Toks rezultatas M. Aleknos trenerio Mohamado Saataros nenustebino, bet labai pradžiugino.

M. Saatara yra Kalifornijoje esančio Berklio universiteto metikų komandos treneris, kuriai priklauso ir trečiame kurse psichologiją studijuojantis naujasis pasaulio rekordininkas. Daugiau nei 27 metų patirtį sukaupęs treneris dirba su disko, ieties, kūjo metikais, rutulio stūmikais, tarp kurių yra pasaulio čempionė, pasaulio čempionatų prizininkai, NCAA čempionai ir rekordininkai.

Jau trečius metus Mykolą treniruojantis M. Saatara džiaugėsi neįtikėtina auklėtinio sezono pradžia: „Po rekordinių varžybų buvau labai laimingas ir patenkintas. Mykolas rekordinį metimą atliko puikiai – tiksliai ir su geru ritmu. Mes galvojome, kad tokiomis sąlygomis galime pamatyti puikius rezultatus.

Mykolas dabar yra puikioje sportinėje formoje, nes savaitę prieš rekordines varžybas, mūsų namų stadione, jis pagerino asmeninį rekordą (71.39 m) ir turėjo gerą metimų seriją (x – 69.82 – 71.39 – 68.24 – 69.96 – x). Žinojome, kad Ramonoje gali įvykti kažkas stebuklingo. Buvau labai laimingas, bet nenustebęs. Mykolas yra išskirtinis metikas. Jis labai jaunas, bet žinojau, kad anksčiau ar vėliau bus pasiekti tokie nuostabūs rezultatai.“

Nors lietuvį treniruojantis M. Saatara užsiminė apie gerus metimus sezono atidarymo varžybose, antrojo starto rezultatai buvo dar įspūdingesni, kadangi visi 6 Mykolo metimai viršijo 70 metrų žymą (72.21 – 70.32 – 72.89 – 70.51 – 74.35 – 70.50). Prie nuostabių dalyvių rezultatų prisidėjo puikios metikams skirtų ir „World Athletics“ patvirtintų Ramonos varžybų sąlygos, pavyzdžiui vėjas, kuris padėjo lengvaatlečiams fiksuoti ženkliai geresnius rezultatus nei įprastai (dalis sportininkų asmeninius rekordus gerino 2–3 metrais). Svarbu paminėti, jog skirtingai nuo sprinto, šuolio į tolį ar trišuolio rungčių, vėjo greitis disko metimo rungtyje nėra ribojamas, todėl net ir uraganinio vėjo paveikti rezultatai yra įskaitomi.

Pasak JAV su M. Alekna dirbančio trenerio, didėjantis dėmesys auklėtiniui yra įprastas reiškinys, o pagrindinis fokusas treniruotėse kreipiamas ne į rekordus, bet į pagrindinius čempionatus.

„Taip tobulėjant Mykolui, mes suprantame, jog jis gaus daug dėmesio. Mykolas yra nuolankus ir atkaklus auklėtinis. Mūsų (trenerių – aut. past.) fokusas sutelktas į darbą ir detales, kurios būtinos sportininko tobulėjimui. Tas papildomas aplinkinių dėmesys ir pagyros yra tik vyšnia ant torto.

Mes visada fokusuojamės į didžiausius čempionatus – olimpines žaidynes, pasaulio ir Europos čempionatus. Žinojome, kad jis yra pasiruošęs tokiems rezultatams, tai buvo tik laiko klausimas. Tokiame amžiuje gerinti pasaulio rekordą yra nuostabu, bet žinant Mykolo neįtikėtiną techniką ir talentą, šis pasiekimas manęs nestebina“, – pasakojo iš arti vilniečio progresą matantis M. Saatara.

2024 metais jau dvejose varžybose dalyvavęs M. Alekna dar sykį startuos JAV, o vėliau vyks į „Deimantinės lygos“ etapą Maroke (gegužės 19 d.). 11-us metus Berklio universiteto metikų komandą treniruojantis M. Saatara teigė, jog auklėtinis vis dar pasirengimo etape, o per kelerius metus pasikeitė visokeriopai:

„Dabar Mykolas yra pasiruošimo etape, norime susikurti labai stabilų pagrindą, nuo kurio galėsime atsispirti. Šios dvejos varžybos buvo skirtos progreso pasitikrinimui. Turime tokį treniruočių planą, kuris leidžia išlikti elitiniame lygyje daugelį mėnesių ir pasiekti geriausią formą būtent pagrindinėse varžybose. Mūsų pagrindiniai tikslai yra reguliariai ir stabiliai varžytis aukščiausiame lygyje bei nenustoti tobulėti.

