Vyksta natūrali kaita

Šiuo metu Kauno rajone dirba 1 282 mokytojai, vidutinis jų amžius yra 50,69 metų (šalyje – 51,16 metų). Mokyklose reguliariai vyksta natūralūs mokytojų kaitos procesai. Per pastaruosius dvejus metus pakaunėje apie 30 mokytojų išėjo į pensiją, o atėjo dirbti trylika jaunų, tik baigusių, studijas, iš jų šiemet – septyni. Net trys jauni pedagogai dirba su pradinukais.

Dviejų ugdymo įstaigų – Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos ir Garliavos Jonučių progimnazijos – kolektyvus šiemet papildė po du naujokus.

Gausi ne tik mokytojų bendruomenė: 51 savivaldybės ugdymo įstaigoje šiemet mokosi 10 715 mokinių. Kasmet jų skaičius stabiliai auga, atrodo, kad ši tendencija išsilaikys ir ateityje, nes Kauno rajoną, jau turintį daugiau kaip 113 tūkst. gyventojų, renkasi jaunos šeimos.

Išskirtinumas: šventėje Menų inkubatoriaus salėje buvo gausu jaunų veidų. / J. Kinderytės nuotr.

Apdovanojo geriausius

„Mokytojo darbas nelengvas, bet labai kūrybingas, dvasingas ir įdomus. Džiaugiuosi, kad į savo darbą įdedate daug pastangų, kantrybės ir širdies. Nuoširdžiai sveikinu jus profesinės šventės proga. Linkiu, kad su mokiniais jus sietų nuoširdi draugystė, o auklėtiniai džiugintų geromis žiniomis, kilniais poelgiais ir prasmingais darbais. Tegul šypsenos ir gera nuotaika lydi jus kiekvieną dieną“, – mokytojus sveikino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Jos kuklumas ir meilė darbui yra atsakas visiems mokytojams, kaip su meile, pagarba ir atsakingumu galima daug nuveikti ir būti laimingam.

Padėkos raštus šventėje meras įteikė 27 asmenims, plaketes – keturiems; penkiems už puikius pedagoginio darbo rezultatus – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos padėkos raštus. Už ilgametį profesionalų darbą Kauno rajono savivaldybėje ir pedagoginėje bendruomenėje Jūratė Chudinskienė, Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė, apdovanota mero medaliu, o Metų mokytoja už puikius darbo rezultatus ir gerosios patirties sklaidą paskelbta Laima Gužienė, Šlienavos pagrindinės mokyklos tikybos ir technologijų mokytoja.

L. Gužienė išsiskiria pozityvumu ir entuziazmu, gebėjimu visur suspėti ir suderinti asmeninį ir darbinį gyvenimą. Su vyru augina keturis vaikus, šeimoje puoselėjamos gilios etnokultūros tradicijos. Vaikai lanko Samylų centre „Etučių“ kolektyvą ir Kauno rajono meno mokyklą, sėkmingai dalyvauja ir laimi įvairaus lygmens muzikiniuose konkursuose. Yra nepamainomi mokyklos renginių muzikinių kūrinių atlikėjai. Mokytojos puoselėjamos tvirtos moralinės nuostatos šeimoje ir mokykloje yra įkvepiantis pavyzdys visiems bendruomenės nariams, o jos kuklumas ir meilė darbui yra atsakas visiems mokytojams, kaip su meile, pagarba ir atsakingumu galima daug nuveikti ir būti laimingam.

Pažadas: baigusi studijas S. Masionytė grįš į savo mokyklą – Domeikavos gimnaziją. / J. Kinderytės nuotr.

Pažintis su jaunimu

Inesa Dolotovaitė yra viena iš dviejų naujų mokytojų, šiemet papildžiusių Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos kolektyvą. „Turėjau keletą praktikų studijų metais, esu vadavusi nedarbingumo pažymėjimus turinčias lietuvių kalbos mokytojas“, – taip savo patirtį apibūdino lietuvių kalbos mokytoja.

I. Dolotovaitė studijavo VDU mokomojo dalyko lietuvių kalbos ir literatūros pedagogiką. „Studijos nebuvo lengvos, reikalavo nemažai pastangų. Išduosiu paslaptį – esu vienintelė šįmet baigusi lietuvių kalbos ir literatūros pedagogikos studijas Kaune“, – šypsojosi pašnekovė. Šiuo metu Inesa KTU studijuoja edukologiją ir tiki, kad magistrantūros laipsnio studijos atvers dar daugiau galimybių kilti karjeros laiptais mokykloje ar švietimo srityje.

Jauna mokytoja neslėpė: būna dienų, kai atrodo, kad daugiau nebegali ir kad pastangos bevaisės. „Tokiais atvejais kalbu su daugiau patirties mokykloje turinčiais žmonėmis, kurie nuramina, pataria, kaip elgtis tam tikrose situacijose, priverčia nusišypsoti ir judėti pirmyn. Darbas mokykloje yra itin dinamiškas, nes kiekvieną dieną atėjusi į pamoką nežinau, kas manęs laukia, o suplanuota pamoka gali ir neįvykti, jei mokiniai ko nors neprisimins ar nemokės. Norint būti mokytoja reikia būti kūrybiškai, greitai spręsti problemas, gebėti taikytis prie įvairių situacijų“, – įspūdžiais dirbant mokykloje dalijosi I. Dolotovaitė.

Naujokė: I. Dolotovaitė yra viena iš dviejų naujų mokytojų, šiemet papildžiusių Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos kolektyvą. / J. Kinderytės nuotr.

Justas Sabonis, Kulautuvos pagrindinės mokyklos fizikos mokytojas, į savo pirmąją darbovietę atėjo per programą „Renkuosi mokyti!“. „Programos koordinatorė Justina paklausė, kokiu atstumu sutikčiau važiuoti iki mokyklos, ir pasiūlė kelis variantus. Pamatęs, kad tarp pasirinkimo variantų yra Kulautuva, iškart nusprendžiau susitikti su administracija, pasikalbėti ir apsidairyti mokykloje. Kulautuva ir jos bendruomene susižavėjau dar prieš gerus dešimt metų, kai draugai pakvietė į bendruomenės kalėdinę vakaronę – ten įvyko pirma pažintis su labai bendruomenišku ir draugišku miesteliu. Vėliau su šeima atradome „Akacijų alėją“, kuri tapo vienu iš lankytinų vasaros renginių. Taigi, pamačius, kad yra galimybė tapti tos bendruomenės dalimi, daug klausimų nekilo“, – patikino Justas.

