Į ministeriją iškviestam ambasados atstovui išreikštas gilus susirūpinimas dėl Rusijos Valstybės Dūmoje svarstomo įstatymo projekto, kuriuo norima atšaukti 1989 metų SSRS liaudies deputatų priimtą sprendimą pripažinti slaptuosius Molotovo-Ribentropo pakto protokolus teisiškai nepagrįstais ir negaliojančiais, pranešė URM.

Kaip BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė Rasa Jakilaitienė, tai – koordinuotas visų trijų Baltijos šalių veiksmas.

Užsienio reikalų viceministras Dalius Čekuolis atkreipė dėmesį, kad bandomas reabilituoti dviejų diktatorių suokalbis buvo ne kartą pasmerktas ne tik tarptautinės bendruomenės, bet ir pačios Rusijos.

Taip pat jis išreiškė viltį, kad Dūmai užteks išminties atmesti projektą, grąžinsiantį šiandienos Rusiją atgal į totalitarinę praeitį.

Rusijos parlamente registruota iniciatyva atšaukti prieš tris dešimtmečius priimtą Ribentropo-Molotovo pakto pasmerkimą.

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrai pasirašė nepuolimo sutartį – vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą – ir slaptuosius protokolus.

Pagal juos, sovietai ir naciai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse pasidalijo Baltijos šalis ir Lenkiją į įtakos sferas. Netrukus po pakto pasirašymo prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, jo metu Baltijos šalys ir Lenkija buvo okupuotos.

L. Linkevičius sako šį klausimą aptaręs antradienį vykusiame Baltijos valstybių ir Lenkijos diplomatijos vadovų susitikime.

„Tai yra vienas iš daugelio, labai gaila, bet, matyt, ne paskutinis pavyzdys, bandymas falsifikuoti istoriją. Nuolat matome tuos pavyzdžius, tai – ir Dūmoje užregistruotas atitinkamas projektas“, – BNS sakė ministras.

Anot L. Linkevičiaus, su Latvijos, Estijos ir Lenkijos kolegomis sutarta „atidžiai stebėti situaciją“ dėl bandymų iškraipyti istorinius faktus. Tam dėmesio buvo skirta ir beveik prieš mėnesį Estijos pirmininkautame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos susitikime.

„Jei tas tęsinys bus, mes kategoriškai ryžtingai reaguosime koordinuodami veiksmus, kaip tai darėme ir iki šiol“, – kalbėjo ministras.

1989-aisiais Sovietų Sąjungos liaudies deputatų suvažiavimas priėmė nutarimą dėl Ribentropo-Molotovo akto „politinio ir teisinio įvertinimo“, kuriuo deputatai pasmerkė šį dokumentą ir pripažino negaliojančiu.

Dūmos deputatas, partijos „Tėvynė“ pirmininkas Aleksėjus Žuravliovas gegužės pabaigoje registravo siūlymą atšaukti šį politinį sprendimą. Politikas tvirtina, kad tai „neatitinka istorinio teisingumo principų“ ir buvo priimtas „tais metais augusio politinio nestabilumo, kurį lydėjo išorinių jėgų spaudimas, sąlygomis“.

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrai pasirašė nepuolimo sutartį – vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą – ir slaptuosius protokolus.

Pagal juos, sovietai ir naciai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse pasidalijo Baltijos šalis ir Lenkiją į įtakos sferas. Netrukus po pakto pasirašymo prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, jo metu Lietuva ir Lenkija buvo okupuotos.

Pastaruoju metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą yra pareiškęs, kad Lenkija yra atsakinga už kilusį Antrąjį pasaulinį karą, teisino Molotovo-Ribentropo paktą, teigdamas, jog Rusija neturėjo kitos išeities, kaip tik jį pasirašyti.