Mykolas yra nuostabus vyras, kuris subrendo ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Jis išsiugdė tikslo siekimo ir dėmesio sutelkimo savybes, kurios jam leidžia mėgautis aplinka ne tik sporte, bet ir moksluose.“

Rugsėjo 28 d. 22-ąjį gimtadienį švęsiantis M. Alekna vasarą debiutuos olimpinėse žaidynėse, gins 2022 m. Miunchene (Vokietija) iškovotą Europos čempiono titulą. Primename, jog Europos čempionatas Romoje (Italija) vyks birželio 7–12 d., o Paryžiaus olimpinėse žaidynėse lengvosios atletikos programa suplanuota rugpjūčio 1–11 d.

Be Europos čempionato aukso, M. Alekna savo kraityje turi pasaulio U20, Europos U20 ir U23, Lietuvos čempionatų aukso medalius. Be to, pasaulio čempionatų sidabrą ir bronzą, o prieš kelias dienas tapo šalies rekordininku, kai pagerino tėčiui Virgilijui Aleknai nuo 2000 metų priklausiusį rekordą – 73.88 m.

„Nėra jokios paslapties, Mykolas sėkmingas dėl daugelio faktorių. Tiek dėl natūralaus talento ir genų, tiek dėl atkaklaus darbo, puikios technikos ir treniruočių supratimo bei kitų smulkių detalių kombinacijos. Namuose jis yra puikiai prižiūrimas ir treniruojamas Manto Jusio, kuris yra vienas geriausių pasaulio trenerių. Berklio universitete Mykolas dirba grupėje su kitais puikiais metikais“, – auklėtinį gyrė ir kitam lengvaatlečio treneriui duoklę atidavė M. Saatara.

Lengvoji.lt primena, jog M. Alekna yra ne vienintelis pasaulio rekordininkas iš Lietuvos. Nuo 2005 m. Austrai Skujytei priklauso moterų dešimtkovės planetos rekordas (8358 taškai), o ultra bėgikas Aleksandras Sorokinas gali pasigirti 100 km plentu (6 val. 5 min. 35 sek.), paros bėgimo plentu (319.614 km) bei kitų ultra distancijų rekordais.

Naujas įrašas: 74,35 m

Būsimasis Lietuvos olimpietis M. Alekna, 21 metų Berklio universiteto (JAV) studentas, per lengvosios atletikos varžybas „Oklahoma Throws Series“ numetė diską 74,35 m ir pagerino šios rungties pasaulio rekordą (buvo 74,08 m), kuris nuo 1986-ųjų priklausė vokiečiui Juergenui Schultui.

Taip pat pagerintas buvo ir Lietuvos rekordas (73,88 m), kurį 2000-aisiais Kaune buvo pasiekęs Mykolo tėtis, dukart olimpinis ir pasaulio čempionas Virgilijus Alekna.

Istorinio starto dieną, balandžio 14-ąją, visi M. Aleknos metimai Ramonos (JAV) „Millican Field“ stadione buvo per 70 m (serija – 72,21 m, 70,32 m, 72,89 m, 70,51 m, 74,35 m ir 70,50 m).

Antrą vietą užėmusio jamaikiečio Roje Stona rezultatas – 69,05 m, trečias buvo vokietis Mika Sosna – 68,96 m.

Manto Jusio ir M. Saataros treniruojamo M. Aleknos rekordą dar turėtų oficialiai patvirtinti Tarptautinė lengvosios atletikos federacija („World Athletics“).

Matavo papildomai

Anot M. Aleknos, sąlygos toli mesti diską buvo optimalios – šiltas, sausas oras, palankus vėjas.

Istorinio starto dieną, balandžio 14-ąją, visi M. Aleknos metimai buvo per 70 m.