Siekiant pritraukti į Kauno rajono švietimo įstaigas gamtos mokslų mokytojus, nuo 2022 m. pradėtas glaudus bendradarbiavimas su programos „Renkuosi mokyti!“ komanda.

Garsios pavardės savininkas jau yra pripratęs prie standartinių klausimų: „Ar pažįsti Sabonį?“, „Ar Sabonis – giminė?“. „Visada su šypsena atsakau, kad, žinoma, pažįstu, nes tėtis, brolis ir net sūnus yra Saboniai, o atsakęs laukiu tęsinio, kuris visuomet būna toks pats: „Ne, ne apie tą Sabonį klausiame.“ Per pirmą mėnesį Kulautuvos pagrindinėje mokykloje su įdomesnėmis situacijomis dėl pavardės susidurti dar neteko“, – šypsojosi Justas.

Kaip ir I. Dolotovaitė ir J. Sabonis, Smiltė Masionytė gimė ir augo Kaune. 2013 m. su šeima atsikraustė gyventi į Domeikavą. „Domeikavos gimnazijoje mokiausi nuo penktos klasės ir su džiaugsmu baigiau dvyliktą klasę. Ilgai sukau galvą, ką norėčiau studijuoti, metams bėgant nuomonė daug kartų keitėsi. Apsispręsti padėjo Kauno rajono švietimo centro ir VDU Švietimo akademijos Jaunojo pedagogo klubas, suteikęs galimybę susipažinti su įvairiais pedagogais ir pasiklausyti jų patirties. Taip pat susimąsčiau, kiek daug per gyvenimą mane išmokė ir kiekviename žingsnyje lydėjo įvairūs mokytojai, kiek pastangų ir kantrybės jiems reikėjo turėti, kad tapčiau tokiu žmogumi, kokia esu dabar. Supratusi kokią stiprią įtaką jie man padarė, noriu padėti ir kitiems vaikams tobulėti“, – pasakojo Smiltė.

Tapti pradinių klasių mokytoja S. Masionytę įkvėpė mama, Domeikavos gimnazijoje dirbanti pradinių klasių mokytoja. Mergina šiuo metu studijuoja VDU pradinio ugdymo pedagogiką su ankstyvaisiais užsienio kalbos mokymais. „Baigusi studijas su nekantrumu ketinu grįžti į savo mokyklą – Domeikavos gimnaziją ir čia išpildyti savo svajonę“, – patikino studentė.

Postūmis: J. Sabonis, Kulautuvos pagrindinės mokyklos fizikos mokytojas, į savo pirmąją darbovietę atėjo per programą „Renkuosi mokyti!“. / J. Kinderytės nuotr.

Kas traukia į pakaunę

Dvi pritraukiančias priemones jau įvardijo S. Masionytė ir J. Sabonis. Kauno rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su VDU Švietimo akademija, 9–12 klasių mokiniams įsteigė Jaunojo pedagogo klubą, kurio tikslas – sudaryti sąlygas Kauno rajono vyresniųjų klasių mokiniams įgyti žinių ir patirties, susipažinti su mokytojo profesija. Į šį klubą įsitraukė 36 rajono mokiniai, o šeši abiturientai jau pasirinko pedagogikos studijas ir du iš jų apsisprendė dirbti Kauno rajone.

Siekiant pritraukti į Kauno rajono švietimo įstaigas gamtos mokslų mokytojus, nuo 2022 m. pradėtas glaudus bendradarbiavimas su programos „Renkuosi mokyti!“ komanda. Be jau minėto naujoko J. Sabonio, pernai rugsėjį Karmėlavos Balio Buračo gimnazijoje darbą pradėjo istorijos mokytojas.

Kauno rajono savivaldybės taryba 2021 m. patvirtino Pedagogų rengimo, perkvalifikavimo ir pritraukimo į Kauno rajoną 2021–2025 m. tvarkos aprašą. Norintiems įgyti pedagogo specialybę pakaunės gyventojams arba norintiems persikvalifikuoti pedagogams savivaldybė iš dalies finansuoja studijas, skiria stipendijas, padengia įsikūrimo išlaidas. Ši programa skatina abiturientus rinktis mokytojo specialybę ir ateitį kurti pakaunėje.

Nuotaika: žavesio į šventę įnešė Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“. / J. Kinderytės nuotr.

Persikvalifikavimo ar papildomo mokomojo dalyko specializacijos studijas savivaldybė finansuoja priklausomai nuo studijų kainos, o turintiems aukštąjį išsilavinimą ir norintiems įgyti pedagogo kvalifikaciją – net 80 proc. studijų kainos. Studentams, pasirinkusiems mokomųjų dalykų pedagogikos studijas, kurių specialistų trūksta labiausiai, skiriamos 200 eurų mėnesinės stipendijos.

Pirmas pedagogikos studijas baigusiems asmenims iš dalies finansuojamos įsikūrimo gyvenamojoje vietoje išlaidos – po 5 tūkst. eurų. Gavę finansavimą asmenys įsipareigoja Kauno rajono mokykloje dirbti ne mažiau kaip penkerius metus.

„Per trejus metus sudarytos sąlygos 51 asmeniui įgyti rajonui reikiamo mokomojo dalyko kvalifikaciją. Savivaldybė šiai programai yra numačiusi kasmet skirti po 100 tūkst. eurų“, – sakė Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Jankauskienė.

Nuo 2022 m. rugsėjo savivaldybė įsteigė mokytojo krepšelį visiems rajono bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo mokytojams. „Krepšelio lėšos skiriamos įsigyti mokymo priemonėms ugdymo procesui organizuoti. Iš savivaldybės biudžeto skirta daugiau kaip 100 tūkst. eurų. Taip pat kompensuojame kelionės į darbą ir atgal išlaidas pedagogams, gyvenantiems toliau nei 5 km. Šiai priemonei numatyta beveik 213 tūkst. eurų“, – vardijo J. Jankauskienė.

Kaip nurodoma penktadienį pristatytame „Renkuosi mokyti“ žemėlapyje, sostinės apskrityje trūksta 401 mokytojo, Klaipėdos – 313 mokytojų, o Kauno – 222 mokytojų.

Šiaulių apskrityje trūksta 200 mokytojų, Telšių apskrityje – 107 mokytojų, Marijampolės, Alytaus apskrityse – atitinkamai 72 ir 66 pedagogų.

Utenos apskrityje trūksta 54 mokytojų, Tauragės – 48 pedagogų, o Panevėžio – 24 pedagogų.

