Areštuoto Lietuvos žvejybos laivo „Jūros vilkas“ perduodama teismui, ji turėtų būti iš esmės pradėta nagrinėti kitą savaitę.

„Šiandien buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas - inspekcija kaip ir anksčiau mano, kad laikas kurį laiką buvo Rusijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Mums pateikė pretenzijas, mes atitinkamai pateikėme paaiškinimus, kad nesutinkame su kaltinimais - byla perduodama teismui“, - BNS penktadienį sakė laivo savininkų „Arctic Fishing“ advokatas Vladimiras Odiagaila.

Pasak jo, teismą medžiaga turėtų pasiekti kitos savaitės pradžioje.

Šią savaitę teismui taip pat pateiktas skundas dėl anksčiau paskirto užstato dydžio - 113 mln. rublių (7,8 mln. litų). Skunde pasiūlyta sumokėti iki 30 mln. rublių (apie 2 mln. litų) užstatą.

Pasak V.Odiagailos, Murmansko apylnkės teisme užstato klausimas bus toliau nagrinėjamas kitą ketvirtadienį.

Teisininkas anksčiau šią savaitę nurodė, kad 1979 metais pagaminto laivo „Jūros vilkas“ dabartinė vertė gali siekti nuo 0,5 iki 1 mln. dolerių (apie 1,35-2,7 mln. litų).

Šiuo metu laivas stovi Murmansko uosto reide.

Lietuvos valdžia teigia, kad Rusija laivą rugsėjo mėnesį sulaikė neteisėtai, o ginkluoti pareigūnai laivo kontrolę perėmė jėga.

Rusijos Murmansko uoste areštuotas Lietuvos žvejybos laivas „Jūros vilkas“ nebuvo Rusijos vandenyse, patvirtino Europos Komisija.

Pasak EK, laivų stebėjimo sistema „Jūros vilko“ Rusijos teritoriniuose vandenyse neužfiksavo, pranešė Žemės ūkio ministerija.

Eurokomisarė Maria Damanaki laiške žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei pranešė, kad šiuo metu svarbu gauti oficialius duomenis iš Rusijos dėl laivo veiklos ir sulaikymo koordinačių bei kitų Rusijos turimų įrodymų.Pasak eurokomisarės, taip pat svarbu susitarti dėl Šiaurės rytų Atlanto žvejybos komisijos (NEAFC) administruojamo žvejybos rajono ribos. Rusija jas skirtingai traktuoja, todėl jos teiginiai turi būti skubiai nagrinėjami NEAFC.

„Trukdymai ES laivams žvejoti NEAFC teritorijoje kelia didelį susirūpinimą. Turime padaryti viską, kad apsaugotume teisėtą ES žvejybos laivų veiklą“, – rašo M.Damanaki.
Rusijos teismas „Jūros vilkui“ skyrė 7,8 mln. litų užstatą. Pasak ministerijos, suma du kartus viršija laivo vertę.

Laivo bylos nagrinėjimas iš esmės turėtų prasidėti spalio 17 dieną. Lietuva siekia apginti žvejų interesus, pasitelkdama į pagalbą Europos Komisiją, kuri atstovauja Europos Sąjungai NEAFC komisijoje.

Barenco jūroje žvejojęs laivas „Jūros vilkas“ buvo sulaikytas rugsėjo viduryje.

Lietuva kaltina Rusijos pareigūnus neteisėtai sulaikius laivą tarptautiniuose vandenyse ir jėga nutempus jį į Murmansko uostą. Rusija tikina, kad laivas neteisėtai žvejojo jos ekonominėje zonoje.

Rusijoje sulaikyto Lietuvos žvejybinio laivo savininkų advokatas tikisi, kad teismas kitą savaitę nuspręs, ar šiuo metu Murmansko uoste esantį laivą „Jūros vilkas“ paleisti už užstatą.

Advokatas Vladimiras Odiagailo telefonu iš Rusijos BNS sakė, kad šiuo metu vyksta tyrimas dėl administracinio pažeidimo, jo kvalifikacija dar nėra aiški.

„Kol kas užsiimame tuo, kad būtų panaikintas laivo areštas už užstatą. Kol kas sąlygos nėra aiškios - yra tam tikra procedūra. Tai sprendžia teismas. Inspekcija perduos dokumentus teismui. Manau, kad tai užtruks apie savaitę, ne mažiau“, - BNS pirmadienį sakė V.Odiaglo.