Iš pradžių sėkmingiausias (penktas) lietuvio bandymas šokiravo ir jo varžovus, ir visus varžybų dalyvius bei žiūrovus: 74,41 m!

Tad teisėjai papildomai išmatavo atstumą nuo sektoriaus iki disko ir paskelbė patikslintą rezultatą – 74,35 m.

Lietuvį su fenomenaliu pasiekimu pasveikino ir buvęs rekordininkas 63-ejų J. Schultas.

Toliau nei 73 m diską yra numetęs ir Gerdas Kanteris (73,38 m). Sportininko karjerą baigęs 44-erių Estijos olimpinis čempionas apie M. Aleknos sėkmę sakė: „Jis vis tiek tai būtų padaręs, tiesiog dabar kortos sukrito idealiai. Smagu, kad sulaukiau, nes J. Schulto rekordas buvo vienas iš vadinamų amžinais.“

Viskas – pagal taisykles

Socialiniuose tinkluose M. Aleknos triumfas sulaukė ir atsargių vertinimų.

Kai kurių JAV lengvosios atletikos specialistų teigimu, metikų (disko, ieties) varžyboms atviroje erdvėje reiktų taikyti tam tikrus vėjo greičio apribojimus (šiuo metu jų nėra). Esą uždarose arenose (stadionuose) palankūs gūsiai – didelė retenybė.

Paties Mykolo ir jo tėčio V. Aleknos nuomone, šįkart vėjas turėjo įtakos rezultatui, bet viskas vyko pagal galiojančias taisykles.

Be to, G. Kanteris viename interviu yra pripažinęs, kad, siekdamas pasiekti pasaulio rekordą, specialiai vykdavo į JAV kone laukuose arba kuo arčiau vandenyno rengiamas oficialias metikų varžybas, kur tikėdavosi būtent vėjo pagalbos.

J. Schultas savo legendinį metimą atliko tuomečiame pusiau atvirame (be dengtų tribūnų) Noibrandenburgo stadione vėjuotu oru.

Vokiečiui Jurgenui Schultui nuo 1986 metų priklausęs rekordas (74.08 m) buvo pagerintas penktuoju mėginimu, o geriausią asmeninį rezultatą M. Alekna padidino beveik 3 metrais (nuo 71.39 m).

Balandžio 7 dieną sezoną pradėjęs 21-erių lengvaatletis jau pirmose varžybose fiksavo geriausią sezono rezultatą pasaulyje ir dešimtą disko metimo istorijoje (71.39 m). Visgi, balandžio 14 d. surengtas stabilių ir galingų metimų vakarėlis (72.21 – 70.32 – 72.89 – 70.51 – 74.35 – 70.50) pranoko daugelio lūkesčius. Varžybose antroje ir trečioje vietoje likusius Roje Stoną (69.05 m) bei Miką Sosną (68.96 m) nugalėtojas aplenkė daugiau nei 5 metrais.

Simboliška, kad pagerinęs pasaulio rekordą sportininkas aplenkė tėtį Virgilijų Alekną, kuriam nuo 2000 m. priklausė Lietuvos rekordas (73.88 m) ir antras rezultatas rungties istorijoje. Lengvoji.lt portalui brolius Mykolą ir Martyną Aleknas treniruojantis Mantas Jusis teigė, jog gerą nuojautą turėjo jau po pirmo auklėtinio metimo:

„Jau po pirmo Mykolo bandymo buvo aišku, kad bus pasaulio rekordas. Tik reikėjo geresnio metimo, nes pirmasis buvo gan prastas ir diskas skrido į viršų (72.21 m). Laukiau to rekordinio metimo. Bandymai po truputį degė, bet kai pradėjo penktąjį metimą matuoti ir išgirdau rekordinius skaičius, tai emocijos buvo labai geros. Visa Aleknų šeima tokias tradicijas turi, nes anksčiau Virgis buvo namų bosas su 73.88 m, tai dabar nebe pirmas namie, kol kas antras, o gal liks ir trečias (juokiasi). Geros emocijos, ne tiek dėl pasaulio rekordo, kiek dėl pagerinto Virgilijaus rezultato. Man atrodo, kad Mykolas dar pasiliko rezervo ateičiai.“

