Neseniai vykusiuose Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kasmet rengiamuose Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose kun. E.Puzynia SJ buvo vienas iš nominantų Religijų ir įsitikinimų įvairovės apdovanojimui gauti. Plėtodamas akademinę sielovadą VU, kun. E.Puzynia SJ skatina atvirą ir pagarbų dialogą tarp skirtingų religijų, LGBT+ asmenų priėmimą. Pernai vasarą su jėzuitu tėvu E.Puzynia Bendra.lt kalbėjosi apie LGBT+ žmonių ir Bažnyčios santykį, apie dialogo poreikį.

– Kas, jūsų nuomone, paskatintų didesnį susikalbėjimą ir supratimą tarp Bažnyčios ir LGBT+ bendruomenės?

– Dialogo kultūra. Galima labai lengvai įsitraukti į politizuotą žaidimą. Dažnai nesuprantame vieno ar kito aspekto ir trūksta įsigilinimo į klausimą. Labai rimta mokslinė diskusija, kas yra homoseksualumas ir apskritai žmogaus lytiškumas, ar ne? Mums, kaip visuomenei, svarbu atsakyti, kas aš esu, kam aš skirtas, ką reiškia mano lytiškumas, kaip jis reiškiasi, kokios priimtinos formos, kokios jau būtų žeidžiančios žmogišką orumą. Tokie dalykai atrodo abstraktūs, bet jie tokie nėra.

Lietuvos visuomenėje yra labai didelis susipriešinimas dėl homoseksualumo, Partnerystės įstatymo. Sakyčiau: emocijas į šalį ir kalbamės – nėra kito kelio. Visą laiką tas pats kelias – argumentuotai kalbėti, ieškoti, tyrinėti, nematant kažkokio baubo, nesakant: „Va, tu LGBT+, o tu – kažkoks konservatorius.“ Nemąstyti tokiomis klišėmis. Tai labai padėtų judėti į priekį.

– „Homoseksualūs žmonės turi teisę turėti šeimą. Jie yra Dievo vaikai.“ Po šių popiežiaus Pranciškaus žodžių ir po jų ėjusios minties, kad jis pritaria tos pačios lyties asmenų partnerystei, visuomenė skilo į dvi dalis. Kaip jūs suprantate Vatikano pasiųsta žinią apie LGBT+ žmones ir kaip ji išgirsta Lietuvos bažnyčios atstovų?

– Aš jėzuitiškai paklausčiau: „Kaip jūs supratote šią žinią?“ Mes žinome, kad tas filmukas išėjo, kad buvo sudurstytas iš labai skirtingų kontekstų. Vadinasi, žmogus, kuris sukūrė filmą, filmavo popiežiaus gyvenimo epizodus, pasisakymus. Jis sudėjo iš skirtingų kontekstų ir padarė tokį vieną tekstą. Tai nebuvo rišli kalba. Tai buvo sujungti darinėliai iš skirtingų kontekstų.

Popiežius nieko naujo nesako. Bažnyčia taip visada kalbėjo, kad žmogus kiekvienas gerbtinas dėl to, kad yra Dievo kūrinys, kad yra laisvas, kad sukurtas pagal jo panašumą ir paveikslą. Orumas žmogaus yra kaip Dievo dovana – tai dar kitas klausimas, kaip žmogaus teisės Europoje vystėsi dėl krikščioniško supratimo apie tai, kas yra žmogus. Šio debato niekas nemato. Žiūri tik vienos pusės kontekste.

Ką popiežius ten sako? Kad turi turėti šeimą? Iš kur kyla frazė? Tai buvo po Sinodo (susirinkimo) apie šeimą. Romoje vyko Sinodas, suvažiavimas, paskui išėjo dokumentas „Amoris laetitia“ – „Meilės džiaugsmas“. Ten homoseksualių vaikų tėvai klausia, kaip mums elgtis kaip krikščionims su savo vaikais. Didelė problema visuomenėje – nepriima, atrodo, ir Bažnyčioje nelabai randa vietos, kaip mes turime elgtis? Ir tame kontekste homoseksualių vaikų tėvams jis sako, kad kiekvienas žmogus turi teisę turėti šeimą, tarp jų ir homoseksualus žmogus.

