Taip įgyvendinamas 2021 metais Seimo priimtas sprendimas, pagal kurį prie NVSC jau buvo prijungtas Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

Sprendimą politikai teigia priėmę dėl prastų įstaigų darbo rezultatų, tikintis, kad sujungimas pagerins tinklo veiklą.

Sveikatos apsaugos ministerija yra teigusi, kad šis pokytis leis formuoti įstaigų biudžetą pagal strateginius visuomenės sveikatos priežiūros tikslus, „sukuriant vieningą ir efektyvesnę projektų bei procesų valdymo, stebėsenos ir įgyvendinimo sistemą, leidžiančią lanksčiai ir operatyviai reaguoti į naujus visuomenės sveikatai kylančius iššūkius“.

Anot ministerijos, prijungimas taip pat geriau užtikrins epidemiologinių visuomenės sveikatos, klinikinių ir cheminių laboratorinių tyrimų kokybišką atlikimą bei galimybę diegti naujus tyrimus, atsižvelgiant į epidemiologinę, visuomenės sveikatos situaciją ar tarptautinius įsipareigojimus.

NVSPL nuo sausio pabaigos laikinai vadovauja Virusologinių tyrimų poskyrio vedėja Svajūnė Muralytė.

Balandžio pabaigoje sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atstovas spaudai Tomas Bagdonas sakė, kad laboratorijos nuolatinio vadovo konkursas bus paskelbtas, kai ji bus prijungta prie NVSC.

NVSPL nuolatinio vadovo neturi nuo 2021 metų spalio, kai A. Dulkys iš šių pareigų konstatavus šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleido Daną Bakšą. 

Šiuo metu NVSPL savininko teises ir pareigas įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija. Perdavimo nuspręsta imtis siekiant optimizuoti nacionalinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir užtikrinti efektyvesnį NVSPL veiklos koordinavimą.

Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, per pastaruosius trejus metus įvykdytas ne vienas sėkmingas ministerijai pavaldžių institucijų apjungimas, taip efektyvinant jų veiklą ir stiprinant kompetencijas.

„Neslėpkime, ypač pandeminiais metais Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios institucijos sulaukė nemažai kritikos dėl savo veiklos. Pastabos išgirstos, pavaldžių institucijų stambinimas vykdomas nuosekliai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir Laboratorija vykdo giminingas veiklas, tai šis apjungimas sustiprins jas tiek veiklos, tiek kompetencijų prasme. Dėkingas Laboratorijos darbuotojams už palaikymą ir įsijungimą į procesą – tai gali tapti pavyzdiniu procesu, kaip viešojo sektoriaus darbuotojai yra įtraukiami į permainų planavimą“, – sako A. Dulkys.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadovo Vaidoto Gruodžio teigimu, „perdavimas atvers kelius dar sklandesniam ir efektyvesniam bendradarbiavimui, taps paprasčiau dirbti siekiant bendro tikslo – saugoti visuomenės sveikatą“.

NVSC įgyvendina valstybės politiką saugant visuomenės sveikatą ir ginant vartotojų teises, valdant rizikas, susijusias su užkrečiamosiomis ligomis, aplinkos veiksniais, vartotojams teikiamomis paslaugomis bei gaminiais.

Tačiau šiuo metu NVSC neturi teisinio ir finansinio mechanizmo, kuris padėtų efektyviai koordinuoti visuomenės sveikatos priežiūrai reikalingų laboratorinių tyrimų vykdymo apimtis, kokybę, formuoti tyrimų sritis. Taip pat trūksta tiesioginės integracijos tarp NVSC valstybinio laboratorinių tyrimų užsakymo formavimo ir asignavimų skyrimo NVSPL.

Tikimasi, kad įgyvendinus perdavimą, bus užtikrinta geresnė epidemiologinių visuomenės sveikatos, klinikinių ir cheminių laboratorinių tyrimų atlikimo kokybė bei galimybė diegti naujus tyrimus, atsižvelgiant į aktualią epidemiologinę ir visuomenės sveikatos situaciją. Taip pat NVSC galės operatyviau organizuoti finansinių ir laboratorinių tyrimų srautų perskirstymą, valdyti planavimo, stebėsenos ir atsiskaitymo procesus.