Kiek daugiau nei 500 gyventojų turinčiame Ramonos miestelyje šios pavasarį vykstančios metimų varžybos pasižymi atviru lauku ir stipriu vėju. Be to, metimo sektorių čia yra ne vienas, todėl visada parenkamas palankiausias. Šios puikios sąlygos suteikia galimybę dalyviams gerinti asmeninius rekordus, o šeštadienį tuo puikiai pasinaudojo čia dalyvavusi disko metikė Ieva Gumbs. Lietuvė ne tik beveik 3 metrais pagerino asmeninį rekordą, bet ir trečioji iš šalies lengvaatlečių įvykdė Paryžiaus olimpinių žaidynių normatyvą, kai diską numetė 64.98 m.

„Manau, kad į šias varžybas kiekvieną pavasarį atvažiuos vis geresni ir geresni metikai, kurie kėsinsis į pasaulio rekordą. Galvoju, kad sulauksime čia pasaulio čempionų Kristjano Čeho, Danielio Stahlio ir kitų geriausių metikų. Jeigu nebūtų dabar Mykolas to padaręs, tai kitais metais būtų kažkas rekordą pagerinęs. Čia reikia suprasti, kad suteikiamos geriausios sąlygos gerinti rekordus, todėl sportininkai norės tai išnaudoti.

Prieš varžybas neturėjome tikslo būtinai užfiksuoti pasaulio rekordą. Būtų nepavykę, tai įgyvendintume šį norą vėliau. Mykolo karjera, manau, dar bent 15 metų tęsis, jeigu viskas bus gerai ir jam pačiam neatsibos. Smagi šventė Lietuvai ir visai lengvosios atletikos istorijai, vis tiek reikėjo rekordą kam nors sulaužyti, per ilgai užsitęsė šis procesas. Visgi, pagrindinis metų tikslas – olimpinės žaidynės. Norime joms pasiruošti tiek fiziškai, tiek techniškai, tiek psichologiškai“, – apie varžybų specifiką ir rekordo reikšmę kalbėjo M. Jusis.

Tiesa, treneris apie galimybę gerinti rekordą užsiminė dar prieš savaitę. Pasak jo, tokio lygio sportininkai privalo tvarkytis su spaudimu ir dideliais lūkesčiais: „Aš jau prieš savaitę Mykolui spaudimą kėliau sakydamas, kad žmonės žiūrėtų varžybas, domėtųsi lengvąja atletika. Įvardinau, kad gali būti pasiektas pasaulio rekordas, egzistuoja tokia galimybė. Artėja Europos čempionatas, olimpinės žaidynės, tai sportininkai turi būti pripratę prie padidinto streso ir dėmesio. Auklėtinis puikiai su užduotimi susitvarkė, pasirengime žengėme žingsnį į priekį. Spaudimas lyderiams visą laiką bus, tai neatsiejama sporto dalis.“

2018 metais profesionalo karjerą pradėjęs M. Alekna jau sykį tapo pasaulio vicečempionu (2022 m. Oregonas, JAV), iškovojo pasaulio čempionato bronzą (2023 m. Budapeštas, Vengrija), laimėjo Europos čempionato auksą (2022 m. Miunchenas, Vokietija). Be to, lengvaatletis gali pasigirti pasaulio ir Europos U20 titulais, Europos U23 aukso medaliu ir dvejomis pirmomis vietomis Lietuvos čempionatuose. Vilnietį treniruojantis M. Jusis neslepia, jog auklėtiniu be galo tiki ir nebijo jam kelti lūkesčių:

„Aš jam visą laiką sakiau, kad pagerins šitą rekordą, o jis juokėsi iš manęs. Sakiau, kad normatyvą įvykdys į pasaulio jaunimo čempionatą nesunkiai, o jam čia buvo neįtikėtina. Sakiau, kad jaunimo pasaulio rekordą pagerins. Šito nepagerino, bet buvo arti. Savo auklėtiniu visą laiką tikiu.“

Nors pirmose dvejose varžybose pademonstruoti Mykolo rezultatai signalizuoja apie puikią sportinę formą, pasak trenerio, svarbu ją turėti ir vasarą, nes paskutiniais metais birželio pradžioje buvo pastebimas rezultatų kritimas, kuris neleido iškovoti NCAA titulo. Didesnis varžybų ir mažesnis treniruočių kiekis bei krūvių reguliavimas bus esminiai pokyčiai, siekiant birželio 7–12 d. Romoje (Italija) vyksiančiame Europos čempionate pasirodyti puikiai.

