„Muziejui per 100 metų  teko išgyventi ideologijos ir propagandos spaudimą, keletą kartų keisti pavadinimą, tačiau pavyko išsaugoti Lietuvos kariuomenės ir valstybės  istoriją.  Dabar muziejus drąsiai žengia modernizacijos keliu, pasitelkia šiuolaikines technologijas ir kūrybiškai, pristato turimus eksponatus bei ugdo pilietiškumą. Nors karantinas sutrukdė minėti muziejaus įkūrimo 100-metį vasario 16 d., džiaugiamės šiandien kad muziejui pavyko per tuos metus išsaugoti Lietuvos kariuomenės ir valstybės  istoriją, ir simboliškai prisimename, kad Kaunas buvo, yra ir bus karinio paveldo istorijų miestas, kurias muziejus puoselėja ir saugo“, – sakė Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorė Rita Malinauskienė

Susirinkusiuosius į šventę muziejaus sodelyje taip pat pasveikino krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Raimundas Vaikšnoras, renginyje  dalyvavo ir viceministras Vilius Semeška.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje buvo galima stebėti muziejaus įkūrėjo brigados generolo Vlado Nagevičiaus iniciatyva 1923 m. pradėtą ir 1991 m. rugsėjo 8 d. atkurtą Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremoniją, artilerijos įgula, iššovė salves iš originalaus XVIII a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pabūklo, kuris jau tapęs išskirtiniu didžiausių Lietuvos valstybės švenčių minėjimų simboliu. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos demonstravo Defilė programą, o Lietuvos kariuomenės mokyklos parašiutininkai surengė įspūdingą pasirodymą. Taip pat koncertą surengė Karinių oro pajėgų orkestras ir Vytauto Didžiojo universiteto kamerinis orkestras, kuriam dirigavo charizmatiškasis Vytautas Lukočius, operos arijas atliko solistas Egidijus Bavikinas.

Muziejaus nuotr.

Muziejaus jubiliejus visus šiuos metus minimas inovatyviomis parodomis, išeinančiomis ir už muziejaus sienų. Taip pat įvairialype edukacine veikla, atvirų durų dienomis bei kartu atvertomis restauravimo dirbtuvėmis, parengtu katalogu „100 metų – 100 eksponatų“. Besidomintys istorija įdomius faktus gali sekti specialiose rubrikose „Dabartis praeityje“ ir „100 eksponatų istorijos“.

Vytauto Didžiojo karo muziejus įkurtas 1921 m. sausio 22 d. pasirašius Krašto apsaugos ministerijos įsakymą kariuomenei, kuris skelbė: „Steigiama nuolatinė „Karo istorijos kolegija“, kuriai pavedama rūpintis taisyklingu pulkų istorijos vedimu ir Centriniu Karo muziejaus ir archyvo organizavimu“. Muziejaus patalpoms buvo skirta sena rusų cerkvė, pastatyta 1884–1885 m. ir buvęs carinės Rusijos imperijos kariuomenės 111-ojo Dono pėstininkų pulko maniežas, įkurtas 1877 m. Iš surinktų ir paaukotų eksponatų buvo rengiama ekspozicija: pakabintas lėktuvas ir keliasdešimt nuotraukų iš Nepriklausomybės kovų ir kariuomenės pulkų istorijos. 1936 m. vasario 16 d. muziejus iškilmingai perkeltas į naujuosius rūmus.

Muziejaus nuotr.

Okupacijų gniaužtuose

Muziejaus istorijoje svarbus ir pirmosios bei antrosios sovietinių bei nacistinės okupacijų laikotarpis. Muziejus buvo priverstas sunaikinti okupacinių režimų ideologijai ir propagandai neparankius eksponatus, istorinius paminklus. Okupacijų metais keitėsi ir muziejaus pavadinimas: 1940–1941 m. ir 1944–1956 m. muziejus vadintas Kariškai-istoriniu, 1956–1990 m. – Kauno valstybiniu istorijos muziejumi, tik nacių okupacijos metais buvo išsaugotas Vytauto Didžiojo karo muziejaus vardas. Nepaisant antrosios sovietinės okupacijos metais tęsiamo istorinių relikvijų naikinimo ir ideologinės propagandos, visuomenės akyse muziejus išliko nepriklausomos Lietuvos simboliu. 1988 m., prasidėjus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui, visuomenės pastangomis buvo atkurtas Muziejaus sodelis, darbuotojai išardė ideologizuotas, propagandines ekspozicijas. 1990 m. sausio 29 d. sugrąžintas senasis Vytauto Didžiojo karo muziejaus vardas, o nuo 2006 m. sausio 1 d. muziejus grįžo pas savo steigėją ir vėl tapo pavaldžia Krašto apsaugos ministerijai įstaiga.

Modernizacija

Svarbi data, kuri žymėjo svarbius pokyčius – 2014 m., kai buvo pradėtas įgyvendinti investicinis kultūros projektas, skirtas atnaujinti Vytauto Didžiojo karo muziejaus statinių kompleksą.

Muziejaus nuotr.

Sėkmingai jį užbaigus, 2018 metais pradėti įgyvendinti dar trys dideli projektai – „Lietuvos Respublikos tarpukario kariuomenės uniformų rekonstrukcijos“, „100 kariuomenės pėdsakų“ ir „Kariuomenės istorija – mano istorija“. Didesnis dėmesys sutelktas ir į bendradarbiavimą su universitetais. Su Kauno technologijos universitetu pradėti kurti interaktyvūs žaidimai, kurie pelno ir tarptautinius apdovanojimus. Taip pat išplėstas tarptautinis bendradarbiavimas. Paryžiuje, Invalidų rūmuose įsikūrusiame muziejuje buvo eksponuoti muziejaus eksponatai, taip pat plėtojamas bendradarbiavimas su Belgijos Karališkųjų karinių pajėgų ir karo istorijos muziejumi, kuriame nuolatinėje ekspozicijoje eksponuojami Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugoti tarpukario uniformų fragmentai ir kiti daiktai. Svarbus bendradarbiavimas su Drezdeno, Estijos ir Latvijos karo muziejais. Muziejaus parengta paroda apie Lietuvos kariuomenę 1918–2018 m. eksponuojama ir Pentagone. Šiuo metu į virtualią erdvę pradėtas integruoti projektas „Pasklidę po pasaulį“.

Dabar Vytauto Didžiojo karo muziejus – moderni, su šiuolaikinėmis technologijomis į priekį žengianti įstaiga, išsaugojusi ir pagrindinį tikslą – kūrybiškai ugdyti pilietinę patriotinę visuomenę. Nuolatinis bendradarbiavimas su Lietuvos kariuomene, dabartinius poreikius atliepiančios edukacinės programos, naujausiomis technologijomis papildytos ekspozicijos ir stacionarios parodos, taikomi naujausi virtualių parodų kūrimo metodai, organizuojami skirtingoms auditorijoms pritaikyti renginiai, nuolat pildomi muziejaus rinkiniai, vykstantys Didžiosios salės ekspozicijos atnaujinimo darbai – tik maža dalis šiuolaikinio muziejaus gyvenimo.