„NVSPL nuolatinio vadovo konkursas bus paskelbtas, kai Laboratorija bus prijungta prie NVSC“, – komentare BNS nurodė ministro Arūno Dulkio atstovas spaudai Tomas Bagdonas.

Peripetijos dėl NVSPL vadovo tęsiasi nuo 2021 metų spalio, kai sveikatos apsaugos ministras iš šių pareigų konstatavus šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleido Daną Bakšą.

Praėjusių metų birželį Vilniaus miesto apylinkės teismas grąžino D. Bakšą į pareigas, pripažinęs atleidimą nepagrįstu.

Tačiau laboratorijai jis vadovavo tik kelis mėnesius, nes antros instancijos Vilniaus apygardos teismas lapkritį pakeitė sprendimą ir konstatavo, kad NVSPL direktorius atleistas teisėtai.

Vasario pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti D. Bakšos skundą ir paliko nepakeistą apeliacinės instancijos sprendimą.

Nuo sausio pabaigos laboratorijai laikinai vadovauja Virusologinių tyrimų poskyrio vedėja Svajūnė Muralytė.

Ji pareigose pakeitė Eleną Lubienę, paskirtą laikinąja direktore po to, kai iš pareigų vėl buvo atleistas bylinėjimąsi dėl neteisėto atleidimo antrosios instancijos teisme pralaimėjęs D. Bakša.

Anot T. Bagdono, tikslingiausia, kad sprendžiant, kas vadovaus laboratorijai, dalyvautų ir naujas NVSC direktorius, kuriam minėta įstaiga taps pavaldi.

Praėjusią savaitę SAM skelbė atrinkusi būsimą NVSC vadovą, jį šiuo metu tikrina institucijos.

NVSC dar neturint vadovo, stringa galutinis centro pertvarkymas, prie jo prijungiant Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą (ULAC) ir NVSPL.

Procesas turėjo būti baigtas pernai vasarą, tačiau kol kas prie centro prijungtas tik ULAC.

Paskyrus NVSC vadovą, bus sukurta darbo grupė, kuri koordinuos įstaigų jungimo procesą. Šiuo metu pertvarką pabaigti planuojama iki 2023-iųjų pabaigos.

Tai penktadienį BNS patvirtino laikinoji laboratorijos vadovė Virusologinių tyrimų poskyrio vedėja Svajūnė Muralytė.

Pasak jos, R. M. Balčienė į pareigas įstaigoje sugrąžinta vasario 8-ąją Darbo ginčų komisijos sprendimu, sudarius taikos sutartį.

„Buvo šalių susitarimas, kad ji būtų sugrąžinta į pareigas“, – sakė S. Muralytė.

S. Muralytė sausio pabaigoje pareigose pakeitė Eleną Lubienę. Pastaroji laikinąja direktore buvo paskirta lapkritį, kai iš pareigų vėl buvo atleistas bylinėjimąsi dėl neteisėto atleidimo antrosios instancijos teisme pralaimėjęs Danas Bakša.

R. M. Balčienė iš direktoriaus pavaduotojos pareigų buvo atleista, kai pasirašė sprendimą dėl papildomų teisininkės paslaugų – ši vėliau atstovavo įstaigai bylinėjantis su D. Bakša dėl neteisėto atleidimo.

Direktoriaus pavaduotoja D. Bakšos sprendimą pernai rugpjūtį nušalinti ją nuo pareigų atliekant vidinį tyrimą vadino kerštu.

„Viskas ten buvo akivaizdu ir aišku (...), tai buvo tiesiog ieškojimas priežasčių, kaip atkeršyti, atsikratyti. (...) Darbo ginčų komisija išnagrinėjusi matė, kad čia iš tikrųjų turėtume pasirašyti taikos sutartį. Su tam tikromis kompromisinėmis sąlygomis pasirašėme taikos sutartį ir buvau sugrąžinta į buvusias pareigas“, – BNS penktadienį sakė R. M. Balčienė.

NVSPL darbuotojų profesinė sąjunga sausio pabaigoje baiminosi R. M. Balčienės sugrąžinimo į buvusias pareigas. Įstaigos darbuotojų rašte ji kaltinama psichologiniu smurtu ir neetišku elgesiu.

Savo ruožtu R. M. Balčienė sakė, kad nėra jokių tokių kaltinimų faktų, įrodymų.