„Sudėtinga užduotis, nes pats Mykolas įvardina, kad nėra puikios sportinės formos, bet pirmas pikas jo būna tada, kai tik pradeda dalyvauti varžybose. Jis būna jų pasiilgęs, užsivedęs ir motyvuotas. Vėliau birželio pradžioje įvyksta kritimas, nes NCAA čempionatų nelaimi, o po jų vėl lipa į viršų. 2022 m. nelaimėjo NCAA, praeitais metais irgi ne, todėl dabar reikia išvengti šito. Rugpjūčio mėnesį jis visą laiką būna geros fizinės formos. Praeitais metais liepos pabaigoje vykusiame Lietuvos čempionate sportininkas buvo labai geros sportinės formos, gal net geriausios. Tikimės šiemet antrąjį piką pasiekti Europos čempionate, trečiąjį – olimpinėse žaidynėse. Manau, kad su jaunu atletu tą padaryti įmanoma“, – M. Aleknos formos pokyčius ir pasiruošimo korekcijas apžvelgė treneris.

Dabar M. Aleknos laukia dar vienas startas už Atlanto, o gegužės 19 d. pasaulio rekordininkas turėtų startuoti „Deimantinės lygos“ etape Maroke. Čia dalyvaus ir brolis Martynas, o po šių varžybų abu sportininkai ir treneris Mantas grįš į Lietuvą ruoštis vasaros startams.

„Mykolas išsiskiria disko metimo technika, raumenų elastingumu ir galingumu, specifine metikų jėga. Jis labai nori būti geriausias disko metikas pasaulyje. Tikimės išvengti traumų ir didžiausiuose startuose būti geriausios formos. Konkrečių tikslų neturime, grįžtame į darbo vietą ir ramiai dirbame“, – auklėtinio fenomeną ir šių metų tikslus išskyrė M. Jusis.

Primename, kad į birželio 7–12 d. Romoje vyksiantį Europos čempionatą kvalifikacijos sistema užsidarys gegužės 26 d. Šiuo metu normatyvą yra įvykdę 10 šalies atstovų. Į olimpines žaidynes atranka užsidarys birželio 30 d., šiuo metu kelialapį į Paryžių turi 3 Lietuvos lengvaatlečiai.

Seimo narys, buvęs atletas Virgilijus Alekna pakomentavo sūnaus Mykolo pasiektą pasaulio rekordą.

– Tai dabar esate nukarūnuotas, pone, Alekna?  

– Taip, sekmadienį dar buvau Lietuvos rekordininkas disko metime, pirmadienį jau, deja, ne.  

– Ką jūs parašėte sūnui?  

– Pasveikinau, daug nėra ką rašyti, o pirmadienį ryte susiskambinome, pasidžiaugėme tokia svarbia akimirka. Paklausė, kaip aš jaučiuosi. Aš sakiau, Mykolai, netekau Lietuvos rekordo, viskas gerai. Pasaulyje progresas eina į priekį. Žmonės tobulėja, visi įvairūs dalykai tobulėja, sporto metodikos, treniravimosi metodikos tobulėja, kad rezultatai irgi tobulėja.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Žiniasklaidoje yra cituojama jūsų SMS žinutė. Sūnui jūs parašėte tik du žodžius: „geras darbas“. Ar taip? 

– O ką ten daugiau rašyti? Pasidžiaugėme, vis tiek jau buvo vėlus laikas, tai norėjosi dar ir pamiegoti, ryte daugiau pakalbėjome. Mykolo paklausiau, kaip tas metimas jautėsi? Sakė, nieko ypatingo, jautėsi, kad geras metimas, dar oro sąlygos galbūt pagerino šiek tiek.  

– Ką jūs turite omenyje?  

– Palankus vėjas turi įtakos disko metimui ir disko skrydžiui. Jeigu vėjas yra iš dešinės arba priešinis vėjas, jis gali daryti įtaką disko skrydžiui keletu metrų. Taip pat ir priešingai – vėjas iš kairės arba iš galo gali pabloginti rezultatą keletu metrų. Taip, kad tai yra svarbi sudedamoji rezultato dalis.

