Kaip pirmadienį paskelbė Nacionalinė švietimo agentūra, abiturientų pasiekimų vidurkis šiemet siekė 8,2 taško iš 22 galimų. Praėjusiais metais mokiniai vidutiniškai surinko 9,5 taško, 2022 metais – 7,5 taško iš tiek pat galimų.

Elektroniniame bandomajame įsivertinime šiemet jėgas išbandė 13 tūkst. mokinių, tai sudaro 76 proc. visų abiturientų.

Kaip ir pernai, taip ir šiemet vyko dešimtokų matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) bandomasis patikrinimas, jame matematikos pasirengimo lygį tikrinosi 24,4 tūkst. mokinių.

Šiemet dešimtokų surinktų taškų vidurkis siekė 18,95 iš 45 galimų, pernai – 16,7. 66,9 proc. mokinių šiais metais surinko taškų skaičių, atitinkantį patenkinamo pasiekimų lygio reikalavimus – 13 ir daugiau taškų.

Nacionalinė švietimo agentūra bandomojo matematikos dvyliktokų pasitikrinimo ir bandomojo matematikos PUPP rezultatus perdavė mokykloms, kad mokytojai ir jų mokiniai, pasinaudodami jais, tikslingiau ruoštųsi būsimiems patikrinimams.

Matematikos valstybinis brandos egzaminas vyks birželio 10 dieną, o PUPP startuoja gegužės 13 dieną.

NŠA direktorius Aidas Aldauskas, kalbėdamas apie jau praėjusius patikrinimus, pripažįsta, kad juos rengiant buvo padaryta klaidų.

„Turime pripažinti, kad fizikos ir matematikos tarpiniai patikrinimai įvyko ne visai taip, kaip buvo tikėtasi. Didžiausia problema – patikrinimų užduotys. Tokios užduotys buvo rengiamos pirmą kartą: reikėjo atsižvelgti ir į atnaujintų ugdymo programų turinį, užduoties matricą ir vertinimo taškų paskirstymą, ir į galimybes pritaikyti elektroninei testavimo sistemai. Ilgametė valstybinių brandos egzaminų užduočių rengimo patirtis mažai galėjo pagelbėti, – pranešime teigė jis ir pažymėjo, kad į likusius patikrinimus sutelktas didesnis dėmesys.

Anot NŠA, šįkart atsižvelgta ir į istorijos mokytojų dalykininkų asociacijos pateiktus pasiūlymus dėl istorijos tarpinio patikrinimo užduoties siaurinimo ir dalies temų atsisakyta pagal koreguotą bendrąją programą.

Inžinerinių technologijų tarpinis patikrinimas, kaip ir šio dalyko egzaminas kitąmet, organizuojamas pirmą kartą. Rengiantis jo vykdymui ir derinant užduoties vertinimo instrukciją buvo nuolat bendradarbiaujama su šio dalyko mokytojų bendruomene, kurios prašymu tarpinis patikrinimas perkeltas į vėlesnę datą.

Gegužės pradžioje vyks paskutinieji trys – inžinerinių technologijų, chemijos ir istorijos – tarpiniai patikrinimai. Iš viso organizuojama 20 tarpinių patikrinimų iš privalomų ir privalomai pasirenkamų dalykų, kurių mokosi III gimnazijos klasės mokiniai.

Jau patvirtinti ir mokiniams paskelbti 14 dalykų tarpinių patikrinimų galutiniai įvertinimai. Dėl trijų tarpinių patikrinimų užduočių – fizikos, matematikos ir informacinių technologijų – buvo sudarytos specialios komisijos.

„Visada šnekėjau apie tai su ministerijos vadovybe – kad per daug reformų vienu metu, skubotai atliekamos užduotys gali privesti iki tokių pasekmių, kokias šiandien ir matome. Belieka tik apgailestauti, kad viskas taip ir įvyko“, – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) surengtoje diskusijoje penktadienį teigė R. Krasauskienė, pridurdama, kad agentūros darbuotojai buvo įspėję politikus dėl greitų pokyčių pasekmių.

Taip pat ji pabrėžė, kad iš dalies tarpinių patikrinimų nesėkmę lėmė neužbaigtas mokymo programų atnaujinimo procesas.