Kaip mes, didžioji dauguma, išgirdome žinią? Kad turi teisę į šeimą, kuriant Partnerystės įstatymą. Bet ne apie tai popiežius kalbėjo. Jis kalbėjo homoseksualių vaikų tėvams, kad jie neatmestų savo vaikų iš šeimos, o priimtų juos su jų klausimais.

– Pats, ėmęs kalbėti šia tema, sulaukėte ir nemažai neigiamų reakcijų, tai nesulaiko jūsų? Kodėl jums ši tema svarbi?

– Esu VU kapelionas, dirbu su jaunimu. Labai natūralu, kad kyla klausimų. Lietuvoje yra skirtingos kartos. Jaunesni drąsiai ir naujai ieško atsakymų į klausimus apie gyvenimą, apie prasmę, kas jie yra. Pas mane ateina žmonių ir pasikalbėti, ir dėl dvasinio palydėjimo, jie ieško prasmės ir tikėjimo, pavyzdžiui, turi homoseksualumo klausimą.

Aš studijavau Paryžiuje, taip pat Romoje, į tuos klausimus teko žvilgtelėti ir studijų metu, tarkim, į Bibliją, į tam tikras elgesio gaires krikščionio gyvenime. Man atrodo, kad yra būtina prisidėti prie debatų, ypač Lietuvoje, kur trupučiuką viskas vyksta vėliau, tik dabar pradeda kilti. Norėjosi būti žmogumi, kuris bando šiek tiek kitokią perspektyvą pateikti. Natūralu, kad vyksta susipriešinimas, bet žmogiškai žiūrint kartais liūdna, neramu, kodėl žmonės taip piktai reaguoja. Bet aš suprantu, kad už to yra kažkokių baimių. Ir tai neracionalu, todėl labai nenusigąstu, bandau toliau tarnauti, kaip tarnavęs žmonėms, kurie man paskirti, – Jonų bažnyčioje, VU sielovadoje. Bandyti kalbėtis, diskutuoti. Tikiu, kad pokalbis yra žmogiškasis būdas mums vieniems kitus girdėti ir suprasti.

– Teigiate, kad pas jus ateina dvasinio palydėjimo ir LGBT+ bendruomenė. Kiek jums yra tekę pagelbėti palūžusiam homoseksualiam žmogui būtent per Bažnyčią, per tikėjimą?

– Nevedu statistikos, kiek aš tokių turėjęs. Atsisėdi į klausyklą ir pradedi klausyti išpažinčių arba žmonės ateina pasikalbėti, be abejo, ir šiuo klausimu. Didelis dalykas žmogui vien ateiti ir išdrįsti kalbėtis, nes įsivaizduoja, kad tuoj pat bus pasmerktas. Tai tarsi labai slaptas dalykas, žmonės bijo, kad bus pasmerkti. Turėjau ne vieną ir ne du, ne tris pokalbius būtent šiais specifiniais klausimais. Mano pozicija – pirmiausia visada matyti žmogų kaip žmogų, kaip Dievo kūrinį ir padrąsinti, pažiūrėti, kas jame yra stipraus, kas jame gražaus, padrąsinti eiti pozityviai. Tai yra mano darbas. Dalis to darbo.

Pasak kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, šie apdovanojimai – ne tik šventė, bet ir praėjusių dvejų metų veidrodis, atspindintis iššūkius, su kuriais teko susidurti žmogaus teisių lauke.

