Tai buvo arši kova dėl pinigų – mergina kategoriškai atsisakė sugrąžinti jai į banko sąskaitą nuolat pervedamas lėšas, nes esą buvęs draugas jai buvo sakęs, jog „už paslaugas“ gautų pinigų nereikės grąžinti.

„Viską galiu atiduoti, nes myliu“, – dabar jau buvusio draugo atsiųsta žinute bandė dangstytis mergina.

Bet nesėkmingai – supratęs, kad buvusi draugė nesugrąžins pinigų, vyras kreipėsi pagalbos į teisininkus, kurie nurodė tik vieną kelią, kaip susigrąžinti savo pinigines lėšas. Taip netrukus teisme atsidūrė ieškinys, kuriame emigrantas iš buvusios savo draugės prašė priteisti 6 tūkst. 140 eurų skolą. Tiesa, tai nebuvo visa pinigų suma, kurią vyras per metus buvo davęs merginai – kartais jis merginai duodavo grynaisiais, o keletą kartų pervesdamas pinigus į merginos banko sąskaitą buvo nurodęs, jog tai yra dovana. Visuose kituose bankiniuose pervedimuose vyras buvo užrašęs, jog pervedami pinigai yra „paslauga“.

Kreipdamasis į teismą vyras nurodė, kad su uteniške susipažino dar 2019 m. pavasarį Vokietijoje, kur jis dirbo.

Asociatyvi freepik.com nuotr.

„Bendraujant mergina nurodė, kad turi finansinių sunkumų, nesėkmių, todėl sutarėme, jog jai paskolinsiu pinigų, – sakė jis. – Paskolų sutarčių nesudarėme, nes skolinamos pinigų sumos nebuvo didelės.“

Vyras sakė, kad bendraudamas su uteniške įgavo jos pasitikėjimą, todėl šiai prašant periodiškai pervesdavo ir grynais pinigais skolindavo įvairias pinigų sumas.

„Jai pinigų reikėjo asmeniniams poreikiams tenkinti dėl automobilio lizingo ir kitų reikmių“, – anot vyro, mergina nuolat rašydavo apie kokią nors jai kylančią problemą, kuriai išspręsti vis reikėdavo pinigų, ir klausdavo, ar šis galėtų padėti.

Vyro teigimu, netrukus jo ir merginos santykiai tapo artimesni, tačiau jis ne kartą šiai esą buvo užsiminęs, kokią pinigų sumą ši yra skolinga. Anot jo, mergina niekada nesikratė skolos naštos ir žadėjo pinigus sugrąžinti, kai tik galės, juo labiau, kad skolindamas vyras nebuvo nurodęs, iki kada ši privalo su juo atsiskaityti.

„Mes nevedėme bendro gyvenimo ir ūkio, tačiau aš tikėjausi didesnio dėmesio, bet viskas pasikeitė prieš pat Kalėdas, kai ji ėmė keistai elgtis, ėmė manęs vengti, nebenorėjo pas mane atvažiuoti, nuolat teisindavosi, kad blogai jaučiasi arba serga“, – vyro teigimu, dar vėliau mergina ėmė vengti jo skambučių, taip pat neatsakydavo ir į elektroninius laiškus.

Kai suskaičiavau, kiek ji yra skolinga, ir pasakiau apie 6 140 Eur skolą, mergina apie tai nieko nenorėjo girdėti ir pasakė, kad jai paskolintų pinigų nebeatgausiu.

Taip poros santykiai praėjusių metų sausį nutrūko, todėl vyras merginos paprašė jam sugrąžinti paskolintus pinigus.

„Kai suskaičiavau, kiek ji yra skolinga, ir pasakiau apie 6 140 Eur skolą, mergina apie tai nieko nenorėjo girdėti ir pasakė, kad jai paskolintų pinigų nebeatgausiu“, – vyras teisme teigė, kad prašo iš merginos priteisti tik tuos pinigus, kurie mokėjimo pavedime buvo nurodyti kaip „paslauga“, o kitų lėšų, kuriuos buvo perduotos kaip dovana, jis nesiekia atgauti, nes supranta, jog to nepavyks įrodyti.

Tuo metu mergina aiškino, kad neprivalo sugrąžinti pinigų.