Anot žemėlapio, šalyje trūksta 400 švietimo pagalbos specialistų, 139 matematikos, informacinių technologijų mokytojų, 123 užsienio kalbų pedagogų, 109 pradinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų, 108 lietuvių kalbos mokytojų, 80 biologijos, chemijos, fizikos pedagogų, 48 meninio ugdymo mokytojų, 31 istorijos, pilietiškumo pagrindų, geografijos pedagogo, 25 fizinio ugdymo ir gyvenimo įgūdžių mokytojų ir 17 etikos ir tikybos mokytojų.

„Renkuosi mokyti“ plėtros vadovė Emilė Paskočimaitė spaudos konferencijoje teigė, kad šis žemėlapis sukurtas remiantis trimis duomenų šaltiniais – Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS), Valstybės kontrolės ataskaitos ir Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) duomenimis.

Ji pridūrė, kad Lietuvoje šiuo metu nėra nė vieno patikimo duomenų šaltinio, kuris nurodytų, kiek pedagogų trūksta šalyje.

Kaip nurodoma žemėlapyje, po 5–10 metų Lietuvoje pedagogų poreikis bus labai didelis.

Vilniaus apskrityje trūks beveik 2 tūkst. pedagogų, Kauno – 1,6 tūkst. mokytojų, Šiaulių – virš tūkstančio.

Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse trūks daugiau nei 900 mokytojų.

Pasak pranešimo, mokytojų poreikio žemėlapis gali tapti įrankiu, padedančiu suprasti realią mokytojų trūkumo situaciją.

„Mokytojų trūksta ne sistemoje, mokytojų trūksta vaikams. Vaikams šiuo metu mokyklose trūksta žmonių, kurie galėtų juos padrąsinti, padėti jiems mokytis iš savo klaidų, pasitikėti savimi ir tol, kol vaikams mokykloje trūksta mokytojų, mums trūks ambicingų specialistų, ekspertų, trūks atsakingų politikų, kūrybingų kūrėjų, aktyvių visuomenės veikėjų“, – kalbėjo „Renkuosi mokyti“ programos vadovas Arturas Adamas Markevičius.

Mokytojų trūksta vaikams ir mokytojas dėl to yra mūsų visų bendras reikalas.

„Mokytojų trūksta vaikams ir mokytojas dėl to yra mūsų visų bendras reikalas“, – pridūrė jis.

„Renkuosi mokyti“ kviečia savivaldybes ir valstybines institucijas kartu spręsti konkrečių duomenų trūkumo problemą bei komunikuoti apie reikiamą pedagogų poreikį.

Naujai sukurtas interaktyvus įrankis gali būti sujungtas su bet kuria duomenų rinkimo sistema, pavyzdžiui, Nacionalinės švietimo agentūros pedagogų poreikio registru, tačiau, pasak iniciatyvos atstovų, svarbu vieningai sutarti dėl duomenų teikimo tvarkos. Šis žemėlapis, nurodydamas mokytojų poreikį skirtinguose Lietuvos regionuose, kvies atsakingus verslus prisidėti pritraukiant motyvuotus žmones į jų regioną.

Anot pranešimo, apie prastą situaciją švietime liudija ir tai, kad beveik pusė praėjusių metų pedagoginių studijų absolventų nepanoro dirbti mokyklose, nepaisant valstybės siūlomų skatinamųjų stipendijų. Atsižvelgiant į dirbančių mokytojų amžių, prognozuojama, kad po penkerių metų dirbančių pedagogų Lietuvoje trūks du ar net tris kartus daugiau.

Pasak pranešimo, mokytojų poreikio problema gali būti sprendžiama modernizuojant pedagogų rengimo procesą, sukuriant finansines paskatas, keliant profesijos įvaizdį, gerinant darbo sąlygas ir panašiai. Įvairūs tarptautiniai tyrimai rodo, kad ypač svarbūs veiksniai pradedantiesiems mokytojams yra palaikymas mokykloje bei bendruomenė, kurioje kiekvienas gali atvirai kelti klausimus, nebijoti klysti.

Prie „Renkuosi mokyti“ programos taip pat prisidės keturi verslai: „ACME grupė“, „Omnisend“, „Girteka“ ir „INVL turto valdymo grupė“. Jų parama siekia 400 tūkst. eurų. Likusią sumą programa siekia surinkti ateinančiais metais bei kviečia atsakingus verslus tapti pagrindiniais arba mažesniaisiais rėmėjais.

Anot pranešimo, per 15 veiklos metų „Renkuosi mokyti“ paruošė beveik 300 mokytojų, 75 proc. šių mokytojų renkasi ir po programos pabaigos likti švietimo srityje.

Lapkričio 6 dieną pradedama naujų „Renkuosi mokyti“ programos dalyvių atranka.

„Pedagogų poreikis nėra pagrįstai įvertintas, pedagoginės studijos neužtikrina pakankamo pedagogų parengimo, vykdomų priemonių jiems rengti ir pritraukti veiksmingumas nevertinamas“, – rašoma ataskaitoje.

Joje taip pat pabrėžiama, kad šalies, savivaldybių ir mokyklų nustatomas pedagogų poreikis skiriasi.

„Šalies mastu 2018 ir 2021 metais atliktoms prognozėms trūko duomenų apie studentų specializacijas ir esamą pedagogų poreikį, neįvertinti tokie veiksniai kaip švietimo tinklo pertvarka ar mažėjantis vaikų skaičius“, – teigia audito grupės vadovė Eivida Šlamė.

Ataskaitoje nurodoma, kad savivaldybės ir atsakiusios valstybės bei savivaldybių mokyklos (51 proc. visų mokyklų) 2024–2025 mokslo metais numato didesnį, nei buvo prognozuota šalies mastu, priešmokyklinio ugdymo, specialiųjų, socialinių, anglų kalbos, matematikos, fizikos ir kitų pedagogų bei psichologų ir mokytojo padėjėjų poreikį.

Minėtos mokyklos šiais mokslo metais numato 1389 etatų pedagogų, iš jų 445 – socialinių ir specialiųjų pedagogų, trūkumą.

Valstybės kontrolė nurodo, kad mokytojų vidutinis darbo užmokestis nuo 2019 metų kasmet didėja.

Jaunesnių nei 25 metų mokytojų darbo užmokestis didesnis nei šalies vidurkis dėl taikomų finansinių skatinimo priemonių, o 50 metų ir vyresnių mokytojų – dėl sukaupto stažo ir įgytų kvalifikacijų.