„Nominacijose išskirtos iniciatyvos įrodo, kad mūsų visuomenė kūrė ir tęsė ilgalaikes iniciatyvas, ieškojo naujų būdų siekiant įstatyminių pokyčių, gerinant žmogaus teisių užtikrinimą bei skubiai reagavo į iškilusias krizes – nuo pandemijos iki migrantų situacijos Baltarusijos pasienyje“, – sakė B. Sabatauskaitė.

Svarbiausi žmogaus teisių apdovanojimai Lietuvoje teikiami už nuopelnus lyčių lygybės, tautų dialogo, LGBTI+ lygiateisiškumo, amžiaus, negalios, religijų ir įsitikinimų, metų proveržio bei pagarbos žmogui srityse.

„Metų proveržio“ apdovanojimas šiemet įteiktas Rasai Račienei. „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ narė apdovanota už nutrauktą tylą ir pagalbą tėvams, auginantiems LGBTQ+ vaikus, inicijuojant LGBTQ+ bendruomenę palaikyti kviečiantį laišką ir susitikimą su prezidentu Gitanu Nausėda. R. Račienei taip pat atiteko ir „Vaivoryšktės apdovanojimas“.

„Lyčių lygybės“ apdovanojimas atiteko lyčių lygybės ekspertei Rugilei Butkevičiūtei. Ji apdovanota už smurto jaunimo romantiniuose santykiuose problemos analizę ir priemones jai spręsti.

Kaip pranešė tarnyba, „Tautų dialogo“ apdovanojimą gavo iniciatyva „Mokytojai pabėgėliams“. Mokytojus savanorius subūrę iniciatyvos autoriai pagerbti už prieglobsčio prašytojų stovyklose gyvenančių vaikų švietimą ir emocinį palaikymą.

Apdovanojimas „Geriausias amžius – mano amžius“ įteiktas projekto „Gedimino legionas“ organizatoriams. Iniciatyvos autoriams apdovanojimas skirtas už susitelkimą koronaviruso pandemijos metu ir pagalbą vyresnio amžiaus vilniečiams.

„Įveiktos kliūties“ apdovanojimas atiteko socialinei įdarbinimo agentūrai „SOPA“, už žmonių su negalia įvaizdžio darbo rinkoje keitimą padedant jiems įsidarbinti.

„Religijų ir įsitikinimų įvairovės“ apdovanojimą gavo Lietuvos Caritas. Organizacija apdovanota už įvairialypę pagalbą pabėgėliams ir migrantams nepaisant jų išpažįstamos religijos.

„Pagarbos žmogui“ apdovanojimas įteiktas iniciatyvos „Stiprūs kartu“ autoriams, kurie suvienijo savanorius, norinčius padėti žmonėms koronaviruso pandemijos akivaizdoje.

Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų, kuriuos organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su nacionaline LGBT teisių organizacija „LGL“, Lietuvos negalios organizacijų forumu ir Moterų informacijos centru, laureatai išrenkami sudėjus visuomenės bei ekspertų komisijos balsus.

Dėl pandemijos pernai renginys nevyko, todėl šiemet asmenys, organizacijos ir iniciatyvos pagerbti už praėjusių dvejų metų nuopelnus, pranešė tarnyba.

Pernai dėl pandemijos laureatės bei laureatai nebuvo išrinkti ir apdovanoti. Tad dabar organizatoriai ieško išskirtinių poelgių ir darbų, atliktų per dvejų metų laikotarpį.

Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai teikiami už nuopelnus lyčių lygybės, tautų dialogo, LGBTI+ lygiateisiškumo, amžiaus, negalios, religijų ir įsitikinimų, metų proveržio bei pagarbos žmogui srityse. Kandidatus galima siūlyti užpildžius elektroninę anketą. Atranka vyks iki vasario 10 d.

Šių metų apdovanojimuose Atviros visuomenės piliečio nominaciją keičia Pagarbos žmogui apdovanojimas. Jis bus teikiamas už pastangas išlaikyti žmogiškumą bei užtikrinti žmonių orumą, už žmogaus teisių iniciatyvas, poelgius ir darbus visuomenei sunkiu laikotarpiu ar krizės metu.