Pasak Lietuvos bendrovei „Arctic fishing“ atstovaujančio teisininko, teismas antradienį arba trečiadienį turėtų paskirti konkrečią administracinio pažeidimo nagrinėjimo datą, o pats bylos nagrinėjimas gali vykti kitą savaitę.

„Tikimės, kad rytoj medžiaga pasieks teismą. Yra tam tikra procedūra, pagal nustatytą tvarką teismas nustatys datą. Apie tai mes sužinosime rytoj arba poryt“, - sakė jis.
Advokato teigimu, užstato dydis priklausys nuo to, kokia suma bus įvertintas pats laivas ir sulaikytas laimikis.

Teisininkas sakė susitikęs su įgula, jie jaučiasi gerai, dviem asmenims, jo žiniomis, duotas leidimas palikti laivą, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę.

„Problemų su įgula nėra. Jei laivą paleis už užstatą, įgula galės tęsti savo darbą ne ginčytinuose, o kituose vandenyse, kad nebūtų problemų. Jei šio klausimo išspręsti nepavyks, ko aš taip pat neatmetu, įgula visada turi galimybę palikti laivą - ekipažui jokių pretenzijų nėra“, - sakė jis.

V.Odiaglo pabrėžė, kad Murmansko uoste stovinčiame laive esančiai įgulai nėra pareikšti jokie įtarimai.

Laivo kapitoną Lietuvos pilietį Aleksandrą Gruško Rusijos pareigūnai praėjusią savaitę patraukė administracinėn atsakomybėn.

Bendrovė ir Lietuvos pareigūnai teigia, kad laivas žvejojo ir buvo sulaikytas tarptautiniuose vandenyse, o Rusijos pareigūnai neteisėtai panaudojo jėgą. Rusija tikina, kad laivas neteisėtai žvejojo jos vandenyse.

Vienuolika Nobelio premijos laureatų ragina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną užtikrinti, kad būtų panaikinti „perdėti kaltinimai piratavimu“ 30-čiai žaliųjų organizacijos „Greenpeace“ aktyvistų, ketvirtadienį pranešė organizacija.

„Kreipiamės norėdami paprašyti, kad padarytumėte viską, ką galite, jog užtikrintumėte, kad šie perdėti kaltinimai piratavimu 28 „Greenpeace“ aktyvistams, laisvai samdomiems fotografui ir operatoriui, būtų panaikinti, ir bet kokie kiti pateikti kaltinimai atitiktų tarptautines normas ir Rusijos įstatymus“, – rašoma Nobelio premijos laureatų laiške.

„Esame įsitikinę, kad jūs kartu su mumis trokštate gerbti taikių protestų laisvę“, – nurodoma kreipimesi, kurį paskelbė „Greenpeace“.

„Prezidentas jaučiai didžiulę pagarbą Nobelio laureatams ir visada labai įdėmiai vertina jų nuomonę, – taip, anot „RIA Novosti“ sakė Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. – Šiuo atveju kalbama apie situaciją, kai prezidentas nėra tinkamas adresatas“.

Rusijos pareigūnai pateikė kaltinimus piratavimu 30 „Greenpeace“ ledlaužio „Arctic Sunrise“ įgulos narių, suimtų per protesto akciją prie Rusijos naftos platformos Barenco jūroje, dėl kurių jiems gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Aktyvistai iš 18 šalių iki lapkričio pabaigos buvo uždaryti į ikiteisminio tyrimo izoliatorių, kur, kaip sako jų advokatas, yra laikoma „nežmoniškomis sąlygomis“.

Nobelio premijos laureatai, tarp jų Pietų Afrikos Respublikos (PAR) arkivyskupas Desmondas Tutu ir buvęs Rytų Timoro prezdentas Jose Ramosas- Horta (Žozė Ramušas- Horta), perspėja, kad naftos išsiliejimas Arktyje turėtų „katastrofišką poveikį“ vietos bendruomenėms.

„Mes, kaip ir milijonai žmonių visame pasaulyje, stebime šitą bylą, norėdami, kad Rusijos pareigūnai panaikintų kaltinimus piratavimu, elgtųsi su 30 „Arctic Sunrise“ įgulos narių pagal tarptautines normas, pripažintų teisę į taikius protestus ir nukreiptų pastangas Arkčiai apsaugoti“, – sakoma laiške.