25–49 metų amžiaus mokytojai uždirbo mažiau nei šalies vidurkis, o 25–34 metų amžiaus – mažiausiai iš visų mokytojų ir tai yra viena priežasčių, kodėl juos sunkiau išlaikyti mokyklose.

Kaip nurodoma ataskaitoje, parama pedagoginėms studijoms paskatino stoti į jas, tačiau 2022 ir 2023 metais prioritetinė parama pirmosios pakopos pedagoginių specializacijų pasirinkimo nepakeitė: didžiausia stojančiųjų į prioritetines specializacijas dalis rinkosi pradinio ugdymo ir specialiąją pedagogiką, o gamtamokslinį ugdymą – vos keletas studentų.

Susidomėjimas prioritetinėmis specializacijomis, palyginus su praėjusių metų skaičiais, išaugo beveik pusantro karto.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijos populiarios tarp studentų, nors parama šioms specializacijoms nėra taikoma.

Vertinimo rezultatai rodo, kad galima stebėti pedagoginių studijų patrauklumo didėjimą – per trejus metus pasirinkusiųjų studijuoti pedagogiką skaičius padidėjo tris kartus.

ŠMSMS: rezultatų jau yra

Reaguodama į Valstybės kontrolės ataskaita, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nurodė, suprantanti, kad sistemą dar reikia tobulinti, siekiant ne tik pritraukimo į pedagogikos studijas, bet ir mokytojų įsitvirtinimo mokyklose.

„Tam reikia nuoseklių ir ilgalaikių priemonių, kurios kartu pradėtos taikyti tik prieš dvejus metus. Tai virš 300 eurų siekiančios tikslinės stipendijos įstojusiesiems į didžiausio poreikio pedagogikos specialybes ir virš 500 eurų paskutiniame kurse sudariusiesiems išankstines darbo sutartis“, – nurodoma pranešime.

„Neribojamas priėmimas į didžiausios poreikio pedagogikos specializacijas, atvertas kelias pradėti dirbti mokytoju ir tuo pačiu įgyti pedagogo kvalifikaciją, valstybė skiria finansavimą antrai kvalifikacijai įgyti ir mokyti kito dalyko. Nuosekliai didinamas darbo užmokestis“, – teigiama jame.

Anot ministerijos, „rezultatų jau yra“, nors ir siekiama, jog šie būtų geresni.

Švietimo ministerija teigia, kad inicijuota parama pedagogikos studentams padėjo pritraukti daugiau būsimų didžiausio poreikio specializacijų mokytojų. Anot jos, šiais metais matomas išaugęs susidomėjimas pedagogikos studijomis: 2022–2023 mokslo metais jas rinkosi 1,65 tūkst. studentų, o šiais  – beveik 2 tūkst. studentų – 21 proc. daugiau.

LAMA BPO duomenimis, prioritetines pedagogikos specializacijas šiemet pasirinko 651 studentas.

„Susidomėjimas prioritetinėmis specializacijomis, palyginus su praėjusių metų skaičiais, išaugo beveik pusantro karto. Ypač padaugėjo įstojusiųjų į pradinį ugdymą (beveik dviem trečdaliais daugiau nei pernai), specialiąją pedagogiką (50 proc. daugiau nei pernai)“, – teigia ŠMSM.

Valstybės kontrolė teigė, kad 46 proc. pedagoginių studijų absolventų nedirbo mokyklose praėjus metams po studijų baigimo. Vis dėlto ministerija tvirtina, kad tai nėra tiesa.

„Absolventų, baigusių pedagogikos studijas, įsidarbinamumas nuosekliai auga, trumpėja ir laikotarpis, per kurį po studijų įsidarbinama. Ministerijos duomenimis, 2022 metais mokyklose dirbo du trečdaliai šių studijų absolventų, jie įsidarbino dar studijų baigimo metais“, – nurodo ŠMSM.

– Sakote, kad jūsų turima informacija leidžia spręsti, kad psichologinis smurtas konkrečiai prieš mokytojus yra labai opi problema. Kokie gali būti šios problemos mastai ir iš kur gavote tokios informacijos?

– Mūsų profesinė sąjunga jau ne pirmi metai susiduria su tokiais mokytojų ir ne tik mokytojų, bet ir visos švietimo darbuotojų bendruomenės mokyklose, darželiuose paklausimais, įvairiomis situacijomis. Viena iš problemų, kodėl mokytojų trūksta Lietuvoje, kodėl nesirenka jaunimas būti mokytojais, tai, paprasčiausiai, mokiniai mato, su kuo susiduria mokytojai. Taip, darbo užmokestis yra viena problema, bet darbo sąlygos, kokia emocinė aplinka, kokia psichologinė atmosfera įstaigose, yra labai svarbu. Dėl to mes, kaip profesinė sąjunga, vakar pasirašėme susitarimą su VDI ir pradedame ilgalaikį dvejų–trejų metų projektą, skirtą spręsti šias problemas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Konkrečiau kalbant, iš ko mokytojai patiria tą smurtą? Negi tai yra vaikai?

– Mes, atlikę preliminarų tyrimą, galime konstatuoti, kad mokyklose mokytojai psichologinį smurtą patiria iš trijų šaltinių. Tai yra santykiai tarp vadovo, administracijos ir mokytojo – yra tam tikrų psichologinio smurto apraiškų bendraujant tarp kolegų. Taip pat su kiekvienais metais vis ryškėjanti problema – smurtas iš trečių šalių, t. y. tėvų, mokinių. Šiuo atveju, jei darbo santykiai yra reglamentuoti darbo kodekse, tai smurtas iš trečių šalių praktiškai nėra reglamentuotas.

Mokyklose mokytojai psichologinį smurtą patiria iš trijų šaltinių.

– Kur ta problema yra opesnė? Ar mes kalbame tik apie didmiesčius, ar kalbame ir apie kaimo vietoves?

– Absoliučiai visoje Lietuvoje ta problema yra aktuali. Tik, kadangi didmiesčiuose yra daugiau mokyklų, daugiau įstaigų, tai ir ta problema yra dažniau sutinkama, bet negalime išskirti, kad tai tik didmiesčių problema.

– Akivaizdu, kad mokyklos tokios informacijos apie save nenorės girdėti. Kaip ir su psichotropinių medžiagų tikrinimu – ne visos mokyklos įsileidžia pareigūnus. Ar nenutiks taip, kad tos mokyklos, kurios jaus, kad galbūt turi šią problemą, tiesiog nenorės jūsų įsileisti? Ką jūs tada darysite?