Iš gyventojų pasiūlyto nominantų ir nominančių sąrašo atrankos komisija kiekvienai kategorijai atrinks po tris kandidatus ar kandidates, kuriuos vėliau balsuodama internetu vertins visuomenė. Laimėtojai ir laimėtojos paaiškės susumavus visuomenės bei į antrą posėdį susirinkusių komisijos narių balsus. 

Apdovanojimų statulėlės bus išdalytos šių metų balandžio 26 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Tiesioginę iškilmingos ceremonijos transliaciją bus galima stebėti LRT Plius kanalu.

Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su nacionaline LGBT* teisių organizacija „LGL“, Lietuvos negalios organizacijų forumu ir Moterų informacijos centru.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė džiaugiasi, kad visuomenė vėl gali pagerbti labiausiai žmogaus teisių srityje pasižymėjusius asmenis. „Žmogaus teisių srityje esama nemažai iššūkių. Jų įveikimas – ilgas, atkalus ir kartais tikrai varginantis darbas. Todėl ypač smagu, kad galime ne tik kalbėti apie esamas problemas bei jų sprendimą, bet ir kartu susirinkę ar stebėdami per televiziją pasidžiaugti tomis ir tais, kas stengiasi, jog mūsų šalyje būtų daugiau šviesos ir orumo“, – sako ji. 

„Pandemija nesustabdė lygybę ir įvairovę skatinančių iniciatyvų, atvirkščiai, – nauji iššūkiai parodė, kokie esame išradingi, kaip sugebame rasti išeitis, tampančias ilgalaikių pokyčių dalimi. Visoms šioms pastangoms reikalingas dėmesys – skatinkime neabejingus, aktyvius žmones ir socialiai atsakingas organizacijas, skleiskime geras patirtis, tegu jos dauginasi ir įsitvirtina. Būtent tam reikalingi šie apdovanojimai, todėl džiaugiuosi, kad jie grįžta ir kviečiu aktyviai teikti kandidatus“, – teigia Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė.

Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų atranka ir įteikimas rengiamas bendradarbiaujant su Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondu.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė sako, kad šie apdovanojimai ne tik pagerbia laureatus, bet ir stiprina žmogaus teisių bendruomenę.

„Nediskriminavimo srityje tenka įveikti nemažai iššūkių, nes lygiateisiškumas ir pagarba įvairovei dar nėra savaime suprantami. Tačiau tikiu, kad laureatų darbai ir yra tie žingsniai teisingesnės visuomenės link“, – pranešime cituojama A. Skardžiuvienė.

Metų proveržio apdovanojimas įteiktas iniciatyvai „Niekieno vaikai“. Iniciatyvos autoriai įvertinti už parodytą rūpestį ir teikiamą pagalbą vienišiems vaikams. Iniciatyvos organizatoriai rūpinasi vienišais vaikais ligoninėse ir, padedant savanoriams, jiems teikia emocinę paramą.

Lyčių lygybės apdovanojimas atiteko Donatui Paulauskui. Autorius pagerbtas už knygą „Kam reikalingi verkiantys vyrai“. Ji paskatino diskusijas apie vyrų emocinį pasaulį ir parodė, kad lyčių stereotipai yra ir vyrų tema.

Tautų dialogo apdovanojimą gavo multikultūrinis jaunimo centras „Padėk pritapti“. Organizacija apdovanota už komiksą „Nupiešk man kelią. Iliustruota romų istorija“. Jame pasakojama Lietuvos romų istorija, skatinama tolerancija skirtingoms kultūroms ir papročiams.

Vaivorykštės apdovanojimas įteiktas Elenai Reimerytei ir projektui „Spalvos“. Projektas įvertintas už dokumentiką, drąsiai kalbančią apie LGBT temas ir priverčiančią suabejoti heteronormatyviu pasauliu.

