Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų batalionuose karines žinias ir įgūdžius atnaujino apie 350 parengtojo rezervo karių.

Butigeidžio dragūnų batalione trijų savaičių trukmės parengtojo rezervo kartotinuose mokymuose karines žinias ir įgūdžius atnaujino daugiau kaip dvi kuopos karių, kurie anksčiau nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliko 1998–2008 metais įvairiuose Lietuvos kariuomenės padaliniuose.

Kęstučio batalione ankstesnes karinių pagrindų žinias ir suformuotus įgūdžius turėję kariai per šiuos mokymus atnaujino įgūdžius šaudymo, taktikos, topografijos, karo inžinerijos, pirmosios medicininės pagalbos srityse, iš naujo mokėsi vykdyti kolektyvines būrio lygmens užduotis.

Lietuvos kariuomenės nuotr.

Parengtojo rezervo karių rengimo tikslas yra atnaujinti karo prievolininkų karines teorines žinias ir praktinius įgūdžius bei supažindinti su Lietuvos kariuomenės naujovėmis, kad esant poreikiui parengtojo rezervo kariai galėtų efektyviai dalyvauti šalies gynyboje.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, pašaukti į pratybas kariai aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamas atlyginimas už tarnybos rezerve dienas, taikomos socialinės garantijos.

Rezervo kario atliekamos tarnybos aktyviajame rezerve trukmė – 10 metų nuo skyrimo į aktyvųjį rezervą (išleidimo į atsargą). Į aktyvųjį rezervą paskirti karo prievolininkai dalyvauja pratybose ir mokymuose  nuo 20 iki 60 dienų per tarnybos aktyviajame rezerve laikotarpį. Pratybų ar mokymų trukmę, periodiškumą ir programas nustato Lietuvos kariuomenės vadas.

Planuojama, kad iš viso šiais metais įvairiuose kariniuose vienetuose karines žinias ir įgūdžius atnaujins apie 1,5 tūkst. Lietuvos kariuomenės parengtojo rezervo karių.

Penktadienį uostamiestyje įvyko iškilminga kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ steigimo ceremonija. Šiuo metu brigados sudėtyje apie 1,3 tūkst. karių, tačiau ateityje formuojant naujus dalinius karių padaugės iki 2 tūkst. Teigiama, kad „Žemaitija“ užtikrins geresnę Vakarų regiono apsaugą.

Penktadienį priešpiet Klaipėdos universiteto kiemelyje skambėjo salvės – vyko kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ oficiali steigimo ceremonija.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas paaiškino, kad brigadą atkurti nuspręsta tam, jog būtų apjungti iki šiol pavieniai batalionai ir papildyti kitais veiklai reikalingai padaliniais.

Klaipėdoje įsikūrę štabas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas bei Tauragės rajone dislokuotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas.

Teigiama, kad ši brigada gebės veikti efektyviau nei pavieniai batalionai ir geriau ginti šį kraštą pavojaus atveju bei reaguoti įvairias grėsmes.

Šiuo metu brigadai priklauso apie 1300 karių, ateityje, planuojama, jų skaičius padidės iki 2 tūkst.

„Jie saugos mūsų valstybę, jos pakrantes ir sienas, kad jų niekam nesinorėtų peržengti. Manau, kad turėsime žymiai saugesnę mūsų valstybę su didesniu apginamumu“, – teigė J.Olekas.

Brigados štabas bus uostamiestyje – Herkaus Manto g. Tačiau tai tik pradinė stadija. Iki 2021-ųjų ji plėsis.

Per 2016 m. brigadą planuojama papildyti ir tiesiogiai jos štabui pavaldžiomis logistikos, žvalgybos ir ryšių kuopomis, o 2017 m. planuojama pradėti formuoti ir du naujus batalionus – pėstininkų ir artilerijos.

Naujoji Klaipėdoje įsikūrusi brigada, anot jos vado pulkininko leitenanto Artūro Radvilo, veiks bei bus valdoma ir parengiama panašiai kaip ir „Geležinis vilkas“.

„Tiek veikloje, tiek procedūrose, tiek koviniame rengime didelių skirtumų nebus. Tačiau specifika šiek tiek skirsis, nes jie yra mechanizuoti, o mes – motorizuoti. Jie šiek tiek sunkesni, o mes – lengvesnis. Tas lengvumas leidžia efektyviau veikti apgyvendintose teritorijose“, – paaiškino brigados vadas.

Iškilmingą brigados įkūrimo ceremoniją papildė Lietuvos kariuomenės Gedimino štabo bataliono karių atliekama defile programa.

„Žemaitijos“ įkūrimas – vienas žymesnių pokyčių šalies kariuomenėje, ateityje planuojami tik smulkesni darbai – personalo pildymas, ginklų įsigijimas.