– Vienaip ar kitaip bus atliekamas tikras mokslinis tyrimas, mes bendradarbiausime su universitetu ir pakviesime šitame tyrime dalyvauti pirmiausia vadovus. Mes bendradarbiaujame ir su vadovų profesine sąjunga, jie mūsų partneriai, mūsų nariai. Taip pat kalbėsime ir su tėvų bendruomenėmis. Bėgimas nuo problemų jų nesprendžia. Mūsų tikslas nėra parodyti, kuri mokykla bloga. Mūsų tikslas yra išsiaiškinti, kur yra problemos ir tada, pagal mūsų planą, metų gale padaryti konferenciją, sukviesti visas šalis, tiek valdžios institucijas, savivaldybės institucijas, valdovus, tėvus, mokinius, ir bandyti spręsti, ieškoti problemų, siūlyti, ką reikia daryti.

„Ar tiesa, kad mokytojų, išėjusių į pensiją, maldaujama grįžti į mokyklas ir gelbėti?“ – teiravosi žurnalistas

„Šnekantis su mokyklų vadovais, jie akcentuoja, kad šiandien pagrindinė problema mokyklose yra mokytojų paieška. Jie dieną pradeda nuo to, jiems tai yra didžiausias galvos skausmas, jie neberanda vis daugiau disciplinų mokytojų. Ką tik šnekėjau su Kelmės pagrindinės gimnazijos direktoriumi. Jis sakė, kad per dešimt metų pas jį į kabinetą neatėjo nė vienas mokytojas ieškodamas darbo. Direktoriai jau ir akcentuoja, kad jei ateina vienas, tai iš vieno ir renkasi ir džiaugiasi, kad iš viso yra kuo dengti. O ministerija į tai žiūri gana bravūriškai“, – teigė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mokytojų trūkumas yra ne tik Lietuvos problema. Tai Europos ir netgi pasaulio problema. Dėl mokytojų trūkumo yra priimti esminiai sprendimai. Visų pirma – skatinamosios, tikslinės stipendijos tų dalykų mokytojų, kurių šiai dienai trūksta labiausiai. Kalbant apie atlyginimų kėlimą, vyriausybė yra priėmusi nuoseklų įsipareigojimą, kurį vykdo: kelti mokytojų atlyginimus“, – žurnalo redaktoriui oponavo  švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Stojimas į pedagogiką yra juokingai menkas: į fizikos pedagogiką pernai įstojo du, į chemijos pedagogiką – vienas, į IT pedagogiką pernai niekas neįstojo, matematikos pedagogiką – aštuoni.

„Jie ( ŠMSM – red. past.) teigia, kad Lietuvoje stinga 70–80 mokytojų. Tai jeigu jie neigia pačią problemą, vadinasi nelabai jos ir sprendžia. O mokyklų vadovai sako, kad tai – dilema, tragedija, šeimos jau irgi pradeda justi tą didžiulį mokytojų trūkumą. Ir su ugdymu... Stojimas į pedagogiką yra juokingai menkas: į fizikos pedagogiką pernai įstojo du, į chemijos pedagogiką – vienas, į IT pedagogiką pernai niekas neįstojo, matematikos pedagogiką – aštuoni. Matome, kad kaitos nėra. O jei ministerija dar neigia, kad tai problema, vadinasi nelabai tam ruošiasi“, –  sakė G. Sarafinas.

„Mokytojai, kurie jau yra išėję į pensiją, į kai kurias ugdymo įstaigas vėl sugrįžta, nes nėra kito pasirinkimo. Iš kur gauti mokytoją?“ – ministerijos atstovė klausė žurnalistas.

„Tam tikrus faktus tenka girdėti, tenka matyti, kaip didėja vidutinis mokytojo krūvis. Matyt, mokytojas prisiima ir daugiau krūvio dirbdamas per kelias mokyklas. Mes tą problemą irgi matome ir girdime“, – sakė R. Skaudžius. 

„8,5 proc. visų mokytojų jau išėję į pensiją. Vadinasi juos pakvietė, nes reikėjo kažkaip gelbėtis. Mes gal nelabai pajutome, bet jau nuo šių metų rudens prasideda naujas keblus etapas, kai startuos naujos mokymo programos. Jos yra neparengtos, suveltos, nėra parengta vadovėlių, lydinčių tas programas. Vyresnio amžiaus mokytojai sako, kad nepradės studijuoti naujų mokymo programų, juolab, kad tai neparengta, nėra medžiagos, su kuo dirbti. Jie sako, kad pasuoja ir po vasaros atsisveikina. Direktoriai paliekami vieni „ant ledo“, – įsitikinęs G. Sarafinas. 

„Kur gali būti rastas tas chemijos ar fizikos mokytojas?“ – klausė žurnalistas.

„Dabar jau jų ieškant – nerandi, nes iš viso Lietuvoje yra 420 chemijos mokytojų. Žinant, kad Vilniuje – trečdalis visų mokinių, mokytojai spiečiasi daugiausiai Vilniuje. Fizikos mokytojų irgi labai mažai – 550 per visą Lietuvą“, – pasakojo G. Sarafinas. 

„Tai – didmiesčių burbulai, jie toliau plečiasi, žmonės nori kurti gyvenimus ir nelabai mato laiko ar siekiamybės dar vykti gelbėti regionų?“ – teiravosi žurnalistas. 

„Taip, o tie, kurie gyvena regionuose, jie važinėja per tris vietas. Pavyzdžiui, fizikos asociacijos direktorė sako jau žino mokytojų, kurie važinėja per keturias mokyklas. Įsivaizduokite, koks tai yra darbas: vieną savaitę aplankyti keturių mokyklų mokinius“, – samprotavo G. Sarafinas. 

„Chemijos, matematikos ar fizikos mokytojas yra „keliaujantis mokytojas“, kuris neturi jokių socialinių stipresnių ryšių nei su klase, nei su bendruomene. Tai – žmogus, kuris atvažiuoja ribotam laikui?“ – ministerijos atstovo teiravosi žurnalistas. 

„Visų pirma savivaldybės turi nemažai įrankių ieškoti preventyviai, t.y. prognozuojant situaciją, tarkim: tam tikrų mokytojų trūksta nuo rudens ir jau ieškoti iš anksto“, – kalbėjo viceministras. 

„O  kur ieškoti?“ – pašnekovą pertraukė žurnalistas. 