„Tarpinių patikrinimų atėjimas, mano nuomone, buvo pernelyg stiprus – pirmiausia reikėjo įdiegti atnaujintas programas, apsirūpinti visa reikiama medžiaga“, – kalbėjo buvusi NŠA vadovė.

Todėl R. Krasauskienė svarsto, kad vertėtų sustabdyti sumaištį sukėlusių tarpinių patikrinimų įgyvendinimą ir pirmiausia užbaigti mokymo programų atnaujinimą.

„Galbūt ir būtų naudinga sustabdyti (tarpinius patikrinimus – ELTA). NŠA išsibandė tuos tarpinius patikrinimus prieš pradėdama su tam tikra mokyklų ir mokinių imtimi, bet bandėme būtent techninius dalykus. Tai galbūt laikas pridėtų kokybės tiems tarpiniams patikrinimams ir ateities kartos vėliau ateitų į egzaminus, atsinešdamos turinčios jau tam tikrą įvertinimą, ateitų drąsiau, pasiruošę, mokėdami“, – sakė R. Krasauskienė.

ELTA primena, kad kovo pradžioje Lietuvos mokyklose prasidėjo tarpiniai vienuoliktokų žinių patikrinimai. Visgi tokios naujovės švietimo sistemoje sukėlė sumaištį – kai kurių dalykų užduotys mokiniams buvo per sunkios, dalis neatitiko mokymosi programos. Dėl to dalis moksleivių teigė patyrę įtampą, susirūpinimu dėl vaikų sveikatos viešojoje erdvėje dalijosi ir kai kurių moksleivių tėvai.

Kilus nepasitenkinimui dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimų, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas buvo įteikęs premjerei Ingridai Šimonytei atsistatydinimo raštą. Visgi, Vyriausybės vadovė nutarė jo netenkinti.

Kaip skelbta anksčiau, tarpiniuose vienuoliktokų patikrinimuose šįmet dalyvauja daugiau nei 26 tūkst. moksleivių. Patikrinimai vykdomi nuo kovo 5 dienos iki balandžio 5 dienos, išskyrus chemijos ir istorijos atsiskaitymus, kurie vyks gegužės 6 ir 7 dienomis.

Tarpinio patikrinimo metu galima gauti iki 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka tam, kad egzaminas būtų išlaikytas. Vienuoliktokai laikys po vieną dalyko tarpinį patikrinimą, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos, kurių bus po du.

Galutiniai biologijos tarpinio patikrinimo rezultatai rodo, kad mokinių taškų vidurkis siekia 19,9 iš 40 galimų. Iš viso šiame patikrinime dalyvavo 12 tūkst. 597 mokiniai. 46,2 proc. mokinių surinko pusę ir daugiau taškų. 35 ir daugiau taškų surinko 521 mokinys – 4,1 proc. iš visų laikiusiųjų.

Kaip skelbia NŠA, specialiai darbo grupei atlikus biologijos tarpinio patikrinimo vertinimo standartizavimą, vertinimo instrukcija buvo patikslinta dėl dviejų užduoties klausimų, todėl mokiniams pridėti papildomi taškai.

Biologijos tarpinį patikrinimą laikyti pasirinko dvigubai daugiau mokinių nei valstybinį brandos egzaminą praėjusiais metais.

Ketvirtadienį NŠA paskelbė dar penkių tarpinių patikrinimų patvirtintus rezultatus.

Pirmosios užsienio (prancūzų) kalbos patikrinimą laikė 24 mokiniai, jų vidurkis siekė 25,4 taškus iš 40 galimų, 35 ir daugiau taškų surinko keturi mokiniai.

Tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros tarpiniuose patikrinimuose dalyvavo 1768 mokiniai. Iš jų 27 proc. surinko 35 ir daugiau taškų ir į brandos egzaminą atvyks žinodami, kad egzaminą jau yra išlaikę.

Daugiausia mokinių – 1017 – laikė rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą. Jų surinktų taškų vidurkis siekia 31 iš 40 galimų. 35 ir daugiau taškų surinko daugiau nei ketvirtadalis.

727 mokiniai dalyvavo lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros patikrinime. Kandidatų surinktų taškų vidurkis siekia 30,1 iš 40 galimų. 35 ir daugiau taškų surinko arti trečdalio mokinių.

Baltarusių tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą laikiusių mokinių vidurkis siekia 29,3 iš 40 galimų. 35 ir daugiau taškų surinko keturi mokiniai iš 24 dalyvavusių patikrinime.

