinti ugdymo šeimoje sąlygas, prižiūrėtų procesą, aprūpintų mokymo priemonėmis, vertintų vaiko pažangą.

Numatyta, kad mokymas namie būtų įteisintas nuo kitų mokslo metų.

„Viena didžiausių demokratinio pasaulio dovanų yra galimybė rinktis. Ir mes sudarome tą galimybę rinktis, tikime, kad Lietuvos tėvai galvoja apie savo vaikus ir, matyt, be reikalo savo atžalų neleis ten, kur jiems bus negerai“, – sakė pataisas pristatęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.

Konservatorius Mykolas Majauskas abejojo siūlymu teigdamas, kad „mokymas namuose gali tapti priedanga vaikams piršti visokias antimoksliškas, pedagogų nepatikrintas pseudotiesas ar pseudomokslą“.

Seimo komiteto vadovas E. Jovaiša teigė, kad „vardan kokybės, kad mūsų moksleiviai gautų tinkamą išsilavinimą yra numatyta dirbti pagal bendrojo ugdymo programas“.

Jis pažymėjo, kad komiteto narių teikiamos pataisos yra suderintos su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Jie būtini, kad galimybe mokytis namuose nebūtų piktnaudžiaujama, nes ne visi tėvai gali būti mokytojai savo vaikams“, – dienraščiui sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.

Siūloma, kad tėvai ar globėjai pasirašytų sutartis su mokykla, ir vaikas bus mokomas šeimoje. Ugdymo įstaiga, prieš sudarydama mokymo sutartį, galės patikrinti ugdymo šeimoje sąlygas ir įvertinti vaiko raidos bei žinių lygį. Tam galės būti pasitelkti reikalingi specialistai.

Mokykla, su kuria bus pasirašyta mokymo sutartis, teiks vaikui konsultacijas, aprūpins jį mokomąja medžiaga, vertins jo pažangą ir pasiekimus, užtikrins socializacijos poreikį.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto suburta darbo grupė mokymuisi namuose įgyvendinti tikisi, kad prie tokio ugdymo būtų galima pereiti jau nuo 2019-2020 mokslo metų pradžios.

Visus savo vaikus moteris pagimdė namuose, savarankiškai, be pribuvėjos pagalbos. Foreli įsitikinusi, kad kiekviena moteris iš prigimties žino, kaip tai padaryti, tačiau savo pavyzdžiu kitoms sekti nesiūlo. Laidoje „Bus visko“ penkių vaikų mama prisimins laikus, kai su vyru gyveno labai vargingai. Gimstant trečiajam sūnui atvykusi pribuvėja atsisakė pagelbėti, nes negavo atlygio. „Ji sako – ne, aš jums nepadėsiu, kol nesumokėsite, ir stovėjo kampe, per visą gimdymą tik žiūrėjo. Ji pasielgė labai negražiai ir negarbingai“, – prisimena moteris.

Šiandien Foreli vaikai garsūs visoje Amerikoje. Vienas jų kalbėti pradėjo vos dviejų mėnesių, kitas pirmąją knygą išleido dešimties.

Šiandien Foreli vaikai garsūs visoje Amerikoje. Vienas jų kalbėti pradėjo vos dviejų mėnesių, kitas pirmąją knygą išleido dešimties. Dukra – garsi dailininkė, kuri dėl savo talento piešti gydančius paveikslus ne kartą davė interviu tokioms Amerikos televizijos legendoms kaip Oprah Winfrey ir šiandien uždirba šimtus tūkstančių dolerių. Su vaikų talentais natūralaus gimdymo namuose moteris nesieja ir tvirtina, kad kiekvienas vaikas gali būti vunderkindu.

„Kiekvieno mūsų smegenyse yra viskas ko reikia, kad taptume mokslininkais, muzikantais ar dailininkais“, – tvirtina talentingų vaikų mama.

Nei vienas Foreli vaikas nebaigė mokyklos, daugelis jų net nepradėjo lankyti. Talentingų vaikų mama įsitikinusi, kad kas antrą vaiką tradicinė švietimo sistema ne ugdo, bet žaloja, ir norint išugdyti talentą vaikuose, visą dėmesį reikia nukreipti ten, kur vaikas nori ir jaučiasi gabus.

„Seratoninas smegenyse gaminasi tarp 7 ir 11 valandos ryto, tai laikas, kada reikėtų didžiausią dėmesį skirti ugdymui. Kai vaikas eina į tradicinę mokyklą ir ten praleidžia mažiausiai 6 valandas, išsenka ir nebelieka nei laiko, nei energijos kūrybai“, – sako moteris.

Foreli įsitikinus, kad daugybės švietimo programoje esančių dalykų mums niekada neprireiks, tačiau atiduodami tam dvylika metų prarandame galimybę atrasti tikrąjį savo pašaukimą ir talentą, kuris ne tik garantuotų finansiškai saugią ateitį, bet ir mėgavimąsi kasdieniu savo gyvenimu.

Penkių talentingų vaikų mama sako, kad norint užauginti vaiką vunderkindu reikia jį tinkamai auklėti ir ugdyti. Kaip tai padaryti, ji atskleis laidoje „Bus visko“ šį šeštadienį 17.30 val. per LNK.