Tame pakte buvo 280 žodžių, pakeitusių Europos ir viso pasaulio istoriją, skaitydamas Sugiharos namuose paskaitą, sakė garsus britų istorikas Rogeris Moorhouse'as (jo knyga „Velniška sąjunga. Molotovo-Ribentropo paktas 1939-1941 m.“ 2015-aisiais pasirodė ir lietuvių kalba).

Paskaitoje Sugiharos namuose britų istorikas priminė, kad Antrojo pasaulinio karo iniciatorės ir agresorės buvo dvi – nacių Vokietija ir Tarybų Sąjunga, ir šiuos totalitarinius režimus siejo grobuoniški tikslai.

R. Moorhouse'as – britų istorikas, besigilinantis į Trečiojo reicho ir Lenkijos santykius Antrojo pasaulinio karo metu. Londono karališkosios istorijos draugijos ir Pileckio instituto Varšuvoje narys, Europos koledžo vizituojantis profesorius Natoline.

„Molotovo-Ribentropo paktą įprasta minėti jo pasirašymo dieną – rugpjūčio 23-iąją. Lietuvoje jis betarpiškai siejamas su 1940-ųjų birželio 15 dienos Lietuvos okupacija, tačiau iš tikrųjų paktas pradėjo „veikti“ 1939 m. rugsėjo 17 dieną, Sovietų sąjungai užpuolus jau su naciais kariaujančią Lenkiją. Dėl to „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ kaip minėtiną pasirinko šią datą, taip primenant, kad Antrojo pasaulinio karo iniciatoriai buvo du totalitariniai režimai: ne tik nacių, bet ir sovietų.

Sovietų invazija į rytinę Lenkiją padidino ir karo pabėgėlių srautus, kurių daugiau nei 30 000 priglaudė ir tuomet dar nepriklausoma Lietuva, tokiu būdu jusdama pakto veikimą anksčiau nei įvyko pačios Lietuvos okupacija“, – naujienų agentūrai ELTA pirmadienį paaiškino Sugiharos fondo valdybos narė Birutė Garbaravičienė.

Po britų istoriko paskaitos Sugiharos namuose įvyko diskusija „Molotovo-Ribentropo paktas 80-ties metų perspektyvoje. Centrinės Europos patirtys“, kurioje dalyvavo dr. Bronius Makauskas, prof. Egidijus Aleksandravičius, dr. Simonas Strelcovas (moderavo dr. Linas Venclauskas). Kalbėdami apie Molotovo-Ribentropo pakto reikšmę ir įtaką, diskusijos dalyviai teigė matantys paktą ne tik kaip tiesioginį kelią į 1940-ųjų Lietuvos okupaciją. Interpretuodami paktą platesniame kontekste, priminė, kad pakto veikimą Lietuva pajuto anksčiau nei 1940-ųjų okupaciją, o jo tiesioginės įtakos bei reikšmės regione jaučiamos ir šiandien.

Renginį organizavo „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“, bendradarbiaudamas su Lietuvos užsienio reikalų ministerija bei Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje.

Viešoji įstaiga „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ įkurta 1999 m. gruodį Lietuvos ir Belgijos intelektualų ir verslininkų pastangomis – prof. Egidijaus Aleksandravičiaus, politiko ir verslininko Ramūno Garbaravičiaus bei verslininko Freddie Opsomerio, primena ELTA.

Fondo iniciatoriai siekė sutelkti intelektines pastangas ir lėšas, kad Lietuvoje būtų įamžintas Japonijos diplomato Čiunės Sugiharos atminimas. Č. Sugiharos vardas greta tuomečio Nyderlandų garbės konsulo Kaune Jano Zwartendijko ir kitų negausių pasaulio valstybių diplomatų, kurie ryžosi padėti mirties akivaizdoje atsidūrusiems Europos žydams, vardų primena dabarties kartoms grėsmes, slypinčias žmonijos prigimtyje, rodo tolerancijos, gerumo ir teisingumo pavyzdį.