– Oklahomoje, kur ir vyko šios varžybos, stadionas nėra iš šonų dengtas, ar ne?   

– Ten netgi ne stadionas, ten yra daugiau metimų aikštynas, kuriame yra keletas disko metimo sektorių ir priklausomai nuo vėjo krypties, iš kurios pusės vėjas pučia, pasirenkamas disko metimo sektorius. Ir tada sportininkai dalyvauja iš to metimo sektoriaus. Tai ten tikrai priklauso, kokio stiprumo tuo metu pūs vėjas. Tai jeigu išvakarėse irgi buvo varžybos, kuriose dalyvavo moterys, tai kaip man teko stebėti, pūtė šiek tiek stipresnis vėjas, apie 8-9 m/s, o sekmadienio varžybose, kada vyrai dalyvavo, pūtė apie 5 m/s vėjas, tai šiek tiek silpnesnis, bet vis tiek turėjo įtakos rezultatui.

Tuo labiau, kad Mykolas jau kurį laiką yra puikios sportinės formos ir varžybose prieš savaitę Berklyje, stadione be ypatingų oro sąlygų, numetė įrankį 71 metrą. Tai buvo ženklas, kad pasitaikius geroms oro sąlygoms, gali tokie dalykai, kaip pasaulio rekordas, nutikti.    

– Mykolas dabar yra daug jaunesnis už jus, kai jūs pasiekėte savo geriausią rezultatą. Jam dabar yra 21 metai, o jums tuomet buvo 27 ar 28 metai? 

– Man buvo 28 metai, kada Kaune pasiekiau savo tolimiausią metimą 73 m 88 cm. Mykolas gimė dar po dvejų metų.     

– Jis dar nebuvo gimęs? 

– Dar nebuvo gimęs. Ir štai gimė tas žmogus, kuris pagaliau pagerino disko metimo seniausią rekordą. 

– Kaip Jurgenui Schultui, kuris 1986 metais buvo numetęs 74 m 8 cm ir pasiekęs pasaulio rekordą, kuris laikėsi iki šio sekmadienio, pavyko tuo metu numesti tokį atstumą?  

Paklausė, kaip aš jaučiuosi. Aš sakiau, Mykolai, netekau Lietuvos rekordo, viskas gerai. Pasaulyje progresas eina į priekį.

– Tie, kurie matė būtent tą metimą, pasakojo, kad tai irgi buvo išskirtinės sąlygos, pūtė labai stiprus, palankus disko metimui, vėjas ir padėjo įrankiui nuskristi keletu metrų toliau. Ir tai rodo Jurgeno jau vėliau pasiekti rezultatai. Jis tik dar vieną kartą yra įveikęs 70 metrų ir daugiau jam nepavykdavo priartėti prie to rezultato. Tai rodo, kad buvo sutapę daug aplinkybių, kas lėmė puikų rezultatą.  

– Kaip dažnai jūs galvodavote apie J. Schulto rekordą? Kaip jūs jį norėdavote pagerinti? Kiekvienose varžybose stengdavotės tą padaryti?  

– Kiekvienose varžybose nėra taip paprasta pagerinti, nes rekordo pagerinimui neužtenka vien geros sportinės formos. Reikia, kad sutaptų ir daugiau aplinkybių, kad būtų geros oro sąlygos, pūstų palankus vėjas, būti puikios sportinės formos. Ir, jeigu vienos dedamosios nėra, tai rekordinio rezultato sunku tikėtis. Kaip ir kiekvienas sportininkas norėjau rekordą pagerinti, bet aš galvojau tai padaryti per pasaulio čempionatus, per olimpines žaidynes. Bet vienos iš dedamosios tose varžybose nebūdavo, tai ir rekordų nebūdavo.  

– Kai Mykolas pagerino šį rekordą, jam bus sunkiau ar lengviau olimpiadoje? 

– Jis jau pakankamai subrendęs kaip sportininkas, kaip disko metikas ir tikrai supranta, ką padarė. Didelės įtakos jo rezultatams olimpinėse žaidynėse neturės. Ir, manau, kad jo ambicija iškovoti aukštą vietą olimpinėse žaidynėse išliko ir dar labiau sustiprėjo. 