„Mes buvome pora, o po išsiskyrimo jis iš keršto bando išsireikalauti pinigus, kuriuos pats savo noru pervedė“, – teisme nurodė mergina.

Ji taip pat pasakojo, kad su dabar jau buvusiu draugu susipažino Vokietijoje, bet čia emigrantės duona nebuvo skalsi, todėl sugrįžo atgal į Lietuvą: „Santaupų daug neparsivežiau, o reikėjo išlaikyti lizingu įsigytą automobilį, padėti tėvams, taip pat turėjau ir kitų įsiskolinimų.“

Uteniškė sakė, kad grįžus į gimtinę iš karto nepavyko susirasti darbo, todėl su ja artimai bendravęs emigrantas pasisiūlė padėti ir paskolinti pinigų. „Iš pradžių nenorėjau skolintis, nes nežinojau, ar pavyks įsidarbinti ir grąžinti, tačiau jis nesakė jokių sąlygų dėl paskolinimo, o iš vėlesnių pokalbių supratau, jog grąžinti reikės tokią sumą, kokią pasiskolinau – nė centu daugiau, – kalbėjo mergina. – Vasarą, kai tapome labai artimi ir pradėjome bendrauti kaip pora, draugas savo valia pervesdavo pinigų, jog galėčiau susimokėti mokesčius. Aš jam ne kartą buvau sakiusi, kad pinigus sugrąžinsiu, tačiau jis sakė, jog esame pora ir jis man perduotų pinigų nelaiko skola, o tie pinigai, kuriuos jis man perdavė iki tampant pora, jau yra pamiršti.“

Anot merginos, artimos draugystės metu vyras ne tik ją rėmė finansiškai, bet ir dovanojo įvairias dovanas, labai norėjo, kad ši atrodytų kuo gražiau ir net rūpinosi, jog ji būtų pasipuošusi, bei esą nuolat kartodavo, jog pinigų nereikės sugrąžinti.

„Jis ne kartą man sakė, kad dėl to nesijaudinčiau, o kadangi mus siejo intymūs santykiai, buvau įsitikinusi, kad man nereikės sugrąžinti pinigų – juk mūsų santykiai buvo paremti artima intymia draugyste, ateities planais, važinėjimu pas vieno kito tėvus ir kt.“, – mergina tikino, kad iš draugo niekada nebūtų priėmusi jo pinigų, jeigu būtų žinojusi, jog šiuos reikės sugrąžinti.

„Juk mano materialinė padėtis buvo itin sunki, aš to net neslėpiau, nuolat jam kartodavau, kad negalėsiu sugrąžinti tų pinigų, kuris man perveda į banko sąskaitą, o jis man sakydavo, jog ir nereikia, jam tereikia tik meilės ir švelnių žodžių“, – aiškino ji.

Bet vieną dieną viskas baigėsi, nes, kaip paaiškėjo, mergina užmezgė artimus santykius su vyro draugu. Tiesa, mergina tikino, jog dėl to yra kaltas tik dabar jau buvęs jos draugas.

Asociatyvi freepik.com nuotr.

„Aš su juo nutraukiau santykius dėl šio nesugyvenamo būdo, todėl dabar jis man kerštauja, – sakė ji. – Manau, jis yra įskaudintas, nes aš nutraukiau intymius santykius ir pradėjau artimai bendrauti su jo draugu, su kuriuo aš dabar gyvenu ir mes auginame bendrą vaiką.“

Tokie buvusios draugės žodžiai kaip reikiant įskaudino ją į teismą padavusį vyrą.

„Nėra jokių įrodymų apie mano nesugyvenamą būdą, kurį ji įvardijo kaip santykių nutraukimo pagrindą, – sakė jis. – Mes nustojome bendrauti tada, kai sužinojau, kad ji laukiasi nuo kito vyro vaiko, ir puoselėti ar kurti artimesnius santykius nebebuvo prasmės.“

Civilinį ginčą dėl skolos sugrąžinimo išnagrinėjęs teismas stojo į pinigus skolinusio vyro pusę – jis teisėjams net pateikė susirašinėjimus su buvusia drauge, kuri ne kartą patvirtino, jog pasiskolintus pinigus sugrąžins.