„Ministerija yra sukūrusi tam tikrą puslapį, kur mokyklos registruoja mokytojų trūkumą. Šiandien mačiau, kad šiai dienai Lietuvoje (dauguma – nuo rugsėjo mėn.) ieškoma 120 mokytojų. Išsifiltravus, tarkim, chemijos mokytojų, trūksta keturių“, – tikino R. Skaudžius.

 Arba jie nemato, arba jie nežino, arba manipuliuoja, stengiasi išvengti šitos temos, nes ji nemaloni.

„Ministerija sako – nestinga. O aš šiandien atsidariau svetainę „dirba.lt“ ir matau, kad stinga apie 800 mokytojų. Tai arba jie nemato, arba jie nežino, arba manipuliuoja, stengiasi išvengti šitos temos, nes ji nemaloni“, – įtarimais dalijosi G. Sarafinas. 

„Matyt situacija yra kintanti. Tie skaičiai gali būti vieną dieną didesni, kitą – mažesni. Tikrai norime, kad būtų ieškoma. Čia, matyt, labai svarbu patraukli darbo vieta: visų pirma – atlyginimas, antra – užtikrintas pilnas krūvis, trečia – mokyklos bendruomenės atmosfera“, – vardino R. Skaudžius.

„Jie skambinasi į aplinkines savivaldybes, maldauja, prašo. Pavyksta įkalbėti, jei savivaldybė kompensuoja atvažiavimo išlaidas, tai mokytojas sutinka atvažiuoti kartą ar du per savaitę. Bet tas mokytojas nėra tos mokyklos bendruomenės narys. Jis nejaučia konteksto, kultūros. Tai tėra gelbėjimaisi. Mokyklų vadovai neturi kitų išeičių. Išeitis – nuotoliu – nelabai pasiteisina. Ieškoti jaunų žmonių, kurie dar nebaigę studijų – tai pažeidimas, bet tą daro mokyklų vadovai ir sako: „mes esame pažeidėjai“. Matau, kad mokyklose niekas net nebando skelbti mokytojo profesijos perspektyvų jauniems žmonėms. Tai daro jau baigusiems mokyklas: siūlo stipendijas. Bet jei žmogus nesimokė fizikos ar chemijos 11-12 klasėse, jis negali tapti fizikos ar chemijos mokytoju. Reikia anksčiau pradėti dirbti su mokiniais. Turiu galvoje devintokus – dešimtokus. Aiškinti jiems, kad tai – perspektyvi profesija ir labai prasminga. Ir netrukus bus geri atlyginimai. Sakyti, kol jie baigs mokyklą, mokytojų labi stigs ir jie pateks „ant bangos“. 

Vydūno gimnazijos direktoriaus Arvydo Girdzijausko teigimu, pernai jo vadovaujamos mokyklos mokiniai antrąją užsienio kalbą daugiausia rinkosi mokytis rusų, dabar mokykla paskelbė, kad ieško prancūzų ir ispanų kalbų specialistų.

„Mokyti prancūzų kalbos galėsime tik tada, kai turėsime specialistą. Mano žiniomis, visoje Klaipėdoje yra tik penki prancūzų kalbos mokytojai, kurie pamokų turi ne vienoje mokykloje, todėl jie fiziškai nebespėja visko aprėpti. Šiaip tai yra problema, mokyklos galbūt ir norėtų siūlyti mokytis įvairesnių kalbų, bet tam reikia specialistų“, – teigė A. Girdzijauskas.

Prieš kelerius metus šioje gimnazijoje nuskambėjo istorija apie rusų kalbos mokytoją, kuri per pamokas šlovino V. Putino režimą, tačiau esą ji šioje mokymo įstaigoje jau senokai nebedirba, ją pakeitė nuo karo pabėgusi ukrainietė pedagogė.

Mokyklos galbūt ir norėtų siūlyti mokytis įvairesnių kalbų, bet tam reikia specialistų.

„Mums pasisekė, pas mus dirba ukrainietė, rusų ir anglų kalbų specialistė. Mes ja labai džiaugiamės, vaikai labai patenkinti, ir mes patenkinti, tačiau yra bėda, kad rusų kalbos mokytojų niekas neberuošia“, – tvirtino A. Girdzijauskas.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, ispanų kalbą, kaip pasirenkamąjį dalyką, siūloma mokytis Vytauto Didžiojo gimnazijos (VDG), „Varpo“, „Ąžuolyno“ ir „Žemynos“ gimnazijų moksleiviams.

Be to, „Vėtrungės“ ir „Žemynos“ gimnazijose galima pasirinkti ir lotynų kalbą, o kinų kalba buvo dėstoma S. Dacho progimnazijoje.

Prancūzų kalbą moksleiviai gali rinktis „Aukuro“, „Ąžuolyno“, Suaugusiųjų, „Varpo“, VDG, „Vėtrungės“ ir „Žemynos“ gimnazijose bei Martyno Mažvydo progimnazijoje.

Klaipėdos mokyklos jau ruošiasi naujiems mokslo metams ir ieško kalbų mokytojų.

„Pajūrio“ ir Klaipėdos uostamiesčio progimnazijoms bei „Aitvaro“ gimnazijai trūksta lietuvių kalbos mokytojų, be to, „Aitvaro“ gimnazijai reikėtų ir ispanų bei rusų kalbų specialistų.

S. Dacho progimnazija naujiems mokslo metams ieško prancūzų kalbos mokytojo, „Vyturio“ progimnazijai reikėtų anglų ir prancūzų kalbų mokytojų.

„Smeltės“ progimnazijai nuo šių metų rugsėjo 1-osios taip pat reikėtų prancūzų kalbos mokytojo.

Didelė lituanistų paklausa

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Vida Bubliauskienė teigė, kad savivaldybėje yra tik mokslo metų pabaigos duomenys apie trūkstamus pedagogus mokyklose.

"Pavyzdžiui, birželio pabaigoje ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūko 12 ikimokyklinio ugdymo pedagogų, 5 logopedų. Dvi įstaigos neturėjo priešmokyklinio ugdymo mokytojų. Galimas dalykas, situacija per vasarą pasikeitė. Duomenis, kiek pedagogų trūksta Klaipėdos mokyklose, tikslinsime šią savaitę", – teigė V.Bubliauskienė.

Vos pabaigusios praėjusius mokslo metus, bendrojo lavinimo mokyklos ieškojo 9 matematikų, 2 fizikų, 2 chemikų, 3 geografijos, 3 informacinių technologijų, 4 pradinių klasių, 5 anglų kalbos, 2 rusų kalbos, 1 vokiečių kalbos, 4 lietuvių kalbos mokytojų.