„Mykolas Alekna Ramonoje (JAV), „Oklahoma Throws Series“ varžybose, geriausiu bandymu diską numetė 74.35 m ir pagerino pasaulio rekordą. Šis nuo 1986 metų priklausė vokiečiui Jurgenui Schultui (74.08 m).

Manto Jusio ir Mohamado Saataros treniruojamas 21-erių lietuvis varžybose pademonstravo neįtikėtiną stabilumą (72.21 – 70.32 – 72.89 – 70.51 – 74.35 – 70.50).

Vos prieš savaitę lengvaatletis gerino asmeninį rekordą (71.39 m), o po šių varžybų tapo Lietuvos rekordininku ir pagerino Virgilijaus Aleknos karjeros rezultatą (73.88 m – trečias rezultatas disko metimo istorijoje)“, – feisbuke skelbia Lietuvos lengvosios atletikos federacija.

Tai buvo pirmasis M. Aleknos startas šį sezoną.

„Bandymai: 1-X, 2-69.82, 3-71.39, 4-68.24, 5-69.96, 6-X. Suprasite akimirksniu: naujas Lietuvos U23 rekordas; pasaulio lyderis disko metime; 10-tas rezultatas per visą pasaulio istoriją“, – feisbuke pranešė sportininko treneris Mantas Jusis.

Iki Virgilijaus Aleknos Lietuvos rekordo liko tik 2,49 metro, o iki pasaulio rekordo – 2,69 metro,

„Sveikiname Mykolą su šiuo įspūdingu pasiekimu!“ – džiaugėsi treneris.

„European Athletics“ trenerio apdovanojimas už aukštus sportininko pasiekimus tarptautinėse varžybose ir ilgametį nuoširdų darbą buvo įteiktas Alvydui Gavėnui (žymiausia sportininkė – septynkovės atstovė Viktorija Žemaitytė, olimpietė, Universiados ir Europos U23 čempionato aukso medalių laimėtoja) bei Gražinai Goštautaitei (žymiausias sportininkas – sportinio ėjimo atstovas Marius Žiūkas, kuris jau dalyvavo 4 olimpinėse žaidynėse). Moters lyderės apdovanojimas šiemet skirtas Raimondai Murašovienei.

Menininko Remigijaus Kriuko autorinius darbus už aukščiausius metų pasiekimus ir tarptautiniuose čempionatuose iškovotus medalius gavo disko metikas Mykolas Alekna (treneris Mantas Jusis), kliūtinio bėgimo atstovė Greta Karinauskaitė (treneris Justinas Beržanskis), 24 val. bėgimo pasaulio čempionai Aleksandras Sorokinas, Andrius Preibys ir Ruslanas Seitkalijevas, disko metikas Andrius Gudžius (treneris Vaclovas Kidykas), ieties metikas Edis Matusevičius (treneris Edmuntas Matusevičius), trišuolininkė Diana Zagainova (trenerė Tatjana Krasauskienė), vidutinių nuotolių bėgikė Gabija Galvydytė (trenerė Vidutė Lebeckienė), daugiakovininkas Edgaras Benkunskas (trenerė Indrė Jakubaitytė), sprinteris Danielius Vasiliauskas (trenerė Irina Krakoviak-Tolstika), trišuolininkė Aurėja Beniušytė (trenerė Indrė Gricevičienė) bei šuolininkė su kartimi Rugilė Miklyčiūtė (trenerė Rita Sadzevičienė).

LLAF ženklais „Lietuvos rekordininkas“ apdovanoti R. Miklyčiūtė (šuolis su kartimi – 4.15 m), E. Benkunskas (septynkovė – 5937 taškai), G. Karinauskaitė (3000 m kl/b – 9 min. 26,88 sek.), Gitana Akmanavičiūtė (100 km – 7 val. 34 min. 5 sek.), A. Sorokinas (100 km – 6 val. 5 min. 35 sek.), Tomas Keršulis (200 m – 21,05 sek., 400 m – 45,78 sek.), 4x400 m mišri estafetė (Ema Sarafinaitė, Lukas Sutkus, T. Keršulis, Modesta Justė Morauskaitė – 3 min. 15,95 sek.), 4x400 m estafetė (Einius Trumpa, Matas Janarauskas, L. Sutkus, T. Keršulis – 3 min. 09,65 sek.).