Premjeras Algirdas Butkevičius drauge su Latvijos ir Estijos Vyriausybių vadovais sekmadienį Palangoje paminėjo Baltijos kelio 26-ąsias metines, taip pat prisiminė Baltijos šalims tragiškas pasekmes atnešusį Molotovo-Ribentropo paktą, kuriuo stalininė Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija neteisėtai pasidalijo Europą ir panaikino Baltijos šalių nepriklausomybę.

„Nepaisant skaudžios praeities, šiandien džiaugiuosi, jog prieš 26 metus trijų kaimyninių valstybių žmonės susikibo rankomis ir pareikalavo laisvės ir demokratijos mūsų valstybėms ir žmonėms. Po ilgų metų galime drąsiai sakyti, jog kartu mes nuėjome ilgą kelią. Šiandien mes turime kitokį Vilnių, Rygą ir Taliną – tikrus europinius miestus, modernias Europos Sąjungos sostines“, – Vyriausybės kanceliarijos spaudos tarnybos pranešime sakė A.Butkevičius.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai šį savaitgalį dalyvauja Baltijos Ministrų Tarybos neformaliame Ministrų Pirmininkų susitikime Palangoje, kurio metu aptariami mūsų šalims aktualūs klausimai.

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietija ir Sovietų Sąjunga susitarė pasidalyti Rytų Europos teritorijas pagal dvišalės nepuolimo sutarties – vadinamojo Molotovo-Ribentropo pakto – slaptuosius protokolus.

1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias pakto pasirašymo sukaktuves, per protesto akciją, pavadintą Baltijos keliu, apie du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis sudarydami gyvą daugiau kaip 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline.

Sekmadienį Lietuvoje minimos Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Rytų Europą padalijusio nacių ir sovietų pakto bei Baltijos kelio metinės.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, rugpjūčio 23-oji Lietuvos atmintyje „yra labai skaudi, tačiau kartu ji teikia šviesią viltį ir ryžtą“.

„Niekada nepamiršime, kaip prieš 76 metus Molotovo-Ribentropo paktu tapome niekšingų mainų objektu, buvome ilgam pavergti, bet laisvės troškimas liko nenugalėtas. Todėl šiandien didžiuojamės prieš 26 metus išėję į Baltijos kalią, tapusį nacionalinio išsivadavimo proveržiu. Taip pat prisimename išskirtinę mūsų disidentų drąsą. Tai jie prieš 28 metus šią dieną prie Adomo Mickevičiaus paminklo pirmieji viešai pasmerkė brutalius slaptuosius susitarimus“, - sakė prezidentė.

“Prieš 26-erius metus milijonus širdžių sujungęs Baltijos kelias tapo mūsų vilties, vienybės ir drąsos simboliu. Šiandien kaip niekada anksčiau suvokiame, kokia brangi yra laisvė. Todėl kiekvienas saugokime ją”, - pabrėžė D.Grybauskaitė.

Pasak Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės, prieš 26-erius metus Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai nepaisydami kylančios grėsmės ir ateities nežinomybės buvo tikri, kuriuo keliu pasukti.

„Milijonai žmonių oriai ir atsakingai pasirinko Laisvės kelią. Per tris Baltijos valstybes nusidriekusi simbolinė gyva grandinė buvo drąsių širdžių deklaracija pasauliui, kad esame tvirtai pasiryžę apginti savo prigimtinę teisę gyventi laisvi ir nepriklausomi savo tėvų bei protėvių žemėje“, - Seimo kanceliarijos išplatintame pranešime teigė L.Graužinienė.

Sekmadienį šią dieną kartu Lietuvos pajūryje paminės trijų Baltijos šalių premjerai, Estijoje atminimo renginiuose dalyvaus naujasis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).

Vilniaus arkikatedros bazilikoje bus aukojamos Šv. Mišios, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune rengiamas kariliono varpų muzikos koncertas ir iškilmingas minėjimas.