Kiek situacija per vasarą pagerėjo ar pablogėjo, matysime netrukus.

"Kiek žinau, kalbant apie lituanistus, situacija mokyklose pablogėjo, nes dar išėjo dalis lietuvių kalbos mokytojų. Vien "Gedminų" progimnazijoje ieškota dviejų lituanistų, taip pat "Žemynos" gimnazijoje. Iš viso birželio pabaigoje Klaipėdoje trūko 64 pedagogų. Kiek situacija per vasarą pagerėjo ar pablogėjo, matysime netrukus. Tačiau padėtis, neabejotinai, yra liūdnoka", – sakė V.Bubliauskienė.

Išmokoms – pusė milijono

Ir šiemet nemenka dalis uostamiesčio pedagogų, sulaukę pensinio amžiaus, nusprendė trauktis į užtarnautą poilsį.

Pernai 71 garbaus amžiaus uostamiesčio pedagogas pasinaudojo valdžios pasiūlymu gauti kompensacijas už pusę metų ir išėjo į pensiją.

Klaipėdos savivaldybės Planavimo ir analizės skyriaus vedėja Jolanta Ceplienė teigė, kad šiemet į užtarnautą poilsį nusprendė pasitraukti 62 mokytojai.

"Jų išeitinėms kompensacijoms šiemet buvo skirta 525,7 tūkst. eurų. Iš valstybės biudžeto lėšų gauta 185 tūkst. eurų, likusius padengė savivaldybė", – patikslino J.Ceplienė

Vėl ieškos sprendimo

Pernai dėl garbaus amžiaus mokytojų pasitraukimo į užtarnautą poilsį specialistų trūkumo įstaigos esą nepajuto, nes buvo perskirstytas darbo krūvis.

Kaip bus šiais metais, neaišku.

Beje, praėjusiais metais prieš pat naujus mokslo metus Klaipėdoje trūko 81 bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo pedagogo, daugiau nei šiemet.

Klaipėdos mokyklose dirba per 1,6 tūkst. bendrojo ugdymo mokytojų, o su ikimokyklinio ir neformaliojo ugdymo pedagogais jų skaičius viršija 3 tūkst.

Visų dirbančių mokytojų amžiaus vidurkis Klaipėdos mokyklose yra 51 metai.

„Vasara yra toks metas, kai paprastai mokyklos ieško mokytojų. Situacija kai kuriose srityse yra sudėtinga, tai yra prioritetinės sritys, kuriose mes taip pat dedame visas įmanomas pastangas, kad mokytojų skaičiai augtų“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė J. Šiugždinienė.

Labiausiai, pasak ministrės, trūksta matematikos, fizikos, chemijos dalykus mokančių pedagogų.

„Turime visi suprasti, kad tose srityse trūksta ne tik mokytojų: trūksta inžinierių, trūksta IT specialistų. Tai būtent tie žmonės, kurie mokyklose mokosi aukščiausiu lygiu fiziką, chemiją, matematiką, biologiją. Taigi, čia sritys irgi konkuruoja, pokyčiai reikalingi bendrojo ugdymo sistemoje tam, kad mes turėtume daugiau mokytojų“, – akcentavo ji.

Turime visi suprasti, kad tose srityse trūksta ne tik mokytojų: trūksta inžinierių, trūksta IT specialistų.

J. Šiugždinienė atkreipė dėmesį, kad mokyklos šiuo metu ieško maždaug 600 pedagogų.

„Mes esame patys atidarę duomenų bazę ir raginome visais kanalais mokyklas skelbtis, nes pamatėme, kad ne visos mokyklos skelbia, kiek mokytojų ir kokių mokytojų mums reikia. Todėl labai sunku žinoti, labai sunku tiems vaikams, kurie mokosi tose mokyklose kreiptis dėl galimos sutarties“, – sakė ministrė.

J. Šiugždinienės pažymėjo, kad pirmaisiais metais po pedagogikos studijų baigimo mokytojais įsidarbina maždaug 50 proc. absolventų.

„Maždaug pusė jų važiuoja dirbti į rajonus arba regionus, o kiti lieka pagrindiniuose miestuose“, – informavo ministrė.

„Bet mes daug tikimės iš profesinių studijų, matome poslinkį, kad vyresni mokytojai ateina į mokyklas ir renkasi pedagogo kelią jau apgalvotai, nes, reikia pabrėžti, mokytojų Lietuvoje jau yra pakankamai, skaičiai yra dideli, mums tiek pilnai užtektų, tačiau tik dalis iš jų ateina į mokyklas, dar mažesnė dalis jų važiuoja į rajonus ar mažesnius miestelius dirbti mokytojais. Ir taip pat tose prioritetinėse srityse jų yra mažiau negu kitose srityse, kuriose mums mokytojų tikrai netrūksta“, – taip pat akcentavo ji.

Ministrė atkreipė dėmesį, kad ŠMSM taip pat mokykloms skiria papildomas lėšas, kurios gali būti panaudotos mokytojų pritraukimui, skatinimui. Lėšos skiriamos dviem srautais, pasak jos, viena dalis jau buvo skirta pavasarį, kita dalis bus skirta rudenį.

Savo ruožtu  ŠMSM viceministras Ramūnas Skaudžius akcentavo, kad į pedagogikos studijas studentai taip pat yra viliojami padidintomis stipendijomis skirtomis tiems, kurie turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.

„Priimtas sprendimas, kad šiais metais pirmą kartą yra padidintos stipendijos tiems, kas iš anksto sudarys sutartį su savivaldybe, su mokykla ir tokiu būdu įsipareigos dirbti bent tris metus per penkių metų laikotarpį bent 0,7 etato. Tai irgi vienas iš žingsnių, kuris jau yra priimtas“, – akcentavo R. Skaudžius.

Dirbs be pedagoginio išsilavinimo

Dar studijuodamas fiziką Mantas suprato, kad tai ne jo išsvajotas kelias. Mokslininko karjera baugino, o darbas laboratorijose nepasirodė toks žavus, kaip norėjosi. Tad Mantui beliko ieškoti kitos srities, kuri jam būtų įdomi ir galbūt pavyktų pritaikyti fizikos žinias.

„Vienas prasmingiausių dalykų, ką galėčiau veikti su savo žiniomis ir jas pritaikyti, būtų vaikams ir mokiniams“, – įsitikinęs Mantas.

Dabar Mantas – fizikos mokytojas. Šviesti vaikus apie fizikos formules jis važinėja iš Vilniaus į Lentvarį ir kol kas pirmi mokslo metai jo negąsdina.