Įvykusių tarpinių patikrinimų užduotis galima peržiūrėti NŠA informacinėje testavimo sistemoje BETA, o vertinimo instrukcijos paskelbtos NŠA interneto svetainėje.

Nuo 2024–2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (iki 100 balų) sudarys tarpinio patikrinimo (iki 40 balų) ir brandos egzamino (iki 60 balų) įvertinimai.

Per tarpinį patikrinimą surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus, į egzaminą atėjęs abiturientas jau bus tikras, kad jį išlaikė ir turės galimybę rezultatą pagerinti. Jei per tarpinį patikrinimą mokinys surinks 0 (nulį) taškų, jis vis tiek galės laikyti to dalyko brandos egzaminą.

Jei mokinio netenkintų tarpinių patikrinimų metu gautas rezultatas, juos jis galės perlaikyti ir pasirinkti geresnį vertinimą. Perlaikymas kol kas numatytas kitais metais.

„Aidas jau yra laikinai ėjęs Nacionalinės švietimo agentūros vadovo pareigas praėjusių metų vasarą, vykstant atrankai į direktoriaus pareigas, tad darbas bus pažįstamas. Aido organizaciniai, profesiniai gebėjimai leis užtikrinti sklandų įstaigos darbą iki to momento, kai bus atrinktas ir darbą pradės nuolatinis vadovas“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje anksčiau dirbęs A. Aldakauskas šiuo metu Nacionalinėje švietimo agentūroje eina Kokybės vertinimo departamento direktoriaus pareigas.

Konkursas vadovauti įstaigai penkerių metų kadencijai bus skelbiamas artimiausiu laiku, pirmadienį pranešė agentūra.

Matematikos mokytojo metodininko kvalifikaciją ir vadybos magistro laipsnį turintis A. Aldakauskas yra dirbęs Prienų „Žiburio” gimnazijos mokytoju, direktoriumi, vadovavęs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamentui.

Nuo 2023 metų liepos 1 dienos pertvarkius Nacionalinę švietimo agentūrą ir jai patikėjus švietimo priežiūros funkcijas jis perėjo dirbti į agentūrą.

R. Krasauskienė iš šios įstaigos vadovės pareigų pasitraukė sulaukusi kritikos dėl darbo kokybės.

Ministras G. Jakštas komentuodamas sprendimą teigė, kad buvo vėluojama su darbais, vadovė laiku nepateikė mokėjimų prašymų, dėl to Lietuva gali prarasti daugiau nei 600 tūkst. eurų iš Europos Sąjungos fondų.

R. Krasauskienė Nacionalinei švietimo agentūrai vadovavo nuo 2020 metų, praėjusių metų rugpjūtį ji laimėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skelbtą konkursą vadovauti šiai įstaigai antrą kadenciją.

Anksčiau ji yra dirbusi mokytoja, vadovavo Vilniaus Žemynos gimnazijai, buvo Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos, Lietuvos gimnazijų vadovų asociacijos viceprezidentė, Lietuvos švietimo tarybos pirmininko pavaduotoja. 

NŠA duomenimis, pirmajame matematikos tarpiniame patikrinime iš viso gali dalyvauti 26 084 mokiniai iš bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų. Iš jų bendrojo matematikos kurso tarpiniame patikrinime gali dalyvauti 12 282, o išplėstinio – 13 802 vienuoliktokai.

Tuo tarpu pirmajame bendrojo kurso lietuvių kalbos ir literatūros tarpiniame patikrinime gali dalyvauti 8 842, o išplėstinio kurso – 17 251 mokiniai. Iš viso pirmajame lietuvių kalbos ir literatūros tarpiniame patikrinime gali dalyvauti 26 093 vienuoliktokai.

Visų kitų dalykų tarpiniai patikrinimai bus laikomi tik iš išplėstinio mokymosi kurso. Užsienio kalbos (anglų) tarpiniame patikrinime gali dalyvauti 24 796 kandidatai, biologijos – 14 001, istorijos – 13 201. Geografijos tarpiniame patikrinime gali dalyvauti 8862, informatikos – 5 551, fizikos – 6 157, ekonomikos ir verslumo – 3 772, chemijos – 3 487, užsienio kalbos (vokiečių) – 205, inžinerinių technologijų – 181, filosofijos – 198, užsienio kalbos (prancūzų) – 75 kandidatai.

Rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpiniame patikrinime gali dalyvauti 955, lenkų tautinės mažumos – 648, vokiečių tautinės mažumos – 37, baltarusių tautinės mažumos – 24 kandidatai, nurodo NŠA.

Per tarpinį patikrinimą surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus iš 40 galimų, abiturientas ateis į valstybinį egzaminą žinodamas, kad jis jau išlaikytas, kad ir kiek taškų per jį surinktų. 

Remiantis nauja brandos egzaminų tvarka, nuo 2024–2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (iki 100 balų) sudarys tarpinio patikrinimo (iki 40 balų) ir brandos egzamino (iki 60 balų) įvertinimai. Susumavus gautus taškus visas egzaminas bus laikomas išlaikytu, jeigu kandidatas surinks nuo 35 iki 100 taškų.

„Taigi per tarpinį patikrinimą surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus iš 40 galimų, abiturientas ateis į valstybinį egzaminą žinodamas, kad jis jau išlaikytas, kad ir kiek taškų per jį surinktų. Tačiau tik dalyvavus tarpiniame patikrinime bus galima rinktis laikyti likusią egzamino dalį pagrindinės brandos egzaminų sesijos metu“, – rašoma NŠA išplatintame pranešime.

Dauguma tarpinių patikrinimų vyks 2024 metų kovą, lietuvių kalbos ir literatūros pirmasis – balandį, istorijos ir chemijos – gegužę.

Agentūra pirmadienį pranešė patvirtinusi matematikos, gamtos mokslų dalykų, informatikos ir inžinerinių technologijų, kalbų ir visuomeninio ugdymo dalykų valstybinių brandos egzaminų užduočių aprašus.

Juose nustatyta, kokio pobūdžio užduotys bus pateiktos per tarpinius patikrinimus, kuriuos šiais mokslo metais laikys III gimnazijos klasės mokiniai, ir kokios bus brandos egzaminų užduotys ateinančiais mokslo metais.

Pagal patvirtintą tvarkaraštį matematikos tarpiniai patikrinimai vyks kovo 13-14 dienomis, lietuvių kalbos ir literatūros – balandžio 2-5 dienomis. Kiti tarpiniai patikrinimai vyks kovą – gegužę.

Pirmąjį lietuvių kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą sudarys kalbėjimo užduotis, kai kandidatui reikės pristatyti pateiktą publicistinį tekstą ir padiskutuoti teksto tema. Kalbėjimo užduotis tampa lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino dalimi.

Kartu su matematikos, gamtos mokslų dalykų, informatikos ir inžinerinių technologijų dalykų užduočių aprašais pateikiamas matematikos formulių rinkinys, chemijos lentelių rinkinys, fizikos formulės ir pagrindinės konstantos.

Pirmosios užsienio kalbos (anglų, prancūzų, vokiečių) tarpinį patikrinimą sudarys dvi dalys: skaitymo ir klausymo. Siekiant užtikrinti geresnę įrašo klausymosi kokybę, kandidatai klausymo užduotis girdės tik per ausines. Tuo pačiu tai leis kiekvienam individualiai pasirinkti laiką, kuriuo metu jam jos klausytis.

Užsienio kalbos egzaminų sąraše nebeliko rusų kalbos.

Tarpinių patikrinimų atliktos užduotys bus vertinamos automatiškai.

„Patvirtinus užduočių aprašus, pereiname prie kitų pasirengimo etapų: bus ruošiamos tarpinių patikrinimų ir brandos egzaminų vykdymo instrukcijos, bus tvirtinami vertinimo kriterijai. Tarpinių patikrinimų atliktos užduotys bus vertinamos automatiškai, tik lietuvių kalbos ir literatūros pirmojo tarpinio patikrinimo metu reikės mokytojų įsitraukimo vertinant atliekamas kalbėjimo užduotis. Todėl jau planuojame šių vertintojų mokymus, kurie turėtų prasidėti kitų metų vasarį“, – sako NŠA direktorė Rūta Krasauskienė.

Pagal dalykų grupes suskaidyti aprašai nustato tarpinių patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių specifiką ir pobūdį, taškų sumą ir jų paskirstymą pagal pasiekimų lygius, trukmę, užduoties pateikimą, priemones ir kandidatų atliktų užduočių vertinimą.