Pirmadienį į žygį per tris Baltijos valstybes bus išlydėta aštuonių dviratininkų mėgėjų grupė, kurią sudaro Europos Sąjungos institucijų darbuotojai, kitų ES šalių piliečiai.

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietija ir Sovietų Sąjunga susitarė pasidalyti Rytų Europos teritorijas pagal dvišalės nepuolimo sutarties – vadinamojo Molotovo-Ribentropo pakto – slaptuosius protokolus.

1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias pakto pasirašymo sukaktuves, per protesto akciją, pavadintą Baltijos keliu, apie du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis sudarydami gyvą daugiau kaip 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline.

Šiemet Estijai organizuojant Europos totalitarinių režimų aukų atminties dienos minėjimui skirtus renginius, į juos šį savaitgalį atvyksta aštuonių Europos šalių Vyriausybių atstovai, o ministrų lygiu bus atstovaujama tik Lietuvai ir pačiai Estijai.

Lietuvos teisingumo ministras Juozas Bernatonis ir kitų šalių atstovai sekmadienį Taline totalitarinių režimų aukas pagerbs padėdami gėlių prie Laisvės paminklo bei dalyvaus Okupacijos muziejuje vyksiančioje atminimo dienai skirtoje konferencijoje. Joje bus svarstoma, kaip geriau jaunąją kartą supažindinti su totalitarinių režimų padarytais nusikaltimais.

Anot J.Bernatonio, derėtų pasvarstyti, ar nereikėtų kitais metais šios tragiškos atminties dienos paminėti Briuselyje, nes iki šiol šie renginiai buvo organizuoti tik Vidutio ir Rytų Europos valstybių sostinėse.

„Briuselio atsiradimas tarp Europos totalitarinių režimų aukų atminties dienos minėjimo renginių organizatorių pademonstruotų visos Europos, o ne tik kelių šalių dėmesį šiai skaudžiai temai ir neabejotinai išplėstų dalyvių geografiją“, - pranešime spaudai teigė J.Bernatonis.

Kaip BNS informavo ministerija, tarp Taline vyksiančių renginių dalyvių bus du ministrai - Estijos ir Lietuvos, tuo metu dar septynioms šalims - Latvijai, Vengrijai, Lenkijai, Gruzijai, Čekijai, Portugalijai ir Slovakijai - atstovaus žemesnio rango Vyriausybių pareigūnai.

Politologas Kęstutis Girnius sako, kad neįstengiant prisikviesti daugiau aukšto rango svečių, šis minėjimas praranda svorį, ir derėtų spręsti, ar neatsisakyti panašių renginių.

„Jeigu rengiama valstybiniu lygiu ir neatvyksta atitinkamo rango pareigūnai, tai manau, kad reikėtų pagalvoti apie galimybę atsisakyti to, nes tai gali tapti Maskvos propaganda - esą net pačios valstybės žino, kad čia nesvarbus minėjimas. Jei nesiseka nors latvių įtikinti, reikėtų svarstyti galimybę šitą minėjimą perleisti į nevalstybinių organizacijų rankas“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius.

Kitas politologas Nerijus Maliukevičius savo ruožtu apgailestauja, kad nesikeičia Vakarų požiūris į sovietų nusikaltimus.

„Tai parodo tam tikrą požiūrį Vakaruose į šitą istorinę datą, panašu, kad net ir šių dienų aktualijomis - esant viešam vakariečių supratimui dėl dabartinio Putino režimo grėsmės - požiūris į sovietų nusikaltimus nepasikeitė. Tai buvo Baltijos valstybių didysis iššūkis iškelti ir parodyti tą problemą - kad ne visi totalitariniai režimai buvo vienodai įvertinti, bet situacija šita prasme nepasikeitė. Čia nėra naujiena, naujiena būtų, jeigu būtų atstovaujama kitokiu lygiu ir būtų parodytas tas viešas dėmesys“, - BNS teigė VU TSPMI dėstytojas N.Maliukevičius.