Panaši istorija ir Simonos. Biochemiją baigusią vilnietę išskėstomis rankomis būtų priėmęs bet kuris tokių specialistų ieškantis verslas. Tačiau Simona susiviliojo mokytojos darbu.

„Mano pačios aistra yra biologija, gyvoji gamta. Norėjau šita meile gamtai užkrėsti ir mokinius“, – prisipažino Simona.

Jeigu žmogus yra pabaigęs matematiką, chemiją, tai jis gali pradėti dirbti mokykloje, neturėdamas pedagogo kvalifikacijos.

Šiuo metu į mokyklas atėję dirbti profesionalai iš kitų sričių – labiau išimtis nei taisyklė. Tačiau netrukus viskas gali apsiversti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija plečia galimybes tapti mokytojais be pedagoginio išsilavinimo.

„Mums jau dabar trūksta mokytojų, ypač tam tikrose srityse – tikslieji mokslai, istorija, lietuvių kalba, literatūra. Artimiausiu metu jų trūks labai stipriai. Taigi mes nebegalime laukti“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ministerija praplečia sąrašą, pagal kurį bus galima dirbti mokytojais. Pavyzdžiui, biologijos nuo šiol galės mokyti ir medikas. Taip pat mažėja reikalavimų – pavyzdžiui, chemikas galės dirbti matematikos mokytoju, net jei tokių žinių ir neturi. Jam tereiks dirbti mokytoju ir tuo pačiu metu studijuoti matematiką. Chemikas, kuris jau šiek tiek turi matematikos žinių, studijose turės surinkti mažiau kreditų – ne 24, o 18.

„Jeigu žmogus yra pabaigęs matematiką, chemiją, turi 60 kreditų dalyko, tai jis šiandien gali pradėti dirbti mokykloje, neturėdamas pedagogo kvalifikacijos, bet tuo pačiu metu pradėdamas mokytis ir per dvejus metus jam yra reikalavimas įgyti pedagogo kvalifikaciją“, – aiškino J. Šiugždinienė.

Baiminamasi dėl švietimo lygio

Ar žmogus pakankamai kompetentingas dirbti mokytoju be pedagoginio išsilavinimo, galbūt net ir be dalykinio, turės nuspręsti mokyklos direktorius. Ministerija šios atsakomybės prisiimti nesiruošia.

Tas pasirengimas iš anksto, aiški kvalifikacija yra labai svarbi, kad mokytojas sugebėti vaikams perduoti to dalyko žinias.

„Jei kyla klausimų mokytojui, mes galime su juo padirbėti kartu. Visa tai galima išmokti – kaip struktūruoti savo pamoką, kaip bendrauti su mokiniais“, – komentavo Vilniaus Sietuvos progimnazijos direktorė Daina Valackienė.

Švietimo ekspertai baiminasi, kad kartelės nuleidimas gali pareikalauti daugiau valstybės lėšų, nei duoti realios naudos. Greitai įdarbinti be pedagoginio išsilavinimo, greitai iš mokyklų gali ir išsilakstyti.

„Ateina į mokyklas nepasirengę, neturintys praktinio pasirengimo. Jeigu jiems nėra duodama pakankamai pagalbos, jie labai greitai išeina, nes demotyvuojasi“, – kalbėjo VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė.

N. Putinaitė baiminosi, kad Lietuvoje gali nukristi ir švietimo lygis. Esą tą jau parodė amerikiečių pavyzdys.

„Amerikoje buvo tokių eksperimentų. Kai jie ieškojo mokytojų, priėmė bet ką ir pastebėjo, kad tas pasirengimas iš anksto, aiški kvalifikacija yra labai svarbi, kad mokytojas sugebėti vaikams perduoti to dalyko žinias“, – tvirtino N. Putinaitė.

Ministerija tikisi, kad palengvinus sąlygas per ateinančius dvejus metus pavyks pritraukti iki 800 mokytojų.

Taip ji komentavo plečiamas galimybes tapti mokytojais be pedagoginio išsilavinimo.

„Man atrodo, mes turime veikti, o ne guostis, kad yra bloga situacija visomis kryptimis. Jau privalėjome imtis veiksmų, bet veiksmų nebuvo. Tai mes imamės šitų veiksmų dabar ir tikrai negalime laukti“, – LRT radijui antradienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.

„Dabar bėdojame, kad trūksta mokytojų, bet jeigu dar bėdosime ilgiau, tai liksime tokioje situacijoje, kada nebus kam mokyti mūsų vaikų, ypatingai kaimuose ir rajonuose“, – pridūrė ji.

Naująja tvarka bus plečiamos galimybės ateiti mokytojauti profesionalams iš kitų sričių, jie pedagogo kvalifikaciją galės įgyti jau dirbdami mokykloje, per dvejus metus nuo darbo pradžios.

Dabar bėdojame, kad trūksta mokytojų, bet jeigu dar bėdosime ilgiau, tai liksime tokioje situacijoje, kada nebus kam mokyti mūsų vaikų, ypatingai kaimuose ir rajonuose.

Iki šiol pedagogo kvalifikacijos neįgiję asmenys į mokyklas ateiti galėjo tik tada, jeigu buvo baigę studijų programas, įtrauktas į reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašą. Kitų sričių profesionalai, pavyzdžiui, medikai, pradėti dirbti biologijos mokytojais galimybių neturėjo.

Dabar mokyklose galės dirbti aukštąjį nepedagoginį išsilavinimą turintys asmenys, studijų aukštojoje mokykloje metu surinkę bent 60 atitinkamo dalyko kreditų. Pavyzdžiui, jeigu asmuo studijuodamas aukštojoje mokykloje buvo surinkęs 60 matematikos dalyko kreditų, jis galės pradėti dirbti matematikos mokytoju, net jeigu jo studijų programa nėra įrašyta reikalavimų mokytojų kvalifikacijai apraše.

Numatyta ir daugiau išimčių mokytojų priėmimui palengvinti.

Pasak J. Šiugždinienės, naujoji tvarka atitinka šiuolaikines realijas.

„Pasaulis pasikeitė, šiuo metu mes visai kitaip įgyjame kvalifikacijas“, – sakė ministrė.

Jos teigimu, šiuo metu iš daugiau nei tūkstančio pedagogines studijas kasmet baigiančių žmonių mokytojais per pirmuosius metus įsidarbina apie 40 proc. absolventų, o penktadalis iš įsidarbinančiųjų eina dirbti į regionus.