V.Putinas yra pripažinęs, kad su Olandijos vėliava plaukiojančio „Greenpeace“ laivo įgula, „žinoma, nėra piratai“, tačiau vėliau jo atstovas paaiškino, jog prezidentas išsakė savo asmeninę nuomonę.

Trečiadienį Nyderlanai pateikė ieškinį dėl laivo įgulos sulaikymo, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalbėdamasi su V.Putinu telefonu išreiškė susirūpinimą dėl suimtų žaliųjų aktyvistų.

Ketvirtadienį Murmansko teismas atmetė dar dviejų „Greenpeace“ aktyvistų, australo Keitho Russelo (Kito Raselo) ir olando Manneso Ubelio (Maneso Ubelio) prašymus paleisti juos į laisvę už užstatą.

Anksčiau teismas atmetė ir kitų aktyvistų prašymus, tarp jų laivo kapitono Peterio Willcoxo (Piterio Vilkokso) ir laisvai samdomo fotografo Deniso Siniakovo.

Pasak kritikų, net jeigu du „Greenpeace“ aktyvistai ir galėjo pažeisti įstatymus, kai mėgino užlipti ant naftos platformos, nesuvokiama, kodėl kaltinimai piratavimu pateikti laisvai samdomam žurnalistui, virėjui ir gydytojai, buvusiems laive.

Rusijos gydytojai renka parašus peticijai, raginančiai paleisti gydytoją Jekateriną Zaspą, kurios laikymas nelaisvėje, pasak jų, yra „siaubingas žiaurumas“.
Ryšiais garsėjantis radijo „Echo Moskvy“ redaktorius Aleksejus Venediktovas šią savaitę sakė, kad apie „Greenpeace“ aktyvistų suėmimą jis kalbėjosi su „Kremliaus draugu“.

Savo įtakingam bičiuliui jis neva sakęs, kad Kremliaus pareigūnai iš savęs daro „juokdarius“, leisdami tyrėjams kelti kaltinimus piratavimu laivo pagalbiniams darbuotojams, tokiems kaip virėjas.

„O jis pasižiūrėjo į mane ir pasakė: Silveris taip pat buvo virėjas“, – A.Venediktovas pacitavo Kremliaus pareigūną, kalbėjusį apie Roberto Louiso Stevensono (Luiso Stivensono) romano „Lobių sala“ (Treasure Island) piratą Džoną Silverį.

Kaip nurodoma BBC tinklalapyje, Nobelio taikos premijos laureatai laiške taip pat išsakė susirūpinimą dėl planų vystyti naftos gavybą Arktyje, kuri gali sukelti katastrofinių padarinių to trapaus regiono ekosistemoms.

Rugsėjo 19 dieną keturi „Greenpeace“ aktyvistai mėgino užkopti ant Rusijos energetikos milžinei „Gazprom“ priklausančios naftos platformos „Prirazlomnaja“, protestuodami prieš naftos gavybą Arktyje.

Praėjus kelioms valandoms nuo akcijos pradžios Rusijos pasieniečiai užėmė aplinkosaugininkų ledlaužį „Arctic Sunrise“ ir nuvilko jį į Murmansko uostą. Visi ledlaužyje buvę asmenys buvo sulaikyti.

„Greenpeace“ aktyvistams pateikti kaltinimai piratavimu, susiję su mėginimu užimti naftos gavybos platformą.

Murmansko tardymo izoliatoriuje laikomi ledlaužyje „Arctic Sunrise“ sulaikyti aktyvistai ir fotografai - 18 pasaulio valstybių piliečiai, tarp jų ir iš Naujosios Zelandijos, JAV, Švedijos, Ukrainos - kaltinami piratavimu. Rusijos tyrėjai kaltina juos ginkluotu mėginimu užgrobti naftos platformą „Prirazlomnaja“ ir užvaldyti svetimą turtą, taip pat grėsmės pasienio tarnybos FST bendradarbių gyvybei sukėlimu, kai pastarųjų kateris susidūrė su pripučiama ekologų valtimi.

„Greenpeace“ pabrėžia, kad nei per rugsėjo viduryje surengtą akciją, kai keturi aktyvistai mėgino alpinistų priemonėmis prisikabinti prie minėtos platformos borto, nei per FST specialiųjų pajėgų operaciją, užimant  ledlaužį „Arctic Sunrise“, ekologai neturėjo ginklų, jų protestas buvo visiškai taikus. Priešingai, kaip matyti vaizdo įraše, kurį išplatino Rusijos pareigūnai, šaunamieji ginklai buvo panaudoti prieš ekologus.