Apdovanojimas „Geriausias amžius – mano amžius“ įteiktas muzikiniam televizijos projektui „Lietuvos balsas. Senjorai“. Projektas apdovanotas už televizinių stereotipų apie vyresnio amžiaus žmones laužymą. 2019 metais buvo sukurtas pirmasis šios laidos sezonas, į kurį registruotis kviesti dalyviai nuo 60 metų.

Įveiktos kliūties apdovanojimas įteiktas Klaipėdos rajono Dovilų pagrindinei mokyklai. Įstaiga įvertinta už neišsenkamą energiją ir nuolatinių kliūčių įveikimą įtraukiant vaikus su negalia į bendrąjį ugdymą.

Religijų ir įsitikinimų įvairovės apdovanojimas atiteko senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Bendrija įvertinta už ryžtą ginti savo religinės bendrijos teises ir siekti valstybės pripažinimo. „Romuva“ kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą taip atkreipdama dėmesį, kad nors atitinka visus Lietuvos įstatymuose numatytus reikalavimus, Seimas šiai religinei bendrijai nesuteikė valstybės pripažinimo.

Atviros visuomenės piliečio apdovanojimas įteiktas Klaipėdos „Marių“ bendruomenės pirmininkei Ligitai Girskienei. Ji apdovanota už proveržį kovoje su aplinkos tarša. L. Girskienė bei kiti kartu su ja veikę aktyvistai atkreipė visuomenės dėmesį į skandalingą „Grigeo Klaipėda“ veiklą.

Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų, kuriuos organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu, laureatai išrenkami sudėjus visuomenės bei ekspertų komisijos balsus.

Laureatams atiteko menininkės Ievos Paltanavičiūtės sukurtos statulėlės bei „Swedbank“ įsteigti piniginiai prizai.

Apdovanojimai bus įteikti aštuoniose kategorijose: lyčių lygybės, įveiktos kliūties, LGBT lygiateisiškumo, atviros visuomenės, amžiaus, tautų dialogo, religijų ir įsitikinimų įvairovės, metų proveržio srityse, pranešė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Pretendentų gauti šiuos apdovanojimus sąraše – aktyvistai, meno ir televizijos projektų kūrėjai, žurnalistai, kitų išskirtinių iniciatyvų vykdytojai. Tarp jų – muzikinis projektas „Lietuvos balsas. Senjorai“, realybės dokumentikos laida „Ypatingas būrys“, Venecijos bienalę laimėjusio operos-performanso „Saulė ir jūra (Marina)“ autorės, žurnalistė Elena Reimerytė ir projektas „Spalvos“, multimedijų agentūros „Nanook“ darbai.

„Laureatų kasdienis darbas – tai jų kasdienė socialinė atsakomybė ir pilietiškumas pradedant nuo savęs, baigiant globaliomis bei nemariomis idėjomis ir vertybėmis: lygybės, pagarbos bei žmogaus teisių. Jų darbas neįmanoma paverčia įmanoma ir įkvepia daryti tai, kas pradžioje atrodo neįtikėtina“, – sako Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo atstovė Dovilė Juodkaitė.

Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų laureatai išrenkami susumavus visuomenės ir ekspertų komisijos balsus.

Nugalėtojams bus įteiktos menininkės Ievos Paltanavičiūtės sukurtos statulėlės.

Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu.

Vadinamųjų žmogaus teisių „Oskarų“ nugalėtojai išrinkti susumavus internetu balsavusios visuomenės ir iniciatyvas vertinusios komisijos balsus, pranešė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Metų proveržio apdovanojimas skirtas profesorei Mildai Ališauskienei. Ji įvertinta už organizacines pastangas rengiant pirmąjį Nacionalinį žmogaus teisių forumą.