Europos totalitarinių režimų aukų atminties dienos minėjimo renginiais Estija tęsia 2011 metais Europos Sąjungos (ES) teisingumo ministrų įtvirtintą tradiciją. Sprendimas ES mastu pagerbti totalitarinių režimų aukų atminimą priimtas Vengrijos, Lenkijos ir Lietuvos iniciatyva, Vengrijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu. ES Tarybos sprendimu totalitarinių režimų atminties diena minima kasmet rugpjūčio 23-ąją, Molotovo – Ribentropo pakto pasirašymo dieną. Šią dieną valstybės narės kviečiamos savo istorijos kontekste pažymėti totalitarinių diktatūrų aukų atminimą.

Sovietų Sąjunga ir Vokietija vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus, kuriais neteisėtai pasidalijo Europą, pasirašė 1939-aisiais. Šis paktas lėmė Baltijos šalių nepriklausomybės praradimą.

Lietuva dėl dviejų totalitarinių režimų - sovietinio ir nacistinio - nusikaltimų prarado maždaug trečdalį savo gyventojų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį per Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vizitą Maskvoje teisino liūdnai pagarsėjusį nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos sutartį pasidalyti Rytų Europą.

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietija ir Sovietų Sąjunga susitarė pasidalyti Rytų Europos teritorijas pagal dvišalės nepuolimo sutarties – vadinamojo Molotovo-Ribbentropo (Molotovo-Ribentropo) pakto – slaptuosius protokolus.

„Kai SSRS suvokė, kad ją palieka akis į akį su hitlerine Vokietija, ji ėmėsi žingsnių, turėjusių neleisti kilti tiesioginiam susidūrimui. Ir buvo pasirašytas šis (Molotovo-Ribbentropo) paktas. Šia prasme laikausi tos pačios nuomonės kaip mūsų kultūros ministras, kad ta sutartis turėjo prasmę, užtikrinant Sovietų Sąjungos saugumą“, – V.Putinas sakė per spaudos konferenciją, atsakydamas į vieno žurnalisto klausimą.

Prezidentas buvo paprašytas pakomentuoti kultūros ministro Vladimiro Medinskio pasisakymus, giriančius sovietų diktatoriaus Josifo Stalino diplomatiją.

Jis pabrėžė, kad Sovietų Sąjunga buvo priversta pasirašyti tą sutartį po to, kai 1938 metais Didžioji Britanija, Prancūzija ir Italija pasirašė Miuncheno sutartį su Adolfu Hitleriu, sužlugdžiusią Maskvos viltis, kad bus sukurtas bendras frontas prieš nacius.

Jis taip pat sakė, kad Lenkija, kurios teritoriją prasidėjus Antrajam pasauliniam karui okupavo nacių ir sovietų pajėgos, anksčiau pati vykdė aneksavimo politiką.

„Primenu, kad pasirašius atitinkamą Miuncheno sutartį Lenkija pati ėmėsi veiksmų, siekdama aneksuoti dalį Čekijos (tuometės Čekoslovakijos) teritorijos. Nutiko taip, kad po (Molotovo-Ribbentropo) pakto ir Lenkijos padalijimo (Varšuva) pati tapo auka tos politikos, kurią mėgino vykdyti Europoje“, – sakė Kremliaus vadovas.

Molotovo-Ribbentropo paktas buvo pasirašytas po to, kai Sovietų Sąjunga nesėkmingai „daug kartų mėgino sukurti antifašistinį bloką Europoje“, pabrėžė V.Putinas, kuris anksčiau tą sutartį yra pasmerkęs kaip neetišką.

„Šiandien suprantame, kad bet kokios formos susitarimas su nacių režimu nepriimtinas moralės požiūriu ir neturėjo jokių galimybių būti įgyvendintas“, – V.Putinas 2009 metais rašė vieno Lenkijos dienraščio paskelbtame straipsnyje, minint Antrojo pasaulinio karo pradžios 70-ąsias metines.