„Ten yra grupelė darbuotojų, kurie kalba visų vardu ir piktinasi. Aš irgi galiu pasakyti daug ką, apkaltinti vagystėmis. Nėra jokio fakto, nėra jokių įrodymų ir niekada nebuvau tuo kaltinama“, – kalbėjo ji.

Profesinės sąjungos vadovas Renatas Liberis BNS yra nurodęs, kad jai priklauso 29 darbuotojai iš maždaug 300 visoje Lietuvoje.

Pasak R. M. Balčienės, NVSPL profsąjungos nariai įstaigoje kuria „negerą atmosferą“, užsiima politikavimu, užuot dirbę savo tiesioginius darbus.

Paklausta, kaip esant įtampoms įstaigoje ketinama organizuoti tolesnį darbą, R. M. Balčienė sakė, jog „viskas stojasi į vėžes“.

„Iš tikrųjų jau atmosfera yra geresnė, nes anksčiau buvo keletas tų žmonių, kurie nesiskaitydavo su niekuo, terorizuodavo kai kuriuos darbuotojus“, – kalbėjo ji.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas spaudai Tomas Bagdonas komentare BNS nurodė, kad R. M. Balčienės sugrąžinimas į pareigas vertinamas kaip įstaigos vidinis procesas.

„Tai yra įstaigos vadovės atsakomybė – darydama sprendimus dėl savo pavaduotojų ji prisiima atsakomybę už juos“, – tvirtino T. Bagdonas.

Šią savaitę vykusiame sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio susitikime su NVSPL profsąjungos atstovais buvo aptarta bendra padėtis įstaigoje, pertvarkos planai.

„Ministras susitikimo metu patvirtino, kad į bet kokius mobingo, priekabiavimo ar darbo santykių pažeidimus bus reaguojama, jie bus tiriami tiek ministerijoje, tiek informacija persiunčiant atsakingoms institucijoms. Taip pat sutarta, kad darbuotojai bus tiesiogiai informuojami apie įstaigos pertvarkas, kurios laukia“, – komentare rašė T. Bagdonas.

NVSPL nuolatinio vadovo neturėjo nuo 2021 metų spalio, kai sveikatos apsaugos ministras iš šių pareigų konstatavus šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pirmą kartą atleido D. Bakšą.

Šią savaitę laikinąja laboratorijos vadove tapo Virusologinių tyrimų poskyrio vedėja Svajūnė Muralytė, BNS penktadienį patvirtino Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)

Ji pareigose pakeitė Eleną Lubienę, paskirtą laikinąja direktore lapkritį, kai iš pareigų vėl buvo atleistas bylinėjimąsi dėl neteisėto atleidimo antrosios instancijos teisme pralaimėjęs Danas Bakša.

Baiminasi tiesiamo kelio grįžti pavaduotojai

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) darbuotojų profesinė sąjunga baiminasi, kad pasikeitus vadovybei į darbą gali būti grąžinta iš direktoriaus pavaduotojo pareigų praėjusį spalį dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo atleista Rosita Marija Balčienė.

„Profesinei sąjungai kyla abejonių dėl SAM vykdomų sprendimų skaidrumo siekiant nušalinti laboratorijos laikinąją vadovę E. Lubienę, tokiu būdu užkertant kelią ginti laboratorijos teisėtą interesą Valstybinės darbo ginčų komisijos nagrinėjamoje byloje su buvusia laboratorijos direktoriaus pavaduotoja R. M. Balčiene“, – teigiama profesinės sąjungos kreipimesi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį ir Vyriausybę.

Pasak profesinės sąjungos, prieš būsimą Darbo ginčų komisijos posėdį keičiant vadoves sukuriama galimybė į buvusias laboratorijos direktoriaus pavaduotojos pareigas grąžinti R. M. Balčienę. NVSPL darbuotojų rašte ji kaltinama psichologiniu smurtu ir neetišku elgesiu.

R. M. Balčienė buvo atleista dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, kai pasirašė sprendimą dėl papildomų teisininkės paslaugų – ši vėliau atstovavo įstaigai bylinėjantis su D. Bakša dėl neteisėto atleidimo.

Ji atleista laikotarpiu, kai D. Bakša buvo sugrąžintas vadovauti įstaigai, nes savo bylą pirmosios instancijos teisme laimėjo.