„Visuomenėje priimtina, kad draugystės pradžioje asmenys bendrauja, vertina ir sprendžia ar nori kurti bendrą ateitį, artimesnių santykių, ar sutampa požiūris į gyvenimą, charakteriai, pomėgiai, ir kt., – nurodė bylą išnagrinėjęs teismas. – Šalių teikti paaiškinimai, pateikti susirašinėjimo duomenys, kitos bylos aplinkybės suponuoja išvadą, kad po pažinties tarp šalių atsirado bendravimas ir užsimezgė draugystė, tačiau negalima konstatuoti, jog šalių santykiai buvo itin artimi ir bendravimo laikotarpiu ginčo šalys nebuvo tik draugai. Bylos duomenimis, jie bendraudavo, susitikdavo, vaikščiodavo kartu ir leisdavo laisvalaikį, ieškovas aplankė atsakovę, kai ši sirgo. Visgi, byloje pateiktų duomenų visuma neleidžia konstatuoti, jog šalių pažinties pradžioje susiklostę tarpusavio turtiniai santykiai ir jų pobūdis per visą jų bendravimo laikotarpį transformavosi į tokius, kurie būdingi artimiems vyro ir moters kaip poros santykiams.“

Jis ne kartą man sakė, kad dėl to nesijaudinčiau, o kadangi mus siejo intymūs santykiai, buvau įsitikinusi, kad man nereikės sugrąžinti pinigų.

Anot teisėjų, vyras ir mergina kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio, taip pat įrodymų dėl konkrečių bendrų planų ateičiai, gyvenimui kartu ar pan., nepateikė, o teikti paaiškinimai, buvimas kartu ir planai į ateitį labiau buvo abstraktaus pobūdžio dėl laisvalaikio leidimo ir bendravimo bei tikėtino siekio tapti dar artimesniais.

„Įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo atsiradęs abipusis kaip poros rūpestis vienas kitu, nėra“, – teismas pažymėjo, jog jų tarpusavio santykiai nebuvo tiek artimi kaip asmenų poroje, juo labiau, kad vėliau mergina nuo kito vyro susilaukė vaiko.

Pasak teismo, bylą iškėlęs vyras nurodė, kad buvusiai draugei buvo perdavęs apie 7 tūkst. Eur, kurių dalis buvo suteikti kaip dovana, šių aplinkybių neginčijo ir mergina. „Nors tarp šalių rašytinės formos paskolos sutartis ar sutartys sudarytos nebuvo, tačiau net jei šalis sieja draugystės santykiai, tai nepaneigia, kad šalis gali sieti ir paskoliniai santykiai“, – teismo teigimu, šioje byloje ginčo dėl pervestų pinigų nebuvo, taip pat atsakove patraukta mergina neneigė, kad pažinties su ieškovu pradžioje ji savo asmeniniams poreikiams skolinosi pinigų, bet vėlesniu draugystės laikotarpiu esą tai buvo paties ieškovo iniciatyva duoti pinigai ir nesutinka, kad yra skolinga bei nepripažįsta, jog priimdama pinigus, buvo įsipareigojusi juos grąžinti.

Bene pagrindiniu įrodymu, jog mergina buvo įsipareigojusi sugrąžinti pinigus, buvo vyro pateikti susirašinėjimai – mergina savo draugui rašydavo, kad turi finansinių problemų, nes baigiasi paskolos už automobilį sumokėjimo terminas, nurodydavo, kokią sumą bankui reikia sumokėti, o kai šis paklausdavo, ar pervesti pinigų, mergina atrašydavo, kad „gali pervesti“ ir nusiųsdavo savo banko sąskaitos duomenis.