A.Merkel savo ruožtu sekmadienį pasmerkė tą patką ir jo slaptuosius protokolus, pagal kuriuos buvo padalyta Lenkija, o Baltijos šalys buvo perleistos Maskvai. Kanclerė taip pat pripažino, kad istorinė atsakomybė dėl Antrojo pasaulinio karo tenka Vokietijai.

„Mano požiūriu, Molotovo-Ribbentropo paktą sunku suprasti, jeigu neatsižvelgiama į papildomą slaptąjį protokolą, – sakė ji. – Remdamasi šiuo požiūriu, manau, kad tai nebuvo teisinga – tai buvo atlikta neteisėtu pagrindu.“

Vokietijos lyderė apsilankė Maskvoje kitą dieną po to, kai ji kartu su kitų Vakarų šalių lyderiais ignoravo didžiulį karinį paradą Raudonojoje aikštėje, minint pergalės prieš nacistinę Vokietiją 70-ąsias metines.

Tačiau A.Merkel pagerbė per karą žuvusius Sovietų Sąjungos žmones, kartu su V.Putinu padėjusi vainiką Nežinomo kareivio kapo memoriale prie Kremliaus sienų.

Pusšimtį metų trukusi sovietų okupacija Lietuvoje sužalojo ne vien ją esamuoju laiku išgyvenusias kartas. "Nors sovietinė okupacija jau seniai baigėsi, bet jos pasėta baimė ir nepasitikėjimas savo jėgomis liko ir persidavė daliai jaunimo", – pastebėjo Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvos istorijos magistrantas Simonas Jazavita, vienas tarptautinės konferencijos "Sunkus kelias į laisvę" dalyvių. Molotovo–Ribbentropo pakto 75-mečiui ir Baltijos kelio 25-mečiui skirtas renginys vakar vyko Istorinėje prezidentūroje Kaune.

"Šią konferenciją rengėme dėl to, kad jaunajai kartai primintume, kad laisvę reikia saugoti, apie tai kalbėti, ypač Ukrainos įvykių šviesoje", – kalbėjo viena renginio iniciatorių Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Edita Gudišauskienė. Molotovo–Ribbentropo paktas mūsų tautai turėjo ypač skaudžių padarinių: praradome nepriklausomybę, milijonai lietuvių buvo ištremta į Sibirą, prasidėjo partizaninis karas.

Vytautas Landsbergis

Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Sąjūdžio garbės pirmininkas

Kai susiduriame su politiniu sąmokslu, labai svarbu vertinti tiesiai ir teisingai. Tai yra pirmiausia svarbiausia vartoti teisingus žodžius. Šiandienė Rusijos agresija prieš Ukrainą reikšminga tuo, vargšas pasaulis bijo kalbėti teisingais žodžiais. Tam, be abejo, reikia teisingai galvoti. Stalino ir Hitlerio sąmokslą užgrobti suverenias šalis lydėjo neišmatuojamos nelaimės bei nusikaltimai. Žudikai, atšventę pergalę jungtiniu kariniu paradu, vėl susitiko dalytis grobį. Paradoksalu, kad agresyvus grobikiškas karas, jo sumanymas ir inicijavimas kaip didžiausias pamatinis karo nusikaltimas yra nutylėtas, pridengtas. Jo realizavimas žemės grobimo ir bejėgių žmonių masinis naikinimas, nors visuotinai smerkiamas iki dabar, traktuojamas absoliučiai selektyviai. Kulka į pakaušį tebevertinama skirtingai. Pagal tai, ar ją paleido esesininkas ar NKVD. Tik tie baisieji darbai, kuriuos darė karą pralaimėjusieji, buvo iškelti, pasmerkti, o kaltininkai pakarti. Analogiški darbai, kuriais nusikalto karo laimėtojai – Sovietų Sąjunga ir jos raudonieji fiureriai – nepasmerkti. Iš esmės net nenagrinėti kaip karo nusikaltimai. Nesulaukta ir Rusijos valstybinio apgailestavimo. Stiprėjo ir viešpatavo tarptautinė veidmainystė su labai giliais padariniais. Ji norėtų laimėti ir dabar. Pažvelkime į Ukrainą. Ko verta demokratinė Europa? Vladimiras Putinas perėmė Hitlerio estafetę. Rusijos kariniai ruporai ėmė teisinti net Hitlerį: jis buvęs visai geras, kol užpuolė Rusiją. Klesti Stalino kultas. Kremliaus aplinkoje skamba įžūlūs šantažo balsai: nespauskite, nežeminkite Rusijos, nes susilauksite pasaulinio karo, kaip tada, kai spaudėte Hitlerį. Pataikavimas V.Putinui taip pat turi ribas. Kaip tik pataikavimas, o ne kvietimas liautis melavus, gresia karu. Šiandien kaip tik mestas naujas iššūkis – visai atvira Rusijos karinė invazija. Kai Rusija žengė stalinistiškai atgal, Vakarai jos nestabdė, o demonstravo begalinį naivumą. Dabar susidrovėjus kalbama apie kažkokią vietinę Ukrainos krizę, užuot įvardijus, kas yra kas. Tuščios kalbos, ar jau prasidėjo trečiasis pasaulinis karas. Karas yra vienas ir su pertraukėlėmis vyksta jau šimtą metų.