Profesinės sąjungos vadovas Renatas Liberis BNS nurodė, kad jai priklauso 29 darbuotojai iš maždaug 300 visoje Lietuvoje. Pasak R. Liberio, profesinė sąjunga įkurta neseniai.

SAM: pokyčiai reikalingi

SAM atstovas spaudai Tomas Bagdonas BNS teigė, jog pokyčiai laikinojoje NVSPL vadovybėje reikalingi dėl įstaigos darbo specifikos, o į profesinės sąjungos keliamas problemas bus atsižvelgta.

„Ministras dėkoja E. Lubienei už vadovavimą įstaigai  – jos patirtis finansuose ir viešuosiuose pirkimuose padėjo metų sandūroje, kai planuojamas biudžetas ir pirkimai, užtikrinti sklandžią įstaigos veiklą. Naująja laikinąja vadove paskirta Virusologinių tyrimų poskyrio vedėja Svajūnė Muralytė. Jos pasirinkimą lėmė būtinybė užtikrinti pagrindinės įstaigos funkcijos – laboratorinių tyrimų – kokybę“, – pažymėjo T. Bagdonas.

Jis taip pat sutinka, kad „tokie ir panašūs raštai signalizuoja, kad įstaigoje yra daug įtampos ir kyla klausimų, kaip užtikrinamas kasdieninių funkcijų atlikimas“.

Pasak SAM atstovo, artimiausiu metu nuolatinio NVSPL vadovo konkursas nebus skelbiamas, nes Seimas yra priėmęs įstatymą dėl įstaigos pertvarkos ir nuolatinio vadovo bus ieškoma ją įgyvendinus.

NVSPL nuolatinio vadovo neturėjo nuo 2021 metų spalio, kai sveikatos apsaugos ministras iš šių pareigų konstatavus šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pirmą kartą atleido D. Bakšą.

Trečiadienį VTEK konstatavo, kad D. Bakša Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą pažeidė, kai birželį eidamas NVSPL vadovo pareigas laboratorijos vardu pateikė pranešimą teismui, jog panaikina įgaliojimą teisininkei, iki tol atstovavusiai įstaigą teisme.

Teisininkė iki tol byloje atstovaudama laboratorijai palaikė atsakovę – Sveikatos apsaugos ministeriją.

VTEK pažymi, kad šioje byloje D. Bakša yra ieškovas ir jos palankia baigtimi jis yra asmeniškai suinteresuotas, o savo veiksmais jis užkirto teisininkei galimybę dalyvauti tolesnėse šios bylos teisminėse procedūrose pateikiant jam asmeniškai nenaudingą NVSPL poziciją.

„VTEK vertinimu, šiais veiksmais D. Bakša veikė interesų konflikto situacijoje ir pasinaudojo tarnybinėmis pareigomis asmeninei naudai gauti“, – nurodo tarnyba.

Tyrimas buvo atliktas iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gauto pranešimo ir duomenų pagrindu.

Pats D. Bakša anksčiau teigė, kad įgaliojimą VTEK skunde minimai atstovei panaikino, nes ją „be jokio juridinio pagrindo“ buvo paskyrusi jo pavaduotoja Rosita Marija Balčienė, vadovavusi NVSPL, kai jis buvo atleistas.

„Vertinu tyrimą ramiai, nes buvo priimti neteisėti sprendimai, juos priėmė pavaduotoja, tuo metu ji buvo vadove. Ji paskyrė asmenį, kuris apskritai neturi teisės vykdyti tokios veiklos. Tad natūralu – pamačiau situaciją ir ją užkardžiau, nes kitos įmonės darbuotojai buvo priskirta teisė administruoti e.teismų sistemą, nors tam nebuvo jokio juridinio pagrindo“, – BNS tuomet sakė D. Bakša.

R. M. Balčienė savo ruožtu teigė paskyrusi įmonės, su kuria NVSPL turi galiojančią teisinių paslaugų sutartį, atstovę prižiūrėti atsiliepimus teismams, nes pačios laboratorijos teisininkė laiku neparengė atsiliepimo į D. Bakšos ieškinį prieš Sveikatos apsaugos ministeriją.

„Pamatėme, kad ji mums nepasakė, kad reikia pateikti atsiliepimą. Tada, kadangi nebuvo kito teisininko, o tos įmonės atstovė yra patyrusi teisininkė, sudariau su ja papildomą susitarimą su sutarties priedu, kad ji mums atstovautų tame teisme ir atsiliepimą pateiktų, už ką aš buvau nušalinta“, – BNS anksčiau tvirtino R. M. Balčienė.