Į naujuosius užduočių aprašus įtrauktos ekonomikos ir verslumo bei filosofijos tarpinių patikrinimų ir brandos egzaminų užduotys. Šie mokomieji dalykai nuo šių mokslo metų papildė vidurinio ugdymo programą.

Remiantis aprašų projektais NŠA parengė tarpinių patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių pavyzdžius. Jie paskelbti NŠA interneto svetainėje bei informacinėje testavimo sistemoje BETA, kurioje užduotis galima atlikti praktiškai.

Parengti užduočių pavyzdžiai mokytojus ir mokinius supažindina su tarpinių patikrinimų ir brandos egzaminų užduočių struktūra, vertinimo principais ir kriterijais. Tai turėtų padėti geriau pasiruošti artėjantiems pokyčiams.

Tikrosios tarpinių patikrinimų ir brandos egzaminų užduotys rengiamos pagal bendrąsias programas, atsižvelgiant į pereinamojo laikotarpio ugdymo turinio kaitos ypatumus. Ugdymo procese nenagrinėtas mokymo turinys neįtraukiamas.

Tarpinio patikrinimo metu galima gauti 40 proc. galutinio egzamino vertinimo – to užtenka, kad egzaminas būtų išlaikytas. Mokinys, surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus, ateis į valstybinį egzaminą žinodamas, kad egzaminas jau išlaikytas, kad ir kiek taškų per jį gaus. 

Šių metų III klasės gimnazistams tarpinius patikrinimus, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo dalį, bus galima perlaikyti ir pasirinkti geresnį vertinimą.

Valstybinių brandos egzaminų užduočių aprašai parengti ruošiantis pasikeitusiam mokinių pasiekimų išoriniam vertinimui nuo naujųjų mokslo metų pradėjus mokyti pagal atnaujintas Vidurinio ugdymo programas. Aprašai buvo derinami su dalykų mokytojų asociacijomis, atsižvelgiant į gautus švietimo bendruomenės atstovų siūlymus dėl užduočių pobūdžio, apimties, vertinimo aspektų.

Matematikos, gamtos mokslų dalykų, informatikos ir inžinerinių technologijų, kalbų ir visuomeninio ugdymo dalykų valstybinių brandos egzaminų užduočių aprašai paskelbti NŠA interneto svetainėje.

Iki 14 val. apie dalyvavimą streike pranešta iš 133 ugdymo įstaigų, jos sudaro 6,34 proc. visų šalies įstaigų.

Nurodyta, kad jose streikuoja 2329 darbuotojai iš daugiau kaip 58 tūkstančių. Tarp jų beveik 1,8 tūkst. yra mokyklų mokytojai.

Daugiausia streikuojančiųjų yra Klaipėdoje, Vilniuje, Alytuje, Panevėžyje, Kaišiadorių rajone. Kai kuriose savivaldybėse streikuoja 27 proc. pedagoginių darbuotojų, kai kur – 2 procentai.

Streikas išvis nevyksta maždaug pusėje savivaldybių.

Panašus vaizdas buvo ir penktadienį prasidėjus neterminuotam mokytojų streikui, tuomet irgi nedirbo per 2 tūkst. pedagoginių darbuotojų.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungą streiką paskelbė nepasiekusi susitarimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl pedagogų darbo sąlygų ir spartesnio atlyginimų didinimo.

Vyriausybė siūlo algas mokytojams kitąmet kelti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., o nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Andriaus Navicko vadovaujamos profesinės sąjungos tokie ministerijos pasiūlymai netenkina. Ji reikalavo mokytojų atlyginimus jau nuo šio rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 procentų, taip pat kelia kitus reikalavimus mažinti moksleivių klasėse skaičių, mokytojų darbo krūvį, gerinti darbo sąlygas.

„R. Krasauskienės kompetencijos, pateikta įstaigos veiklos vizija, numatomi veiklos tikslai buvo stipriausi iš visų kandidatų. Nebuvo renkamasi tarp naujo ir jau ėjusio šias pareigas, rinkomės iš visų kandidatų“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Anot ministro, vadovei keliama užduotis tęsti nuo liepos pradėtą NŠA reformą, kad agentūra taptų kompetencijų centru ankstyvojo ir bendrojo ugdymo srityse, daugiau dėmesio skirtų mokykloms konsultuoti, stiprintų bendradarbiavimą su švietimo bendruomene, telktų žinovus ir kartu ieškotų inovatyviausių sprendimų švietimui.