Vytautas Jokubauskas

Humanitarinių mokslų daktaras, Klaipėdos universiteto, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas

1939 m. rugpjūčio 23 d. stalinistinė Sovietų Sajunga ir nacistinė Vokietija pasidalijo Vidurio Rytų Europos tautas, o rugsėjo 28 d. dalybas pakartojo. Kaip paprasta: keliasdešimčia tūkstančių kvadratinių kilometrų teritorijos su keliais milijonais žmonių du totalitariniai režimai ėmė ir susikeitė. Panašiai kaip kolekcininkai sendaikčių turguose keičiasi pašto ženklais, monetomis ar kitais jų kolekcionuojamais niekučiais. Tokiam elgesiui randama net pateisinimų – pvz., geopolitinė būtinybė, sovietų siekis pastumti sieną į Vakarus, pasiruošti atremti Vokietijos puolimą ir t. t. Kartais konstatuojame, kad Lietuva 1939–1940 m. nieko negalėjo pakeisti, ne jos politikų ir diplomatų valioje buvo daryti įtaką didžiųjų valstybių politiniams žaidimams. Alternatyvų buvo, bet bet kokiu atveju visos jos vedė į karinį pasipriešinimą. Tikriausiai jokios kitos tautos kaip lietuviai ir lenkai taip gerai nežino savo kaimynų pomėgio mus dalytis, lyg būtume jų nuosavybė. Per 219 metų (1795–2014 m.) Lietuva laisva buvo tik 46 metus. Išties turime dėl ko nerimauti, suklusti, prisiminti ir priminti kitiems. Šiandien Ukraina yra ta šalis dėl kurios Europai ir JAV tenka apsispresti. JAV ir Didžioji Britanija kartu su Rusija yra garantavusi Ukrainos teritorinį vientisumą ir valstybingumą, o Ukraina mainais atsisakė branduolinio ginklo. Bet viena iš garantijas teikusių šalių 2014 m. jau okupavo dalį Ukrainos ir gviešiasi į dar didesnį jos teritorijos gabalą.

Marcela Salagean

Babes-Bolyai universiteto Istorijos ir filosofijos fakulteto profesorė (Rumunija)

Konferencijoje norėjau išgirsti apie Molotovo–Ribbentropo paktą iš skirtingų pozicijų. Rumunijai turėjo dar didesnės įtakos nei Lietuvai, bet mūsų šalyje žmonės apie tuos įvykius šneka ne taip daug kaip pas jus. Taip yra dėl to, kad didieji padariniai pasijuto ne iš karto, o kiek vėliau. Ši data minima ir pas mus, bet ne tokiais mastais kaip Lietuvoje.