Lyčių lygybės prizas įteiktas projekto „Moterys, kūrusios Lietuvos valstybę“ komandai už istorinės atminties atnaujinimą primenant Lietuvos valstybę kūrusias moteris.

Tautų dialogo kategorijoje apdovanota spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ komanda. Menininkai nacionalinėje teatro scenoje sukūrė lenkų, lietuvių, baltarusių bei rusų sugyvenimo paveikslą, atskleidžiantį etinę Lietuvos įvairovę.

Vaivorykštės apdovanojimą pelnė žmonės, dirbę keliant Konstitucinio Teismo bylą dėl leidimo tos pačios lyties partneriui gyventi Lietuvoje.

Apdovanojimą „Geriausias amžius – mano amžius“ skirtas „Rimi Lietuva“ kampanijai „#AmžiusNesvarbu“. Reklama įvertinta už kūrybišką ir jautrų būdą atkreipti dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria darbo ieškantys brandaus amžiaus žmonės.

Už įveiktą kliūtį apdovanotas Timas van Wijkas ir restorano „Pirmas blynas“ kolektyvas. Blyninė padeda proto negalią turintiems žmonės įsitraukti į darbo rinką.

Religijų ir įsitikinimų prizą gavo kunigas Evaldas Darulis. Dvasininkas teikia pagalbą parapijai priklausančių homoseksualių, translyčių asmenų tėvams ir šeimoms.

Atviros visuomenės piliečio apdovanojimas įteiktas socialinės iniciatyvos „Skolinu savo balsą“ kūrėjams. Jie įvertinti už stigmos, susijusios su ŽIV, ir užsikrėtusių asmenų socialinės atskirties mažinimą.

Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu.

Lyčių lygybės apdovanojimas įteiktas Vilniaus miesto krizių centro direktorei Nijolei Dirsienei – už ilgametį rūpestį moterimis, nukentėjusiomis nuo smurto, ir daugiau kaip 20 metų vykdomą aktyvų darbą smurto prevencijos srityje. Metų proveržio kategorijoje apdovanojimas įteiktas „Baltic Pride“ 2016 eitynių „Už lygybę!“ organizatoriams, pranešė apdovanojimų rengėjai.

Trečiadienio vakarą Valdovų rūmuose Vilniuje surengtoje ceremonijoje iš viso įteikta dešimt apdovanojimų už praėjusias metais nuveiktus darbus ir iniciatyvas.

Tautų dialogo apdovanojimas skirtas Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkei Natalijai Šertvytienei – už aktyvų tautų dialogo puoselėjimą Lietuvoje, ukrainiečių tautinio tapatumo išsaugojimą ir pagalbą ukrainiečių integracijos procesuose.

Vaivorykštės apdovanojimas įteiktas informacinės ir socialinės interneto platformos „išgir̃stì“ autoriams organizacijai „In corpore“ – už saugią erdvę, padedančią LGBT asmenims ir jų artimos aplinkos žmonėms dalintis patirtimi ir būti išgirstiems.

Apdovanojimas „Geriausias amžius – mano amžius“ įteiktas Marijampolės futbolo treneriui Martynui Karpavičiui – už pirmą kartą Lietuvoje suorganizuotą močiučių futbolo čempionatą taip įrodant, kad judėjimo džiaugsmą gali patirti kiekvienas, nepaisant savo amžiaus.

Įveiktos kliūties apdovanojimas įteiktas Lietuvos aklųjų bibliotekos savanoriui Albertui Aužbikavičiui, jis įgarsino 53 knygas, taip atverdamas galimybes regėjimo negalią turintiems asmenims patirti knygų pasaulį.

Religijų įvairovės apdovanojimas įteiktas LRT Kultūra laidai „Anapus čia ir dabar“. Žiniasklaidos balso apdovanojimas įteiktas 15min.lt portalo žurnalistei Kristinai Aksamitaitei.