Ją spalio pradžioje po vidinio tyrimo D. Bakša atleido iš darbo, tačiau ji ketino sprendimą skųsti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas birželį pripažino NVSPL vadovo D. Bakšos atleidimą neteisėtu ir grąžino jį į pareigas.

Pernai spalį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys buvo atleidęs D. Bakšą, konstatavus šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

„Teismo sprendimas yra toks, koks yra, bet kadangi turime teisę skųsti, tai ir skųsime, nes jis mūsų netenkina“, – BNS Kaune sakė A. Dulkys.

Pasak jo, sritį kuruojanti viceministrė vėliau turėtų susitikti su D. Bakša pasikalbėti „apie viską“.

Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusį penktadienį pripažino jo atleidimą neteisėtu.

A. Dulkys jį atleido pernai spalį, ministro suburtai komisijai konstatavus šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Komisija savo darbą pradėjo SAM vadovybei reaguojant į gautą anoniminį skundą.

Teismo argumentai

Kaip rašoma teismo nutartyje, D. Bakša atleistas remiantis jo veiklą tyrusios komisijos išvadomis, jog NVSPL vadovas netinkamai vykdė savo pareigas: neatliko darbuotojų kasmetinių veiklos vertinimo pokalbių, neužpildė atitinkamų vertinimo išvados formos punktų, nepasirašė laiku vertinimo išvadų, jos surašytos ženkliai vėliau nei surašyti ir pasirašyti įsakymai dėl darbuotojų atlyginimo kintamosios dalies paskyrimo.

Pats D. Bakša teismui nurodė sutinkantis, jog dėl didelio užimtumo neatliko darbuotojų metinio vertinimo, kad jų veiklos išvadas pasirašė vėliau, tačiau tuo niekam jokios žalos nepadarė. Anot jo, to negalima laikyti darbo drausmės pažeidimu, juolab – šiurkščiu.

Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys rodo, kad D. Bakšos veiklą tyrusi komisija veiklą vykdė tendencingai, šališkai, nebendravo su NVSPL vadovu, jo neapklausė, nesiteikė išgirsti jo nuomonės.

„Sutiktina su ieškovo nuomone, kad tuo buvo pažeista jo teisė į gynybą, teisė būti išgirstam bei išklausytam“, – rašoma nutartyje.

Teismas nurodė, kad komisijos nustatyti galimi pažeidimai „gali būti vertinami kaip tam tikri ieškovo vadovavimo veiklos trūkumai, tačiau negali būti vertinami ir laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu“.

Teismo manymu, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas neužtikrino saugios darbo aplinkos kolektyve, taip pat nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovas netinkamai valdė laboratorijos žmogiškuosius išteklius, netinkamai optimizavo laboratorijos veiklą.

Tokie teiginiai, remiantis bylos duomenimis, yra „labiau hipotetinio ir deklaratyvaus pobūdžio, be to, grindžiami kelių buvusių ar esamų darbuotojų subjektyviais vertinimais ir subjektyviu asmeniniu suvokimu, galimu išankstiniu nusiteikimu ar neigiamu nusistatymu prie ieškovą“.

Anot teismo, D. Bakša faktiškai atleistas pagal anoniminį pranešimą, kuriame esančios informacijos Sveikatos apsaugos ministerija „realiai objektyviai ir nešališkai nepatikrino, nes apklausė tik labai mažą dalį buvusių ir esamų laboratorijos darbuotojų, atsirinkęs juos išskirtinai selektyviai ir neaišku kokiais pagrindais, nes anoniminiame pranešime jokios konkrečios pavardės nebuvo paminėtos ir įvardintos“.

Teismo vertinimu, vieno iš liudytojo paaiškinimai „duoda tvirtą pagrindą išvadai“, jog anoniminį skundą suformavo iki šiol NVSPL lakinai vadovavusi Rosita Marija Balčienė, remdamasi „neįvardintų laboratorijos darbuotojų vardu“.

Įdarbino su verslu susijusius asmenis

Anksčiau BNS skelbė, kad pradėjęs darbą laboratorijoje D. Bakša per trumpą laiką į atsakingas pareigas įstaigoje įdarbino ne vieną su stambiais verslais susijusį asmenį. Jis tuomet teigė nesidomintis, kokiomis kitomis veiklomis jie užsiima.