Simonas Jazavita

Kauno miesto muziejaus edukatorius, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvos istorijos magistrantas

Skaudžiausi Lietuvos istorijos įvykiai – holokaustas, pokario represijos ir didvyriškas partizaninis karas buvo išprovokuoti šio totalitarinių režimų sąmokslo. SSRS ir Vokietijos sutarties ir visų po jos sekusių tragiškų įvykių padarinius matome ir dabar. Tai abejingumas, ryžto ir drąsos kovoti su neteisybe stoka. Nors sovietinė okupacija jau seniai baigėsi, bet jos pasėta baimė ir nepasitikėjimas savo jėgomis liko ir persidavė daliai jaunimo. Niekada nekovojęs dėl savo laisvės jaunimas dažnai nemoka jos vertinti, todėl susidūręs su sunkumais kaltę neretai suverčia ir savo tėvynei. Atsivėrusios sienos neretą paskatina paieškoti laimės svetur, o ir tarp likusiųjų neretai pasigirsta pesimistinių kalbų. Džiugina daugybė iniciatyvų jaunimui suprantama kalba minėti Baltijos kelią. Vis didėjantis patriotinių renginių populiarumas, vertybiškai tvirta jaunimo pozicija įvykių Ukrainoje atžvilgiu rodo didelį jaunimo potencialą ir entuziazmą ne tik pažinti savo istoriją, bet ir mylėti savo tėvynę čia ir dabar. Svarbu nepamiršti, kad jaunimą, ypač pačius mažiausius, kartais reikia tinkamai sudominti. Dirbdamas muziejuje pastebiu, kad dažnai atėję į edukacinius užsiėmimus moksleiviai rodo norą toliau domėtis savo miesto ir šalies istorija. Verta prisiminti, kad nors didžiosios šalys visada stumdė ir stumdys šachmatų figūrėles pasaulio geopolitiniuose žaidimuose, bet, kaip įrodė Baltijos kelias, vieninga ir pozityviai nusiteikusi labai daug gali ir maža šalis. Nedera užmiršti išmintingų Senekos žodžių: "Kiekvienas myli savo tėvynę, ne todėl, kad ji didelė, bet todėl, kad sava." Jaunimui žodžiai "tėvynė" ir "nepriklausomybė" galbūt suprantami kitaip nei vyresniesiems, tačiau vis tiek yra labai brangūs.

Arūnas Vyšniauskas

Vilniaus universiteto Naujosios istorijos katedros vyresnysis mokslo darbuotojas

Priimant valstybių istoriją pakeitusius sprendimus buvo kuriami žemėlapiai. Juose atsispindi, kokie tuo metu buvo svarstomi dalykai. Iki šiol į kartografinius nacių – sovietų paktų aspektus nebuvo labai gilinamasi. Šiuo metu daug tokių žemėlapių vis dar yra nepaviešinti, dūla archyvuose. O gaila, nes su kiekvienu paskelbtu šaltiniu tampa aiškiau suprasti vokiečių turėtus planus, strategiją. Žinant užkulisius, lengviau pamatyti, kaip be jokių skrupulų buvo dalijamasi kitų valstybių teritorija, visiškai neatsiklausiant gyventojų. O tai ir yra tai, dėl to turėtume smerkti tokius paktus. Pavyzdžiui, iš žemėlapių aišku, kad Vokietija yra prašiusi atiduoti gerokai daugiau Lietuvos: dalį Žemaitijos, brėžė liniją net iki Kauno, jį palikdami sovietų pusėje. Tačiau Stalinas su tuo nesutiko. Vokiečiams pavyko pasiimti tik mažą gabaliuką. Įdomu tai, kad žemėlapis, pagal kurį dalis lietuviškos užnemunės buvo atiduota Vokietijai, penkias dienas yra buvęs Kaune.