Be įprastinių apdovanojimų šiemet taip pat įteiktas specialus Norvegijos ambasados Lietuvoje įsteigtas apdovanojimas „Už pilietinės visuomenės stiprinimą“. Jis teko koalicijai „Psichikos sveikata 2030“ – už siekį įtvirtinti atvirumo, skaidrumo bei žmogaus teisių principus psichikos sveikatos sistemoje.

Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus kasmet rengia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu. Šiemet prie organizatorių prisidėjo Norvegijos ambasada.

Laimėtojams įteiktos menininko Viktoro Dailidėno statulėlės. 

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba bei Nacionalinis lygybės ir įvairovės forumas šiuos apdovanojimus rengia trečią kartą.

Iš viso apdovanojimams pasiūlyta 115 kandidatų, iš jų komisija atrinko po tris nominantus aštuoniose kategorijose.

Į Lyčių lygybės apdovanojimą pretenduoja bankas „Swedbank“ už dėmesį lygių galimybių politikai, išlaikomą lyčių pusiausvyrą banko valdyboje, Ona Gražina Rakauskienė – už indėlį į mokslinius tyrimus lyčių ekonomikos srityje, projektas „Moterys kalba“ – už jaunų feminisčių komandos drąsą dalytis istorijomis lyčių ne/lygybės tematika.

Tautų dialogo nominacijoje varžosi iniciatyva „Priimsiu pabėgėlį“, Boguslavas Gruševskis (už tautų dialogo puoselėjimą, plėtojant draugiškus santykius su lenkų tautine bendruomene ir Lenkija) ir projektas „Mišri šeima“ (už skatinimą palankiau žiūrėti į skirtingų tautų, kultūrų, rasių, religijų šeimas).

Vaivorykštės apdovanojimą gali gauti Jūratė Juškaitė už drąsą atsiskleisti ir taip skatinti diskusijas apie transfobiją Lietuvoje, Alantė Kavaitė ir jos filmas „Sangailės vasara“ – už režisūrinį sprendimą dviejų merginų meilę filme rodyti kaip tiesiog meilę, taip pat Tėvų, turinčių LGBT vaikų, paramos grupė.

Nominacijai „Geriausias amžius – mano amžius“ pristatyta Lina Plioplytė ir jos filmas „Amžinai stilingos“ dėl akibrokšto jaunystės kulto apsėstai visuomenei, Joana Vanagienė – už nenuilstamą įvairių kartų vienijimą vardan bendrų tikslų, radijo laida „Man 20-keli“ – už iššūkių, kartų konfliktų ir jų sprendimo būdų sklaidą 20-mečių lūpomis.

Į įveiktos kliūties apdovanojimą pretenduoja Kristina Dūdonytė, parodžiusi pavyzdį, kaip šalinti kliūtis žmonėms su negalia, Darius Liaugaudas – už atsidavimą svajonei sklandyti ir darbą, dovanojantį skrydžio džiaugsmą kitiems žmonėms su negalia, bei paroda „AccessAbility“ – už atvirumą ir drąsą prabilti pasauliui apie neįgalių žmonių galią.

Religijų įvairovės nominacijoje varžosi Neringos Rekašiūtės paroda „Islamas Lietuvoje“, Aušra Pažeraitė, sklaidanti vyraujančius mitus ir stereotipus apie religijas, bei žinomas islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius.

Metų proveržio apdovanojimą siūloma skirti kampanijai „#Trans_LT“ už drąsias jaunų žmonių istorijas apie tai, ką reiškia būti „trans“ asmeniu, vaizdo klipui „Eksperimentas vertimas“ – už kovą su patyčiomis ir neapykanta, Eglei Jokužytei – už regos negalią turinčių ir matančių žmonių suartinimą jaučiant knygas.

Tarp Žiniasklaidos balso nominantų – judėjimas „Media 4 Change“, savaitraštis „Bičiulystė“ ir žurnalistas Artūras Morozovas.