Tarp šių žmonių buvo NVSPL Planavimo ir viešųjų pirkimų skyriuje naujai įsteigtose ekonomikos analitiko pareigose dirbantis verslininkas, „darbietės“ Ievos Kačinskaitės-Urbonienės padėjėjas Kastytis Masalskas.

Sveikatos apsaugos ministerijai pradėjus tyrimą dėl D. Bakšos, K. Masalskas nuo pernai spalio 1 dienos pasitraukė iš užimamų pareigų.

Darbą NVSPL D. Bakša derino su darbu Vilniaus psichiatrijos ligoninėje.

Dar anksčiau jis dirbo buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėju.

Iš ministro politinės komandos D. Bakšai teko trauktis 2017-ųjų pabaigoje, kai dienraštis „Lietuvos rytas“ paskelbė, kad jis galėjo spausti tuometinę viceministrę, jog konkurse į Valstybinės ligonių kasos direktoriaus postą turi laimėti ministerijoje projektų ir procesų valdymo patarėju dirbantis Igoris Baikovskis.

Pandemijos pradžioje trečdalis už 6 mln. eurų pirktų greitųjų antikūnų testų guli nenaudojami. Anot prokuratūros, juos 4 mln. eurų brangiau Sveikatos apsaugos ministerijos paliepimu nupirko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Bet dabar šių testų niekam nereikia. 

Anot buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, šie testai, kai trūko vakcinų, padėjo atskirti, kuriuos žmones reikia skiepyti pirmiau, o kurie turi antikūnų ir skiepo dar gali luktelėti. O dabar, anot laboratorijos, nėra poreikio juos naudoti.

Anot gydytojo imunologo, šie testai parodo viena.

„Ar prieš SARS-CoV-2 infekcijos sukėlėją susidarė specifiniai antikūnai. Jeigu testas teigiamas, reiškia antikūnų yra. Bet mes susiduriame su kita problema – kiek tų antikūnų?“ – sako Arūnas Stankevičius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto imunologas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Negana to, testas neparodo, ar antikūnai susidarė persirgus, ar po skiepo. Bėda ne tik ta, kad testai dabar nereikalingi, bet ir tai, kad vienų galiojimas baigiasi kovą, kitų – balandį. Tad daugiau nei 1,5 mln. eurų gali būti išmesti į balą. 

A. Veryga sako, kad perkant poreikio nuspėti nebuvo įmanoma. 

„Tiksliai suplanuoti, kiek tų priemonių panaudosi, yra, ko gero, nulis šansų. Nuspėti situacijos, kaip ji pasikeis, nėra jokios galimybės“.

Tačiau dabar, anot buvusio ministro, testus dar galima panaudoti.

„Galima būtų dovanoti šalims, kuriose vakcinų poreikis yra didesnis negu galimybė turėti vakcinų“.

Kitas kelias, anot A. Verygos, testus panaudoti moksliniams tyrimams. 

„Mokslinė tokio tyrimo vertė gana abejotina. Neužmirškime, kad 80 mūsų populiacijos žmonių jau yra vakcinuoti arba persirgę, arba turėję kontaktą“, – teigia A. Stankevičius.

Sveikatos apsaugos ministerija dar svarsto, ką daryti su nereikalingais testais. 

Testų nebeturinčiai kur dėti Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai teismas jau skyrė 20 tūkst. eurų baudą už tai, kad ji pažeidė viešųjų pirkimų taisykles, nes besąlygiškai vykdė Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymus ir sutartį sudarė su jos atrinktu tiekėju. 

Ar mokės baudą, ar skųs teismo sprendimą, laboratorija dar neapsisprendė. Nors testai, anot prokuratūros, skubiai nupirkti 4 mln. eurų brangiau nei rinkos kaina, teismas farmacininkams jokių baudų neskyrė. Atvirkščiai – iš prokuratūros dviem įmonėms priteisė 10 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Prokuratūra sprendimą skųs. 