Padėkos įteiktos lengvosios atletikos meistrams, kurie šiemet iš pasaulio uždarų patalpų ir Europos čempionatų parvežė 12 aukso, 7 sidabro ir 9 bronzos medalius. Šventėje apdovanojimus gavo ir LLAF rėmėjai, renginių organizatoriai, sporto mokyklos bei centrai. Be to, daliai lengvaatlečių išdalinti LLAF Tarptautinio sporto meistro ženkleliai ir pažymėjimai bei LLAF Sporto meistro ženkleliai ir pažymėjimai.

Sezono uždarymo šventėje buvo padėkota vienai iš geriausių šalies maratonininkių Dianai Lobačevskei, kuri rugsėjo 10 d. per Vilniaus maratoną paskelbė apie karjeros pabaigą. Ilgų distancijų bėgikei įteiktas dailininko-keramiko Irmanto Kazlausko autorinis darbas „Atspindžiai“.

Tarptautinė sporto meistrė sporte praleido 23-ejus metus, 15 iš jų bėgiojo maratonus (asmeninis rezultatas – 2 val. 28 min. 3 sek.). D. Lobačevskė dalyvavo Londono ir Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse (aukščiausia vieta – 17) bei Tegu ir Maskvos pasaulio čempionatuose (aukščiausia vieta – 12), triumfavo Meksiko ir Hamburgo maratonuose.

Šiame renginyje tradiciškai pagerbiami geriausi olimpinio ir paralimpinio sporto atletai, treneriai ir komandos. Kaip pranešė Prezidentūra, ceremonijos metu iš viso įteikti 11 apdovanojimų, kuriais pagerbti penki olimpinio, penki paralimpinio sporto laureatai bei įteiktas apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“.

Šalies vadovas savo kalboje pabrėžė, kad kalbėti apie sporto reikšmę Lietuvos valstybei ir žmonėms yra ir ypatinga proga – šiemet minimas Tautinio olimpinio komiteto atkūrimo 35 metų jubiliejus, kitais metais bus minimas Lietuvos olimpinio judėjimo šimtmetis.

„Šios datos svarbios ne tik apžvelgiant nuveiktus darbus ar iškovotas pergales. Jos taip pat primena mums, kad Lietuvos sportininkai, Lietuvos sporto bendruomenė dažnai rodė pavyzdį – ir lemtingomis mūsų valstybingumui akimirkomis nedvejodami rinkosi teisingą pusę“, – sakė prezidentas.

Lietuvos sporto apdovanojimus organizuoja Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos paralimpinis komitetas ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Geriausia metų sportininke pripažinta Dominika Banevič, aplenkusi dukart pasaulio čempionę ir planetos rekordininkę Rūtą Meilutytę.

16-metė breiko šokėja šiemet triumfavo pasaulio ir Europos čempionatuose, užkopė ir į pasaulio reitingo viršūnę.

Vyrų grupėje antrus metus iš eilės triumfavo Mykolas Alekna. 21-erių disko metikas šiemet pelnė bronzą pasaulio čempionate ir auksą Europos iki 23 metų pirmenybėse, kuriose gerino varžybų rekordą.

Metų paralimpinio sporto geriausiais išrinkti Raimeda Bučinskytė ir Rapolas Micevičius.

„Metų proveržis“ nominacijoje laimėjo paplūdimio tinklininkės Monika Paulikienė ir Ainė Raupelytė bei paralimpietis Ernestas Česonis.

Olimpinė „Metų komanda“ – irkluotojos Donata Karalienė ir Dovilė Rimkutė, paralimpinė – vyrų golbolo rinktinė.

Irkluotojų treneris Virgaudas Leknickas išrinktas Lietuvos metų sporto treneriu, o Deimantui Jusiui analogiški laurai atiteko paralimpinio sporto nominacijoje.

Už viso gyvenimo nuopelnus apdovanota dukart olimpinė čempionė krepšininkė 71-erių Angelė Rupšienė. Jai įteiktas signataro Kazimiero Motiekos vardo prizas.