„Iš ieškovo atsakymų matyti, jog jis nurodydavo galintis paskolinti; konkrečiai klausdavo, kokios sumos reikia; ar paskolinti; ar pervesti; nurodo, jog grąžinti atsakovė galės, kai gaus algą, dirbs, – pažymėjo teismas. – Pateiktuose susirašinėjimo duomenyse ieškovas du kartus yra nurodęs atsakovei, kokią sumą pinigų yra pervedęs ir jog pirmą kartą tiek pinigų yra paskolinęs žmogui, nors realiai atsakovę pažįsta gan trumpą laiką ir tikisi, jog ji nenuvils. Atsakovė į tai atsako užtikrindama ieškovą, jog „nepergyvenk, kai tik dirbsiu, tikrai grąžinsiu, dėl to gali galvos nesukti“. Pateikti susirašinėjimo duomenys patvirtina, jog ieškovas paskolintas lėšas skaičiavo ir atsakovei tai buvo žinoma. Atsakovė šių aplinkybių neneigė.“

Pasak teismo, vieno susirašinėjimo metu vyras merginai buvo nurodęs, kad jai jau yra pervedęs 2,5 tūkst. Eur, o ši jam parašiusi, kad šis daugiau nebepervedinėtų pinigų, nes „ir algos bus maža atiduoti“, tačiau netrukus vėl pati prašydavo padėti – pervesti pinigų. O tai, anot teismo, paneigia merginos teiginius, jog vyras savo iniciatyva siūlė pinigų.

„Šalių bendravimo duomenys leidžia konstatuoti, jog ieškovas pasitikėjo atsakovės pažadais ir žodžiais, dėl ko susiklosčius pasitikėjimu grindžiamiems santykiams nebūdingas formalizavimas, tačiau nepaisant to, ieškovas pakankamai atidžiai ir rūpestingai elgėsi skolindamas pinigus, juos skaičiuodamas ir byloje pateiktais duomenimis pakankamai aiškiai yra nurodęs atsakovei, kurios sumos yra negrąžintina parama, dovana, o kurios ne, – pažymėjo teismas. – Pervedamų lėšų paskirties nurodymas kaip paslauga yra tinkamas skolinimo paslaugos įvardijimas. Juolab, jog atsakovei nuo pirmųjų lėšų pervedimų, kurių ji neginčija, jog tai buvo pasiskolinimas, dėl to nekilo jokių abejonių.“

Pasak teismo, merginos teiginiai, kad tarpusavio draugystei tęsiantis ir šalims laikant save kaip pora pasikeitė jų susitarimo dėl pinigų paskolinimo sąlygos, nėra pakankamo pagrindo laikyti pagrįstais ir įrodytais.

Asociatyvi freepik.com nuotr.

„Pateiktose susirašinėjimo žinutėse nėra duomenų, jog ieškovas nusprendė dovanoti visas atsakovei suteiktas lėšas; tai, kad ieškovas jautė simpatiją, potraukį atsakovei, nurodė, jog jam „nesunku viską galiu atiduot, nes myliu“ labiau atspindi emocinę ieškovo būseną bei ketinimus į ateitį, bet ne patvirtina buvusio šalių sutarimo dėl lėšų paskolinimo pakeitimą“, – anot teismo, tai, kad ieškovas, laikydamas save atsakovės draugu, siekė jai padėti kaip draugui dar neleidžia konstatuoti, jog teikta pagalba pinigais yra negrąžintina.

Pasak teisėjų, mergina gautus pinigus naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti (automobilio remontui, draudimui, lizingo įmokoms, mokesčiams apmokėti), o duomenų, jog gautų lėšų buvo apmokami kokie nors bendri poreikiai, laisvalaikis ar buvo išlaidos ieškovo kaip draugo, partnerio atžvilgiu, nebuvo pateikta.

„Atsižvelgiant į tarp šalių tarpusavio santykius, susirašinėjimo turinį, spręsti, kad pervedamų lėšų paskirties nurodymas „paslauga“ reiškė neatlygintinę pagalbą, kaip teigia atsakovė, visgi nėra pagrindo, – pabrėžė teismas. – Juolab, kad ieškovas aiškiai įvardijo, kad dalį lėšų jis atsakovei yra perdavęs kaip dovaną ir paramą (tai atsispindi ir mokėjimų nurodymų paskirtyse) ir šių sumų į ieškinio reikalavimus jis neįtraukė. Tai, kad atsakovas pervedamų lėšų mokėjimo paskirtyje neįvardijo kaip paskolos, atsižvelgiant į šalių susirašinėjimą, ieškovo nuolatinius skolos sumos priminimus, nesuponuoja išvados, kad perduodant šias lėšas objektyviai atsakovė galėjo tikėtis, kad tai dovana ar neatlygintinė parama, neturint tikslo jų susigrąžinti ateityje.“