„Aišku, teismo sprendimas yra toks, koks yra, jis tikrai nedžiugina, tačiau laboratorija pirmiausiai turėtų detaliai susipažinti su teismo sprendimu – tam turime 30 dienų. Išanalizuosime visą pateiktą medžiagą, teismo sprendimas yra nemažos apimties, apie 20 lapų ir tik tada priiminėsime sprendimus dėl savo tolesnių veiksmų“, – ketvirtadienį BNS sakė laikinoji NVSPL direktorė Rosita Balčienė.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį greitųjų COVID-19 testų pirkimo byloje skyrė laboratorijai 20 tūkst. eurų baudą, o 4 mln. eurų ieškinį testus pardavusioms bendrovėms atmetė.

Teisme laboratorija ieškinį pripažino, tačiau įstaigos vadovė sako, kad dėl šios pozicijos taip pat dar bus sprendžiama.

„Kiek žinau, tai vyko seniau, praeitais metais – aš detaliai negalėčiau atsakyti – tai buvo su tuo ieškiniu sutikta. Šį klausimą taip pat reikėtų pasianalizuoti“, – sakė ji.

Teisėjų kolegija pranešė nustačiusi, jog „laboratorija pažeidė imperatyvųjį esminį viešųjų pirkimų skaidrumo principą – neužtikrino viešojo pirkimo tikslo pasiekimo“. Pasak teismo, laboratorija „iš esmės neatliko“ viešojo pirkimo procedūros, o „besąlygiškai įvykdė Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymą ir sudarė sutartį su konkrečiu Sveikatos apsaugos ministerijos atrinktu tiekėju“.

Vis dėlto NVSPL vadovė tvirtino nemananti, kad darbuotojai padarė kokį nors pažeidimą.

„Nemanau, kad laboratorijos darbuotojai padarė kažkokius pažeidimus, susijusius su viešaisiais pirkimais“, – teigė R. Balčienė.

Ji sakė dabar negalinti vertinti, kodėl teismas pažeisimus laboratorijos veiksmuose aptiko ir pabrėžė, kad tam reikėtų detaliau išanalizuoti teismo sprendimą ir motyvus.

„Jeigu taip kalbėti plačiąja prasme, ta situacija, kuri buvo tuo metu, buvo iš tikrųjų kritinė ir niekas nebuvo pasiruošęs tai pandemijai, sprendimus reikėjo priiminėti greitai, čia ir dabar. Laboratorijos darbuotojai tiesiog darė savo darbą“, – apie greitųjų testų pirkimą sakė laboratorijos direktorė.

Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo prokurorai į teismą kreipėsi siekdami prisiteisti iš bendrovių daugiau kaip 4 mln. eurų, sumokėtų už greituosius COVID-19 testus, nes, pasak jų, sudarius sutartį neskelbiamų derybų būdu, už greituosius testus buvo smarkiai permokėta. Siekta prisiteisti tą sutarties vertės dalį, kuri, prokurorų vertinimu, buvo nepagrįsta.

Teisėsaugos duomenimis, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir bendrovė sudarė sutartį dėl 510 tūkst. testų, šios sutarties vertė su PVM siekia 6 mln. eurų.

Ikiteisminis tyrimas dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo tebevyksta, atliekami suplanuoti procesiniai veiksmai. Įtarimai šioje byloje buvo pareikšti šešiems asmenims.

Kaip BNS ketvirtadienį sakė generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė, ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas, jame atliekami procesiniai veiksmai.

Anksčiau skelbta, kad šiame tyrime įtarimai pateikti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei ir bendrovės „Profarma“ atstovams, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovui Redui Laukiui.

Tuometinis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys šiame ikiteisminiame tyrime apklausti kaip specialieji liudytojai.

Pirkimus vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Teisėsauga apklausė tuo metu laikinai įstaigai vadovavusius asmenis. Vytautas Zimnickas, vadovavęs laboratorijai sutarties sudarymo metu, pernai liepą mirė.

Kaip liudytojas byloje apklaustas ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Greitieji testai pirkti ypač skubiai – sutartį dėl jų pirkimo tuometinė laboratorijos vadovybė pasirašė tą pačią dieną, kai buvo gavusi „Profarmos“ pasiūlymą. Per vieną dieną bendrovei avansu pervesta ir visa 6 mln. eurų suma.

Teisėsauga taip pat anksčiau skelbė įtarianti, kad sudarant sutartį įmonė galėjo klastoti dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

Įtariama, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų. Sudarius sutartį lėšos buvo pervestos testų tiekėjui.