R. Krasauskienė Nacionalinei švietimo agentūrai vadovauja nuo 2020 metų. Anksčiau ji yra dirbusi mokytoja, vadovavo Vilniaus Žemynos gimnazijai, buvo Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos, Lietuvos gimnazijų vadovų asociacijos viceprezidentė, Lietuvos švietimo tarybos pirmininko pavaduotoja. R. Krasauskienė yra parengusi nemažai metodinių priemonių mokytojams, profesinę kvalifikaciją tobulino Čekijoje, Estijoje, Švedijoje. 

„Naujas agentūros veiklos etapas, kai stiprinamos ir plečiamos jos funkcijos, yra iššūkis ir galimybė iš esmės pagerinti švietimo kokybės vadybą. Kartu labai svarbu užtikrinti agentūros veiklų dermę bei tęstinumą, siūlyti tvarius, inovatyvius sprendimus ugdymo turinio kokybei gerinti“, – sako R. Krasauskienė.

NŠA vadovo konkursas paskelbtas nuo liepos pasikeitus įstaigos statusui iš švietimo pagalbos į viešojo administravimo įstaigą. Kaip pažymi ministerija, nuo šiol agentūra atliks valstybinę švietimo teikėjų veiklos priežiūrą, švietimo sistemos stebėseną, kurios pagrindu būtų kuriami, modeliuojami ir diegiami novatoriški švietimo sprendimai.

Iki šiol NŠA veikė kaip švietimo pagalbos įstaiga, daugiausia atliekanti švietimo pagalbos, patariamąsias ar projektų vykdytojo funkcijas, o visuomenei svarbios viešojo administravimo funkcijos buvo apribotos, ir tai sukeldavo sunkumų užtikrinant sklandų visų švietimo institucijų bendradarbiavimą.

Pasak pranešimo, kaip ir kiti konkursai į valstybės tarnybą, konkursas į NŠA vadovo pareigas vyko dviem etapais: Viešojo valdymo agentūra atrinko du tinkamiausias kompetencijas turinčius kandidatus, o galutinį sprendimą po pokalbio su atrinktais kandidatais priėmė NŠA steigėja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Kaip trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, paraiškas jau galima teikti.

Mokytojai gali pasirinkti studijas vienoje iš šių Lietuvos aukštųjų mokyklų: Kauno technologijų universitete (KTU), Vilniaus kolegijoje (VK), Vytauto Didžiojo universitete (VDU), Vilniaus universitete (VU) ar Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje (VU ŠA).

Ministerija nurodo, kad sudarant galimybę mokytojams nemokamai studijuoti informatikos, siekiama sustiprinti pedagogų skaitmenines kompetencijas, plėsti mokytojų ratą, kuris gerai išmano informacinių technologijų sritį.

„Šias nuotolines studijas baigę pedagogai įgis informatikos mokytojui būtinų žinių bei įgūdžių, gebės juos taikyti, ugdant mokinių skaitmenines kompetencijas, skatinant mokinių domėjimąsi skaitmeninėmis technologijomis“, – sakė „EdTech“ centro vadovė Indrė Šuolienė.

„Studijos yra puiki proga pedagogams išplėsti savo dalykines kompetencijas ir profesinės veiklos galimybes. Tai ypač aktualu technologijų bumą išgyvenančiame pasaulyje, kuriame būtini įvairūs IT gebėjimai bei inovacijų taikymas“, – pridūrė ji.

Studijų programas sudaro įvadiniai dalykai, jei reikia – ir pradžiamokslis, programavimas skirtingomis programavimo kalbomis (pvz.: „Python“, C++), dalyko didaktika, robotika, susipažinimas su virtualios realybės ir dirbtinio intelekto tendencijomis bei jų įrankiais.

Taip pat bus mokoma patiems kurti skaitmeninį turinį, multimedijas (vaizdas, garsas, animacija) bei dirbti su įvairiomis informacinėmis sistemomis, nepamirštami ir saugaus interneto principai.

Įgyti informatikos mokomojo dalyko mokymo teisę gali pedagogo kvalifikaciją turintys asmenys. Studijų trukmė – metai. Užsiėmimai yra nuotoliniai, todėl sukuriamos lanksčios sąlygos suderinti studijas, darbą bei kitas veiklas.