Konferencijos vaizdo įrašas:

Ketvirtadienį jis Seime pristatė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtas ir kelių parlamentarų registruotas įstatymo pataisas naikinti keturias SAM pavaldžias įstaigas: Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą (ULAC), Valstybinį psichikos sveikatos centrą bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrą.

Po pateikimo joms pritarta 68 parlamentarams balsavus už, prieš buvus 24, susilaikius 34. Toliau projektą svarstys komitetai, o Seimo salę jis turėtų grįžti gruodžio 7 dieną.

„Kai kurių įstaigų veikla tiesiog sužlugdyta. (...)  Besidubliuojančių funkcijų yra labai daug“, – tvirtino A. Matulas.

„Nė viena įstaiga nebus naikinama, peržiūrint funkcijas jų veikla bus apjungta išlaikant finansavimą. Mūsų norai – sustiprinti institucijų veiklą, kad jos veiktų efektyviai, kad nebūtų dubliuojamos funkcijos“, – sakė Seimo komiteto vadovas.

Jis pabrėžė, kad specialistų etatų neplanuojama mažinti, anot parlamentaro, „tiesiog norima stiprinti institucijas, kurios jau kelerius metus veikia neefektyviai“.

A. Matulo duomenimis, ULAC yra sukurti 48 etatai, įstaigos šių metų biudžetas siekia 732 tūkst. eurų, tačiau dabar ten dirba 24 žmonės. Anot jo, neužimta pusė etatų.

„Iš esmės ši įstaiga yra sužlugdyta“, – teigė politikas.

Jis atmetė įtarimus, kad naikinamos įstaigos, su kurių vadovais norima susidoroti. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas atkreipė dėmesį, kad kai kuriose jų jau ne vienus metus nėra nuolatinio vadovo.

A. Matulas teigė labai vertinantis Sauliaus Čaplinsko kompetenciją ir apgailestavo, kad į ULAC direktoriaus pareigas jam teko grįžti per teismą.

„Mano nuomonė apie profesorių – labai gera, tikrai labai kompetentingas žmogus. Labai gaila, kad taip įvyko, kad grįžti į darbą turėjo per teismus“, – kalbėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas.

Pagal sumanymą, ULAC ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos funkcijos turėtų būti perduotos Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.

Prie SAM liktų veikti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras,  Radiacinės saugos centras, Ekstremalių sveikatai situacijų centras ir Higienos institutas bei kitos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, įsteigtos kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.

„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė tvirtino, kad pateiktas projektas ją pribloškė.

Turime pandemiją, vienus didžiausių sergamumo skaičius ES, didžiausius mirtingumo rodiklius, ir štai konservatoriai užsimojo sunaikinti ULAC, Nacionalinę laboratoriją, Psichikos sveikatos centrą centrą, kai turime įtemptą tiek psichikos sveikatos situaciją šalyje, tiek nesusitvarkome su pandemija šalyje.

„Turime pandemiją, vienus didžiausių sergamumo skaičius ES, didžiausius mirtingumo rodiklius, ir štai konservatoriai užsimojo sunaikinti ULAC, Nacionalinę laboratoriją, Psichikos sveikatos centrą centrą, kai turime įtemptą tiek psichikos sveikatos situaciją šalyje, tiek nesusitvarkome su pandemija šalyje“, – teigė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

„Mano supratimu, šiuo politiniu įstatymo projektu siekiama atsikratyti nepalankiais žmonėmis ir pateisinti savo tiesiog prasto pandemijos valdymo politikos pasekmes“, – sakė ji.

Seimo narė dukart teiravosi, kokios konkrečiai funkcijos minėtose įstaigose dubliuojamos, tačiau sulaukė siūlymo jas „pagūglinti“.

Valstybinis psichikos sveikatos centras nuolatinio vadovo neturi nuo 2018 metų, šiemet iš pareigų buvo atleisti ULAC ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovai.

ULAC vadovą S. Čaplinską teismas neseniai grąžino į pareigas, dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo iš pareigų atleistas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas Danas Bakša taip pat ketino skųsti atleidimą.

Panašią pertvarką praėjusios kadencijos Seime teikė tuometinis „valstiečių“ sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, bet ji sulaukė didelės sveikatos specialistų ir tuometinės opozicijos kritikos.